Europa

Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis pasiūlė Europos Sąjungai visiškai blokuoti sausumos ir jūrų keliais vykdomą prekybą su Rusija, pranešė CNN. „Jei visiškai nutrauksime prekybą su Rusija, tai privers ją dar labiau susimąstyti, ar ne verčiau sustabdyti šį negailestingą karą,“ – pareiškė Lenkijos premjeras. Jis pasiūlė šį klausimą apsvarstyti kitame Europos Vadovų Tarybos posėdyje.

Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Briuselis Kyjivui pažadėjo, kad per artimiausius mėnesius pateiks savo sprendimą dėl Ukrainos prašymo prisijungti prie Bendrijos. „Turėjau esminį pokalbį su Europos Komisijos pirmininke. Europos Komisijos sprendimas dėl Ukrainos prašymo dėl narystės Europos Sąjungoje bus paruoštas per kelis mėnesius. Ukrainos vyriausybė ir Europos Komisija yra informuotos.

Lenkijos vyriausybė vadovas Mateuszas Morawieckis penktadienį pareiškė, kad Lenkija imsis priemonių savo ekonomikai „derusifikuoti“ ir savo pavyzdžiu sieks įkvėpti kitas Europos valstybes atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių, skelbia naujienų portalas tvn24.pl.

Bulgarijos ekspremjeras 62 metų Boiko Borisovas ir dar keli  jo partijos nariai buvo sulaikyti ketvirtadienio vakarą, Europos prokuratūrai (EPPO) vykdant baudžiamąjį tyrimą, susijusį su piktnaudžiavimu Europos Sąjungos finansine parama. „Vyksta didelė operacija, susijusi su 120 bylų, tiriamų Europos prokuratūros biure Bulgarijoje. Boiko Borisovas... buvo sulaikytas“, – sakoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime.

Europos valstybės skubiai ieško strategijos su energija susijusios infliacijos bangai pažaboti, Rusijos karui Ukrainoje išprovokavus naftos kainų augimą – ypač naftos, kurios kaina perkopė 100 JAV dolerių (90 eurų) už barelį. Vyriausybės svarsto, kokiomis priemonėmis galėtų reaguoti, kad sumažintų įtampą įmonėms ir vartotojams, maisto kainoms pakilus į dešimtmečius nematytas aukštumas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, ketvirtadienį pristatydamas savo rinkimų manifestą, pažadėjo toliau mažinti mokesčius, reformuoti socialinės apsaugos sistemą ir vykdyti dideles valstybės investicijas. 44 metų E. Macronas, kuris aktyviai dalyvavo Vakarų diplomatinėse pastangose stabdyti Rusijos invaziją Ukrainoje, savo rinkimų manifestą paskelbė iki prezidento rinkimų likus mažiau nei mėnesiui. Apie tai, kad sieks antros kadencijos, jis paskelbė tik kovo 3 dieną.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kurio populiarumas šiuo metu yra didelis, savo dėmesį nukreipia į rinkimus ir ketvirtadienį per pirmą didelį kampanijos renginį pristatys manifestą. Prezidento rinkimai Prancūzijoje vyks balandžio 10 dieną, bet 44 metų E. Macronas iki paskutinės įmanomos minutės neskelbė, ar sieks antros kadencijos, ir dabar turi aktyviai bendrauti su rinkėjais bei varžovais.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį patvirtino valstybės mokamų pensijų didinimą nuo šių balandžio 1 dienos vidutiniškai 7,9 proc., pranešė jos spaudos tarnyba. Bazinė pensijos dalis nuo ateinančio mėnesio didės iki 255,8 euro, o taip vadinama „tautos pensija“ (mokama nepakankamą darbo stažą turintiems arba jo neturintiems asmenims) – iki 275,3 euro per mėnesį. Pensija 44 metų darbo stažą turintiems asmenims augs 7,8 proc. iki 595,4 euro per mėnesį.

Europos Taryba trečiadienį žengė beprecedentį žingsnį ir dėl invazijos į Ukrainą pašalino Rusiją iš šios pagrindinės Senojo žemyno žmogaus teisių organizacijos.     47 valstybes vienijančios organizacijos Ministrų komitetas išplatintame pareiškime nurodė, kad „Rusijos Federacija nuo šiandien po 26 metų narystės nustoja būti Europos Tarybos nare“.    Šis sprendimas priimtas tarptautinei bendrijai griežtai smerkiant Rusijos karą Ukrainoje.

Rusijos technologijų grupės „Yandex“ vadovas Tigranas Chudaverdianas atsistatydino po to, kai buvo įtrauktas į naujus Europos Sąjungos sankcijų sąrašus. „Tigranas Chudaverdianas nedelsdamas pasitraukė iš „Yandex“ vykdomojo direktoriaus ir generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigų“, – teigiama „Yandex“ pranešime spaudai.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasinaudodamas kitos savaitės kelione į skubų NATO viršūnių susitikimą patvirtins Vašingtono „tvirtą kaip geležis“ paramą sąjungininkėms, taip pat dalyvaus Europos Sąjungos lyderių susitikime, antradienį pranešė Baltieji rūmai. Per kovo 24-osios viršūnių susitikimą Briuselyje J. Bidenas „vėl patvirtins mūsų tvirtą kaip geležis įsipareigojimą savo sąjungininkėms NATO“, žurnalistams sakė spaudos sekretorė Jen Psaki.

Europos Sąjunga antradienį įvedė sankcijas Rusijos milijardieriui Romanui Abramovičiui ir virtinei kitų šios šalies oligarchų, paskelbusi ketvirtąjį priemonių paketą dėl Maskvos karo prieš Ukrainą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė, kad pradeda šalies išstojimo iš Europos Tarybos procedūrą, didėjant spaudimui pašalinti Maskvą iš šios europinės žmogaus teisių organizacijos dėl karinės invazijos Ukrainoje.

Europos Sąjunga įves sankcijas Romanui Abramovičiui ir kitiems oligarchams, tęsdama spaudimą rusams, remiantiems Maskvos invaziją į Ukrainą, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė trys diplomatai. Milijardierius R. Abramovičius, Anglijos „Premier“ lygos futbolo klubo „Chelsea“ savininkas, ir kiti oligarchai įtraukiami į asmenų, kurių turtas ES, įskaitant superjachtas ir didžiulius namus, gali būti konfiskuotas ir kurie gali būti neįleidžiami į bloko teritoriją, sąrašą, sakė diplomatai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Europos Sąjungos (ES) kandidatės statuso suteikimą Ukrainai vadina viena svarbiausių užduočių, kaip europiečiai partneriai gali veiksmingai paremti Ukrainą, šiuo metu patiriančią brutalią Rusijos agresiją. „Nebėra laiko trypčioti – reikia pradėti rimtai ruoštis Ukrainos narystei ES. Dėl Rusijos karinės invazijos prieš Ukrainą, ši šalis ir Europa atsidūrė ypatingame, nesulyginamame istorinio lūžio momente.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį pareiškė Ukrainai, kad jokio greito būdo šiai šaliai įstoti į bloką nėra, užgesindami Kyjivo viltis Rusijos karinio puolimo akivaizdoje. „Nėra tokio dalyko kaip paspartinta procedūra“, – sakė Nyderlandų premjeras Markas Rutte, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą Versalio rūmuose Prancūzijoje. Toks požiūris atspindi kelių valstybių narių poziciją.

Europos Parlamentas trečiadienį pareikalavo sustabdyti vadinamųjų auksinių pasų, suteikiančių Europos Sąjungos pilietybę, išdavimą turtingiems investuotojams, Vakarų valstybėms imantis sankcijų prieš Rusijos oligarchus dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.    Strasbūre posėdžiaujantys įstatymų leidėjai dauguma balsų priėmė privalomosios galios neturinčią rezoliuciją, raginančią sustabdyti pilietybės suteikimą finansiniais sumetimais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė trečiadienį aptaręs humanitarinių koridorių ir kitus klausimus su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen. V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jie pokalbio telefonu metu sutarė dėl „poreikio užtikrinti efektyvius humanitarinius koridorius civiliams“. Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad jis dar kartą iškėlė Ukrainos narystės Europos Sąjungoje klausimą ir išreiškė padėką dėl dar vieno Rusijai skirto sankcijų paketo.

NATO nepriklausančios Švedija ir Suomija karinio puolimo atveju kliautųsi Europos Sąjungos tarpusavio gynybos sąlyga, antradienį sakė švedų premjerė. Prieš ketvirtadienį ir penktadienį Versalyje rengiamą ES lyderių susitikimą abi šios šalys parašė bendrą laišką norėdamos „priminti kitoms valstybėms narėms apie ES solidarumo deklaraciją Lisabonos sutartyje“, reporteriams sakė Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson.

Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų pirmininkai antradienį paragino Europos Sąjungos (ES) šalis kuo greičiau suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą, pranešė Lietuvos Seimas. „Remti Ukrainos siekį tapti visateise Europos Sąjungos nare ir kuo greičiau suteikti jai ES kandidatės statusą būtų galingas ir veiksmingas atsakas į Rusijos karinę agresiją ir reikšminga pagalba Ukrainai šiuo sunkiu metu“, – rašoma bendrame jų pareiškime.

Europos Sąjunga antradienį pažadėjo aktyviau kovoti su Rusijos dezinformacija, tvyrant nerimui dėl Maskvos kišimosi po invazijos į Ukrainą. ES jau uždraudė Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių RT ir „Sputnik“ transliacijas visoje Bendrijos teritorijoje, siekdama pažaboti, anot Briuselio, pagrindinius „Kremliaus manipuliavimo ekosistemos ginklus“. Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė pasiūlysiantis naują mechanizmą, leisiantį ES imtis sankcijų prieš Maskvos „piktyb...

Airijos sostinėje Dubline didelis vilkikas įvažiavo į Rusijos ambasados vartus.  Policija praneša, kad incidentas įvyko maždaug 13:30 vietos laiku. Policija sulaikė įtariamąjį vyrą.  Paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip didelis sunkvežimis trenkiasi į Rusijos ambasados vartus. Pastarosiomis dienomis Dubline šalia Rusijos ambados vyko protestai dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.

Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje (ES) ir šalis turi tapti jos nare taip greitai, kaip įmanoma, sako eurokomisaras Marošas Ševčovičius. „Atėjo laikas stipriai žinutei. Atėjo laikas signalui, kad Ukrainos žmonės yra Europos žmonės. Mes norime jų (ES) taip greitai, kaip įmanoma“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas, pasibaigus ES užsienio reikalų ministrų susitikimui Prancūzijos pietuose.

Europos Sąjunga (ES) žada įsteigti paramos priemonę nuo Kinijos ekonominių sankcijų nukentėjusioms Lietuvos įmonėms, sako Vilniuje viešintis ES vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas. „Mes esame įsitikinę tuo, kad tai, ką daro Kinija, neatitinka PPO taisyklių.

Europos Sąjunga sutiko suteikti laikiną apsaugą pabėgėliams, pasitraukusiems iš karo apimtos Ukrainos, ketvirtadienį  po bloko vidaus reikalų ministro susitikimo pranešė pareigūnai. Susitikime dalyvavusi ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson per „Twitter“ parašė, kad tai yra „istorinis sprendimas“. „Europos Sąjunga suteiks laikiną apsaugą visiems, pabėgusiems nuo karo Ukrainoje“, – sakė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujančios Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.

Sakartvelas ketvirtadienį oficialiai paprašė suteikti narystę Europos Sąjungoje, pranešė šios Kaukazo valstybės premjeras, Europos Parlamentui anksčiau pritarus karo krečiamos Ukrainos analogiškiems siekiams. „Šiandien pateikėme prašymą dėl ES narystės“, – sakoma ministro pirmininko Iraklio Garibašvilio pranešime, paskelbtame jam pasirašius atitinkamą raštą. „Sakartvelas yra Europos valstybė ir toliau svarbiai prisideda prie jos apsaugos ir plėtros“, – pridūrė premjeras.

Europos Komisija trečiadienį išdėstė savo pasiūlymą Europos Sąjungos narėms leisti nuo Rusijos invazijos bėgantiems ukrainiečiams gyventi ir dirbti bloke dvejus metus. Planai skubiai rengiami daugiau kaip 650 tūkst. žmonių jau pasitraukus iš Ukrainos į rytines ES nares Lenkiją, Slovakiją, Vengriją ir Rumuniją. Tikimasi, kad pabėgėlių bus daug daugiau, Kremliaus pajėgoms įnirtingai bombarduojant didžiuosius Ukrainos miestus.

Europos Sąjunga antradienį uždraudė Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonėms RT ir „Sputinik“ transliuoti Bendrijoje, taip pat atjungė nuo tarpbankinio susirašinėjimo sistemos SWIFT kai kuriuos šios šalis bankus, pranešė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujanti Prancūzija. Priemonės, kurios įsigalios trečiadienį, kai bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, įvedamos Briuseliui griežtinant sankcijų režimą dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

Europos Sąjungos lyderiai antradienį apkaltino Rusiją „geopolitiniu terorizmu“ dėl jos invazijos į Ukrainą ir įspėjo, kad ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos ateitis yra „pakibusi ant plauko“. Griežtas kalbų Europos Parlamente tonas žymi ES virsmą iš gremėzdiško kalbų klubo į greit veikiančią įtakingą grupę.

Į Europos Sąjungos naująjį sankcijų sąrašą pateko virtinė Rusijos oligarchų, taip pat Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Turto įšaldymas ir draudimas atvykti į ES pritaikytas Michailui Fridmanui („Alfa Group“ ir „LetterOne“ akcininkas, VEOB ir X5 dalininkas) bei jo verslo partneriui Piotrui Avenui, Ališerui Usmanovui („Metalloinvest“, „Megafon“ akcininkas),  Aleksejui Mordašovui („Severstal“, „Lenta“ akcininkas, TUI kelionių organizatoriaus dalininkas), Genadijui ...

Lietuva ir dar septynios Europos Sąjungos šalys reiškia paramą Ukrainos narystei Bendrijoje, pirmadienį pranešė Prezidentūra. Kaip teigiama pranešime, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Slovakijos prezidentai atviru laišku kreipėsi į ES valstybių vadovus ragindami juos palaikyti Ukrainos ES narystės prašymą, kuo skubiau suteikti šaliai kandidatės statusą ir pradėti derybų procesą.

Tradiciškai neutrali Šveicarija prisidės prie visų sankcijų Rusijai, kokias jau yra įvedusi Europos Sąjunga dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pranešė šios Alpių valstybės prezidentas Ignazio Cassisas. „Tai didelis žingsnis Šveicarijai“, – I. Cassisas sakė per spaudos konferenciją. Šveicarija kelias dienas delsė prisidėti prie tarptautinių pastangų nubausti Maskvą už puolimą prieš savo kaimynę.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį sakė, kad 27 Europos Sąjungos narės nesutaria dėl bloko plėtros, Rusijos užpultai Ukrainai paprašius narystės. „Europos Sąjungoje yra įvairių nuomonių ir opių klausimų dėl plėtros“, – sakė Ch. Michelis. Pasak jo, Kijevas turėtų pateikti oficialų prašymą dėl stojimo, o tada šalys narės turėtų prieiti prie vieningos pozicijos.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo kalbos metu akcentavo, kad siunčia aiškią žinią Rusijai: aljansas partnerėms suteiks visą įmanomą pagalbą, bet šalys-narės bus saugomos ir bus atsakas be jokių abejonių. Į šį pasitarimą buvo pakviesta Švedija, Suomija ir Europos Sąjungos atstovai. „Rusija sudrebino taiką Europoje“, – paskelbė J. Stoltenbergas.

Europos Sąjungos (ES) šalys sutaria dėl sankcijų Rusijai griežtinimo, sprendimai galimi kitą savaitę, BNS sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Pritarimas trečiajam sankcijų paketui tikrai yra. Dabar jis jau rengiamas ir tikėtina, kad būtų priimtas per kitą savaitę. Galimai SWIFT klausimas taip pat bus išspręstas“, – po neeilinio ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio komentare BNS sakė G. Landsbergis. Ministrai penktadienį sutarė dėl vadinamojo antrojo sankcijų paketo.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga kol kas neplanuoja atriboti Rusijos nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT dėl šalies pradėto karo su Ukraina. „Svarbu, kad priimtume sankcijų, tikslingai veikiančių valdžios sistemą... Finansų srityje ėmėmės priemonių, sudarėme bankų sąrašus. Kalbant apie SWIFT susitarimą... atjungimas nuo šios sistemos reikštų, jog žmonės Rusijoje.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė įvesti naujų sankcijų Rusijai, sukelsiančių „didžiulių ir rimtų padarinių“. „Mums reikia sankcijų, kurios būtų skaudžios“, – sakė Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo, eidamas į susitikimą, surengtą tą pačią dieną, kai Rusija pradėjo atakas prieš Ukrainos karinius taikinius ir pasiuntė į provakarietišką kaimynę tankų ir oro desantininkų.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį susitiko su Didžiojo septyneto (G-7) sąjungininkais, kad suderintų virtinę naujų sankcijų į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai, o vėliau kreipsis į amerikiečius dėl krizės, pasak jo, galinčios nulemti „katastrofiškas žūtis“. Virtualus, uždaras G-7 lyderių – Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų – susitikimas prasidėjo 16 val. 17 min. Lietuvos laiku, pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

Rusijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas susitikime su Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT)  generaliniu sekretoriumi Stefano Sannino pareiškė, kad naujos Europos Sąjungos sankcijos yra neteisėtos, ir perspėjo, jog tokie Bendrijos veiksmai neliks be atsako.  „Rusija pabrėžė tokių vienašalių priemonių, galinčių tik dar labiau pabloginti ir taip sudėtingą Rusijos ir ES santykių padėtį, neteisėtą ir neapibrėžtą pobūdį.

Europos Sąjungos lyderiai ruošiasi sankcijas dėl agresijos prieš Ukrainą. Nutekinti dokumentai rodo, kad lyderių susitikime bus bandoma įvesti sankcijas Baltarusijai. Nutekintame sankcijų projekte, kuris bus aptartas ketvirtadienio vakarą, smerkiamas Baltarusijos vaidmuo kare prieš Ukrainą, rašo naujienų portalas „The Guardian“. Nutekintame dokumente rašoma: „Europos Vadovų Taryba ragina skubiai parengti sankcijų paketą, kuris paliestų ir Baltarusiją.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ketvirtadienį paragino Baltarusiją nedalyvauti Rusijos pradėtame puolime prieš Ukrainą.    Šį raginimą jis paskelbė prieš skubiai sušauktą Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, kuriame bus sprendžiama dėl naujų sankcijų Maskvai už įsiveržimą į kaimyninę šalį.  Per spaudos konferenciją NATO būstinėje Briuselyje kreipdamasis į Baltarusiją ir jos žmones Ch.

Po Rusijos atakos prieš Ukrainą Europos Sąjunga taikys griežtas sankcijas Rusijai, pranešė ES lyderiai. „Šiandien anksti ryte Rusijos kariai įsiveržė į Ukrainą – laisvą ir suverenią valstybę. Dar kartą Europos viduryje nekalti vyrai, moterys ir vaikai miršta ir bijo dėl savo gyvybės. Mes smerkiame šią barbarišką ataką ir ciniškus argumentus, kuriais bandoma pateisinti šiuos veiksmus. Tai prezidentas Putinas, kuris grąžina karą į Europą.

Naujausios Europos Sąjungos sankcijos Rusijai trečiadienį įsigaliojo – jos yra nukreiptos prieš aukšto rango vyriausybės pareigūnus, kelias įmones ir šimtus parlamento narių, balsavusių už Rytų Ukrainos promaskvietiškų separatistų nepriklausomybės pripažinimą.

Europos Sąjunga vėlai ketvirtadienį surengs neeilinį viršūnių susitikimą aptarti Rusijos „agresyviems veiksmams“ prieš Ukrainą, laiške bloko lyderiams pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. „Mums svarbu toliau būti vieningiems ir ryžtingiems bei bendrai apibrėžti mūsų kolektyvinį požiūrį ir veiksmus“, – pridūrė jis. „Dėl šios priežasties norėčiau pakviesti jus į specialią Europos Vadovų Tarybą ketvirtadienį, vasario 24 dieną.

Europos Sąjunga ketina paskelbti sankcijas virtinei aukšto rango Rusijos pareigūnų, įskaitant gynybos ministrą Sergejų Šoigu, prezidento administracijos vadovą Antoną Vaino, Užsienio reikalų ministerijos atstovę Mariją Zacharovą ir investicinio banko VEB pirmininką Igorį Šuvalovą, pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis neįvardytais ES diplomatais.

Daugelis europiečių mano, kad Rusijai užpuolus Ukrainą NATO ir ES turėtų ginti Kijevą, skelbiama naujame tyrime. Apklausos rezultatai kiek netikėtai rodo, kad dauguma Europos šalių gyventojų palaiko pagalbos Ukrainai Rusijos puolimo atveju būtinybę. Jos autoriai prognozuoja ir bendrus Europos šalių gyventojų požiūrio į saugumą pokyčius.

„Facebook“ valdanti technologijų bendrovė „Meta“ neseniai pagrasino „galimai atsisakysianti“ feisbuko ir instagramo paslaugų teikimo Europoje dėl reikalavimo vartotojų asmeninius duomenis laikyti ES teritorijoje. Europos šalių lyderiai į tai atsakė raginimu įgyvendinti ketinimus.

Vokietijos ir Ispanijos politikams siūlant Europos Sąjungai (ES) permąstyti Europos Komisijos (EK) siūlymą taikyti aukštesnius tarifus kiniškiems elektromobiliams, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina – toks sprendimas reikštų Europos automobilių industrijos išnykimą. Jis pabrėžė, kad Kinija taiko dempinguojančias priemones, siekdama neigiamai paveikti Europos pramonę.

Belgijos pareigūnams kovojant su narkotikais susijusiu nusikalstamumu Briuselyje, per dvejas atskiras šaudynes sostinėje naktį vienas žmogus žuvo, o kitas buvo sunkiai sužeistas, sekmadienį pranešė policija.  Policijos atstovas nurodė, kad Belgijos sostinės šiaurėje esančiame Lakeno rajone, kur rastas vienas negyvas žmogus, girdėjosi šūviai.