U. Kristerssonas antradienį siekė įtikinti Turkijos prezidentą oficialiai pritarti Švedijos stojimui į NATO.
„Tikimės pamatyti pozityvesnį vaizdą, kai į mėnesio pabaigą Stokholme bus organizuotas šis bendras susitikimas“, – vėliau sakė R. T. Erdoganas, nenurodydamas konkrečios datos.
Turkijos lyderis pridūrė „nuoširdžiai norintis“, kad Švedija įstotų į JAV vadovaujamą karinį aljansą.
U. Kristerssonas sakė, kad Švedija yra įsipareigojusi kovoti su terorizmu, ir savo susitikimą su R. T. Erdoganu Ankaroje pavadino „labai vaisingu“.
Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas truks neilgai, tačiau Turkija jį užvilkino, ėmusi prieštarauti jų narystei.
Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 NATO narių.
Šių dviejų šalių įstojimo į aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.
Penktadienį R. T. Erdoganas trečią kartą per mėnesį pakartojo, kad jo parlamentas oficialiai nepatvirtins Šiaurės šalių NATO dokumentų, kol abi šalys nežengs būtinų „žingsnių“.
Turkija jau seniai kaltina Suomiją ir ypač Švediją teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) ir reiškiant paramą Sirijos šiaurėje veikiantiems kurdų Liaudies apsaugos daliniams (YPG).
