Ukrainos rėmėjos Vakaruose įspėja, kad Kyjivui labai trūksta 155 mm haubicų sviedinių, kurių ukrainiečiai kasdien panaudoja tūkstančius, kovodami su daugiau kaip prieš metus pradėta Rusijos invazija.
Ministrai, Stokholme susitikę su kolega iš Ukrainos Oleksijumi Reznikovu, aptaria trijų dalių planą dėl Kyjivo skubių poreikių patenkinimo ir Europos gynybos pramonės stiprinimo ilguoju periodu.
„Mūsų pagrindinis prioritetas yra oro gynybos sistemos, taip pat amunicija, amunicija ir dar kartą amunicija“, – sakė O. Reznikovas atvykęs į susitikimą.
Pirmoji plano dalis, kaip nurodo Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), numato panaudoti 1 mlrd. eurų iš bloko bendros Europos taikos priemonės (ETP), kad šalys narės artimiausiomis savaitėmis galėtų nusiųsti Kyjivui sviedinių iš savų atsargų.
Ukrainos sąjungininkės Europoje jau gerokai apmažino savo atsargas ir pažadėjo karinės paramos už maždaug 12 mlrd. eurų, įskaitant 3,6 mlrd. eurų iš bendro fondo.
Pareigūnai reiškia įsitikinimą, jog sandėliuose dar yra pakankamai 155 mm sviedinių, kad pernelyg nenukentėtų pačios Europos gynyba. Gynybos ministrai per savo susitikimą turėtų pateikti detales.
„Nežinau, koks yra atsargų lygis, todėl susirinkome čia“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Mums reikia daugiau“
Pagal antrą plano dalį bendrai vertinant ES ir Ukrainos poreikius būtų teikiami didžiuliai bendri užsakymai, turintys paskatinti šaudmenų gamintojus didinti savo pajėgumus.
Tai svarbus pasikeitimas 27 valstybių blokui, Rusijos pradėtam karui paskatinus labiau derinti veiksmus gynybos srityje.
Pasak pareigūnų, pinigai Ukrainos poreikiams tenkinti galėtų būti imami iš kito milijardo eurų, jau esančio bendrame fonde.
Estija, kuri iš pradžių siūlė už 4 mlrd. eurų nusiųsti Ukrainai milijoną sviedinių, nori, kad būtų pažadėta daugiau naujų lėšų.
„Ukrainai... reikės mažiausiai 350 tūkst. 155 mm sviedinių per mėnesį, – naujienų agentūrai AFP sakė Estijos gynybos ministerijos aukšto rango pareigūnas Madis Rollas. – Todėl Estija siūlo iniciatyvą bendrai nupirkti mažiausiai vieną milijoną 155 mm sviedinių Ukrainai – tai absoliučiai minimalus karinis poreikis.“
„To neužtenka, nes mums reikia vieno milijono šaudmenų, o tai turėtų būti maždaug keturi milijardai eurų“, – sakė O. Reznikovas.
„Mums reikia daugiau“, – teigė jis.
ES pareigūnai sako, kad kovo 20 dieną vyksiančiame užsienio reikalų ministrų susitikime tikisi susitarti dėl tvirto plano išsiųsti amuniciją Ukrainai.
„Karo ekonomikos režimas“
ES šalys svarsto, ar dėl kontraktų turėtų derėtis bloko centrinė gynybos agentūra, ar daugiau patirties turinčios šalys narės.
Labai norima, kad proceso nelėtintų biurokratinės kliūtys.
Taip pat vyksta sunkūs debatai dėl šaudmenų pirkimo iš trečiųjų šalių. Kai kas įrodinėja, kad prioritetas turėtų būti greitis, o ne parama Europos pramonei.
„Jei yra kitų siuntų iš kitų valstybių, nemanau, kad turėtume atmesti tokią galimybę“, – sakė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas.
„Manau, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas pagalbai Ukrainai ir geriausio būdo tai pasiekti suradimui“, – pridūrė jis.
Tačiau žvelgiant plačiau, aiškiai juntama, jog po laikotarpio, kai pasibaigus Šaltajam karui investicijos mažėjo, reikia padaryti daugiau, kad ES gynybos kompanijos greitai padidintų gamybą.
„Esame ties lemiamu momentu mums teikiant paramą Ukrainai, ir mums būtina pereiti prie tam tikro karo ekonomikos režimo“, – sakė už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas.
„Mums būtinai reikia užtikrinti, kad galėtume drastiškai padidinti savo pajėgumus, kad galėtume daugiau gaminti Europoje“, – sakė jis.
Tačiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad raginimais Europos ekonomiką statyti ant karo bėgių einama per toli.
„Tai būtų pražūtingas signalas“, nes tai reikštų, kad „viską pajungiame ginklų ir amunicijos gamybai“, – sakė jis.
„Mes – Europos Sąjunga ir Vokietija – nekariaujame“, – teigė ministras.
