44 metų E. Macronas, kuris aktyviai dalyvavo Vakarų diplomatinėse pastangose stabdyti Rusijos invaziją Ukrainoje, savo rinkimų manifestą paskelbė iki prezidento rinkimų likus mažiau nei mėnesiui. Apie tai, kad sieks antros kadencijos, jis paskelbė tik kovo 3 dieną.
Per pirmą svarbų savo kampanijos renginį E. Macronas kalbėjo keturias valandas. Jis paskelbė programą, numatančią plėsti 2017-aisiais pradėtas verslui palankias reformas chroniškai dideliam nedarbui mažinti.
„Turime dirbti daugiau“, – sakė E. Macronas maždaug 300 žurnalistų, susirinkusių į renginį viename šiaurinių Paryžiaus priemiesčių. Didžiuliuose ekranuose švietė jo šūkis „Su jumis“.
„Turime du svertus: visišką užimtumą ir pensijų sistemos reformavimą“, – sakė jis.
E. Macronas pripažino, kad negalėjo prastumti pensijų sistemos pertvarkos, kaip žadėjo 2017-aisiais, bet sakė, kad vėl to imsis ir padidins pensinį amžių nuo 62 iki 65 metų.
Jis taip pat pasiūlė reformuoti išmokų sistemą ir reikalauti bedarbių 15–20 valandų per savaitę dirbti ar mokytis.
Pagal kitą politiškai rizikingą pakeitimą visos socialinės išmokos – nedarbo, būsto, vaiko priežiūros – būtų apjungtos į vieną sistemą. Tai paveiktų iki 20 mln. prancūzų.
Norint sukurti „nepriklausomą Prancūziją stiprioje Europoje“, taip pat reikia didelių naujų valstybės investicijų į kariuomenę, energijos sektorių ir naujas technologijas, sakė E. Macronas.
Programa parengta atsižvelgiant į „pastarųjų penkerių metų krizes, kurių nesitikėjome“, sakė jis, turėdamas galvoje 2018 metų antivyriausybinius „geltonųjų liemenių“ protestus, COVID-19 pandemiją ir karą Ukrainoje.
„Teisėtumo“ klausimas
Prezidento varžovai, kuriems po Rusijos invazijos į Ukrainą buvo sunku kaip nors pasižymėti, kaltina E. Macroną iki šiol nesirūpinus rinkimų kampanija.
E. Macronas ėmėsi svarbaus vaidmens, Vakarams bandant diplomatinėmis priemonėmis sustabdyti karą Ukrainoje, ir per penkias pastarąsias savaites iš viso maždaug 20 valandų kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Prezidentas nori būti perrinktas realiai net nepabuvęs kandidatu, be kampanijos, be debatų, be idėjų varžybų“, – antradienį skundėsi Senato pirmininkas Gerard'as Larcher.
„Jei nebus kampanijos, kils klausimas dėl laimėtojo teisėtumo“, – laikraščiui „Le Figaro“ sakė šis opozicinės Respublikonų partijos politikas.
Naujausios rinkėjų apklausos rodo, kad E. Macrono populiarumas per pastarąjį mėnesį padidėjo 5–6 procentiniais punktais ir kad jis pirmą rinkimų ratą balandžio 10 dieną galėtų laimėti surinkęs maždaug 30 proc. balsų.
Antroje vietoje yra kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen, turinti maždaug 18 proc. rinkėjų paramą, rodo duomenys, skelbiami tinklalapyje „Politico“.
Nuo jos kiek atsilieka likę trys kandidatai – dešiniojo sparno atstovė Valerie Pecresse, ultradešiniųjų pažiūrų žiniasklaidos ekspertas Ericas Zemmouras ir ultrakairiųjų veikėjas Jeanas-Lucas Melenchonas, palaikomi maždaug 11–12 proc. rinkėjų.
Apklausos rodo, kad J.-L. Melenchonas pamažu didina savo populiarumą.
Du pirmajame rinkimų ture daugiausiai balsų gavę kandidatai susirungs antrajame ture balandžio 24 dieną. Remiantis viešosios nuomonės apklausomis, E. Macronas turėtų iškovoti pergalę didžiule persvara, kad ir kas bus jo varžovas.
Pranešama, kad kuluaruose prezidentas ragina ministrus ir kampanijos darbuotojus anksčiau laiko netrykšti optimizmu.
„Macronas automatiškai laimi. Kiti neturi šansų“, – šią savaitę naujienų agentūrai AFP sakė vienas prezidento aukšto rango šalininkas.
„Troškimas veikti“
E. Macronas išlieka itin skaldanti figūra. Kritikai iš kairiojo sparno jį vadina „turtuolių prezidentu“ ir peikia jo polinkį į kandžius pasisakymus.
Daug jo siūlomų reformų, pavyzdžiui, didesnė mokyklų autonomija ir mokytojų atlyginimų skirtumai, turės būti aptartos su suinteresuotomis šalimis, sakė E. Macronas.
„Su jumis“ nėra vien šūkis, man tai bus naujas demokratinis būdas dirbti“, – teigė prezidentas.
Jis taip pat pabrėžė, kad jo programa skiriasi nuo M. Le Pen ir E. Zemmouro nacionalistinių programų, nors jų vardų nepaminėjo.
„Yra programų, kur siūloma atsitraukti, sugrįžti prie tam tikro tipo nostalgijos, nostalgijos kažkam, ko niekada iš tikrųjų nebuvo“, – sakė E. Macronas.
„Aš, priešingai, manau, kad susidūrę su baime ir mūsų istorijos tragedijų, karo ir krizių sugrįžimu... turime atsakyti įžvalgiomis ambicijomis, troškimu veikti“, – sakė jis.
