Seimo nutarime nurodoma, kad neparastoji padėtis Lietuvoje įvedama dėl Rusijos ir Baltarusijos karinės agresijos Ukrainos valstybėje, kuri sukėlė humanitarinę ir pabėgėlių krizę, taip pat grasina NATO, Europos Sąjungos ir kitų Europos valstybių saugumui, kelia grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Pastaroj grėsmė susieta su hibridinių atakų galimybe, potencialiai įmanomomis provokacijomis, taip pat grėsme visuomenės rimčiai.
Už nepaprastosios padėties įvedimą ketvirtadienį balsavo 71 Seimo narys, susilaikė 43 tautos atstovai ir dar 3 parlamentarai buvo prieš.
Kas draudžiama nepaprastosios padėties metu?
1. Draudžiama fotografuoti, filmuoti, kitaip fiksuoti, rinkti informaciją vietoje apie energetikos ūkio sektoriui priskiriamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, įrenginius ir turtą, Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenių karinės technikos judėjimą, išskyrus, kai tai atlieka šių objektų apsaugą užtikrinantys subjektai arba gautas jų leidimas.
2. Draudžiamas Rusijos ar Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų radijo, televizijos programų, taip pat atskirų programų retransliavimas, platinimas internete Lietuvos teritorijoje, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos radijo ir televizijos komisija suteikia leidimą arba kai jos retransliuojamos, platinamos iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.
3. Lietuvoje ir šiaip draudžiama skleisti dezinformaciją, karo propaganą, kurstyti karą, raginti pažeisti Lietuvos suverenitetą, taip pat kurstyti ar skleisti neapykantą, raginti fiziškai susidoroti su žmonių grupėmis dėl bet kokių priežasčių, tačiau nepaprastosios padėties metu pagreitėja tokių draudimų įgyvendinimas, kai tai susiję su aplinkybėmis, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis. Tokiais atvejais teismas per 72 valandas pagal žurnalistų etikos inspektoriaus arba policijos prašymą priima sprendimą dėl tokią informaciją skleidžiančių kanalų ir visuomenės informavimo priemonių veiklos stabdymo. Net jei sprendimas būtų apskųstas, jis vis tiek būtų vykdomas.
O per šias 72 valandas iki teismo sprendimo policija ir žurnalistų etikos inspektorius gali duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams bei interneto prieigos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti visuomenės informavimo priemones, o leidinių pardavėjams, leidinių pristatymo ar kitokias platinimo paslaugas teikiantiems subjektams – sustabdyti leidinių pardavimą, pristatymą ar platinimą.
4. Nepaprastosios padėties metu gyventojams Lietuvoje draudžiama organizuoti ir rinktis į susirinkimus, kurių tikslas – bet kokia forma ar apimtimi palaikyti Rusijos ar Baltarusijos veiksmus, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis.
Svarbu gyvenantiems pasienyje
Nepaprastosios padėties metu taip pat gali būti naudojamas valstybės rezervas, sustiprinama nacionaliniam saugumui svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsauga, taip pat sustiprintu režimu saugomasi nuo kibernetinių antpuolių, aplink svarbius objektus nustatomos apsaugos zonos.
Kartu sustiprinama valstybės sienos apsauga, kas reiškia, kad asmenys, ketinantys kirsti ar kirtę Europos Sąjungos išorinę sieną tam nenustatytose vietose, į šalies teritoriją negali būti įleidžiami. Bet ši nuostata netaikoma siekiant užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karo, patekimą, net jeigu šie žmonės ir neturi galiojančio kelionės dokumento.
Šios padėties metu stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas, nepriimami sprendimai dėl jau pateiktų prašymų, išskyrus, jeigu dėl to tarpininkauma Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Pasienio ruože gali būti tikrinamos transporto priemonės, asmenys ir jų bagažas, ieškant neteisėtai laikomų šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų, nuodingų ir kitokių pavojingų medžiagų, taip pat stengiantis nustatyti ir sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.
Nepaprastoji padėtis taip pat lemia, kad įvairiems tikslams pasitelkiama Lietuvos kariuomenė.
Lietuvoje – jau beveik 5000 ukrainiečių
Rusija ir Baltarusija Ukrainą užpuolė vasario 24 dieną, tačiau agresorių planuotas žaibo karas nepasiteisino, Ukraina gana sėkmingai ginasi. Nepavykus žaibo karui Rusija pradėjo atakuoti civilius objektus, dėl šių atakų žūsta civiliai gyventojai. Iš šalies pasitraukė jau apie 2 mln. ukrainiečių.
Vidaus reikalų ministerijos kovo 11 dienos duomenimis, į Lietuvą jau atvyko apie 10 000 nuo karo bėgančių ukrainiečių.
Opozicija tokiais ribojimais nepaprastosios padėties metu nebuvo itin patenkinta. Pavyzdžiui, Seimo narė Agnė Širinskienė teigė, kad pagal šiuos reikalavimus vienas policininkas gali nurodyti žiniasklaidos priemonei užsidaryti trims paroms iki teismo sprendimo. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad ribojimai bus taikomi tik rusų propagandistams ir draudžiama tik karo propaganda. Ji taip pat išreiškė pasitikėjimą policija, kuri, jos nuomone, sugebės atskirti, ar asmuo fotografuoja konkrečiai Klaipėdos terminalą, ar paukštį danguje ir netyčia pagauna terminalą fotografijos kampe.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį informavo, kad Lietuvoje jau yra sulaikytų strateginius objektus, tarp jų ir karinius, fotografavusių asmenų. Pasak jo, šiuo metu užsienio šalių žvalgybinė veikla yra suaktyvėjusi.
„Žinoma, kad suaktyvėjimas egzistuoja, nes kai Baltarusija ir Rusija išvedė didelę dalį savo pajėgų ir sumetė viską prie Ukrainos, rusai – į Ukrainą, tai, be abejonės, jie labiau suaktyvino savo žvalgybą žiūrėdami, kokia situacija pas mus“, – kalbėjo ministras.
