„Žinoma, yra žmonių, kurie įsitikinę, kad „tai gali sukelti paniką“, – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas 2024 m. sausį vykusioje diskusijoje apie vadinamąją „ligą X“ – dar nežinomos ligos, kuri kitą kartą apims planetą, pavadinimą.
„Iš tikrųjų geriau numatyti tai, kas gali nutikti ir tam pasiruošti – nes mūsų istorijoje taip yra nutikę daugybę kartų. Neturėtume susidurti su dalykais nepasiruošę“, sako T. A. Ghebreyesusas.
Taigi, kokia, ekspertų nuomone, gali būti „liga X“? Yra keletas pretendentų: „MERS gali būti viena iš jų, Zika, Ebola [...] net COVID-19 galima pavadinti pirmąja „liga X“.
Kaip atsiras nauja pandemija?
Galimi kitos pandemijos atsiradimo scenarijai – nuo hipotetinių pražūties scenarijų, kai dėl visuotinio atšilimo iš arktinio ledo išsilaisvina iki šiol nežinomi virusai iki nerimą keliančių tikėtinų ligų plitimo iš gyvūnų karalystės (kaip prieš pat paskutinę pandemiją).
Dėl klimato kaitos, miškų kirtimo Amazonėje ir Afrikoje bei žmonių gyvenamosios vietos vis labiau įsiskverbimo į gamtos pasaulį daugelis ekspertų mano, kad kita zoonozių pandemija yra tarsi iš anksto numatyta.
„Mes sukuriame situaciją, kuri yra palanki protrūkiams“, – „Sky News“ sakė Londono karališkojo koledžo infekcinių ligų klinikinė lektorė Nathalie MacDermott.
„Tai gali užtrukti dvejus metus, dvidešimt metų, o gal ir ilgiau, tačiau negalime sau leisti nuleisti rankų, – sakė ji. – Turime išlikti budrūs, pasiruošę ir pasirengę vėl aukotis“.
Ką galime dėl to padaryti?
Jei nežinome, kokia bus kita pandemija ir kada ji ištiks, kaip galime jai pasirengti? Tiesą sakant, tai paprasčiau, nei galite pagalvoti.
„Galime pasirengti kai kuriems nežinomiems dalykams, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. – Yra pagrindinių dalykų, kuriuos galite padaryti“.
Jis pasiūlė sukurti išankstinio perspėjimo sistemą arba sustiprinti pasirengimo planavimą.
„COVID-19 [...] mūsų ligoninės viršijo savo pajėgumus tiek erdvės, tiek darbo jėgos požiūriu“, – pabrėžė jis.
Jis sakė, kad tai gali būti medicinos tiekimo grandinių spragų ištaisymas, o COVID-19 pandemija neabejotinai atskleidė kai kuriuos šių sistemų trūkumus.
Kiti ekspertai atkreipė dėmesį į kontaktų atsekimo programėlių, skirtų pandemijos plitimui apriboti, atsiradimą: pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės NHS COVID-19 programėlė „buvo daug žadanti“, – „Sky News“ sakė Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos Pasirengimo epidemijoms ir reagavimo į jas centro vienas iš direktorių Adamas Kucharskis.
Jis pripažino, kad reikės „sunkių pokalbių“ apie visuomenės sveikatos ir asmens privatumo kompromisus.
„Turint skaitmeninę kontaktų atsekimo infrastruktūrą, kurią turėjo kai kurios Azijos šalys, galima apriboti trikdžius ir apsiriboti tik tais žmonėmis, kuriems konkretaus protrūkio metu gresia didesnė rizika, o ne grįžti prie visuotinių priemonių“, – sakė A. Kucharskis.
Gyvenimas per kitą pandemiją
Tereikia šiek tiek logistikos planavimo ir kelių dirbtinio intelekto etikos pamokų, tuomet tikrai turėtume išgyventi kitą pandemiją. Ar ne? Deja, dabar tai atrodo mažai tikėtina.
„Nepaisant visko, ko išmokome, nesame pasirengę kitai pandemijai“, – praėjusiais metais laikraštyje „The Independent“ rašė Johnas Bellas, žymus imunologas ir Jungtinės Karalystės COVID-19 vakcinos darbo grupės narys pandemijos metu.
„Kita pandemija gali būti dar pražūtingesnė už praėjusią, – perspėjo jis. – Turime būti nuolatinėje parengtyje kitai didelei sveikatos krizei – jei nesiimsime veiksmų dabar, mums nebus atleista“.
JAV naujos vyriausybinės agentūros, tiesiogiai orientuotos į pasaulinę sveikatą ir pandemijų prevenciją, sukūrimas gali atrodyti žingsnis teisinga linkme. Tačiau daugelis komentatorių atkreipė dėmesį į tai, kad daug infrastruktūros, skirtos pandemijai išgyventi, šalyje beveik nėra: pavyzdžiui, nėra visuotinės sveikatos priežiūros sistemos, nėra ir teisės į mokamas nedarbingumo atostogas. Iš tiesų, net COVID-19 pandemijos metu beveik kas ketvirtas amerikietis buvo priverstas rinktis, ar dirbti sergant, ar prarasti vienos dienos atlyginimą.
Ir nepaisant to, kad COVID-19 viruso plitimas pasaulyje turėjo vieną didžiausių padarinių, JAV, kaip institucija, atrodo, nenori pasimokyti iš šios pandemijos. Analizė parodė, kad tokios intervencinės priemonės, kaip socialiniai ribojimai ir kaukių dėvėjimas, buvo labai sėkmingos mažinant pandemijos plitimą: taip pat ir vakcinos, kurios, remiantis naujausiais modeliavimo skaičiavimais, per pirmuosius metus išgelbėjo beveik 20 milijonų gyvybių. Nepaisant to, šalyje toliau stiprėja antivakcininiai ir antimoksliniai judėjimai, kurie skverbiasi į politiką ir net daro įtaką vietos ir valstijų įstatymams.
Kitaip tariant, situacija nėra gera.
Viskas turėtų vykti sparčiau
COVID-19 mus užklupo netikėtai, ir gali būti, kad kita pandemija vėl užklups netikėtai. Kaip tai atrodys? Pasikartos 2020 m. scenarijus ar bus kažkas visiškai kitokio?
Tam tikra prasme neginčijama, kad nuo 2019 m., kol dar niekas iš mūsų negirdėjo frazės „naujas koronavirusas“ arba „COVID-19“, viskas pasikeitė. Nepriklausomai nuo to, kaip sėkmingai tai baigėsi, daugelis šalių dabar turi pandemijos infrastruktūrą, kurios anksčiau nebuvo – pavyzdžiui, kontaktų atsekimo programėles ar net galimybę lanksčiau dirbti namuose.
Vakcinos turėtų būti pradėtos platinti greičiau, jei šios tiekimo grandinės problemos bus išspręstos laiku.
„Dauguma vyriausybių siekia išspręsti 100 dienų uždavinį, t. y. kaip sulaikyti viruso plitimą, kol mokslinis atsakas, pavyzdžiui, vakcina, diagnostika ar gydymas, bus patvirtintas, pagamintas ir pristatytas visuomenei“, – laikraštyje „The Guardian“ rašė Edinburgo universiteto pasaulinės visuomenės sveikatos katedros vedėja Devi Sridhar, JAV Nacionalinės mokslų akademijos komiteto, skirto 2021 m. pandemijos ir sezoninio gripo vakcinų parengties ir atsako į ją gerinimui, viena iš pirmininkių.
„JAV siūlomas laikotarpis yra 130 dienų nuo sukėlėjo aptikimo iki tol, kol visiems JAV gyventojams bus pasiūlyta vakcina, – aiškino ji. – Ir 200 dienų iki tol, kol vakcinos užteks visam pasauliui“.
Žmonių izoliacija – „kraštutinis politinis atsakas“
Priklausomai nuo to, kur gyvenate, būsimi uždarymai gali būti labai skirtingi, o galbūt jų išvis nebus.
„Uždarymai yra kraštutinis politinis atsakas ir svertas, kurį daugelis vyriausybių naudojo 2020 m., susidūrusios su sveikatos priežiūros žlugimu, – rašė Devi Sridhar. – Dabar turime laiko sukurti geresnius sulaikymo būdus ir išnagrinėti, kaip saugiai išlaikyti atviras mokyklas ir įmones, taikant tikslesnes visuomenės sveikatos intervencijas, įskaitant žinias apie ligos perdavimą (pavyzdžiui, daugiau ventiliacijos), diagnostiką (užkrečiamumo tyrimus) ir geresnius duomenis (paplitimo bendruomenėje stebėjimą)“.
Žinoma, viskas priklauso nuo to, ar vyriausybės, o prireikus ir privatusis sektorius, iš tikrųjų pradės įgyvendinti pasirengimo protokolus, kuriuos jau daugelį metų ragina įgyvendinti visuomenės sveikatos institucijos.
