10 vandenį liejančių lėktuvų „Canadair“, 14 lengvųjų amfibinių lėktuvų ir keturi sraigtasparniai bus dislokuoti vasarą, kuri gali būti labai įtempta, sakė jis interviu Europos naujienų redakcijai („European Newsroom“), vienijančiai Europos naujienų agentūras, įskaitant AFP.
„Šie metai jau nuo pat pradžių buvo daug sausesni nei vidutiniškai“, – teigė jis, atkreipdamas dėmesį į dar neseniai Portugaliją, Ispaniją, Prancūzijos pietus ir Italijos šiaurę varginusias sąlygas.
Kai kuriose iš jų vėliau kilo potvyniai, nes lietaus vanduo sunkiai prasiskverbė pro išdžiūvusį dirvožemį.
Neįprasta ankstyva sausra kartu su kylančia temperatūra, kurią dabar patiria Europa, yra viena pagrindinių miškų gaisrų priežasčių, sakė J. Lenarčičius.
Po to, kai 2022-aisiais buvo užfiksuota karščiausia Europos vasara, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjį paskelbė planą padvigubinti gaisrų gesinimo aviacijos pajėgas.
Jos strategiškai paskirstytos visoje ES, kad galėtų greitai reaguoti visame bloke, kai kritiniais birželio–spalio mėnesiais įsiplieskia gaisrai.
Lėktuvai dislokuoti 10 valstybių narių: Kroatijoje, Kipre, Čekijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Švedijoje.
ES skiria lėšų, kad šių šalių nacionaliniai pareigūnai galėtų palaikyti pajėgumų centro, žinomo „rescEU“ pavadinimu, parengtį.
Pagrindinės kovos priemonės
Nedideliu greičiu skrendantys orlaiviai yra svarbiausia priemonė kovojant su miškų gaisrais, nes jie gali tiksliose vietose ant liepsnų išpilti tonas vandens.
Savo vertę ankstesniais gaisrų sezonais ne kartą įrodė Kanados bendrovės „De Havilland“ lėktuvai „Canadair“.
Be to, anot J. Lenarčičiaus, daugiau kaip 400 ugniagesių bus iš anksto dislokuota Graikijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje.
Interviu jis davė Briuselyje esančiame ES reagavimo į ekstremalias situacijas koordinavimo centre – valdymo kambaryje, naudojamame vadovauti krizių operacijoms viso bloko mastu.
Centras, kuris šį mėnesį švenčia savo veiklos dešimtmetį, remia ES civilinės saugos mechanizmą, kuriuo, be kita ko, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios į karo nuniokotą šalį siunčiama įranga, maistas ir vaistai.
Jis taip pat buvo aktyvuotas siunčiant COVID-19 vakcinas į ES nepriklausančias šalis ir repatrijuojant ES piliečius pandemijos metu.
Pastaruoju metu jis naudojamas siekiant padėti gyventojams, nukentėjusiems nuo pražūtingo žemės drebėjimo, kuris nusiaubė pietryčių Turkiją ir šiaurės Siriją.
Bloko mechanizmas sukurtas 2001 metais. Per pirmuosius du dešimtmečius jis buvo aktyvuojamas vidutiniškai 20 kartų per metus.
Per pastaruosius kelerius metus šis skaičius išaugo iki maždaug 100 kartų per metus, sakė J. Lenarčičius ir pridūrė, kad ateinančiais metais centrui greičiausiai reikės daugiau lėšų, kad galėtų su susidoroti su išaugusiu krūviu.
Be žmogaus sukeltų ir stichinių nelaimių, tokių kaip karas Ukrainoje ir minėtasis žemės drebėjimas, „vis dažniau susidursime su su orais susijusiais reiškiniais, nulemtais klimato krizės“, perspėjo eurokomisaras.
„Dėl klimato kaitos turėtų būti skiriama daugiau lėšų, nes ypač pastebime vis dažnesnes ir intensyvesnes stichines nelaimes“, – pridūrė jis.
