M. Dubnikovas dalyvavo Seimo Ateities komiteto surengtoje diskusijoje apie karą ir Lietuvos raidos tendencijas. Jis pastebėjo, kad investuotojai dėl karo Ukrainoje baiminasi, bet nusiteikę geriau nei per pirmąją COVID-19 pandemijos bangą, verslų susitraukimas yra, bet ne toks dramatiškas, kokio buvo baiminamasi, o energijos išteklių kainos po truputį koreguojasi. Tai, žinoma, nereiškia, kad padėtis gera, bet bent jau leidžia turėti šiokios tokios vilties.
„Prieš kokią savaitę ar dešimt dienų mes matėme labai daug panikos apraiškų, matėme tų pačių žaliavų brangimą, verslų kainų kritimą. Dabar situacija ganėtinai keičiasi. Tai yra, kai kurios žaliavos pasikoregavo, ypatingai energetinio sektoriaus. Mes matėme Amsterdamo biržoje dujos kainavo 3 eurai už kubinį metrą, tai priminsiu, kad dabar gyventojai, kurie naudoja šildymui, moka 51 centą, tai reiškia šešiskart daugiau kainavo. Dabar jau sukasi apie 1,20 euro. Tai vis tiek didelė kaina už kubą. Verslui tai milžiniškas iššūkis“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak M. Dubnikovo, investuotojų baimes parodo VIX indeksas. Šiuo metu šis indeksas siekia 27 punktus, kas reiškia, kad investuotojai pradeda nerimauti, tai kelia kainų kintamumą, bet tendencijos gali ir apsiversti. Iš viso VIX investuotojų lūkesčius matuoja nuo 0, kuris parodo visišką pasitikėjimą, iki 100, kas atspindėtų absoliučią paniką ar pesimizmą.
„Tas baimės lygis yra apie tris kartus mažesnis nei buvo per pirmą pandemijos bangą. Tai reiškia, kad investuotojai dėl ateities yra gerokai geriau nusiteikę nei buvo per pirmą pandemijos bangą. Ateina tokia kaip ir išvada, kad, matyt, mes čia būdami arti Ukrainos, tiek dvasiškai, tiek geografiškai, jaučiame tai savo kūnu stipriau nei likęs pasaulis. Likęs pasaulis, bent investuotojų pasaulis, kuris balsuoja pinigais, jie mato įtampą, bet nemato to kaip tragedijos“, – teigia ekonomistas.
Pasak pranešėjo, tai atsiliepia ir verslų kainoms. Nors buvo galima tikėtis, kad susitraukimas bus dramatiškas, bet jis siekia 10-12 proc.
„Kalbu apie įmones, kurios kotiruojamos biržoje, nes iš karto galima tiesiogiai matyti realiu laiku, kiek kainuoja verslai. Tas kritimas nebuvo didelis. Nekalbu apie Rusijos ar Ukrainos biržas, bet apie globalius verslus. Europoje susitraukimas kiek didesnis, siekia apie 20 proc., bet tai neindikuoja kažkokios tragedijos arba krizės“, – teigė M. Dubnikovas.
Kokia situacija Lietuvoje?
Kalbėdamas apie Lietuvos situaciją ekonomistas pripažino, kad mūsų šalis atrodo kaip įkaitęs traukinys, kur pramonė išnaudojusi visus resursus, todėl kritimas gali būti skaudesnis. Taip pat mažėja gyventojų santaupos, o tai reiškia, kad tarp žmonių vyrauja sumišimas dėl ateities, bet gyventojai pinigus leidžia.
„Gyventojai iš esmės pinigus išleidžia. Arba dalis nusiėmė grynais, bet tai, turbūt, nebuvo masinis dalykas, kad turėtų įtaką indėliams. Greičiausiai tiesiog nemažinamas gyvenimo lygis, o kol kas žmonės leidžia pinigus. Pajuokaujant, tai vien druską išpirko, tam irgi reikėjo pinigų“, – pastebėjo ekonomistas.
M. Dubnikovas pripažino, kad energijos išteklių kainos visiems spaus galvą, nes verslas jau dabar nuo to stipriai kenčia, o gyventojai irgi kentės, nes energetinės įmonės nesugebės absorbuoti kylančių kainų. Ir tokių sprendimų, kai Vyriausybė uždėjo kepurę elektros ir dujų kainų augimui bei išdėliojo viską per penkerius metus, nebebus.
Ekonomistas tik išsakė viltį, kad energijos išteklių rinkoje vis kas nors atsitinka, kas šiek tiek suteikia vilties: tai OPEC narės įjungia pompas, tai prasideda derybos su Iranu dėl naftos tiekimo. OPEC yra naftą tiekiančių šalių kartelis, kurio šalys dažnai susitaria padidinti ar sumažinti gavybą, jei tai naudinga naftą eksportuojančioms šalims.
„Bet kur matau didžiausią riziką, tai yra žaliavos. Ir labiausiai sankcionuotos žaliavos. Tai yra metalai: plienas, geležis, aliuminis, nikelis. Labai didžiulė problema su grūdinėmis kultūromis. Rusija buvo didžiausias eksportuotojas, Ukraina irgi stambus žaidėjas, kuriam reikia sėti, o jie dabar turi kariauti. Tai šitos žaliavos ir visi metalo gaminiai“, – pastebėjo M. Dubnikovas.
Pasak jo, jau šiuo metu nėra pirkti armatūros, o pardavėjai siūlo pirkti galbūt už keturių mėnesių už tokią kainą, kokia bus tuo metu. Tai yra neaišku, kiek tokia prekė gali kainuoti.
„Atsiranda problema, kad mes stosime. Statybos, pramonės įmonės stos vien dėl to, kad nėra žaliavų. Tai nebus net kainos klausimas, nes jų fiziškai nebus. Ir čia atsiranda išvestinės problemos, kaip nedarbo augimas“, – teigė ekonomistas.
Jo prognozėmis, kartu su nedarbo augimu, mažės gyventojų vartojimas, lėtės atlyginimų augimas. Bet yra ir gerų žinių: Europos centrinis bankas, tikėtina, neketina didinti palūkanų šiais metais.
„Tai reiškia, kad visi, kas turi skolų, labai stipriai išlošia dėl to, kad paskolos ėdamos infliacijos, o palūkanos už paskolas yra arti nulio. Tokia geresnė žinia“, – sako Verslo konfederacijos viceprezidentas.
Medienos pramonėje reikia tik vieno sprendimo
Tuo metu Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos vadovas Raimundas Beinortas nupiešė kiek kitokį vaizdą. Skirtingai nuo kitų pramonės šakų, medienos pramonė jau anksčiau turėjo bėdų, nes dalis Lietuvoje sugeneruojamos medienos apvaliais rąstais eksportuojama, nors patiems Lietuvos baldininkams trūksta medienos, todėl apvalūs rąstai yra ir importuojami.
Pasak R. Beinorto, šio sektoriaus įmonės iš tiesų jau buvo pasiekusios savo galimybių ribas, dirbdavo net keturiomis pamainomis. Taip pat atsirado idėjų, padiktuotų Europos Komisijos Žaliojo kurso, kad Lietuvoje turėtų atsirasti inžinerinės medienos konstrukcijų gamyba, jog statybose apie 60 proc. naudojamų medžiagų būtų pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, tai yra iš medienos. „Tai buvo ta šviesa, į ką mes akcentavome visus strateginius planus“, – pažymėjo Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos vadovas.
„Bet atsitiko, kas atsitiko su tomis žaliavomis. Mūsų alternatyvūs lietuviškos žaliavos šaltiniai pirmoje vietoje yra Baltarusija, po to Rusija (iš Rusijos važiuodavo ta mediena, kurios mūsų geografinėse platumose neužauga, iš šiaurinių platumų, aukščiau 40 paralelės). Tai mediena, kuri reikalinga inžinerinėms konstrukcijoms gaminti. Ir dabar tie visi kanalai užsidarė. Kaip išjungus jungiklį“, – sako R. Beinortas.
Jis sako, kad sprendimas šioje situacijoje yra akivaizdus. Lietuva eksportuoja apie 2 mln. kubinių metrų medienos, bet iš tiesų mediena iš mūsų šalies turėtų neišvažiuoti. Taip esą yra visoje Europoje. Priešingu atveju, pasak jo, didžioji dalis įmonių sustos.
„Pats geriausias pavyzdys yra Vokietija, kur apvali mediena, medienos žaliava nevažinėja net tarp žemių. Jei tai Bavarija, tai Bavarijoje ta mediena ir lieka“, – sako R. Beinortas.
Iš viso medienos pramonės sektoriuje dirba apie 60 tūkst. žmonių.
