Europa

Prancūzija sekmadienį balsuos pirmajame valstybės vadovo rinkimų ture, prezidentui Emmanueliui Macronui viliantis atremti savo pozicijas sustiprinusios kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen iššūkį ir užsitikrinti antrą kadenciją.   Šių rinkimų baigtis turės didžiulės reikšmės krypčiai, kuria ateityje judės Prancūzija ir visa Europa. Po sekmadienio balsavimo paaiškės, kurie du kandidatai susirungs balandžio 24 dieną vyksiančiame antrajame rinkimų ture.

Popiežius Pranciškus trečiadienį užsipuolė „siaubingą žiaurumą“ Ukrainoje, kur Bučos miestelyje netoli sostinės buvo išžudyta dešimtys civilių. „Pastarojo meto naujienos apie karą Ukrainoje neatneša palengvėjimo ir vilties, tik liudija naujus žiaurumus, tokius kaip žudynės Bučoje“, – sakė popiežius per savaitinę bendrąją audienciją Vatikane. „Siaubingas žiaurumas, taip pat bejėgių civilių, moterų ir vaikų atžvilgiu.

Vienoje pagrindinių Graikijos ligoninių COVID-19 pacientų skyriuje trečiadienį kilus gaisrui, žuvo vienas žmogus ir dar mažiausiai trys buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. Gaisras Papanikolajaus (Papanikolaou) ligoninėje šiauriniame Salonikų mieste buvo greit suvaldytas, bet kelis COVID-19 pacientus teko evakuoti, pranešė vietos žiniasklaida.

Vakarams dėl invazijos į Ukrainą taikant sankcijas Maskvai, Nyderlandų muitinė areštavo 14 laivų statyklose esančių jachtų, kurių 12 dar yra statomos, trečiadienį paskelbė olandų užsienio reikalų ministras. Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Europos ir JAV pareigūnai pagal paskelbtas beprecedentes sankcijas Maskvai sulaikė kelias su rusų magnatais susijusias jachtas.

Europos Sąjunga turi „anksčiau ar vėliau“ įvesti sankcijų Rusijos naftos ir dujų sektoriui, trečiadienį Europos Parlamentui sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Lenkija antradienį paskelbė pagal pernai paviešintą sprendimą užsakiusi 4,74 JAV dolerių (4,32 mlrd. eurų) vertės tankų „Abrams“ ir kitų amerikietiškų sunkiųjų kovos mašinų. „Susitarime kalbama apie 250 tankų „Abrams“, šarvuotąsias techninės pagalbos mašinas, šturmo tiltus, mokymo ir logistikos sistemas, nemažą šaudmenų kiekį“, – per televizijos transliuotą pasirašymo ceremoniją sakė lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas). „Susitarimo vertė – 4,74 mlrd.

ES svarsto galimybę dėl karo Ukrainoje taikyti sankcijas Rusijos naftos ar anglių pramonei, antradienį pareiškė vienas aukšto rango Europos Komisijos pareigūnas, nors kai kurios šalys vis dar nerimauja dėl tokio žingsnio ekonominių padarinių. Europos Sąjunga ir JAV šiuo metu rengia papildomas sankcijas Maskvai dėl įtarimų, kad Kremliaus pasiųstos pajėgos įvykdė karo nusikaltimų netoli Kyjivo, kur savaitgalį buvo aptikta šimtai civilių gyventojų kūnų.

Vokietijos policija antradienį pranešė uždariusi didžiausios pasaulyje nelegalios „tamsiojo interneto“ (darknet) prekyvietės „Hydra“ serverius ir konfiskavo bitkoinų už 23 mln. eurų (25 mln. JAV dolerių). Įtariamieji tiriami dėl „nusikalstamų prekybos platformų naudojimo internete komerciniais pagrindais“, sakoma Federalinio kriminalinės policijos biuro (BKA) pranešime.

Vokietijoje nuo gegužės 1 dienos nebeliks privalomo karantino koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Karlas Lauterbachas. Izoliacija ir toliau bus „primygtinai rekomenduojama“, nurodė ministras, bet pabrėžė, kad nuo kito mėnesio jos bus laikomasi tik „savanoriškai“. „Dabartinės taisyklės veikia, bet tai nėra būtina ilguoju laikotarpiu“, – sakė K. Lauterbachas.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad Vokietijos sprendimas išsiųsti daugybę Rusijos diplomatų, reaguojant į Maskvos pradėtą karą prieš Ukrainą, yra „nedraugiškas“ ir pablogins dvišalius ryšius. „Nepagrįstas diplomatinio personalo mažinimas Rusijos atstovybėse Vokietijoje siaurins erdvę mūsų šalių dialogo palaikymui, dar labiau pablogins Rusijos ir Vokietijos santykius“, – platformoje „Telegram“ parašė rusų ambasada Berlyne.

JAV Gynybos departamentas pirmadienį suteikė leidimą parduoti Bulgarijai aštuonis naikintuvus F-16 už 1,67 mlrd. dolerių (1,51 mlrd. eurų), turinčius sustiprinti šalies karines oro pajėgas padidėjus grėsmei regione dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

Iš viso 250 Čekijos kariuomenės oro desantininkų pirmadienį išvyko į kaimyninę Slovakiją, besiribojančią su karo krečiama Ukraina, kad prisidėtu prie ten kuriamos NATO kovinės grupės, pranešė Gynybos ministerija.. Kovinę grupę sudarys iki 2,1 tūkst. karių iš Vokietijos, Nyderlandų, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Jungtinių Valstijų. Čekija šiam daliniui vadovaus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasveikino Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, kurio partija per rinkimus užsitikrino ketvirtąją kadenciją valdžioje, ir išreiškė viltį toliau plėtoti dvišalius ryšius, pranešė Kremlius. „Rusijos valstybės vadovas išreiškė įsitikinimą, kad nepaisant sudėtingos tarptautinės padėties tolesnė dvišalių partnerystės ryšių plėtra visiškai atitinka Rusijos ir Vengrijos žmonių interesus“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prakalbo apie tolimesnius Rusijos kariuomenės tikslus ir nepakankamą Vakarų paramą karine technika. Jo teigimu, rusai nusitaikė į Donbaso ir Pietų Ukrainos regionus. Taip pat šalies vadovas įspėjo, kad Rusija ketina didinti spaudimą Ukrainos rytuose, praneša „The Guardian“. „Mes stipriname gynybą rytiniame Donbaso regione.

Iš Rusijos kariuomenės atgautame Kyjivo regione Ukrainos pajėgos aptiko 410 civilių palaikus, sekmadienį pranešė generalinė prokurorė Iryna Venediktova. Svarbiausi įvykiai Ukrainoje 00:04 | Okupantai Ukrainoje žudo ne tik civilius: gyventojų šunis nušauna „dėl pramogos“ Pranešama, kad Rusijos kariai Ukrainoje niokoja ne tik miestus ir žudo civilius, bet „dėl pramogos“ šaudo gyvūnus.

Nuo rusiškų dujų itin priklausomos Europos Sąjungos valstybės turi planų, kaip jų atsisakyti „per itin trumpą laiką“, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Europos Sąjunga (ES) planuoja iki šių metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų importo, interviu Latvijos visuomenei televizijai sakė Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Valdis Dombrovskis.  ES komisaras nurodė, kad ES aiškiai apsisprendė palaipsniui mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, todėl šiuo metu ieškoma alternatyvių sprendimų.

Europos Sąjunga penktadienį surengs virtualų viršūnių susitikimą su Kinija, augant nerimui dėl vis didesnio Pekino suartėjimo su Maskva ir nenoro pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas dalyvaus vaizdo konferencijoje su ES lyderiais Charles'iu Micheliu ir Ursula von der Leyen, vykstant kasmetinėms deryboms, kurių praėjusiais metais buvo atsisakyta augant įtampai.

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pareiškė, kad vyksta į Ukrainą ir taps pirmąja Europos Sąjungos institucijų vadove, apsilankiusia karo apimtoje šalyje. Sausį EP pirmininke išrinkta europarlamentarė iš Maltos ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Pakeliui į Kyjivą“ ir pridėjo Ukrainos vėliavėlę, tačiau daugiau informacijos nepateikė. Kovo viduryje Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai atvyko į Kyjivą, kad pademonstruotų savo solidarumą su Ukraina.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį paskelbė išplėtusi Europos Sąjungos pareigūnų, kuriems yra uždrausta atvykti į šalies teritoriją, sąrašą, atsakydama į sankcijas, įvestas Maskvai dėl jos karinės invazijos Ukrainoje. „Suvaržymai taikomi Europos Sąjungos aukščiausiajai vadovybei, įskaitant keletą eurokomisarų ir ES karinių struktūrų vadovų, taip pat didžiąją daugumą Europos Parlamento narių, skatinančių antirusišką politiką“, – sakoma URM pranešime.

Virginijus Sinkevičius ketvirtadienį pakvietė Ukrainą derėtis dėl narystės Europos Sąjungos (ES) klimato kaitos programoje LIFE, pranešė Lietuvos deleguoto eurokomisaro biuras. „Ukraina išpildė visas sąlygas pradėti derybas dėl narystės LIFE programoje, todėl šiandien Ukrainos ekologijos ir gamtos išteklių ministrui Ruslanui Striletsui pasiūliau kuo skubiau pradėti šį procesą“, – teigė V. Sinkevičius.

Europos Sąjungos antimonopolinės tarnybos trečiadienį atliko kratas Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ patronuojamosiose įmonėse Vokietijoje, pranešė agentūros „Bloomberg“ ir „Reuters“, remdamosis šaltiniais. Jų duomenimis, visų pirma, kratos vyko „Gazprom Germania“ ir „Wingas“ biuruose – „Gazprom“ antrinių įmonių, per kurias Vokietijos rinkai tiekia apie 20 proc. gamtinių dujų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Norvegiją, antrąją pagal dydį dujų eksportuotoją Europoje po Rusijos, tiekti daugiau energijos išteklių jo šaliai ir Europos Sąjungai. „Galite reikšmingai prisidėti prie Europos energetinio saugumo tiekdami reikalingus išteklius tiek Europos Sąjungos šalims, tiek Ukrainai“, – V. Zelenskis sakė vaizdo ryšiu kreipdamasis į Norvegijos parlamentą.

Vokietija trečiadienį padidino perspėjimo lygį, taikomą pagal su dujų tiekimu susijusį nepaprastosios padėties planą, nerimaudama, kad Rusija gali nutraukti eksportą, jei Vakarų šalys atsisakys atsiskaityti rubliais. „Ministerijoje bus įkurtas krizių centras“, – spaudos konferencijos metu pranešė ekonomikos ministras Robertas Habeckas, Didžiojo septyneto (G7) šalims atmetus Rusijos reikalavimą už dujas mokėti jos nacionaline valiuta.

Lenkija planuoja imtis priemonių atsisakyti rusiškos naftos importą iki 2022 metų pabaigos, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, tuo metu kai Vokietijai paskelbė išankstinį perspėjimo lygį dėl gamtinių dujų tiekimo Rusijos Ukrainoje sukelto karo fone.  M. Morawieckis pažymėjo, kad jo šalis jau yra gerokai sumažinusi savo priklausomybę nuo naftos iš Maskvos.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen mažina atsilikimą nuo prezidento Emmanuelio Macrono prieš galimą jų dvikovą kitą mėnesį vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose, rodo dvi naujos viešosios nuomonės apklausos. E. Macronas seniai laikomas aiškiu favoritu rinkimuose, kurių du turai vyks balandžio 10-ąją ir 24-ąją. Prezidento darbas sprendžiant diplomatinę krizę, išprovokuotą Rusijos agresijos prieš Ukrainą, dar padidino jo šansus laimėti.

Prancūzijos teisėjai nurodė „Google“ perrašyti sutartis, kurias ji taiko programų kūrėjams, pareigūnams pareiškus, kad įmonė „taiko mokesčių tarifus“ startuoliams. JAV technologijų milžinei buvo skirta 2 mln. eurų bauda už piktnaudžiavimą komercine praktika bei nurodyta pakeisti septynias sutarčių sąlygas, teigiama pirmadienį paskelbtame Paryžiaus komercinio teismo nuosprendyje, su kuriuo antradienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Keisis NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys kariniai kontingentai: misiją perimančios Ispanija ir Čekija patruliuos su 13 naikintuvų. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), ketvirtadienį Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija.

Lenkijos vyriausybė antradienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo šalis siekia dar labiau sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, pradėjusią karą prieš kaimyninę Ukrainą. Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mulleris sakė, kad naujuoju įstatymu taip pat siekiama įšaldyti Rusiją remiančių bendrovių ir asmenų turtą Lenkijoje. „Į šį įstatymo projektą įtraukėme nuostatas, kurios nacionaliniu lygmeniu užkirstų kelią akmens anglių importui iš Rusijos.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai pareiškė, jog rusiškų gamtinių dujų tiekimas Europai gali būti nutrauktas, jei už jas nebus mokama Rusijos rubliais. „Nežinau, kas nutiks, kai jie atmes šią galimybę. Kai tik sužinosime apie galutinį sprendimą, svarstysime kaip toliau elgtis. Tačiau neabejotinai labdara neužsiimsime ir dujų Vakarų Europai nemokamai netieksime“, – JAV transliuotojai PBS sakė Dmitrijus Peskovas. „Nebus apmokėjimo, nebus dujų“, – pridūrė jis.

Europos Komisija pirmadienį paragino Europos Sąjungos šalis išnagrinėti galimybes atimti vadinamuosius „auksinius pasus“ iš Rusijos ir Baltarusijos piliečių, įgijusių Bendrijos narių pilietybę pagal kontroversiškas schemas, turėjusias padėti pritraukti užsienio investicijų. Šiuo teisiškai kebliu manevru galėtų būti nubausti Rusijos ir Baltarusijos elito nariai, nusipirkę ES šalių pilietybę didelėmis investicijomis tokiose Bendrijos narėse kaip Kipras, Malta ar Bulgarija.

Ispanijos centro kairiųjų premjeras Pedro Sanchezas pirmadienį pristatė planą dėl 6 mlrd. eurų tiesioginės pagalbos ir subsidijų kurui, skirtą sumažinti Rusijos invazijos į Ukrainą ekonominį poveikį. Ilgai laukto reagavimo į ekstremalias situacijas plano detalės paskelbtos tuo metu, kai Ispanija susidūrė su augančia socialinių neramumų banga dėl staigios infliacijos ir kylančių kainų, išprovokavusių sunkvežimių vairuotojų streiką, gamybos sustabdymus ir masinius ūkininkų bei žvejų protestus.

  Lenkijos valstybinės kontroliuojama naftos bei dujų įmonė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) kovo 25-ąją paskelbė apie jos vadovo Pawelo Majewskio pasitraukimą iš užimamų pareigų. PGNiG jos generalinio direktoriaus atsistatydinimo priežasčių nenurodė, penktadienį vakare pranešė Lenkijos radijas. Transliuotojo pakalbintas P. Majewskis sakė: „Mano tikslas buvo taip pat užtikrinti lenkų energetinį saugumą, ypač per Rusijos veiksmų sukeltą krizę.

Nepaisant Maskvos invazijos į Ukrainą, režimo pasikeitimas Rusijoje nėra NATO tikslas, sekmadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas pavadino Vladimirą Putiną „skerdiku“, kuris „negali likti valdžioje“. Tai „nėra nei NATO, nei JAV prezidento tikslas“, sakė O. Scholzas Vokietijos nacionaliniam televizijos kanalui ARD.

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) šeštadienį pareiškė, kad naujas susitarimas dėl Irano branduolinės programos tikriausiai bus pasiektas artimiausiomis dienomis. „Esame labai arti, tačiau dar yra neišspręstų klausimų, – Katare surengto Dohos forumo kuluaruose žurnalistams sakė J. Borrellis, – Negaliu pasakyti, kada ir kaip, bet tai yra kelių dienų klausimas.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga penktadienį paskelbė formuojančios darbo grupę, kurios tikslas – Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje mažinti Europos priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro. JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) patvirtinta iniciatyva skelbia, kad JAV kartu su partnerėmis sieks šiais metais Europai papildomai pristatyti 15 mlrd.

Lenkijos valstybinė energetikos bendrovė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) pareiškė, kad nemokės už rusiškas dujas Rusijos rubliais, atmesdama tokį Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino reikalavimą „nedraugiškoms šalims“, Rusijai atsidūrus precedento neturinčių tarptautinių sankcijų dėl karo Ukrainoje gniaužtuose. „Neįsivaizduojame, kaip galėtume. Sutartimi įtvirtintos atsiskaitymo priemonės. Ji neleidžia vienai šaliai jų keisti pagal savo valią.

Europos Sąjungos šalių lyderiai ketvirtadienį prasidėjusiame viršūnių susitikime, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Rusijos karui Ukrainoje, dar vienai dvejų su puse metų kadencijai perrinko Charles'į Michelį (Šarlį Mišelį) Europos Vadovų Tarybos pirmininku. Jo naujas mandatas prasidės birželio 1 dieną, pasibaigus dabartinei kadencijai, ir tęsis iki 2024 metų lapkričio 30 dienos, sakoma EVT pareiškime.

Ketvirtadienį Briuselyje susitikę NATO lyderiai susitarė sustiprinti savo rytinį flangą Rusijos vykdomo karo Ukrainoje akivaizdoje ir perspėjo Maskvą nenaudoti cheminių ginklų. „Mes išliekame vieningi ir ryžtingi savo siekiui priešintis Rusijos agresijai, padėti Ukrainos vyriausybei ir žmonėms bei ginti visų sąjungininkių saugumą“, – sakoma bendrame pareiškime po 30 NATO šalių narių nacionalinių lyderių susitikimo Briuselyje. Aljansas taip pat dislokavo 40 tūkst.

Kremliaus invazija į Ukrainą privertė Europos Sąjungą (ES) atsisakyti ilgamečių politinių tradicijų – Bendrija mobilizavosi skirdama karinę paramą Ukrainai ir įvesdama beprecedentes sankcijas Rusijai. Vis dėlto sulaužyti dar vieno tabu – atverti Kyjivui greitesnį kelią į Bendriją – nesiryžtama. Ukraina prieš aštuonerius metus pasirašė Asociacijos sutartį, o šių metų vasarį prasidėjus karui oficialiai pasiprašė stoti į Bendriją.

Europos Komisija (EK) pasiūlė priemones, kuriomis siekiama užtikrinti Europos Sąjungos aprūpinimą gamtinėmis dujomis Rusijos karo prieš Ukrainą ir pernai rudenį prasidėjusios energetikos krizės sąlygomis. Tai – siūlymai dėl ES bendro gamtinių dujų pirkimo bei įpareigojimo požeminių dujų saugyklų operatoriams dėl privalomo jų užpildymo minimumo.

ES valstybės narės galės pasiūlyti nustatyto dydžio subsidijų ir pigių paskolų įmonėms, nukentėjusioms nuo karo Ukrainoje ir sankcijų Rusijai poveikio, trečiadienį pranešė Europos Komisija. „Turime sušvelninti ekonominį šio karo poveikį ir paremti labai nukentėjusias įmones ir sektorius.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pakartojo, kad jo šalis nerems neskraidymo zonos virš Ukrainos ir nesiųs karių į šį Rusijos pradėtą karą. Vokietijos parlamentarams O. Scholzas sakė, kad „NATO netaps šio karo šalimi“. „Dėl to sutariame su savo sąjungininkėmis Europoje ir Jungtinėmis Valstijomis“, – nurodė jis.

Kelios dešimtys Europos Parlamento narių, tarp jų ir Lietuvos atstovai, ragina iš Europos Sąjungos pašalinti Rusijos diplomatus. 40 europarlamentarų kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams Josepą Borrellį, ragindami ES pateikti vieningą atsaką po diplomatine priedanga Europoje veikiantiems valstybės agresorės – Rusijos – tarnautojams, įgalinantiems Putino kriminalinį režimą, rašoma pranešime spaudai.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazija Ukrainoje įstrigo nepaisant kasdien jo pajėgų vykdomų atakų, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir pabrėžė, kad Kyjivas gali „pasikliauti mūsų pagalba“.    „[Vladimiro] Putino puolimas įstrigo nepaisant diena iš dienos jo sėjamos destrukcijos“, – sakė kancleris ir pridūrė, jog Rusijos lyderis „privalo išgirsti tiesą“, kad karas griauna ne tik Ukrainą, „bet ir Rusijos ateitį“. ...

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį paprašė Europos Sąjungos atnaujinti derybas dėl šalies narystės Bendrijoje.  Šį prašymą prezidentas išsakė Ankarai siūlant savo, kaip tarpininkės, pagalbą siekiant užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.   „Tikimės, kad ES greitai atidarys narystės derybų skyrius ir pradės derybas dėl muitų sąjungos nesivadovaudama ciniškais skaičiavimais“, – sakė R. T. Erdoganas po derybų su Nyderlandų premjeru Marku Rutte.

Vokietijos parlamentas antradienį pagerbė Borysą Romančenką, Antrojo pasaulinio karo metais išgyvenusį keliose nacių koncentracijos stovyklose, bet žuvusį praėjusią savaitę rusų pajėgoms apšaudant Ukrainos Charkivo miestą. B. Romančenkai buvo 96 metai. Buchenvaldo koncentracijos stovyklos memorialas pirmadienį pranešė, kad B. Romančenka, kuris išgyveno Buchenvalde ir stovyklose Penemiundėje, Doroje ir Bergene–Belzene, žuvo penktadienį.

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris) pasiūlė parengti  tarptautinę programą Ukrainai atkurti, pasibaigus Rusijos invazijai, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Berlyno solidarumas su Europos kaimynėmis yra ilgalaikis, todėl reikėtų sukurti tarptautinį „Maršalo planą“ Ukrainai“, – antradienį per debatus dėl federalinio biudžeto Bundestage kalbėjo C. Lindneris.

JAV prezidentas Joe Bidenas šią savaitę per kelionę Europoje padėkos Lenkijos lyderiui už jo šalies pastangas suteikti pagalbą ukrainiečiams pabėgėliams, Kyjivui jau beveik mėnesį kovojant su Rusijos invazija. Lenkija yra svarbi NATO sąjungininkė, joje dislokuota tūkstančiai amerikiečių karių. Be to, prasidėjus krizei Ukrainoje Lenkijoje ši šalis priėmė daugiau pabėgėlių negu bet kuri kita valstybė – daugiau kaip 2 mln. – Europoje vystantis didžiausiai per dešimtmečius pabėgėlių krizei.