Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kovo viduryje teigė, kad dėl karo Ukrainoje į Lietuvą artimiausiu metu planuoja atvykti tūkstančiai informacinių technologijų specialistų iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Iš esmės galime kalbėti apie tūkstančius profesionalų – informacinių technologijų, telekomunikacijos specialistų, kurie atvyksta į Lietuvą ir jau yra pakeliui“, – sakė ministrė.
Pasak A. Armonaitės, ministerija bendradarbiauja su jau anksčiau Lietuvoje įsikūrusiomis Rusijos ir Baltarusijos IT bendrovėmis dėl jų skyrių perkėlimo į Lietuvą, taip pat derasi dėl neįvardytų vakarietiškų kompanijų padalinių perkėlimo.
Lietuva jau ėmėsi ir konkrečių žingsnių. Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė įsakymą, kuris numato, kad piliečiai iš Rusijos ir Baltarusijos kartu su šeimos nariais galės persikelti į Lietuvą ir čia dirbti.
Nustatyta tvarka, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija galės sudaryti sąrašus šeimos narių ir darbuotojų, kurie galėtų atvykti į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos. Į šį sąrašą galės patekti tik tie darbuotojai, kurie Rusijoje ar Baltarusijoje dirbo kompanijoje, kurios padalinys ar tai pačiai grupei priklausanti įmonė yra įsikūrusi Lietuvoje.
Apie darbuotojų iš Rusijos ir Baltarusijos įsileidimą į Lietuvą ir iš to kylančius iššūkius naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Matas Maldeikis ir politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
IT specialistų įsileidimas susilpnins Rusiją?
„Galime žvelgti pozityviai, nes Rusijos ir Baltarusijos IT sektoriaus praradimai yra ir mūsų nacionalinis interesas. Kuo jie silpnesni šiame sektoriuje, tuo mums yra geriau. Tai yra sankcijų veikimas. Mes esame suinteresuoti jų išvykimu iš ten“, – teigė M. Maldeikis.
Seimo nario teigimu, pati Rusija jau pripažįsta, kad iš šalies vyksta „protų nutekėjimas“.
„Mes matome Vyriausybės posėdį Rusijoje, kuriame ieškoma sprendimo, ką daryti su IT sektoriumi. IT sektorius iš ten bėga ir Rusija desperatiškai supranta, kad tuoj nebus ten kam dirbti.
<...> Be talentingų IT sektoriaus specialistų, tu negali funkcionuoti. Ypač, jei mes kalbame apie tokią didžiulę valstybę kaip Rusija. Vyriausybė imasi desperatiškų veiksmų, nuiminėja visus mokesčius, visas priežiūras“, – tvirtino jis.
„Tačiau jei kalbėsime apie jų buvimą Lietuvoje, tai yra tam tikros aiškios sąlygos. Mes galime kalbėti apie aiškų ribotą darbuotojų skaičių, turime aiškiai kalbėti apie jų saugumo patikrinimą, jie negali atvažiuoti šiaip ir dirbti, ir mes turime kalbėti apie sritis, kur jie negalėtų dirbti“, – kalbėjo M. Maldeikis.
Parlamentaro nuomone, jei šie specialistai dirbtų, pavyzdžiui, su kompiuteriniais žaidimais, tada didelių problemų nekiltų. Visgi, anot M. Maldeikio, šių specialistų nereikėtų prileisti prie nacionaliniam saugumui jautresnių sektorių.
Sako, kad tai importuotume patį nusikalstamą režimą į Lietuvą
M. Laurinavičius nesutiko su M. Maldeikiu, kad prikvietę į Lietuvą IT specialistus, tokiu būdu susilpninsime Rusiją.
„Jeigu Rusija būtų ta informacinių technologijų šalis arba jai labai rūpėtų informacinės technologijos, ji būtų labai panaši į Kiniją ir situacija būtų visai kitokia.
<...> Rusija veikia visai kitais metodais, tai yra sukiužusi benzino kolonėlė ir įsitikinimas, kad kažkokių specialistų atvykimas susilpnins Rusiją, yra naivus“, – samprotavo M. Laurinavičius.
M. Laurinavičiaus nuomone, tai, kad į Lietuvą bus leista atvykti ir dirbti specialistams tik iš tarptautinių kompanijų, nėra pakankamas saugiklis.
„Tos tarptautinės kompanijos Rusijoje yra dar didesniame Rusijos saugumo tarnybų taikiklyje“, – teigė jis.
Apžvalgininko nuomone, tie IT sektoriaus darbuotojai, kurie nepritarė režimui ir norėjo gyventi laisvės, o ne „koncentracijos stovyklos sąlygomis“, jie jau seniai įsikūrę Vakaruose.
„Visiems, kurie yra likę [Rusijoje], <...> buvo patogu Rusijoje gyventi, jei buvo to režimo dalis, jiems tai patiko. Dabar įsileisti juos, nusikalstamo režimo IT specialistus, yra tas pats, kas įsileisti arba importuoti patį nusikalstamą režimą. Čia ir yra didžiausia grėsmė“, – tvirtino pašnekovas.
„Mes prisileisime žmonių, kurių vertybės tikrai nėra tokios pačios“
„Tų grėsmių yra pačių įvairiausių. Nuo to, kad mes tiesiog prisileisime Rusijos agentų, iki to, kad mes importuosime patį tą mąstymą. Tie dalykai, kaip apie nusikalstamą režimą, tai čia yra mentaliteto, mąstymo klausimas“, – svarstė M. Laurinavičius.
Jo nuomone, mūsų visuomenė iki šiol kratosi sovietinio palikimo, tad įsileidimas žmonių, kurie taikstėsi su Putino režimu ir jį pateisino, įsileidimas į Lietuvą yra grėsmė nacionaliniam saugumui.
„Mes prisileisime žmonių, kurių vertybės tikrai nėra tokios pačios. Jeigu jie dabar nėra Rusijos agentai, <...> jie potencialiai yra gera terpė bet kokioms Rusijos spec. operacijoms“, – tvirtino M. Laurinavičius.
Lietuva atvers duris visiems, reikalinga griežta atranka
Politikos apžvalgininkas kritikuoja ir atvykstančių specialistų iš Rusijos ir Baltarusijos patikrą.
„Problema, kad Lietuvos vyriausybė pasirinko kelią, kai yra atveriamos durys visiems. Absoliučiai visiems, be jokio atrankos.
<...> Lietuvos specialiosios tarnybos gali atlikti visiškai paviršutinišką patikrinimą, ar žmogus neturi nekelia labai konkrečių grėsmių, nėra susijęs su FSB, ar nėra teistas. Tokie labai paviršutiniai patikrinimai. Įlįsti į to žmogaus galvą jie negali“, – tvirtino M. Laurinavičius.
„Aš jokiu būdu nesakau, kad negalime įsileisti nė vieno. Atvirkščiai, negali būti jokios diskriminacijos nei tautybės, nei pilietybės klausimu. Bet mes, šiuo atveju rūpindamiesi savo nacionaliniu saugumu, turėtume daryti labai rimtą atranką“, – pridūrė jis.
M. Laurinavičiaus nuomone, atvykstančių specialistų atranka turėtų būti vykdoma panašiai, kaip politinio prieglobsčio suteikimo procedūra.
„Žmogus turi įrodyti, kad ar jam kažkas gresia, ar jis yra persekiojamas, ar jis <...> kaip nors oponavo režimui. Bet jis tą turi įrodyti, nes kitu atveju mes importuojame žmones, kurie buvo patenkinti tuo režimu visus tuos metus“, – aiškino pašnekovas.
Į žmogaus galvą lįsti nereikia
„Čia jau klausimas specialistams, kurie prižiūri. Tai jau nėra politinis klausimas, mano įsitikinimu, tai yra saugumo klausimas pasižiūrėti tuos žmones.
Kai tu rašai prašymą, kai specialiosios tarnybos pasižiūri, ypač, kai mes kalbame apie tokią šalį kaip Rusija, tai yra atitinkami instrumentai pasižiūrėti to žmogaus istoriją. Be abejo, mes į jo galvą neįlįsime, bet ir nereikia įlįsti į jo galvą“, – komentavo M. Maldeikis.
„Noriu tikėti, kad žmogus čia atvažiavo gera valia, suprasdamas, su kuo jis susidūrė“, – pridūrė jis.
Politiko teigimu, specialiosios tarnybos ir anksčiau tikrindavo iš Rusijos ir Baltarusijos atvykstančius žmones, tad tai nebūtų kokia nors nauja praktika.
„Tai yra normalus procesas ir tai yra tikrai kontroliuojama“, – įsitikinęs M. Maldeikis.
Pasaulėžiūros keisti nebūtina
Jei į Lietuvą atvytų tūkstančiai darbuotojų iš Rusijos ir Baltarusijos, į mūsų šalį atvažiuotų žmones, kurie visą gyvenimą praleido režimo kontroliuojamame informaciniame lauke, kuriame buvo diegiama režimui palanki pasaulėžiūrą.
Ir nors Lietuvoje dalis žmonių taip pat kliaujasi Kremliaus propaganda ir tiki Vladimiro Putino teiginiais, M. Maldeikio nuomone, nebūtina šių žmonių kaip nors vertybiškai „perprogramuoti“.
„Neturime būti naivūs. Jeigu tai vyresnis žmogus, mes jo niekada neperskiepysime. Jis bus su tam tikru požiūriu ir kampas, kuriuo jis gyvena, ganėtinai skirsis nuo vakarietiško. Tai yra giluminiai procesai, kurie Rusijoje yra užkoduoti daugelį šimtmečių.
Mes nepakeisime to žmogaus, bet mes turime suteikti jam galimybes. Jis turi dirbti srityse, kur nėra jautrumo ir tai turi būti, kaip ir minėjau, ribotas skaičius žmonių. Tada mes galime kalbėti“, – tvirtino M. Maldeikis.
Kremlius gali verbuoti
M. Laurinavičius sutiko, kad atvykusių žmonių pasaulėžiūrą pakeisti yra itin sunku.
„Todėl turime galvoti, kokios problemoms mums dėl to kils. <...> Ponas Maldeikis sako, kad mes neturėtume tiesiog jiems leisti dirbti tuose jautriuose sektoriuose.
Jeigu jie ir nedirbs jautriuose sektoriuose, jie bus Lietuvos gyventojai, kuriuos galima, dėl jų mentaliteto, bus išnaudoti pačiais įvairiausiais būdais. Nuo tiesioginio verbavimo iki tos penktosios kolonos sukūrimo. Ta grėsmė yra pakankamai didelė“, – pabrėžė ekspertas.
Lietuva jau yra priėmusi specialistų iš Baltarusijos
Kad toks nuo režimo bėgančių specialistų priėmimo modelis veikia, anot M. Maldeikio, įrodo į Lietuvą persikėlusios IT bendrovės iš Baltarusijos, kurios tokį sprendimą priėmė, kai po 2020 m. vykusių prezidento rinkimų Aliaksandras Lukašenka ėmėsi represijų.
„Į Lietuvą persikraustė apie 3 tūkst. IT specialistų. Jie gyvena, dirba, moka mokesčius ir jie kuria bendrą vidaus produktą mūsų šaliai ir nekuria jo Lukašenkai. Tai mes tuo suinteresuoti. Viskas yra gerai, nes tie žmonės mato kaip pavyzdį, kas yra laisva visuomenė, kokios yra galimybės, mato laisvą pasaulį ir tai mums yra labai svarbu“, – tikino Seimo narys.
Visgi M. Laurinavičius šiose situacijose mato esminį skirtumą.
„Kai mes kalbame apie tuos žmones, kurie pabėgo iš Baltarusijos po revoliucijos, jie todėl ir pabudo Baltarusijoje, jie iš tikrųjų pabudo, jie nori keistis, jie dėl to ir išėjo į gatves. Todėl jiems ir kilo grėsmė.
Jeigu žmonėms Rusijoje kyla grėsme, nes jie prieštarauja režimui, tai tada yra visai kitas klausimas, tada mes juos ne tik galime, bet ir turime įsileisti. Bet mes kalbame apie žmones, kuriems jokia grėsmė Rusijoje nekilo, jiems nekilo jokių klausimų, kaip jie dalyvauja šitame nusikalstamame režime. Ir dabar mes jiems plačiai atveriame duris. Va čia yra pagrindinė problema“, – dėstė politikos apžvalgininkas.
Tai tik dalis pokalbio su Matu Maldeikiu ir Mariumi Laurinavičiumi laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.
