„Pastaraisiais mėnesiais pasipylė perspėjimai apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO per ateinantį dešimtmetį. Stebina tai, kad pavojaus signalą skleidžia ne tik Vilnius, Ryga ir Talinas, bet ir Stokholmo, Berlyno ir Londono ministrai, kurie užsimena apie galimą konfrontaciją per dvejus-aštuonerius metus.
Regiono lyderiai mano, kad trys Baltijos šalys, turinčios nedidelę sausumą ir siaurą žemės ryšį su likusia NATO dalimi, yra ta vieta, kur drąsėjantis Putinas galėtų bandyti išbandyti Aljanso vienybę ir ryžtą destabilizuojančiomis provokacijomis ar net atviru kariniu puolimu“, – rašoma straipsnyje.
Ar Rusijai pavyks parodyti, kad NATO yra susiskaldęs?
Anot leidinio, susirūpinimą didina ir perspektyva, kad po lapkričio mėnesį vyksiančių JAV prezidento rinkimų į Baltuosius rūmus sugrįš Donaldas Trumpas, o tai sukeltų rimtų abejonių dėl JAV įsipareigojimo Europos saugumui tuo metu, kai nedaug pareigūnų ar analitikų tiki Europos gebėjimu apsiginti.
„Košmariškas scenarijus būtų toks, kad Rusija, jei artimiausiu metu jai labai pasisektų... pasinaudotų D. Trumpo prezidentavimo galimybe parodyti, kad NATO yra visiškai susiskaldžiusi. Vieta, kur tai būtų galima padaryti, yra Baltijos šalys“, – sako buvęs Latvijos nacionalinio saugumo patarėjas ir buvęs jos išorės žvalgybos tarnybos vadovas Janis Kažocinš.
Vis dėlto kartu su augančia įtampa auga ir saugumo jausmas – Baltijos šalys dėl narystės NATO yra saugesnės nei buvo anksčiau. Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad tai yra paradoksas.
NATO šalys, vadovaujamos Vokietijos, JAV, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių, siunčia papildomus karius į Baltijos šalis ir kitas fronto valstybes. Estija, Latvija ir Lietuva per ateinančius kelerius metus ketina gerokai padidinti išlaidas gynybai – iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, t. y. gerokai daugiau nei 2 proc. siektinas NATO tikslas, kuris, kaip užsiminė D. Trumpas, gali tapti JAV apsaugos reikalavimu. Tuo pat metu Rusija yra įstrigusi Ukrainoje, o iš jos vakarinių pasienio teritorijų, esančių prie Baltijos šalių ir Suomijos, beveik neliko karių.
„Esame saugesni nei bet kada anksčiau, – sako Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. – Jei Putinas išbandys NATO, NATO veiks“.
Anot leidinio, M. Tsahknos komentarai rodo, kad Baltijos regiono pareigūnai, diplomatai ir ekspertai, kalbėdami apie, jų nuomone, atsinaujinusią grėsmę, turi laviruoti ant plonos ribos: išreikšti pavojaus signalą ir neskambėti panikuojančiai, raginti kolegas europiečius daugiau investuoti į gynybą, tačiau nesumažinti atgrasymo priemonių, išsaugoti pasitikėjimą kolektyvine gynyba ir nesibaiminti JAV atsiribojimo.
Perėjęs prie karo ekonomikos, Kremlius gali nesugebėti grįžti atgal
Estija, Latvija ir Lietuva įstojo į NATO beveik lygiai prieš 20 metų, likus kelioms savaitėms iki joms tampant ES narėmis. 1944 m. aneksuotos Sovietų Sąjungos, trys valstybės nepriklausomybę atgavo dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Į jų dažnus perspėjimus dėl Rusijos revanšizmo nebuvo atsižvelgta – šią klaidą pripažino Prancūzijos Emmanuelis Macronas ir kiti Europos vadovai.
Šį kartą grėsmės vertinimui sąjungininkai pritaria plačiau, tačiau nebūtinai su tokiu pat skubos jausmu, leidiniui sako neįvardijamas Baltijos šalių saugumo pareigūnas.
Saugumo pareigūnai, vertindami Rusijos grėsmę, taiko standartinį modelį: ar ji turi ketinimų, pajėgumų ir galimybių. Visose Baltijos šalyse daroma prielaida, kad Rusija ketina.
Estijos užsienio žvalgybos tarnyba vasario mėnesį pareiškė, kad „rusai savo mąstymu skaičiuoja, jog karinis konfliktas su NATO įmanomas per artimiausią dešimtmetį“.
Kalbant apie pajėgumus, sutariama, kad nukreipusi visus išteklius į Ukrainą, Rusija neturi galimybių artimiausiu metu pulti NATO.
Pernai pristatytuose Rusijos karinių reformų planuose numatoma iki 2026 m. padvigubinti prie Baltijos regione dislokuotų karių skaičių iki beveik 40 tūkst. ir gerokai padidinti tankų bei šarvuočių skaičių. Pasak pareigūno, dėl to, kad Rusija daugiausia dėmesio skiria Ukrainai, jai sunku laikytis šio grafiko. Tačiau labai svarbu, kad Kremliui priėmus prielaidą dėl konfrontacijos, Rusijos kariuomenė užtikrintų, kad ji būtų pasirengusi.
Išleisdama gynybai apie 6–7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Rusija suaktyvino savo gynybos pramonės mašiną ir per metus pagamina 4 mln. artilerijos sviedinių, šimtus tankų ir šarvuočių. Dauguma jų yra žemų technologijų įranga, skirta žemų technologijų karui, tačiau Rusijos gamyklos smarkiai lenkia Vakarų šalis. Be to, perėjęs prie karo ekonomikos, Kremlius gali nesugebėti grįžti atgal.
Du galimi scenarijai
J. Kažocinš mato du galimus scenarijus. Pirmuoju – Rusijai pasiseka Ukrainoje ir ji bando pasinaudoti susilpnėjusiais Vakarais.
„Būdas tai padaryti – greitas coup de main (netikėtas puolimas – red. past.) Baltijos šalyse ir po to sekanti patikima branduolinė grėsmė“, – sako jis.
Antrasis scenarijus – jei Ukraina ir Vakarų vienybė išsilaikys, tuomet Rusija galėtų bandyti diversines provokacijas, o ne visišką karinį puolimą – yra dešimtys hibridinių išpuolių galimybių, pradedant sabotažu ir žmogžudystėmis, baigiant vietos rusakalbių gyventojų kurstymu.
„Čia vyrauja nuomonė, kad Baltijos šalims gresia pavojus. Daugialypiu būdu: ne tik kariniu, bet ir visuomeniniu, hibridiniu, ekonominiu“, – sako neįvardijamas aukšto rango ES diplomatas Baltijos šalyse.
Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
