Lietuva – ne vienintelė šalis, kurioje šiuo metu yra alinantis karštis. Karščiai šiuo metu laikosi visoje rytinės Europos pusėje kartu su Baltijos šalimis. Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje fiksuojamas 28–31 laipsnių, vietomis – dar didesnis karštis.
„Šiuos karščius lėmė aukšto slėgio sritis (anticiklonas). Jo ašis dabar yra į rytus nuo Lietuvos ir rytiniu šio anticiklono pakraščiu iš pietų į šiaurę kyla karšto oro banga. Mes ją ir jaučiame“, – sako N. Šulija.
Vis tik alinantis karštis laikysis neilgai. Sinoptikai praneša, kad jau šio penktadienio vakarą pajūryje prasidės orų pokyčiai, o šeštadienio naktį daug kur galime bus lietaus su perkūnija. Nuo kitos savaitės orai ir vėl bus artimi lietuviškai vasarai.
„Esmė ta, kad keičiasi oro cirkuliacijos tipas. Dabar esanti kaitra atėjo su oro srautu iš pietų, o per savaitgalį įvyks tam tikri pokyčiai ir kitą savaitę oro srautas atkeliaus jau iš vakarų. Atitinkamai grįšime į tokius orus, kokie buvo prieš šią kaitros bangą: bus saikingai šilti orai (23–25 laipsniai), kartais lietus – lietuviška vasara“, – komentuoja N. Šulija.
Orų modeliai rodo, kad panaši situacija bus didžiojoje Europos dalyje: Vakarų ir Vidurio Europoje, Skandinavijoje ir Baltijos šalyse orai bus gaivesni, o Pietų Europoje palei Viduržemio jūrą laikysis kaitra.
Kokios liepos tikėtis?
Europos vidutinės trukmės prognozių centras liepos mėnesį prognozuoja maždaug 1 laipsniu šiltesnį už normą. Numatoma, kad dvi savaitės liepos pradžioje bus drėgnesnės, o kitos dvi– sausesnės.
„Kitaip tariant, nieko labai stebuklingo nesimato. Turėsime gražią lietuvišką vasarą“, – teigia N. Šulija.
„Ūkininkams teks prisiminti, kaip šieną džiovinti“, – priduria sinoptikas. Bet nebus bėdų su grybais.
Bendrai, liepą sulauksime nemažai saulės, bet aplink besisukiojantys ciklonai atneš ir lietaus.
„Matyt, kad bus šilumos ir drėgmės derinys. Vadinasi, ciklonai visą laiką bus kažkur netoliese, tai reiškia, kad oro srautas eis iš vakarų, pietvakarių“, – paaiškina sinoptikas.
Jeigu prognozės pasitvirtins, anot N. Šulijos, rudens pradžioje, tikėtinas meteorologinės vasaros tęsinys: „Gali būti, kad turėsime gražius, šiltus ir saulėtus orus rugsėjį.“
Šių dienų anomalija – tropinės naktys: įspėja turinčius sveikatos problemų
Pastarąsias kelias paras Lietuvoje užfiksuotas retas reiškinys – tropinės naktys. Jų metu oro temperatūra perkopia 20 laipsnių šilumos.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, pirmoji tropinė naktis šiais metais užfiksuota birželio 27 d. Nidoje, kur per visą naktį oro temperatūra nenukrito žemiau 20,5 laipsnio. Kitomis paromis tropinės naktys fiksuotos jau ne tik Nidoje, bet ir Ventėje, Šilutėje, Klaipėdoje, Šventojoje. Iš žemyno gilumoje esančių stočių, tropinė naktis stebėta tik Anykščiuose, tačiau buvo ir keletas kitų vietovių kur iki tropinės nakties ribos – 20 laipsnių šilumos – pritrūko mažiau nei laipsnio.
Nors Lietuvoje tropinės naktys labiausiai tikėtinos vasaros metu, jos nėra tik vieno mėnesio reiškinys.
„Kadangi tai nekasdienis reiškinys, jis nėra susijęs su metų laikais. Viskas priklauso nuo oro srautų cirkuliacijos. Pakilo karštis nuo Šiaurės Afrikos – ir turime tropines naktis. Tai gali nutikti ir gegužę, ir birželį, ir liepą, ir rugpjūtį, ir rugsėjį“, – sako N. Šulija.
Iš pirmo žvilgsnio tropinė naktis atrodo teigiamas reiškinys – net ir nusileidus saulei galima mėgautis šiluma. Tačiau kaip ir dienomis vyraujantys karščiai, tropinės naktys gali būti sunkus metas tiems, kurie serga širdies, kraujagyslių, inkstų ir kitomis ligomis.
„Mes, lietuviai, esame genetiškai užprogramuoti ne tokioms karštoms naktims. Kai kam būna sunku“, – atkreipia dėmesį N. Šulija.
„Bet kuriuo atveju tai yra papildoma apkrova kūnui. Kieno sveikata yra gera, tiems nieko ir nebus, tačiau kieno sveikata prastesnė, tie nukenčia“, – kalba sinoptikas.
Klimatas keičiasi – panašėjame į Centrinę Europą
Tai, kad keičiasi klimatas, bėgant metams galime pamatyti ir patys – anksčiau anomalijomis laikyti karščiai dabar pasitaiko net kelias dienas iš eilės ir jau nedaug ką stebina. N. Šulija pateikia pavyzdį, kaip per 30–40 metų Lietuvoje pasikeitė vasara.
„Sovietmečio pabaiga. Kaip atrodė lietuviška vasara: lyja kas antrą dieną, dienomis temperatūra kyla iki 23–24 laipsnių šilumos, 25 laipsniai yra daug, beveik karštis, jeigu būna 30 laipsnių, tai yra dalykas, apie kurį reikia daug ir ilgai kalbėti. Dabar turime karščio bangas, kai 30 laipsnių ir daugiau trunka po savaitę. Šį kartą bus 3–4 paros iš eilės, o mums tai jau normalus reiškinys. Tai yra naujoji norma“, – sako sinoptikas.
Dabar Lietuvoje klimatas yra panašus į tokį, koks prieš kelis dešimtmečius buvo Centrinėje Europoje (Čekijoje, Pietų Lenkijoje). Tuo metu Centrinė Europa artėja prie Pietų Europos klimato, o Pietų Europa – prie Šiaurės Afrikos.
Kita vertus, Lietuvai yra gerų žinių – ilguoju laikotarpiu nepakenčiamai karštų vasarų Lietuvoje nenusimato.
„Lietuva lėtai šylant klimatui atsidurs gana siauroje komforto zonoje. Tai reiškia, kad nebus nuolatinio kepimo vasarą kaip Ispanijoje ar Pietų Italijoje. Kaitros bangos bus neilgos ir ištveriamos. Drėgmės netrūks, cikloninė veikla vis tiek vyks“, – pažymi N. Šulija.
Keičiasi ne tik vasara. Sinoptikas atkreipia dėmesį, kad meteorologiniu požiūriu ilgėjant šiltiesiems metų laikams, trumpėja žiemos – jos vėliau prasideda ir anksčiau baigiasi. Tiesa, tai nereiškia, kad ilgainiui nepasitaikys šaltų dienų. Tuo įsitikinome ir šiais metais, kai sausio 6 d. dalyje Lietuvos buvo trejus metus nematytas šaltis – -26,6 laipsniai).
Kita vertus, klimato kaita yra nuolat vykstantis reiškinys, todėl prie visų pokyčių žmogui teks prisitaikyti ir atitinkamai keisti savo gyvenimo būdą, pabrėžia N. Šulija.
