„Europa susiduria su lemiamu momentu, kuris dešimtmečius lems mūsų saugumą ir ateitį, – sakė ji. – Turime nepamiršti, kad turime daug ką ginti ir labai realią grėsmę, nuo kurios turime apsisaugoti. Tikiu, kad tinkamai apsisprendę ir sutelkę pastangas galime pasiekti sėkmę“.
Gausesnės pajėgos
Rusijos pajėgos šiuo metu yra gausesnės nei prieš dvejus metus, o Rusijos karinis bei pramoninis kompleksas yra mobilizuotas. Rusija gamina gerokai daugiau amunicijos nei euroatlantinė bendruomenė kartu sudėjus.
Pasak K. Kallas nepaisant sunkių kovų ir didelių nuostolių Ukrainoje, vyksta Rusijos ginkluotųjų pajėgų reforma. Taip pat prie NATO sienų formuojami nauji daliniai.
„Prisimenu tą lemtingą ketvirtadienį prieš daugiau nei dvejus metus – ankstyvą vasario rytą, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją prieš Ukrainą. Tai mums priminė, kad laisvė nėra duotybė ir už ją reikia kovoti. Mūsų, kaip vadovų, pareiga užtikrinti, kad nė vienai ateities kartai laisvė netaptų tik tolimos praeities prisiminimu“, – sakė K. Kallas.
Pasak jos, yra įvairių vertinimų, kaip greitai Rusija atsigaus ir vėl galės pulti.
„Skaičius – treji, penkeri ar dešimt metų, neturi reikšmės. Visi sutinka, kad Kremlius bus pasiruošęs ir pasiryžęs kitam karui. Viskas, ko jis ieškos, tai progos, o mes privalome užkirsti jam kelią. Rusijai žmonės Ukrainoje yra taikiniai. Tai gali būti ir Europos likimas. Arba gali ir nebūti, jei nuspręsime veikti ir to išvengti“, – sakė K. Kallas.
Siekdama pasipriešinti galimai Rusijos agresijai, K. Kallas paragino Europos valstybes didinti išlaidas gynybai, tobulinti karinius pajėgumus, užtikrinti dideles šaudmenų atsargas, apsaugoti tiekimo grandines pasitelkiant transatlantinį bendradarbiavimą ir didinti technologiškai kvalifikuotų darbuotojų skaičių.
Skirtingai vertinama grėsmė
Rusija gali bandyti užpulti Europą 2024 m. pabaigoje arba 2025 m. pradžioje, kai Jungtinės Valstijos bus „be lyderio“, ir galės ateiti į pagalbą Europos valstybėms tik po tam tikro laiko, pranešė Vokietijos portalas „Bild“, remdamasis savo žvalgybos šaltiniais.
Vakarų šalių civiliai turėtų ruoštis „totaliniam karui“ su Rusija, pareiškė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris.
„Europa vėl susiduria su karine grėsme, kurios nematėme 30 metų“, – sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, įspėdamas, kad per penkerius–aštuonerius metus Rusija gali užpulti Europą.
Galimybė, kad Rusija kitais metais pradės karą prieš NATO, yra labai maža, tuo pačiu metu sakė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Rusija nenori tiesioginio karinio konflikto su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO bei tęs asimetrinius veiksmus, kurie, Kremliaus vertinimu, neperžengs pasaulinio masto karinio konflikto slenksčio, kovą pranešė amerikiečių žvalgyba.
