„Turime apsvarstyti galimybę pakartoti kai kurias bendras priemones, kurios padėjo mums greitai atsigauti po pandemijos“, – teigė M. Draghi delegatams, susirinkusiems Paryžiuje į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) posėdį.
Jis pabrėžė, kad infliacija euro zonoje gegužę pasiekė 8,1 proc., daugiausia skatinama išaugusių energijos, įskaitant naftą ir dujas, kainų, Maskvai užpuolus savo kaimynę.
„Didėjanti infliacija nėra vien tik [ekonomikos] perkaitimo požymis, o iš esmės virtinės pasiūlos grandinių sukrėtimų rezultatas“, – kalbėjo M. Draghi.
Buvęs Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas teigė, kad Laikinos paramos nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti programa (SURE), dėl kurios ES šalys susitarė 2020 metais, kai per žemyną ritosi pirmoji COVID-19 pandemijos banga, galėtų tapti siūlomų priemonių pavyzdžiu.
Pagal minėtą programą visame bloke buvo skirta iki 100 mlrd. eurų (107 mlrd. JAV dolerių) nacionaliniams biudžetams sustiprinti, kuriuos susilpnino staigus poreikis padėti daugybei žmonių tokiomis priemonėmis kaip atlyginimo kompensavimas sutrumpėjus darbo laikui.
SURE „teikė pigias ir stabilias paskolas ES valstybėms narėms, kad jos galėtų išsaugoti darbo vietas ir palaikyti pajamas“, – kalbėjo M. Draghi.
„Panaši priemonė – šį kartą nukreipta į energetiką – galėtų užtikrinti, kad pažeidžiamos šalys turėtų daugiau galimybių padėti savo piliečiams krizės metu“, taip pat „sustiprintų visuomenės paramą mūsų bendroms sankcijoms“ Rusijai, pridūrė jis.
