Ši nutartis laikoma turinčia precedento reikšmę svarstant klausimus, susijusius su JK piliečių, kurie ir toliau gyvena ES, nors Britanija prieš dvejus metus išstojo iš Bendrijos, teisėmis. Daugelis iš daugiau kaip 1 mln. bloko šalyse gyvenusių britų nepritarė „Brexitui“, apvertusiam jų gyvenimus aukštyn kojomis.
Pirmiausia byla buvo iškelta Prancūzijoje, kur į teismą kreipėsi ilgiau nei tris dešimtmečius ten gyvenanti britė. Po „Brexito“ moteris buvo išbraukta iš rinkėjų sąrašų ir negalėjo balsuoti 2020 metų kovą vykusiuose vietos rinkimuose. Ji atsisakė prašyti Prancūzijos pilietybės.
Moteris, pagal teismo praktiką įvardijama tik inicialais E. P., teigia, kad iš jos buvo atimta teisė balsuoti ne tik ES, bet ir Jungtinėje Karalystėje – dėl ten galiojančios taisyklės, neleidžiančios balsuoti asmenims, kurie užsienyje gyvena ilgiau nei 15 metų.
Tačiau Europos Teisingumo Teismas nusprendė, kad žmonės, dar prieš „Brexitą“ gyvenę ES, „nebeturi nei Sąjungos piliečio statuso, nei teisės balsuoti ir būti kandidatu savivaldybių rinkimuose savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje“, rašoma Teismo pranešime.
Liuksemburge įsikūręs Teismas nurodė, kad „tai yra savaiminė išimtinai suverenaus Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos pasekmė“.
