Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) narė europarlamentarė Aušra Maldeikienė sako, kad balsavimo rezultatas itin neaiškus, nes EP narių nuomonės labai skiriasi.
„Čia yra visiškai, absoliučiai neaiški situacija (kaip dauguma nubalsuos – BNS), visi balsai buvo labai pedantiškai perskaičiuojami, manęs porą kartų klausė grupėje, tikrino, kokia yra ta situacija, mūsų grupėje bus kažkoks procentas, kurie nubalsuos, bet tikrai gali būti ir vienoks, ir kitoks sprendimas“, – BNS teigė A. Maldeikienė.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė BNS teigė, kad labiausiai reglamentui priešinasi Europos dešiniosios jėgos.
„Priešiškumas vyko dėl būtent Europos dešiniųjų jėgų, tai ypatingai Europos konservatorių apsisprendimo priešintis šitam reglamentui. (...) Galbūt todėl, kad prasideda rinkimų etapas ir šitam Gamtos apsaugos reglamentui – tai yra tik vienas iš Žaliojo kurso elementų, vienas svarbesnių – nepasisekė, nes jis buvo vėlai paskelbtas“, – BNS sakė L. Paškevičiūtė.
Tuo metu A. Maldeikienė teigė pasisakanti už Gamtos atkūrimo reglamentą.
„Manau, kad tai yra labai nevykęs politinis žaidimas ir kaip Tėvynės sąjungos narė aš palaikau Lietuvos Vyriausybės poziciją – tai yra balsuosiu už dokumentą ir manau, kad labai nevykęs yra Europos liaudies partijos sprendimas tiesiog blokuoti situaciją siekiant iš tikrųjų labai keistų tikslų. (...) Aš balsuosiu prieš grupės poziciją“, – sakė A. Maldeikienė.
Kitas TS-LKD narys EP Andrius Kubilius BNS teigė esantis prieš reglamentą. Anot jo, jame daug trūkumų, kai kurie nuostatai prieštarauja patys sau, o europarlamentarų siūlymai liko nesvarstyti.
„Svarstymo procedūros šiandien yra kažkaip užmirštamos ir man atrodo, kad tai yra didelė klaida, nes tai gali diskredituoti patį reglamento turinį. (...) Europos Parlamento narių išsakyta kritika prieš gerą savaitę įtikino Komisiją ir Europos Tarybą patvirtinti iš esmės pakeistą projektą, bet šio naujo reglamento projekto Europos Parlamentas dar nespėjo svarstyti, (...) Dabar, kaip suprantu, iš išorės yra tas spaudimas patvirtinti kokį nors tą reglamento projektą Parlamente trečiadienį, senąjį ar naująjį, be esminio svarstymo komitetuose“, – sakė A. Kubilius.
„Aš vis raginu iniciatyvos rėmėjus suprasti, kad šiame reglamente yra svarbus ne tik gražus, skambus pavadinimas, bet ir jo konkretus turinys, kuriame yra nemažai deklaratyvių, tarpusavyje besipriešinančių nuostatų ir labai svarbu, kaip toks reglamentas yra tvirtinamas Parlamente“, – pridūrė jis.
A. Kubilius kaip pavyzdį paminėjo sprendimą dėl pūvančių medžių miškuose – mokslininkai anksčiau nustatė, kad juos geriau šalinti, o Gamtos atkūrimo reglamente teigiama, kad juos reikia saugoti.
„Prieš keletą metų svarstant, kaip turėtų būti mažinamos anglies dvideginio emisijos į atmosferą, labai aiškiai ir mokslininkų buvo įrodyta ir tokie reglamentai buvo tvirtinami, kad miškus reikia valyti, nepalikti pūvančių medžių. (...) Kai medis nebeauga, kai jis pradeda žūti ir pūti, tai jis tą pačią anglį (CO2 – BNS) atiduoda į atmosferą, (...) Dabar šitame reglamente, priešingai, sakoma, kad reikia saugoti tuos medžius ir skaičiuoti juos“, – teigė A. Kubilius.
L. Paškevičiūtės teigimu, valdžios atstovai reglamento galimai nenori priimti todėl, kad bijo ūkininkų, kuriems jo priėmimas reikštų daugiau pareigų, didesnes išlaidas, priešiškumo.
„Apskirtai gamtos saugojimas, kuo jis išsiskiria iš viso žaliojo kurso, tai tuo, kad iš tiesų reikia keisti ir gana smarkiai keisti tokias tradicines veiklas, kaip žemės ūkis, kaip miškininkystė, ta pati miestų plėtra. Reikia tvariau ūkininkauti, mažiau chemijos naudoti ir panašiai (...) Yra verslo šakos, kurios nenori tų pokyčių“, – BNS sakė L. Paškevičiūtė.
Valstybėms narėms siūlomi bendri Europos Sąjungos (ES) lygiu rodikliai, tačiau konkretūs jų dydžiai būtų nustatomi rengiant nacionalinius gamtos atkūrimo planus iki 2050 metų, juose reikėtų nustatyti ir tarpinius privalomus gamtos atkūrimo įvairiose ekosistemose tikslus. Lietuva tokį planą turėtų parengti per dvejus metus.
Specifiniai tikslai skirti sausumos, pakrančių ir gėlo vandens, jūrų, miškų bei žemės ūkio ekosistemų, buveinių rūšių būklei gerinti, miestų žaliųjų erdvių plotui didinti, paviršinių vandenų jungčių kliūtims pašalinti, apdulkintojų populiacijų mažėjimui stabdyti.
Anot Eurostato 2022 metų gruodį paskelbtos analizės, kiekvienas euras, investuotas į gamtos atkūrimą, duoda nuo 8 iki 38 eurų naudos.
„Reikia suvokti, kad tiek klimato kaita, tiek ir biologinės įvairovės atstatymas, tai yra tos pačios krizės, kurios turi labai apčiuopiamas pasekmes, ir tos pasekmės yra sausros, potvyniai, oro užterštumas. (...) Jeigu kalbam apie žmogų, tai yra vadinamosios ekosistemos paslaugos, kurių iš tiesų yra tiesioginis ryšys mūsų sveikatai. (...) Jeigu mes šiai minutei galime su chemija išauginti dar pakankamai produktų, tai šylant klimatui, degraduojant gamtai, degraduojant dirvožemiui tas sugebėjimas, jis mažės“, – aiškino L. Paškevičiūtė.
L. Paškevičiūtės teigimu, yra verslų, kurie šias rizikas ir nuostolius supranta.
„Net maisto pramonė, net medžio pramonė, įmonės ir korporacijos, ir atsinaujinančios energetikos įmonės šitą reglamentą yra viešai parėmusios – mes kalbam apie tokias įmones, kaip „Nestle“ arba „Ikea“, kurios tiesiogiai priklauso nuo tų ūkininkavimo šakų, tai verslas jau mato tas rizikas“, – teigė L. Paškevičiūtė.
Pagal bendrąjį tikslą iki 2030 metų turės būti atkurta bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų, o iki 2050 metų – visos ekosistemos. Čia prioritetas skiriamas didžiausią anglies dioksido absorbavimo potencialą turinčioms ekosistemoms.
