Europa

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad ketvirtadienį Prancūzijoje demonstracijose prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą dalyvavo apie 1,089 mln. protestuotojų, o vien Paryžiuje jų buvo 119 000. Sostinėje šis skaičius yra didžiausias nuo sausį prasidėjusių protestų prieš reformą. Visoje šalyje šis skaičius buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei per paskutinę didelių protestų dieną kovo 15-ąją. Tačiau jis nesiekė 1,28 mln. žmonių, dalyvavusių kovo 7-osios eitynėse.

Vengrija nesulaikytų Rusijos prezidento Vladimiro Putino, jei šis atvyktų į jos teritoriją, ketvirtadienį pareiškė ministro pirmininko Viktoro Orbano administracijos vadovas. Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) penktadienį paskelbė V. Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimo – neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo. Tačiau, pasak vyriausybės pareigūno Gergely Gulyaso, šis orderis Vengrijoje nėra teisiškai privalomas, nors ši Europos Sąjungos narė taip pat yra ir TBT narė.

Suomijos prezidentas ketvirtadienį oficialiai užtvirtino istorinį Šiaurės Europos šalies siekį įstoti į NATO ir pasirašė įstatymą, kuriuo patvirtinami narystei Aljanse būtini nacionaliniai teisės aktų pakeitimai. Šis prezidento Sauli Niinisto žingsnis reiškia, kad Suomija įvykdė nacionalines priemones, būtinas norint įstoti į NATO, ir dabar tik laukia Turkijos ir Vengrijos – vienintelių dviejų iš 30 esamų NATO narių, kurios dar neratifikavo jos paraiškos – pritarimo.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ketvirtadienį pareiškė, kad prašys Vengrijos paaiškinti, kodėl ji delsia savo parlamente ratifikuoti Švedijos, bet ne Suomijos, paraišką dėl narystės NATO. „Ketinu paklausti, kodėl dabar jie atskiria Švediją nuo Suomijos. Tokių signalų anksčiau nesame gavę, todėl šiandien būtinai ketinu šį klausimą iškelti [premjerui Viktorui] Orbanui“, – visuomeniniam transliuotojui „Sveriges Radio“ sakė U. Kristerssonas.

Suomijos užsienio reikalų ministerija išdavė leidimą išplaukti Kotkos uoste sulaikytam Rusijos laivui „Swem“, gabenančiam trąšų krovinį bendrovės, priklausančios Rusijos oligarchui, įtrauktam į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Skelbiama, jog išimtis padaryta todėl, kad šis trąšų krovinys skirtas trečiajai šaliai, o trąšos reikalingos pasauliniam maisto saugumui užtikrinti.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas ateinančią savaitę Kinijos sostinėje susitiks su šios šalies vadovu Xi Jinpingu ir su juo aptars taikos planą Ukrainai, ketvirtadienį pranešė Ispanijos vyriausybė.  Po Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizito 2022-ųjų lapkritį P. Sanchezas taps antruoju Europos šalių vadovu, apsilankiusiu Kinijoje nuo COVID-19 pandemijos pradžios prieš trejus metus.

Švedijos parlamentas trečiadienį oficialiai pritarė šalies stojimui į NATO, rašo „The Guardian“. Už Švedijos prisijungimą prie NATO balsavo 296 parlamentarai. 37 parlamentarai balsavo prieš, o 43 balsavime nedalyvavo. Anot Švedijos užsienio reikalų ministro Tobias Billstrom, narystė NATO „yra geriausias būdas užtikrinti Švedijos saugumą“. Jo teigimu, balsavimas yra istorinis įvykis ir vienas svarbiausių saugumo politikos sprendimų Švedijai.

Jungtinės Valstijos pasiūlė Slovakijai 12 naujų karinių sraigtasparnių kaip kompensaciją už naikintuvus MiG-29, kuriuos Europos šalis perduoda Ukrainai, trečiadienį pranešė slovakų gynybos ministras. Pagal pasiūlymą Slovakija sumokės 340 mln. dolerių (315,23 mln. eurų) už atakos sraigtasparnius „Bell AH-1Z“ pagal maždaug 1 mlrd. dolerių (927,15 mln. eurų) vertės sandorį, į kurį taip pat įeina 500 raketų „AGM-114 Hellfire II“ ir mokymai, sakė gynybos ministras Jaroslavas Nadas.

Europos Sąjunga aktyvavo rezervinį krizių fondą trijų rytinių valstybių narių ūkininkams, nukentėjusiems dėl grūdų supirkimo kainų kritimo jų rinkose, sukelto išaugusio tiekimo iš Ukrainos, skelbia agentūra „Bloomberg“. „Tai parama šalims, kurių grūdų augintojai nukentėjo dėl ūgtelėjusio eksporto iš Ukrainos.

Lenkijos ministras pirmininkas trečiadienį pavadino Pekino ir Maskvos aljansą pavojingu, Kinijos lyderiui Xi Jinpingui baigus trijų dienų vizitą Maskvoje. „Kinijos prezidento vizitas į Maskvą kelia mums nerimą, ši Kinijos ir Maskvos ašis yra pavojinga“, – žurnalistams po susitikimo su Japonijos premjeru Fumio Kishida Varšuvoje sakė lenkų ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Italijos konkurencijos priežiūros institucija antradienį pranešė pradėjusi tyrimą vaizdo įrašų dalijimosi platformos „TikTok“ atžvilgiu, pastarajai neįgyvendinus savo pačios paskelbtų taisyklių dėl „pavojingo turinio“, susijusio su savižudybėmis ir savęs žalojimu, pašalinimo.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį pranešė pasiekęs susitarimą su Ukrainos pareigūnais dėl maždaug 15,6 mlrd. JAV dolerių dydžio paskolų paketo, skirto palaikyti karo alinamos šalies ekonomikos atsigavimą. Ukraina buvo įtraukta į mirtiną karą su Maskva nuo tada, kai praėjusių metų vasarį Rusijos pajėgos įsiveržė į šalį.

Lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas ir Jungtinių Valstijų pareigūnai antradienį dalyvavo ceremonijoje, kurioje buvo oficialiai pakeltas JAV karinio buvimo NATO narėje Lenkijoje lygis, kaimyninėje Ukrainoje vykstant karui. Šalyje dislokuota daugiau nei 10 000 amerikiečių karių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį politinių sąjungininkų susitikime pareiškė, kad neketina paleisti parlamento ar pertvarkyti vyriausybės, naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš susitikimo dalyvių. Dalyvis, pageidavęs neviešinti jo pavardės, teigė, kad prezidentas taip pat planuoja atmesti oponentų raginimus surengti referendumą dėl ginčijamos jo pensijų reformos.

Vengrija melagienomis vadina pranešimus, kad ji sutrukdė paskelbti bendrą Europos Sąjungos šalių narių pareiškimą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduoto Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderio. Pasak Vengrijos vyriausybės atstovo Zaltano Kovacso, šalis pritarė TBT sprendimui dėl arešto orderio ir daugiau komentarų šia tema nepanoro pateikti.  „Vengrija sutiko su TBT sprendimu ir nenori jo kaip nors komentuoti.

Prancūzijos ministrės pirmininkės Elisabeth Borne vyriausybė pirmadienį atlaikė abu nepasitikėjimo pareiškimus dėl sprendimo apeiti parlamentą ir įvesti prieštaringai vertinamą pensijų reformą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmadienį pareiškė, kad Turkijai bus skirtas milijardas eurų padėti atstatyti šalį po praėjusį mėnesį įvykusio pražūtingo žemės drebėjimo. Paramos teikėjų konferencijoje ji sakė, kad Briuselis taip pat skirs 108 mln. eurų humanitarinei pagalbai kaimyninėje Sirijoje.

Europos Sąjungos ministrai pirmadienį sieks pasirašyti 2 mlrd. eurų vertės planą, pagal kurį bus sukauptos atsargos ir bendrai nupirkta Ukrainai labai reikalingų artilerijos sviedinių. Kyjivas skundžiasi, kad jo pajėgos turi taupyti savo amuniciją, ilgiau kaip metus trunkančiai Rusijos invazijai virtus žiauriu ir sekinančiu karu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nori, kad jo pensijų reforma „užbaigtų savo demokratinę kelionę“, sakoma jo biuro pareiškime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP sekmadienį. Prieštaringai vertinamas teisės aktas, dėl kurio kelis mėnesius vyko protestai parlamente ir gatvėse, pirmadienį bus priimtas parlamente, jei nebus priimtas vienas iš dviejų nepasitikėjimo vyriausybe pareiškimų.

Graikijos gynybos ministro „Twitter“ paskyroje sekmadienį įkeltas pranešimas, kad prieš ją buvo įvykdyta kibernetinė ataka, per kurią užblokuota šimtai sekėjų. „Atsiprašome gynybos ministro Niko Panagiotopulo sekėjų, – sakoma jo paskyroje. – Per ataką nebuvo išgauta jokios informacijos ar duomenų.“ Išsamesnės informacijos apie atakos šaltinį nepateikta.

Pareigūnai sekmadienį vakarų Vokietijoje uždarė didelį atrakcionų parką po to, kai karuselėje mirtinai buvo peiliu subadytas vyras. Policija teigė, kad 31 metų nukentėjusysis ir kitas vyras šeštadienio vakarą Miunsterio – maždaug 300 000 gyventojų turinčio miesto – mugėje važinėdamiesi karusele įsivėlė į muštynes. Grumtynių metu įtariamasis peiliu dūrė aukai. Nepaisant bandymų jį gaivinti, nukentėjusysis mirė įvykio vietoje. Anot policijos, abu vyrai buvo vienas kitam nepažįstami.

Popiežius Pranciškus šeštadienį Italijoje susitiko su tūkstančiais pabėgėlių ir juos priglaudusiomis labdaros grupėmis, siekdamas skatinti teisėtus migracijos kelius į Europą kaip alternatyvą neteisėto žmonių gabenimo operacijoms, kurios, anot jo, Viduržemio jūrą pavertė „kapinėmis“. Pranciškus sakė, kad „humanitariniai koridoriai“, kurie Italijoje veikia nuo 2016 metų, išgelbėjo gyvybes ir padėjo naujai atvykusiems prieglobsčio prašytojams aklimatizuotis, o bažnyčios grupės suteikė apgyvendini...

Streikuojant atliekų surinkėjams, Paryžiaus gatvėse jau susikaupė 10 tūkst. tonų šiukšlių, penktadienį pranešė miesto valdžia. Naujasis įvertis, kuris yra gerokai didesnis už anksčiau šią savaitę nurodytus 7,6 tūkst. tonų, buvo paskelbtas po to, kai vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas pareiškė, jog streikuojantieji verčiami grįžti į darbą, valdžiai pasinaudojus specialiaisiais įgaliojimais, kuriais siekiama apsaugoti būtinųjų paslaugų teikimą.

Vengrija dėl Suomijos prašymo prisijungti prie NATO ratifikavimo balsuos kovo 27-ąją, penktadienį pranešė Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas. „Balsavimas parlamente vyks kovo 27 dieną“, – „Twitter“ žinutėje teigė Z. Kovacsas. Ministro pirmininko Viktoro Orbano valdančioji „Fidesz“ partija „remia Suomijos stojimą į NATO“, pažymėjo jis, pacitavęs partijos parlamentinės frakcijos lyderį Mate Kocsisą.

Prancūzijos opozicijos įstatymų leidėjai penktadienį inicijavo balsavimą dėl nepasitikėjimo prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybe po to, kai ji dekretu įvedė ginčijamą pensijų reformą, sakė nepriklausomos parlamentinės grupės lyderis. „Balsavimas dėl šio pasiūlymo leis mums išbristi iš gilios politinės krizės“, – teigė vadinamosios LIOT frakcijos vadovas Bertrand'as Pancheras. Pasiūlymą pasirašė ir plačios kairiosios koalicijos NUPES nariai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Kyjive su Latvijos premjeru Krišjaniu Kariniu aptarė, be kitų klausimų, Ukrainos kelią į Europos Sąjungą. Po susitikimo V. Zelenskis pareiškė, kad jo šalis visuomet buvo Europa ir kad Rusijos bombos nepakeis objektyvios tikrovės, kurią gina ukrainiečiai. „Šiandien Kyjive susitikau su Latvijos ministru pirmininku.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybei ketvirtadienį parlamente be balsavimo prastūmus prieštaringai vertinamą pensijų reformą, žemuosiuose rūmuose kilo triukšmas, o Paryžiuje ir kituose šalies miestuose – pikti protestai. Sprendimas pasinaudoti specialia konstitucine vyriausybės teise priimti įstatymą be balsavimo prilygo pripažinimui, kad vyriausybė neturėjo daugumos paramos savo planui pensinį amžių padidinti nuo 62 iki 64 metų.

Švedija ketvirtadienį paskelbė apie susitarimą parduoti savo artilerijų sistemą „Archer“ Jungtinei Karalystei, todėl Londonas Ukrainai galės padovanoti savo senesnes savaeiges haubicas AS-90.  Švedijos vyriausybė išplatintame pareikškime nurodė, jog JK įsigys 14 „Archer“ vienetų.  Stokholmas sausį paskelbė, kad sistemą „Archer“ taip pat siųs tiesiogiai į Ukrainą, nenurodydamas konkretaus skaičiaus, o ketvirtadienį pranešė, kad atsiųs aštuonis vienetus.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne ketvirtadienį pareiškė parlamentui, kad vyriausybė įtvirtins prieštaringai vertinamą prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą be balsavimo žemuosiuose rūmuose. „Negalime lažintis dėl savo pensijų ateities“, – sakė E. Borne parlamentui, aktyvavusi Prancūzijos konstitucijos 49 straipsnio 3 dalį. Ji sulaukė kairiosios opozicijos atstovų, kurie protestuodami garsiai sugiedojo Prancūzijos nacionalinį himną „Marselietę“, šūksnių.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad su dideliu susirūpinimu stebi Izraelio vyriausybės planuojamas teisines reformas, ir paragino siekti kompromiso.

Lenkijos teismas ketvirtadienį iki gyvos galvos kalėti nuteisė vyrą, kuris 2019 metais peiliu mirtinai sužalojo Gdansko merą Pawelą Adamowiczių.  2019-ųjų sausio 13 dieną Stefanas Wilmontas peiliu subadė 53-erių merą scenoje per labdaros renginį. Kitą dieną P. Adamowiczius mirė nuo patirtų sužalojimų, nepaisant kraujo perpylimo ir kitų gydytojų pastangų jį išgelbėti. Šis įvykis sukrėtė Lenkijos piliečius.

Graikijoje ketvirtadienį protestavo dešimtys tūkstančių žmonių, darbuotojams masiniu streiku reiškiant pasipiktinimą dėl praėjusio mėnesio traukinių katastrofos, nusinešusios 57 gyvybes. Vasario 28-osios tragedija apnuogino įsisenėjusias saugumo problemas šalies geležinkeliuose ir smarkiai padidino spaudimą konservatorių vyriausybei prieš nacionalinius rinkimus. Policijos duomenimis, ketvirtadienį visoje šalyje protestavo daugiau kaip 40 tūkst. žmonių, įskaitant 25 tūkst.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį sulaukė parlamento aukštųjų rūmų – Senato – pritarimo savo prieštaringai vertinamai pensijų reformai. Senatas, kuriame dominuoja konservatoriai, pritarė reformai 193 balsais prieš 114, tačiau manoma, kad žemuosiuose rūmuose balsų persvara bus daug mažesnė, ir tai bus svarbus išbandymas E. Macronui. Balsavimas žemuosiuose rūmuose – Nacionalinėje Asamblėjoje – turi įvykti vėliau ketvirtadienį.

Lenkijos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad šalies saugumo tarnybos sulaikė rusų šnipų tinklo narius, kurie, kaip įtariama, planavo sabotažo aktus ir stebėjo geležinkelio linijas, naudojamas transportuojant ginklus į Ukrainą. Vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis sakė, kad Vidaus saugumo agentūra areštavo devynis žmones, įtariamus šnipinėjimu Rusijai. Trys iš jų buvo sulaikyti trečiadienį.

Italijos žvalgyba praėjusią savaitę šalies vyriausybei pranešė, kad Kremlius tariamai planuoja pasikėsinimą į gynybos ministrą Guido Crosetto. Už politiko nužudymą Dmitrijus Medvedevas „Wagner“ kovotojams esą pasiūlė 15 mln. JAV dolerių (14,15 mln.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto trečiadienį pareiškė, kad Turkija priėmė sprendimą dėl Suomijos siekio įstoti į NATO. Penktadienį jis turi susitikti su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. „Turkai tikėjosi, kad būsiu ten, kad gaučiau atsakymą, kai jie paskelbs sprendimą. Žinoma, priėmiau kvietimą ir vyksiu priimti jo ketinimų pareiškimo“, – sakoma S. Niinisto pareiškime.

Vokietijos ir Didžiosios Britanijos karinės oro pajėgos, šiuo metu saugančios NATO oro erdvę Baltijos šalyse, perėmė rusų naikintuvą netoli Estijos teritorijos, skelbiama „Sky News“. Skelbiama, kad rusų lėktuvas, skridęs netoli NATO šalies oro erdvės, buvo perimtas pirmą sykį bendros dviejų šalių pilotų misijos metu – patruliuoti išskrido britų ir vokiečių „Typhoon“ naikintuvai.

Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnyba antradienį pareiškė, kad ji turi užtikrinti, jog Jungtinių Valstijų, Australijos ir Jungtinės Karalystės branduolinių povandeninių laivų paktas nekels platinimo pavojaus.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad ketina apsilankyti Airijoje ir Jungtinės Karalystės Šiaurės Airijos provincijoje, kurios netrukus minės Didžiojo penktadienio taikos susitarimo 25-ąsias metines.

Lenkijos aktyvistė Justyna Wydrzynska antradienį buvo pripažinta kalta dėl nėščios moters aprūpinimo abortą sukeliančiais vaistais, pranešė jos nevyriausybinė organizacija. Tai pirmoji tokia byla Lenkijoje. Lenkijoje galioja vienas iš griežčiausių Europoje nėštumo nutraukimo įstatymų ir visi abortai yra draudžiami, išskyrus išžaginimo ir incesto atvejus arba kai kyla pavojus motinos gyvybei ar sveikatai.

Europos Sąjunga, siekdama apriboti išorės įtaką, rengia įstatymą, pagal kurį nevyriausybinės grupės, konsultavimo firmos ir mokslo institucijos turėtų skelbti apie bet kokį finansavimą iš trečiųjų šalių, leidiniui „Politico“ antradienį patvirtino trys šaltiniai. Planuojamas įstatymas, kurio rengimas tik pradėtas, atkartoja panašius Australijos ir JAV įstatymus.

Švedų ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį pareiškė, kad tikimybė, jog Suomija įstos į NATO anksčiau nei Švedija, padidėjo, nes Stokholmas ir toliau susiduria su griežtu Ankaros pasipriešinimu. U. Kristerssonas žurnalistams sakė, kad pastarosiomis savaitėmis tapo vis aiškiau, jog Turkija yra pasirengusi ratifikuoti Suomijos paraišką, tačiau vis dar turi abejonių dėl Švedijos paraiškos, o tai reiškia, kad pirmasis gali būti ratifikuotas Suomijos protokolas.

Turėjome anksčiau ir atidžiau klausytis Baltijos šalių, įspėjusių apie Rusijos keliamą grėsmę, sako Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola. Taip ji kalbėjo Strasbūre antradienį viešint prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris kreipėsi į EP narius. „Turėjome atidžiau klausytis savo baltiškųjų draugų, bet padėjome veikti nuo pat vasario 24-osios. Norėčiau, kad mes tai būtume padarę ankščiau, pagaliau supratę, kad negalime pasitikėti V. Putinu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad saugumo siekianti Europos Sąjunga (ES) turėtų griežtinti sankcijas Rusijai ir į savo gretas priimti naujų narių. „Turime stiprinti sankcijas Rusijai tol, kol ši nenutrauks agresijos prieš Ukrainą, ir siekti, kad atsakingi už agresijos nusikaltimus asmenys susilauktų atpildo“, – Strasbūre kreipdamasis į Europos Parlamento (EP) narius antradienį teigė Lietuvos vadovas.

Italijos gynybos ministras pirmadienį apkaltino Rusijos samdinių grupę „Wagner“ skatinant nelegalią migraciją į Europą ir taip siekiant atkeršyti tokioms šalims kaip jo, kurios remia Ukrainą. „Sparčiai didėjantis migracijos iš Afrikos pakrančių reiškinys taip pat didele dalimi yra dalis aiškios hibridinio karo strategijos, kurią „Wagner“ divizija įgyvendina naudodamasi savo dideliu svoriu kai kuriose Afrikos šalyse“, – pranešime spaudai teigė Guido Crosetto.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Eliziejaus rūmuose priėmė Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną ir darbo vakarienės metu pabrėžė Europos vienybės dėl karo Ukrainoje poreikį, pranešė prezidento kanceliarija. Priešingai nei dauguma Europos lyderių, V. Orbanas atvirai kritikavo Europos poziciją dėl karo Ukrainoje, kaltindamas ją paskelbus „netiesioginį karą“ su Rusija, ir ragino nutraukti ugnį.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius atleidžia šalies kariuomenės vadą Eberhardą Zorną, skelbia BILD. Leidinys teigia tai sužinojęs iš šaltinių Vyriausybėje. Anot leidinio, naujuoju kariuomenės vadu turėtų tapti 59-erių generolas leitenantas Carstenas Breueris. Vokietijos kariuomenės vadovas yra visų jam pavaldžių ginkluotųjų pajėgų karių viršininkas ir, kaip vyriausybės karinis patarėjas bei aukščiausias kariuomenės atstovas, priklauso Gynybos ministerijos vadovybei.

Sakartvelo prezidentė pirmadienį Briuselyje turi susitikti su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles'u Micheliu. Tai vyksta po to, kai šalies, kurioje kilo dideli provakarietiški protestai, valdžia atsisakė prieštaringai vertinamo „užsienio agentų“ įstatymo projekto. Praėjusią savaitę, po to, kai į gatves išėjo dešimtys tūkstančių pasipiktinusių demonstrantų, Sakartvelo vyriausybė atsisakė šio teisės akto, kuris, kritikų teigimu, priminė Rusijoje galiojančias taisykles.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį išreiškė pasididžiavimą, kad vokiečių antikarinis filmas „Vakarų fronte nieko naujo“ (All Quiet on the Western Front) pelnė keturis „Oskarus“, įskaitant geriausio tarptautinio filmo apdovanojimą. „Sveikinu su keturiais „Oskarais“!“ – O. Scholzas parašė tviteryje. „Tai didžiulė vokiečių filmo sėkmė, ja galima pagrįstai didžiuotis, – pridūrė Vokietijos kancleris.