Šis prezidento Sauli Niinisto žingsnis reiškia, kad Suomija įvykdė nacionalines priemones, būtinas norint įstoti į NATO, ir dabar tik laukia Turkijos ir Vengrijos – vienintelių dviejų iš 30 esamų NATO narių, kurios dar neratifikavo jos paraiškos – pritarimo.
Norėdama priimti naujas nares, NATO reikalauja vienbalsio esamų narių pritarimo, tačiau Ankara ir Budapeštas dar nėra uždegę žalios šviesos.
Praėjusią savaitę S. Niinisto lankėsi Ankaroje, kur Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pažadėjo ratifikuoti Suomijos paraišką. Tikimasi, kad tai įvyks iki gegužės 14 dieną Turkijoje vyksiančių prezidento ir parlamento rinkimų.
Kovo 27 dieną Vengrijos parlamentas po kelis mėnesius trukusio delsimo irgi turėtų pritarti Suomijos stojimui į NATO.
Kovo 1 dieną 200 vietų Suomijos įstatymų leidžiamoji institucija didžiule balsų dauguma – 184 prieš septynis – pritarė šalies siekiui įstoti į NATO.
Suomija ir kaimyninė Švedija prieš 10 mėnesių, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pateikė prašymus įstoti į NATO ir atsisakė dešimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos.
Daugelis ekspertų mano, kad tai yra vienas didžiausių geopolitinių Maskvos karo Ukrainoje padarinių. Suomija turi su Rusija 1 340 km sieną.
Suomija ir Švedija, kurios yra artimos partnerės kultūriniu, ekonominiu ir politiniu požiūriu, kartu pateikė paraiškas ir planavo prisijungti prie Aljanso tuo pačiu metu.
Tačiau Švedijos stojimo procesas įstrigo dėl Turkijos pasipriešinimo, o R. T. Erdoganas praėjusią savaitę pareiškė, kad jo šalis neratifikuos švedų stojimo dokumentų, kol nebus išspręsti Ankaros ir Stokholmo ginčai. Taip pat neaišku, kada Budapeštas ratifikuos Stokholmo paraišką.
Švedų įstatymų leidėjai trečiadienį didele balsų dauguma pritarė Švedijos stojimui į NATO ir kartu su reikiamais teisės aktais patvirtino, kad šalis gali būti Aljanso nare.
