Strasbūre posėdžiaujantys įstatymų leidėjai dauguma balsų priėmė privalomosios galios neturinčią rezoliuciją, raginančią sustabdyti pilietybės suteikimą finansiniais sumetimais.
„Auksinių pasų“, išduodamų Maltoje, Kipre ir Bulgarijoje, priešininkai sako, kad jie „nepriimtini dėl etinių, teisinių ir ekonominių priežasčių“ ir „pakerta pačią Europos pilietybės esmę“.
Europarlamentarai taip pat pareikalavo nustatyti visai ES bendras taisykles dėl „auksinių vizų“, pagal tą patį principą suteikiančių leidimus gyventi Bendrijos šalyse. Pasak Europos Parlamento, jos išduodamos 12-oje ES valstybių.
Šios schemos ypač naudingos rusams. Europos Parlamentas paprašė valstybių narių nedelsiant sustabdyti ES pilietybės ir leidimų gyventi išdavimą visiems pareiškėjams iš Rusijos bei peržiūrėti visas paraiškas, kurias Rusijos piliečiai pateikė per keletą pastarųjų metų ir kurioms buvo pritarta.
Įtariama, kad ši prieštaringai vertinama praktika prisideda prie pinigų plovimo, korupcijos ir mokesčių slėpimo. 2020 metais Briuselis pradėjo drausmines procedūras Kipro ir Maltos atžvilgiu, tačiau toliau nepasistūmėjo.
Malta praėjusią savaitę pareiškė, kad po Maskvos invazijos į Ukrainą „iki atskiro pranešimo“ stabdo „auksinių pasų“ išdavimą rusams ir baltarusiams.
Bulgarijos naujoji vyriausybė sausį priėmė teisės akto projektą, skirtą panaikinti pasų schemą.
Anksčiau šią savaitę ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas sakė, kad Europos Komisija „visiškai pritaria“ tikslui kiek įmanoma greičiau panaikinti tokias programas visose Bendrijos narėse.
Pasak Europos Parlamento, 2011–2019 m. Europos Sąjungoje pilietybės ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant schemomis pasinaudojo ne mažiau kaip 130 tūkst. asmenų, o šalys gavo daugiau nei 21,8 mlrd. eurų pajamų.
EP nariams patvirtinus rezoliuciją, Europos Komisija turi parengti teisėkūros pasiūlymą arba pagrįsti savo sprendimą jo nepateikti.
