Penktadienį jis turi susitikti su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
„Turkai tikėjosi, kad būsiu ten, kad gaučiau atsakymą, kai jie paskelbs sprendimą. Žinoma, priėmiau kvietimą ir vyksiu priimti jo ketinimų pareiškimo“, – sakoma S. Niinisto pareiškime.
Kiek anksčiau Suomijos prezidento kanceliarijos išplatintame pranešime teigiama, kad S. Niinisto, prie kurio prisijungs užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto, su Turkijos prezidentu aptars atstatymo darbus po vasarį įvykusių galingų žemės drebėjimų, taip pat Suomijos ir Švedijos narystę NATO.
Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, praėjusių metų gegužę Suomija ir Švedija pateikė prašymą prisijungti prie Vakarų aljanso, atsisakydamos dešimtmečius gyvavusios karinio neprisijungimo politikos.
Šiuo metu Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, kurios dar neratifikavo Šiaurės šalių prašymų, kuriems turi pritarti visos esamos Aljanso narės.
R. T. Erdoganas, besirengiantis artėjantiems prezidento rinkimams, turi prieštaravimų Švedijos siekiui, bet panašu, kad Ankara yra pasirengusi ratifikuoti Suomijos narystės dokumentus.
Nepaisant to, Turkijos parlamentas dar nėra nustatęs ratifikavimo datos. Gegužės 14-ąją įvyks tiek turkų įstatymų leidėjų, tiek prezidento rinkimai.
Vengrijos pritarimo taip pat dar laukiama, tačiau panašu, kad Suomija įstos į NATO anksčiau nei Švedija, nors abi šalys kartu derino savo prašymus ir ne kartą pabrėžė, kad nori prisijungti drauge.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį prisipažino, jog tikimybė, kad Suomija įstos į NATO anksčiau nei švedai, pastarosiomis savaitėmis smarkiai išaugo, tačiau pažymėjo, kad prisijungimas yra tik laiko klausimas.
Ankara derybas su Švedija sustabdė po protestų, kurių metų sausį prie Turkijos ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas, bet kovo 9 dieną Briuselyje derybos buvo atnaujintos.