Redakcija rekomenduoja

Pastaruoju metu nuskambėjus ne vienam masiniam medikų pasitraukimo iš gydymo įstaigų atvejui viešumoje kilo audringos diskusijos. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojamos reformos kritikai tokį gydytojų elgesį skubėjo aiškinti kaip ruošiamų pokyčių pasekmės. Vis tik su tuo sutiko ne visi.

Neteisėtai  Rusiją išvežto kūdikio mama teigia mananti, kad ne viskas prarasta siekiant susigrąžinti mergaitę į Lietuvą. Moteris teigia kone nuolat bendraujanti su Lietuvos konsulatu Kaliningrade, bet nuo platesnių komentarų susilaikė. „Tikrai ne viskas prarasta, bet kažkokių žinių – tai tiek pat kiek jūs turit, tiek ir mes turim“, – portalui tv3.lt sakė į Rusiją išvežtos mergaitės mama, kurios asmens duomenų nenurodome siekiant neatskleisti vaiko tapatybės.

Lietuvoje apie metukų dukrą iš mamos pagrobęs tėtis Algirdas Švanys gumine valtimi Skirvytės upe, Šilutės rajone, kirto Lietuvos ir Rusijos sieną, nors tą dieną pabendravęs su mergaite turėjo grąžinti ją mamai. Šeima yra išsiskyrusi, teismo sprendimu, gyvenamoji vaiko vieta nustatyta su mama, bet A. Švanys jau kurį laiką daug kur skundėsi, neva yra atstumtas tėtis.  „Tapau tėvu. Truputį daugiau kaip prieš metus. Lyg ir turėtų būti džiugu.

Seniai svarstyti pokyčiai įgauna kūną: siekiant nukrauti naštą nuo šeimos gydytojo pečių daugiau funkcijų ruošiama patikėti slaugytojams – nuo kitų metų jiems jau leista savarankiškai teikti konsultacijas. Po tokios žinios visuomenėje kilo nemažas šaršalas, esą prasibrauti iki gydytojo gali tapti dar sunkiau, savo ruožtu medikų ir pacientų atstovai įžvelgia teigiamus pokyčius. Pirmi pokyčiai dėl slaugytojų funkcijų praplėtimo įsigalios jau nuo kitų metų.

Programinės įrangos kūrėjas Mustafa Lietuvoje gyvena šešerius metus: iš pradžių jis mokėsi universitete, paskui įsidarbino Kaune viename iš startuolių. Vyras yra užsienietis, todėl ne itin puikiai orientuojasi Lietuvos institucijų raizgalynėje, bet neseniai susidūrė su pensijų kaupimu antroje pakopoje, nes pateko į automatinį įtraukimą. Mustafa sako nė nesupratęs, kas vyksta, kai staiga sumažėjo darbo užmokestis.

Daugeliui susirūpinus dėl mokinių polinkio praleidinėti pamokas, nuo rugsėjo įsigalios nauja griežtesnė tvarka, pagal kurią pamokų praleidimas bus pateisinamas dėl vaiko ligos, kai elektroninėje sveikatos sistemoje fiksuojamas apsilankymas pas gydytoją, arba vaiko nebuvimą pamokose galės pateisinti tėvai, bet ne daugiau nei 5 dienas per mėnesį.

Prieglobsčio Lietuvoje negavusi, bet pasilikti mūsų šalyje humanitariniais pagrindais galinti Baltarusijos opozicijos aktyvistė Olga Karač šaiposi iš Valstybės saugumo departamento, kurio išvada teigia, kad ji kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba.  Norėdama apginti savo poziciją O. Karač antradienį surengė spaudos konferenciją.

Konservatoriai pradėjo „demokratijos šventę“ ir savo kandidato į prezidentus paiešką. Tarp realiausių favoritų įvardijami dabartiniai ministrai ir premjerė. Ekspertų šios pavardės nedžiugina, o kai kurios netgi pykdo. TS-LKD organizuoja atvirus pirminius prezidento rinkimus, kurių metų išsirinks savo kandidatą, kuris kitų metų pavasarį varžysis dėl Daukanto rūmų.

Dalis Lietuvoje gyvenančių baltarusių teigia pastebintys prastėjančią baltarusių padėtį Lietuvoje, nes šalyje ima dominuoti pirmenybė nacionaliniam saugumui, o pabėgėlių interesai neva nustumiami į šoną. Baltarusiai kritikuoja, kaip Lietuva kai kuriuos Baltarusijos piliečius skelbia esant grėsme nacionaliniam saugumui – esą tai daroma gerai neįsigilinus į situaciją ir neturint patikimų duomenų.

Neseniai visą Lietuvą nustebino istorija, kai gyvais žmonėmis save vadinanti pora Mindaugas ir Inga Vilčinskai dėl nepriežiūros laikinai prarado savo vaikų globą, bet numoję į viską ranka nusprendė savavališkai pasiimti du sūnus ir dukrą iš globos centro Kaune ir pabėgti į Baltarusiją. Pasieniečiai sustabdė šeimą bei dar vieną suaugusį asmenį, o teismas leido suimti M. Vilčinską mėnesiui ir I. Vilčinskienę devynioms paroms.

Apie Kremliaus režimą knygą parašęs britų žurnalistas sako, kad Jungtinės Valstijos stabdo paramą Ukrainai, nes nori, kad karas baigtųsi kitų metų lapkričio 5-ąją – JAV prezidento rinkimų dieną. Ar JAV vidaus politikos peripetijos gali turėti tiesioginį ryšį su tuo, kada bus baigtas karas? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Pirmojo Lietuvos ambasadorė prie NATO Gintė Damušis sako, kad laikas stojant į NATO ir pirmieji narystės metai buvo pats intensyviausias ir įdomiausias momentas jos ilgoje diplomatinėje karjeroje. Diplomatė prisiminė derybas, susitikimus su aršiais rusų žurnalistais ir rugsėjo 11-osios rytą, kuris pakeitė daug daugiau, nei manėme. Interviu portalui tv3.lt buvusi ambasadorė papasakojo, kad kelias į NATO nebuvo lengvas, bet lietuviai ten veržėsi lyg su tankais ir buldozeriais.

Atvykote su siuntimu pas privačios įstaigos gydytoją dėl valstybės apmokamų paslaugų, o jis dar paprašo susimokėti papildomai? Sveikatos politikai ir valstybinės institucijos teigia, esą privačios gydymo įstaigos dalį priemokų ima neteisėtai, ir siekia tvarką pakeisti. Privatininkai gi atkerta, kad taip neva dar kartą bandoma populistiniais šūkiais prisidengti nuo tikrųjų sveikatos sistemos piktžaizdžių.

Lietuvoje vykdoma didelės apimties valstybės tarnybos reforma, kurio pirmasis etapas parlamente patvirtintas kiek anksčiau, o dabar laukia antrasis, į kurį pateks ir diplomatai. Užsienio reikalų ministerija parengė atitinkamus įstatymų projektus, bet užsimojo techniniams-ūkiniams darbuotojams mokėti mažiau nei Lietuvoje patvirtinta minimali alga.

Šiomis dienomis žiniasklaidoje yra plačiai aptariama lietuvės Ingos Sala ir jos sutuoktinio, italo Michele Sala skyrybų drama. Lietuvoje buvo priimtas sprendimas, įpareigojantis I. Sala grąžinti jos nepilnamečius vaikus, dukrą ir sūnų, į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Italijos Respublikoje. Berniukas buvo perduotas tėvui, o dukra iki šios dienos nėra grąžinta.

Italas Michele Sala atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Su lietuve Inga Sala šeimą sukūręs vyras šiuo metu rūpinasi aštuonerių metų sūnumi ir, padedamas Lietuvos policijos, bando surasti pasislėpusią buvusią žmoną su jųdviejų trejų metų dukryte Agata, kurios gyvenamoji vieta, teismo sprendimu, numatyta su tėčiu Italijoje. M. Sala pasakoja, kad su lietuve Inga Sala susituokė 2012 metais. „Mes gyvenome Italijoje. Buvome laimingi, buvome normali šeima.

Vilčinskų istorija pasiekė atomazgą – vaikus pagrobę tėvai suimti. Ir nors jų atstovaujamas suverenų judėjimas ne vienam kelia šypseną ar priverčia pakelti antakį, pasaulyje yra atvejų, kai šio judėjimo atstovai ar jiems prijaučiantys asmenys imasi kraštutinių priemonių, teroristinių išpuolių ar ketina įvykdyti valstybės perversmą.

Užsienio reikalų ministerija griežtina toną: jei anksčiau buvo švelniai rekomenduojama Lietuvos piliečiams nevykti į Baltarusiją, tai dabar Lietuvos valstybės institucijos prie sienos pakabino plakatus, kuriuose skelbia, jog kelionės į Baltarusiją kenkia sveikatai ir gyvybei, siūloma nerizikuoti saugumu ir nekeliauti, nes galima ir nesugrįžti.  Taip Lietuva reaguoja į Baltarusijos pratęstą bevizį režimą 2023-iesiems metams Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečiams.

Mažeikiuose įvykęs jaunos dviejų mažų vaikų mamos nužudymas nepaliko abejingų. Paaiškėjo, kad savo 19 metų sutuoktinę pro langą iš dešimto aukšto galimai išmetė 21-erių metų Rolandas Matulevičius. Jauna romų šeima apibūdinama kaip gana tvarkinga, tačiau ji buvo žinoma socialinėms tarnyboms, nes nuo sutuoktinio rankos galimai žuvusi mama pirmą vaiką gimdė būdama nepilnametė. Be mamos liko maži vaikai – vienas gimęs 2022 metais, kitas 2023-iaisiais.

Pensinio amžiaus sulaukę gyventojai turėtų suskubti pateikti prašymus ne tik „Sodros“ pensijai, bet ir antros pakopos fonduose sukauptiems pinigams gauti. To nepadarę žmonės daugelį metų kauptų pinigų negaus. Tačiau vien tik parašyti prašymą neužtenka, gyventojai turi pasirinkti pensijų anuitetą, pagal kurį bus mokami sukaupti pinigai. Kiek ir kokių prašymų reikia? Portalo tv3.lt skaitytoja Regina pasakojo, kad už poros mėnesių sulauks pensinio amžius.

Aurelijus Veryga pirmasis įšoko į traukinį, puškantį į 2024 metų prezidento rinkimus. Ekspertų nuomone, nors realių šansų pakovoti dėl prezidento posto valstiečių kandidatas turi nedaug, A. Verygos įsitraukimas yra didelė problema su valstiečiais anksčiau sietam, o dabar jau akivaizdžiai jų kandidatu nebūsiančiam Ignui Vėgėlei.

Politikai trypčioja vietoje ir vengia pasirašyti itin svarbaus dokumento – nacionalinio miškų susitarimo. Šis susitarimas nubrėžtų, kaip atrodys mūsų šalies pasididžiavimu laikomi miškai, ar jie bus labiau saugomi, ar kertami. Politikų mindžikavimą lemia ir artėjantys rinkimai, ir tai, kad dėl miškų ateities susikibo dvi labai aiškiai viena kitai oponuojančios stovyklos. Liepos pradžioje benzopjūklo garsais Lietuvos žaliųjų partija kvietė politikus pasirašyti Nacionalinį miškų susitarimą.

Po žinios, kad Kėdainių ligoninės vadovo konkursą, kaip paskelbė vietinė spauda, laimėjo žemės ūkio srities specialistė, netruko pasipilti nuostabos kupinų ar net pajuokaujančių komentarų, kad dabar ligoninės laukia „nauji arimai“. Vis tik rimta diskusija, kas turėtų vadovauti sveikatos priežiūros įstaigoms – medikas ar geras vadybininkas – vyksta jau seniai. Tiesa, vartus tapti vadovais iš daugiau įvairių sričių neseniai atvėrė pats ministras Arūnas Dulkys.

Padėdama įsigyti būstą jaunoms šeimoms regionuose valstybė iš viso išleido apie 70 mln. eurų, bet nei dėl to atsigavo regionai, nei pagausėjo gimstamumas. Užsienio ekspertai siūlo Lietuvai iš naujo įvertinti paskatos jaunoms šeimoms kurtis regionuose reikalingumą, ypač turint mintyse, kad pinigais iš dangaus nelyja, o mažas pajamas gaunančios šeimos metų metais laukia galimybės apsigyventi socialiniame būste.

Teismo sprendimu paėmus nepriežiūrą patyrusius vaikus iš šeimos Mindaugas ir Inga Vilčinskai kartu su mažamečiais nesėkmingai bandė sprukti į Baltarusiją, tačiau pasieniečių buvo sulaikyti, kai automobiliu lėkdami 100 km/h greičiu įklimpo prie pat fizinio barjero.

Sukako 100 dienų, kai sostinė turi naują šerifą – nuo balandžio pabaigos darbą pradėjusį Vilniaus miesto merą Valdą Benkunską. Pirmieji darbo mėnesiai buvo pažymėti ne tik pradėtais gatvių remonto darbais, bet ir daug ažiotažo sukėlusiomis istorijomis – nukirstu Ceikinių gatvės ąžuolu, šaršalu dėl Romaino Gary skvero, diskusijomis dėl paminklo Justinui Marcinkevičiui ir vyriausiojo miesto architekto pasitraukimu.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmą kartą padarė ne šiaip klaidą, bet rimtą klaidą. Įtakingi konservatoriai sako, kad jeigu prokurorai pagal Agnės Širinskienės kreipimąsi nuspręstų, jog reikia pradėti ikiteisminį tyrimą dėl riboto naudojimo informacijos atskleidimo, vien jau šio fakto užtektų, kad būtų svarstoma, ar ministrui reikia atsistatydinti.

Lenkija skelbia, kad 100 „Wagner“ samdinių juda link Suvalkų koridoriaus. Lietuva ramina, kad yra pasiruošusi, bet pripažįsta, kad Baltarusijoje esantys Prigožino samdiniai – didelė grėsmė. Jeigu „Wagner“ galiausiai peržengtų į NATO teritoriją, ar tai reikštų, kad Rusija užpuolė Aljansą? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Mindaugas ir Inga Vilčinskai su savavališkai išsivežtais vaikais iš vaikų gerovės centro „Pastogė“ antradienį buvo surasti Ignalinos rajone prie Baltarusijos sienos, paskelbė Kauno policija ir pasieniečiai. Pasienyje buvo sustabdytas automobilis, kurio vairuotojas kalbėjo tik vokiškai, keliautojai pateikė suklastotus kelionės dokumentus ir bandė pasprukti važiuodami daugiau nei 100 kilometrų per valandą greičiu žvyruotu keliu. „Šiandien apie 12.50 val.

„Wagner“ samdiniams slankiojant greta Lenkijos sienų, lenkai įspėja, kad Rusija sąmoningai bando destabilizuoti pasienio regioną. Lietuva taip pat nerimastingai dairosi į nekviestus svečius, bet ramina, kad „Wagner“ bent kol kas kelia daugiau triukšmo, nei pavojaus. Tiesa, tiek ekspertai, tiek politikai sutinka, kad neįvertinti priešo būtų didelė klaida. O ir „juodosios gulbės“ pasienyje su Baltarusija, pasak ekspertų, reiktų vengti bet kokia kaina.

Jevgenijaus Prigožino bandymas įvykdyti perversmą birželio mėnesį pribloškė daugelį, išskyrus Rusijos žvalgybos pareigūnus, kurių dalis tyliai palaikė buvusio maisto magnato pastangas. „The Insider“ šaltiniai Rusijos FSB, GRU ir Vidaus reikalų ministerijoje paaiškino, kodėl Vladimiro Putino saugumo aparatas nesutrukdė wagneriams užgrobti svarbios karinės bazės ir nužygiuoti beveik iki pat Maskvos vartų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) užsimojo pertvarkyti sveikatos įstaigų tinklą, kad paslaugos gyventojams taptų labiau prieinamos ir kokybiškos. Vis tik reformos kritikai atkerta, kad medikų iš oro daugiau neatsiras, o sumaišties visai bendruomenei jau įnešta su kaupu. Siekdama pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą ministerija siekia, kad 80 proc. paslaugų gyventojai gautų savo savivaldybėje, o į kitas, didesnes ligonines važiuotų tik tada, jei reikia sudėtingesnių procedūrų ar gydymo.

Istorija, kad sostinės Basanavičiaus gatvėje gali būti nupjauti devyni sveiki medžiai, susilaukė daugybės dėmesio. Tačiau tiek dėmesio nesulaukia ištisi plotai Lietuvos miškuose, kurie kertami dėl verslo interesų. Nacionalinis miškų susitarimas turėjo suvienyti aplinkosaugininkus, verslininkus ir valdžią, tačiau tapo tik dar vienu skambiai prasidėjusiu ir užstrigusiu projektu. Pavojus šalies miškams yra tik ledkalnio viršūnė visų Lietuvos aplinkosaugos problemų.

Karštos vasaros, sausros, svetimi, mūsų platumoms nematyti augalai ir gyvūnai, pasak klimatologo, profesoriaus Arūno Bukančio, yra klimato kaitos grimąsos, kurias matome jau šiandien. Deja, bet klimatas keičiasi labai sparčiai ir tai, kas prieš dešimt metų atrodė, kaip tolima prognozė, šiandien jau yra realybė. Pietų Europa dega, Pietryčių Azija skęsta, o Amazonės baseine be poilsio kertami miškai. Riedame į bedugnę, bet daugelis žmonių net ir tai neigia.

Norėdama paskatinti įsiskolinusius bedarbius dirbti legaliai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo sumažinti išskaitas iš darbo užmokesčio skolininkams, tačiau kartu siekia stipriai sugriežtinti baudas darbdaviams už nelegalų įdarbinimą. Kitaip tariant, bandoma pasiekti, kad skolininkai nebūtų spiriami į kampą dirbti nelegaliai, o darbdaviai nebūtų suinteresuoti tuo pasinaudoti.  Nelegaliai darbuotojus darbinantys juridiniai asmenys būtų baudžiami 2,5 proc.

Apmokestinus vienkartinius plastikinius maišelius parduotuvėse pasikeitė pirkėjų įpročiai. Kodėl neįvedus ir simbolinio mokesčio pas gydytojus – taip ir eilės sumažėtų, ir jo darbas būtų labiau vertinamas? Tokia sena idėja vėl diskutuojama tarp medikų. Pacientai gi su tokiu siūlymu kategoriškai nesutinka, o politikai ragintų prieš tai viską gerai išdiskutuoti.

Lietuvos policijai vis dar ieškant 3 vaikus savavališkai išsivežusių Mindaugo ir Ingos Vilčinskų aiškėja, kad Kauno miesto savivaldybei teko gerokai pavargti bandant suteikti paslaugas šiai šeimai. Iš Vokietijos gyventi į Lietuvą grįžusi šeima neleido vaikų į ugdymo įstaigas bei itin įdomiai bendravo su paslaugas teikiančiais darbuotojais – už susitikimus su specialistais reikalavo susimokėti, neigė esantys asmenys, kurie turi vardus ir pavardes.

Lietuva ketina pirkti tankus, pasak vienų politikų, jau nutarė kokius, pasak kitų – dar ne. Kaina taip pat nemaža, tai gali būti didžiausias Lietuvos pirkinys. Tiesa, pranešus, kad jau šią savaitę norima pasirašyti ketinimų protokolą su vokiečiais, kilo nemažas šurmulys.

Neretai Lietuvos gydytojai skundžiasi uždirbantys per mažus atlyginimus, dėl to esantys priversti dirbti per kelis darbus, emigruoti ar keisti profesiją. Panašu, kad valstybinių gydymo įstaigų vadovams problemų dėl pinigų kyla mažiau. Valstybinės mokesčių inspekcija (VMI) kasmet skelbia metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenų išrašus. Juose – ir gydymo įstaigų vadovų deklaruoti pinigai, nekilnojamasis turtas, automobiliai.

Vladimiras Putinas pirmą kartą po „Wagner“ maišto susitiko su Aliaksandru Lukašenka. Ir išrėžė ne vieną kaltinimą, daugiausia kliuvo Lenkijai. Kremliaus diktatorius svaičioja, kad lenkai ketina okupuoti vakarinę Ukrainos dalį ir planuoja pulti Baltarusiją. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Jūratė Važgauskaitė ir Vilmantas Venckūnas. Laidoje taip pat aptartos diskusijos dėl paminklo Justinui Marcinkevičiui.

Susisiekimo ministerija kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, prašydama įvertinti, kiek rizikinga vykdyti keleivių pervežimo veiklą autobusais į Baltarusiją, kuri laikoma Rusijos satelite ir sąjungininke kare prieš Ukrainą. Ministerija signalizuoja, kad gavusi įvertinimą, jog tokia veikla yra rizikinga, galėtų sumažinti keleivių vežimą į Baltarusiją arba iš viso atsisakyti maršrutų.

Viena didžiausių šalyje ir Kėdainių rajone trąšų gamykla „Lifosa“ netrukus gali būti uždaryta, o šimtai jos darbuotojų – atleisti. Įmonės vadovai tikina, kad, kitaip nei panaši gamykla Belgijoje, Lietuvoje jie negali dirbti dėl sankcijų. Tačiau už jų taikymą atsakingi specialistai tai neigia. Gamyklos darbuotojų atstovai ruošiasi protestui prieš Vyriausybę ir kitas institucijas, kurios esą daro nepakankamai, kad būtų išsaugotas žmonių darbas ir pajamos.

Lietuvos policija vis dar ieško Mindaugo ir Ievos Vilčinskų, kurie savavališkai išsivežė savo vaikus iš vaikų gerovės centro „Pastogė“, nors jų teisė į atžalų auklėjimą teismo sprendimu buvo apribota, nes vaikai masiškai nelankė ugdymo įstaigų, o tėvai visiškai atsisakė priimti pagalbą.

Graikijai priklausančioje Rodo saloje atostogavusi lietuvė Eglė šią patirtį prisimins kaip didžiulį košmarą. Iš centrinės salos dalies gaisrai išplito iki rytinėje pakrantėje įsikūrusio Kiotari miestelio, kur atostogavo lietuvė. Moteriai su draugu teko bėgti pėsčiomis pasiėmus lagaminus 40 laipsnių karštyje, o bėgančius turistus gelbėjo tik vietiniai gyventojai su pikapais, pradėję vežioti iki kito paplūdimio.

Skundą dėl Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo esą nepagrįstų ir tendencingų kaltinimų pateikę Odontologų rūmai tvirtina, kad medikų bendruomenei svarbus įstatymas yra vilkinamas dirbtinai. Neatmetama, kad tai gali būti susiję ir su asmeninėmis aplinkybėmis, mat Seimo nario žmona pati buvo netekusi odontologės licencijos. Pats A. Matulas tokias kalbas neigia ir vadina užsipuolimu vidury baltos dienos.

Nors buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad 2024 metais neketina dalyvauti rinkimuose ir grįžti į Daukanto aikštę, viešojoje erdvėje vis pasirodo buvusios šalies vadovės simpatikų lūkestis, kad D. Grybauskaitė grįš. Grotažymę #DaliaGrįžk galima pamatyti dažniau, nei pačią D. Grybauskaitę viešumoje. Tad kodėl bent dalis lietuvių taip laukia ir tikisi buvusios prezidentės sugrįžimo į aktyvią politiką? „Strategija sudėliota. Viskas paruošta.

Dabar vasara, tad vaikai ir paaugliai gali pramogauti be rūpesčių, bet atėjus rudeniui pramogavimas pamokų metu gali apsunkti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sugalvojo ir kartu su Seimu beveik įgyvendino priemones, kurios turėtų padėti išvengti pamokų praleidinėjimo, o vaikams nuolaidžiaujantys tėvai gali dažniau sulaukti vaiko teisių specialistų vizitų.  „Mes kartais bijome tėvams pasakyti, kur yra jų atsakomybė. Nes dabar buvo tik mokykla, mokykla, mokykla.

Europa ir Amerika – tiesiogine prasme verda nuo karščio, tačiau transatlantinis dėmesys sutelktas kitur. Ištisus mėnesius mokslininkai skambino pavojaus varpais dėl neįprastų sausumos ir vandenynų temperatūros pakilimų. Liepos pradžia buvo šilčiausia planetos savaitė istorijoje. Birželis taip pat nemaloniai nustebino. Tikėtina, kad stipraus El Ninjo atėjimas dar labiau padidins pasaulinę temperatūrą ir visame pasaulyje kils ekstremalūs orų reiškiniai, rašo Politico.

Dar prieš liepos 1 d. įsigaliojant naujai tvarkai ir įpareigojimui vairuotojams pirmosios pagalbos vaistinėlėse turėti po du turniketus, visuomenėje kilo daug klausimų. Diskutuota ne tik apie parduodamų turniketų kokybę, bet ir kilo nuogąstavimų, ar jį panaudojus netinkamai nukentėjusiajam negalima padaryti net daugiau žalos nei naudos.