Europa

Europos Komisija ėmėsi įgyvendinti plataus užmojo 20 mln. EUR vertės priemonę Ukrainos inovacijų bendruomenei remti. Tikslingai iš dalies pakeitus 2022 m. Europos inovacijų tarybos darbo programą, pagal naująją iniciatyvą bus paremta ne mažiau kaip 200 Ukrainos giliųjų technologijų startuolių, kiekvienam skiriant iki 60 000 EUR. Be to, Europos inovacijų taryba teiks nefinansinę paramą, pavyzdžiui, verslo konsultacines ir ryšių užmezgimo paslaugas.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį pasiūlė parengti ir patvirtinti visą ES apimančią schemą, skirtą apsaugoti piliečius nuo didesnių energijos sąnaudų, kurias augina Rusijos invazija į Ukrainą. „Turime apsvarstyti galimybę pakartoti kai kurias bendras priemones, kurios padėjo mums greitai atsigauti po pandemijos“, – teigė M. Draghi delegatams, susirinkusiems Paryžiuje į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) posėdį.

Ispanijos pietuose ketvirtadienį buvo mobilizuota beveik tūkstantis ugniagesių, karių ir pagalbinių darbuotojų, kovojant su miško gaisru, privertusiu valdžią evakuoti beveik 2 tūkst. žmonių, ir tvyrant susirūpinimui, kad dėl karštų orų liepsnos gali dar labiau išplisti. Avarinės tarnybos lenktyniavo su laiku sausame, kalvotame Andalūzijos rajone, Ispanijos meteorologijos agentūrai AEMET perspėjus, kad šalį gali užklupti karščio banga.

Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Jungtinės Karalystės piliečiai, ilgą laiką gyvenantys Bendrijos valstybėse narėse, neturi teisės balsuoti ar kandidatuoti tų šalių rinkimuose, jei nėra įgiję jų pilietybės. Ši nutartis laikoma turinčia precedento reikšmę svarstant klausimus, susijusius su JK piliečių, kurie ir toliau gyvena ES, nors Britanija prieš dvejus metus išstojo iš Bendrijos, teisėmis. Daugelis iš daugiau kaip 1 mln.

Graikijos regioninis teismas nusprendė, kad iš balandį sulaikyto su Rusijos vėliava plaukiojančio tanklaivio išpumpuota iranietiška nafta turi būti sugrąžinta, ketvirtadienį pranešė vienas graikų vyriausybės pareigūnas.  Pareigūnas pridūrė, jog Atėnai „labai tikisi“, kad po šio žingsnio bus paleisti du su Graikijos vėliava plaukiojantys tanklaiviai, kuriuos praėjusį mėnesį sulaikė Iranas, reaguodamas į iranietišką naftą gabenusio laivo sulaikymą.

Prancūzijos prokurorai tiria pranešimus, jog vienos senstančios atominės elektrinės pareigūnai nuslėpė keletą incidentų, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas šiam tyrimui artimas šaltinis. Tyrimas vykdomas vienam Trikasteno elektrinės, esančios šalies pietryčiuose, inžinieriui pateikus teisinį skundą.

Kelių Europos šalių kibernetinės gynybos pajėgų vadai trečiadienį kalbėjo, kad Rusijos prieš Ukrainą naudojamos kibernetinio karo priemonės pasirodė esančios daug silpnesnės nei tikėtasi. „Mes, kibernetinio saugumo ekspertai, remdamiesi ankstesne patirtimi dėl Rusijos elgesio ir pajėgumų, buvome gan tikri, kad įvyks kibernetinis Perl Harboras“, – sakė Lenkijos nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas generolas Karolis Molenda.

Šiaurės grupės ministrai Islandijoje išreiškė paramą Švedijos ir Suomijos narystei NATO, palaikymą Ukrainai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Suomijos ir Švedijos narystė NATO reikšmingai  pagerins kolektyvinę gynybą ir sustiprins saugumą bei stabilumą Šiaurės Europoje“, – pažymėjo krašto apsaugos ministrui atstovavęs KAM Gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis.

Ukrainos parlamento pirmininkas trečiadienį atkakliai prašė suteikti jo šaliai Europos Sąjungos kandidatės statusą, priartinant karo draskomą šalį prie Bendrijos, bet nesuteikiant jai jokių priėmimo garantijų.

Europos Parlamentas trečiadienį nubalsavo už tai, kad būtų atmesta Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reforma, suduodamas netikėtą smūgį bloko kovos su klimato kaita strategijai, vadinamai Europos žaliuoju kursu. ES valstybės narės yra užsibrėžusios tikslą iki 2030 metų 55 proc.

Europos investicijų banko valdomas ES Modernizavimo fondas Lietuvai skyrė 85 mln. eurų. Lėšos skiriamos modernizuoti energetikos sistemas, sumažinti išmetamą anglies dvideginio kiekį energetikos, pramonės ir transporto sektoriuose.  Europos Komisijos (EK) pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas sako, kad ši finansinė injekcija leis pradėti projektus, spartinančius energetikos pertvarką reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio trečiadienį, susitikime su Viduržemio jūros regiono ministrais dėl pasaulinės maisto krizės,  perspėjo, kad milijonai žmonių gali mirti iš bado, jei Rusija neatblokuos Ukrainos uostų.

Socialiniuose tinkluose žaibiškai plinta italų žurnalisto Alessandro Sallusti tiesioginio eterio metu išsakyti žodžiai savo kolegai, laidų vedėjui Massimo Giletti, kai šis buvo Maskvoje ir stovėjo šalia Kremliaus propagandisto Vladimiro Solovjovo. Žinomas italų TV laidų vedėjas, žurnalistas Massimo Giletti nuvyko į Maskvą specialiai laidai.

Berlyne šalia bažnyčios automobilis įvažiavo į minią žmonių, praneša CNN. CNN praneša, kad mažiausiai vienas žmogus žuvo, dar 12 žmonių buvo sužaloti. Tačiau galutinai nėra aišku dėl žuvusiųjų ir sužeistųjų. BNS skelbia, kad žuvo vienas, o dar 8 buvo sužeisti.  Pasak CNN, nelaimė įvyko šalia Kaizerio Vilhelmo bažnyčios. Vokietijos pareigūnai teigia, kad kol kas neaišku, ar incidentas buvo tyčinis, ar nelaimingas atsitikimas.

Estijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos balandį sulaukė apytikriai 236 tūkst. klientų – keturis kartus daugiau nei per tą patį praėjusių metų mėnesį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) jų padaugėjo 23 procentais. Vien tik svečių iš užsienio per mėnesį padaugėjo 36 proc., per metus – daugiau nei 10 kartų iki maždaug 105 tūkstančių. Tačiau palyginti su ikipandeminių 2019-ųjų balandžiu, užsieniečių sulaukta trečdaliu mažiau.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį teisino savo ilgametę glaudžių ryšių su Maskva politiką ir teigė „neturinti dėl ko atsiprašyti“, nors karas Ukrainoje aptemdė jos pasiekimus. Duodama pirmą didelį interviu po pasitraukimo iš valdžios prieš šešis mėnesius A. Merkel tvirtino nebuvusi naivi, palaikydama ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Europos Sąjungos šalys narės ir Europos Parlamentas antradienį susitarė dėl teisės akto, numatančio, kad Bendrijoje parduodami išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir kiti elektroniniai įrenginiai turės būti pritaikyti būti įkraunami standartiniu įkrovikliu.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris paragino tokioms šalims, kaip Ukraina ir Moldova, nustatyti pereinamąjį etapą tarp bendradarbiavimo su jomis ir jų visateisės narystės Europos Sąjungoje, skelbia agentūra „Reuters“. Pasak jo, vadinamoji „parengiamoji erdvė“ leistų šalims pasiekti ES standartus, panašius į Europos ekonominės erdvės ar Europos laisvosios prekybos susitarimo normas. „Mūsų visų tikslas tas pats – mes visi norime stiprios, nepriklausomos ir ekonomiškai sėkmingos Ukrainos.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sekmadienį pranešė, kad jai buvo pranešta apie 780 laboratoriškai patvirtintų beždžionių raupų atvejų iš 27 šalių, kur ši liga nelaikoma endemine, tačiau pabrėžė, jog rizika ja užsikrėsti pasaulyje yra vidutinė. PSO teigimu, 780 atvejų, kurie buvo registruoti nuo gegužės 13 dienos iki ketvirtadienio, nėra visiškai tikslūs dėl ribotos epidemiologinės ir laboratorinės informacijos.

Atėnų pietinio priemiesčio gyventojai sekmadienį pagaliau sugrįžo į savo namus, ugniagesiams sugebėjus suvaldyti didžiulį gamtinį gaisrą, dėl kurio jiems šeštadienį teko evakuotis, pranešė gelbėjimo tarnybos. „Šiame etape gaisras suvaldytas, gyventojai sugrįžo į savo namus“, – spaudos konferencijoje sakė civilinės saugos viceministras Evangelas Turnas. Nemažai ugniagesių liko rajone „ir liks tol, kol reikės, o orlaiviai ir toliau lies vandenį“ saugumo sumetimais, sakė jis.

Daugelyje Prancūzijos rajonų šeštadienį siautėjusios audros nusinešė vienos moters gyvybę, padarė žalos kai kuriems vynuogynams ir privertė tūkstančius jaunų skautų ieškoti pastogės. Tuo metu Viduržemio jūroje esančią Korsikos salą kepino rekordiniai karščiai, kokių sala birželio mėnesį iki šiol nebuvo patyrusi. Šiauriniame Ruano mieste audros sukelta potvynio banga pražudė moterį, kuri buvo nublokšta vandens srovės ir įstrigo po automobiliu, pranešė merija.

Latvijoje patvirtinti jau du užsikrėtimo beždžionių raupais atvejai, šeštadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras.  Centras jau pradėjo antrojo šalyje patvirtinto užsikrėtimo beždžionių raupais atvejo epidemiologinį tyrimą. Abiem atvejais pacientai buvo susidūrę su panašia užsikrėtimo rizika už Latvijos ribų.  Pasak centro, pirmasis Latvijoje beždžionių raupais užsikrėtęs pacientas, kuris priklauso asmenų iki 50 metų amžiaus grupei, serga nesunkiai.

Slovakijoje dešimtys žmonių buvo sužeisti lokomotyvui įsirėžus į stovintį traukinį, šeštadienį pranešė policija. Avarija įvyko penktadienį Vrutkų-Varino geležinkelyje Žilinos krašte, maždaug už 220 km į šiaurę nuo sostinės Bratislavos, naujienų agentūrai AFP šeštadienį sakė Žilinos krašto policijos atstovė Gabriela Kremenova. „Po avarijos gelbėtojai suteikė medicinos pagalbą 74 žmonėms, iš kurių 34 buvo išvežti į artimiausias ligonines. Keturi jų buvo sunkiai sužeisti“, – nurodė pareigūnė.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas susitiko su Suomijos premjere ir pasikalbėjo su Turkijos prezidentu, stengdamasis įtikinti Ankarą nebesipriešinti Suomijos ir Švedijos stojimui į Aljansą. J. Stoltenbergas, šią savaitę apsilankęs Vašingtone, vėlai penktadienį per „Twitter“ parašė, kad ten susitiko su Suomijos premjere Sanna Marin ir aptarė „būtinybę reaguoti į Turkijos susirūpinimą ir žengti į priekį“, svarstant Helsinkio ir Stokholmo pateiktas paraiškas priimti į NATO.

Atjaunėjusios Prancūzijos kairiųjų partijos atrodo stiprinančios pozicijas prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkų centristų atžvilgiu prieš vėliau šį mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus, todėl valdantieji nuogąstauja nesugebėsiantys užsitikrinti daugumos.

Vokietijos parlamentas, reaguodamas į Rusijos grėsmę, penktadienį balsavimu priėmė konstitucinę pataisą, leisiančią įsteigti 100 mlrd. eurų vertės fondą šalies gynybai sustiprinti. Bundestago, parlamento žemųjų rūmų, deputatai tokiai priemonei pritarė 567 balsais prieš 96, o 20 įstatymų leidėjų susilaikė. Balsavimas buvo surengtas centro kairiųjų vadovaujamai vyriausybei ir konservatyviajai opozicijai sekmadienį pasiekus susitarimą.

Europos Sąjungos sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje šeštasis paketas penktadienį oficialiai įsigaliojo, paskelbus jį Bendrijos oficialiajame leidinyje. Vienos griežčiausių sankcijų Maskvai už jau 100 dienų besitęsiančią karinę invaziją Ukrainoje, įskaitant didžiosios dalies rusiškos naftos importo embargą, buvo galutinai patvirtintos anksčiau penktadienį.

Vokietijos parlamentas penktadienį priėmė įstatymą, kuriuo minimalus valandinis atlygis padidinamas iki 12 eurų (12,85 JAV dolerio), įgyvendindamas svarbiausią kanclerio Olafo Scholzo pažadą per praėjusių metų rinkimų kampaniją. Už šią priemonę Bundestago žemieji rūmai balsavo didžiąja balsų dauguma, pritarus valdančiajai centro kairės koalicijos ir kraštutinių kairiųjų Kairės partijos nariams. Konservatyvioji CDU ir kraštutinių dešiniųjų AfD susilaikė.

Estijos prezidentas Alaras Karis penktadienį patenkino premjerės Kajos Kallas, centristinės Reformų partijos lyderės, siūlymą atleisti visus Centro partijos ministrus, priklausančius abiejų partijų koalinei vyriausybei.

Europos Parlamentas uždraudė visiems Rusijos lobistams lankytis savo komplekse, kad jie negalėtų skleisti Maskvos propagandos apie Rusijos karą Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė parlamento pirmininkė. „Nuo dabar Rusijos bendrovių atstovams nebeleidžiama įžengti į Europos Parlamento teritoriją“, – per „Twitter“ parašė EP pirmininkė Roberta Metsola. „Turime nesuteikti jiems jokios erdvės skleisti savo propagandą ir melagingus, toksiškus naratyvus apie invaziją Ukrainoje“, – pažymėjo ji.

Lenkija privalės vykdyti reformas, turinčias užtikrinti teisinės valstybės principų laikymąsi, kad gautų pinigų iš 35,4 mlrd. eurų pagalbos paketo, turinčio padėti šaliai atsigauti po koronaviruso pandemijos, ketvirtadienį pabrėžė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

Maskva ketvirtadienį perspėjo, kad Europos vartotojai pirmieji nukentės Briuseliui paskelbus dalinį rusiškos naftos embargą dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje.

Didžioji dauguma danų – kone 67 proc. – trečiadienį referendume balsavo už prisijungimą prie Europos Sąjungos bendros gynybos politikos, rodo suskaičiavus visus balsus paskelbti rezultatai. Danija, 30 metų nedalyvavusi Europos Sąjungos bendroje gynybos politikoje, tokios pozicijos atsisako po Rusijos invazijos į Ukrainą. Referendumas vyko kaimyninėms Suomijai ir Švedijai pateikus istorines paraiškas įstoti į NATO, karui Ukrainoje verčiant Europos šalis persvarstyti savo saugumo politiką.

NATO trečiadienį pranešė surengsianti derybas su Turkija, Suomija ir Švedija, mėginant įveikti Ankaros priešinimąsi dviejų Šiaurės šalių stojimui į bloką.

Europos Komisija trečiadienį patvirtino 35,4 mlrd. eurų išmoką Lenkijai iš Europos Sąjungos atsigavimo po koronaviruso pandemijos fondo, užlaikytą ilgiau kaip metus tvyrant susirūpinimui dėl teismų nepriklausomybės. „Europos Komisija šiandien pateikė teigiamą įvertinimą Lenkijos atsigavimo ir atsparumo planui“, – sakoma ES vykdomosios valdžios institucijos pranešime, paskelbtame po bloko komisarų susitikimo.

Europos Komisija trečiadienį pranešė, kad Kroatija atitinka visus reikalavimus prisijungti prie euro zonos, tad šalis galės nuo ateinančių metų sausio 1-osios tapti 20-ąją bendrą valiutą vartojančios zonos nare. Kroatijos perėjimas nuo kunos prie euro įvyks nepraėjus nė dešimtmečiui po šios buvusios Jugoslavijos respublikos įstojimo į Europos Sąjungą ir taps tolesnės integracijos su Bendrija gaire.

Jungtinės Valstijos antradienį sveikino Europos Sąjungos sprendimą uždrausti kone visą rusiškos naftos importą ir paragino dėti ilgalaikes pastangas toliau mažinti priklausomybę nuo Maskvos.  „Džiaugiamės mūsų sąjungininkių ir partnerių Europoje žingsniais mažinant priklausomybę nuo Rusijos naftos ir gamtinių dujų“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pranešė sudaręs sustarimą su Graikija, kad Atėnai perduos Ukrainai sovietinės gamybos šarvuotųjų mašinų mainais į modernesnę karinę techniką, kurios gaus iš Berlyno. „Parūpinsime vokiškų šarvuotųjų transporterių“, – po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje sakė O. Scholzas. Vokietija jau yra sudariusi panašų susitarimą su Čekija, perdavusia Ukrainai sovietinės gamybos tankų. Be to, analogišką schemą tikimasi įgyvendinti su Lenkija.

Europos Sąjungos lyderiai, pasiekę kompromisą su Vengrija, antradienio naktį pritarė tam, kad būtų uždraustas kone visas rusiškos naftos importas, taip baudžiant Maskvą už karą Ukrainoje. 27 valstybių blokas ištisas savaites ginčijosi dėl siūlyto visiško rusiškos naftos embargo, bet susidūrė su nepajudinamu Vengrijos premjero Viktoro Orbano pasipriešinimu.

Kompromisas dėl rusiškos naftos importo embargo buvo būtinas, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams antradienio naktį sutarus dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai. „Šiandien buvo padėtas taškas. Kad ir labai siauru liepteliu ėjome, radome tą kompromisą, kuris buvo būtinas. Manau, kad šiandien tesiog galime pasidžiaugti rezultatu“, – po Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio Briuselyje žurnalistams sakė G. Nausėda.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Europos Sąjungą baigti vidaus „barnius“, nes jie yra parankūs Maskvai, taip pat kvietė bloką įvesti Rusijai daugiau sankcijų. „Visi barniai Europoje privalo liautis – vidaus rietenos tik skatina Rusiją daryti jums vis didesnį spaudimą“, – V. Zelenskis vaizdo ryšiu sakė ES viršūnių susitikimo Briuselyje dalyviams.

Mirė Slovėnijos rašytojas Borisas Pahoras, per 108 savo gyvenimo metus  patyręs fašistinės Italijos priespaudą, nacių stovyklų siaubą ir gynęs mažumas, pirmadienį pranešė vietos žiniasklaida.

Rusijos dujų eksporto milžinė „Gazprom“ nuo antradienio nutrauks tiekimą Nyderlandų energetikos įmonei „GasTerra“, iš dalies valdomai valstybės, kai olandai atsisakė mokėti už rusiškas dujas rubliais, informavo Nyderlandų įmonė. Po vasario 24 dienos invazijos į Ukrainą Maskva pareikalavo klientų iš „nedraugiškų šalių“, įskaitant ES valstybes nares, mokėti už dujas rubliais, taip norėdama išvengti Vakarų finansinių sankcijų jos centriniam bankui.

  Berlynas sušvelnins vizų išdavimo reikalavimus Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybės kritikams, kad jie galėtų gyventi ir dirbti Vokietijoje, pirmadienį pranešė Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atstovas. Nauja tvarka galės pasinaudoti Maskvos spaudimą patiriantys žurnalistai, scenaristai, pilietinės visuomenės aktyvistai.

Danijos energetikos grupė „Orsted“ pirmadienį išplatino pranešimą, kuriuo patvirtina atmetanti vienašališką Maskvos sprendimą dėl atsiskaitymų už rusiškas dujas tik rubliais ir perspėja apie išaugusį jų tiekimo nutraukimo pavojų. „Gazprom Export“ ir toliau reikalauja, kad „Orsted“ už dujas mokėtų rubliais. Pagal sutartį neturime teisinės prievolės tai daryti ir ne kartą informavome „Gazprom Export“, kad to nedarysime.

Taip akylai Paryžiaus Luvro muziejuje saugoma Leonardo da Vinčio Mona Liza patyrė išpuolį. Neįgaliojo vežimėlyje po Luvrą važinėjęs vyras netikėtai atsistojo ir sviedė tortą tiesiai į vieną garsiausių meno kūrinių pasaulyje. Socialiniuose tinkluose plintančiame vaizdo įraše matyti, kaip atrodo tortu išterliotas paveikslas. „Negali būti. Negali būti“, – tuo, ką pamatė, negalėjo patikėti įrašą filmavęs vyras.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį dalyvaus neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje Briuselyje, kur su kolegomis sieks rasti sutarimą dėl rusiškos naftos embargo. „Pagrindinės šio susitikimo temos – pagalba Ukrainai ir jos atstatymo planas, sankcijos Rusijai, Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politika, energetinės nepriklausomybės didinimas, maisto tiekimo saugumo užtikrinimas“, – pranešė Prezidentūra.

Šveicarijoje vienas nevyriausybinis susivienijimas, siekiantis užblokuoti JAV gamybos naikintuvų F-35 pirkimo sandorį, penktadienį paskelbė jau beveik užsitikrinęs pakankamą visuomenės palaikymą, kad dėl šios prieštaringai vertinamos kariuomenės sutarties būtų skelbiamas referendumas. Kairiosios pakraipos aljansas „Stop F-35“ nurodė surinkęs beveik 100 tūkst. parašų.

Vengrijos valdžia ėmėsi priemonių vadinamajam „degalų turizmui“ pažaboti, skelbia Serbijos visuomeninė transliuotoja RTS. „Vengrijos vyriausybė nusprendė nuo penktadienio leisti degalinėse subsidijuotomis kainomis pilti degalus tik šioje šalyje registruotiems automobiliams, o užsieniečiai už juos mokės brangiau – rinkos kainomis“, – teigiama RTS pranešime.