Pavyzdžiui, suorganizavo Europos liaudies partijos lyderio Manfredo Weberio paramą G. Landsbergiui, išreikštą socialiniame tinkle, tačiau dar neturi prezidento Gitano Nausėdos ir koalicijos partnerių pritarimo.
Šiuo metu yra susiklosčiusi gana keista padėtis, kai viešoje erdvėje karštai aptarinėjama G. Landsbergio kandidatūra į Europos Komisijos narius nuo Lietuvos, esą jis galėtų gauti plėtros komisaro portfelį, bet niekas nėra viešai komunikavęs, kokie portfeliai tenkintų Lietuvos interesus. Negana to, prezidentas Gitanas Nausėda aiškiai yra pasakęs, kad šiuo klausimu jo apeiti nepavyks, o tai nieko gero nežada G. Landsbergiui, kuris perkeltine prasme beveik visą kadenciją tampė G. Nausėdą už ūsų.
„Mūsų žinia yra paprasta: iš tokio įkaitusių ambicijų lauko šita diskusija turi pereiti į Lietuvos interesų gynimo lauką. Buvo aptarti galimi portfeliai, kurie labiausiai atitinka Lietuvos interesus. Labai daug apie pavardes nebuvo kalbama. Mes gal matome, kad tarp tų portfelių galėtų būti ne tik plėtros komisaras, bet ir energetikos komisaras, ekonominės srities portfelis, nes bus biudžetas, planuojama nauja ekonominė perspektyva. O energetikoje yra daug ambicingų projektų ir Lietuva iš tikrųjų nepriklausoma ir konkurencinga bus tada, kai bus energetiškai nepriklausoma“, – po susitikimo sakė Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.
Į koalicijos tarybą ketvirtadienį susirinko penkiese: premjerė Ingrida Šimonytė, Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė, Seimo narys Vytautas Tomas Raskevičius, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tos pačios partijos frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Pats G. Landsbergis neatvyko, nes yra išvykęs į komandiruotę Briuselyje.
Tačiau po susitikimo premjerė I. Šimonytė išbėgo kaip raketa, nes jai buvo labai svarbu nepavėluoti į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime posėdį. Padėtį ji pakomentavo per plenarinį Seimo posėdį. „Tikrai nekalbėjom šiandien apie pavardes“, – sakė I. Šimonytė.
Armonaitė: laukia ilga vasara Seime
Laisvės partija savo paramą eurokomisarui sieja su balsavimu Seime dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto, kad konservatoriai labiau pasistengtų surasti balsų. Kitaip tariant, neformaliai laisviečiai tarsi teigia, kad jeigu konservatoriai nepasistengs dėl Laisvės partijai svarbaus klausimo, Laisvės partija nesistengs dėl konservatorių siūlomo komisaro. Liberalų sąjūdis savo ruožtu mano, kad toks klausimų siejimas gali pakenkti civilinei sąjungai.
„Laike tai neišvengiamai susiję klausimai“, – teigė A. Armonaitė.
„Negaliu paneigti, kad frakcijai palaikyti bet kokią kandidatūrą būtų daugiau argumentų, jeigu koalicijos partneriai parodytų daugiau paramos mūsų programinėms nuostatoms, šiuo atveju civilinei sąjungai. Tai paprasta tiesa“, – pridūrė Laisvės partijos pirmininkė.
Paklausta, ar Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai formaliai paprašė paramos G. Landsbergio ar bet kuriai kitai jų teikiamai kandidatūrai, A. Armonaitė šyptelėjo: „Tiesą sakant, ne visai“.
Pasiteiravus, kas toliau laukia diskusijose dėl eurokomisaro kandidatūros, Laisvės partijos pirmininkė buvo gana atvira – laukia ilga vasara Seime. Ir tai iš esmės tiesa, nes balsavimas Europos Parlamente dėl Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kandidatūros numatytas liepos 18 dieną. Tada jau turės maždaug būti aišku, ką siūlo Lietuvą į komisarus.
Šiuo metu sutarta, kad antrajai kadencijai vadovauti Europos Komisijai bus pasirinkta U. von der Leyen iš Vokietijos, Europos Vadovų Tarybai turėtų vadovauti Antonio Costa iš Portugalijos, o Estijos premjerė Kaja Kallas taps vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai.
Čmilytė abejoja Gabrieliaus Landsbergio galimybėmis
Viešai į Europos Komisijos narius buvo siūlytos G. Landsbergio ir I. Šimonytės kandidatūros, bet premjerė yra teigusi, kad neketina siekti šių pareigų. Pagal koalicijos partnerių komentarus, tą patį ji pasakė ir uždarame pokalbyje ketvirtadienį.
Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas šiame kontekste viešai yra paminėjęs finansų ministrės Gintarės Skaistės pavardę.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasakojo, kad susitikime buvo daugiau kalbėta apie tai, kaip susidėlios Europos Komisijos nario paskyrimo procesas ir kokios yra laiko ribos. Ji užsiminė, kad susitikime buvo problėkšmiais aptartos kelios kitos pavardės, bet labiau teoriškai. Pavyzdžiui, neoficialiai minima Andriaus Kubiliaus pavardė.
Paklausta, ar Europos liaudies partijos lyderio M. Weberio parama gali padėti ar pakenkti G. Landsbergiui, V. Čmilytė-Nielsen buvo gana atvira: tikriausiai prezidentui ši parama nebus svarbi priimant sprendimą.
„Visada yra gerai turėti gerų draugų, ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, bet kiek įtakos tai turės prezidento potencialiam apsisprendimui, aš galiu tik spėlioti. Mano spėjimas būtų, kad nelabai daug“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Konkrečiai dėl šios kandidatūros, tikrai nenuneigiant užsienio reikalų ministro nuopelnų, turiu abejonių, ar jis praeitų patį pirmąjį filtrą“, – pridūrė Liberalų sąjūdžio lyderė.
Šimonytė kalba apie plėtros komisaro portfelį
Pati premjerė I. Šimonytė, komentuodama komisaro skyrimo procesą, daug dėmesio skyrė procedūriniams dalykams, mėgindama parodyti, kad ne viskas priklauso nuo Lietuvos pasirinkimo ir kad tam tikrą žodį čia turi Europos Komisijos prezidentas, kai jis būna jau patvirtintas, taip pat Europos Parlamentas, kuriame veikia paneuripinės partijų šeimos. Tai iš dalies yra tiesa, bet čia yra klausimas, ar tikrai U. von der Leyen arba Europos liaudies partijai išties bus svarbu, kad Europos Komisijoje nuo Lietuvos būtinai būtų G. Landsbergis.
„Pirmiausia yra Europos Komisijos pirmininkės patvirtinimas. Jos nuomonė, kalbant dėl komisarų ir jų atsakomybių, yra ne paskutinė, o greičiausiai viena iš svarbesnių. Tai tas procesas, kadangi tai yra daug derybų vienu metu, tai čia ne tik Lietuvos klausimas. Žmonėms kartais atrodo, kad kaip Lietuva nuspręs, taip ir bus, tai ne taip, nes dar turės susitarti Europos partijų šeimos ir valstybės narės, ir Europos Parlamentas turės pritarti“, – kalbėjo premjerė.
Iš jos buvo galima suprasti, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai labiausiai norėtų plėtros komisaro pozicijos G. Landsbergiui, bet I. Šimonytė šiek tiek kvestionavo Lietuvos galimybes gauti gerą portfelį, nes Estija jau turės užsienio ir saugumo reikalų įgaliotinio poziciją, kuri atiteks Kajai Kallas, o Latvijos deleguojamas dabartinis eurokomisaras, buvęs premjeras Valdis Dombrovskis irgi veikiausiai kandidatuotų į gerą postą. Tiesa, ji sakė nenorinti menkinti Lietuvos derybinių šansų ir besitikinti, kad visos Baltijos valstybės turės geras pozicijas.
„Yra kryptys, kurios natūraliai Lietuvai yra svarbesnės, tai aš čia paminėčiau tą pačią plėtrą, ne tiek dėl pavardės, kiek dėl to, jog Lietuva yra plėtros advokatė, bijau net prisiminti, kiek seniai. Turbūt pastaruosius dvidešimt metų Lietuva buvo ta valstybė, kuri visada nuosekliai rėmė Europos Sąjungos plėtrą tada, kai daugelis sakė, kad tai nerealu, sukiojo pirštą prie smilkinio ir sakė, kad mes čia esame naivuoliai“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak premjerės, Lietuvai svarbus būtų ir gynybos komisaro portfelis, bet kol kas jis tėra tik kalbų lygmenyje. Galiausiai, jei ši pozicija ir bus sukurta, tai iš pradžių ji neturės nei pavaldžių direktoratų, nei skirtų lėšų, vadinasi, neturės nei žmogiškųjų, nei finansinių resursų.
Kaip parenkamas kandidatas į Europos Komisijos narius?
Parenkant kandidatus į Europos Komisiją egzistuoja formalus procesas, bet taip pat yra ir neformali dalis. Žvelgiant formaliai, Vyriausybės įstatymas numato, kad siūlydama kandidatus į Europos Komisijos narius Vyriausybė turi sulaukti prezidento pritarimo ir turi konsultuotis su parlamentu Seimo Statuto nustatyta tvarka.
Taigi pirmiausia eina Vyriausybės nutarimas, kuriuo prezidentui ir Seimui pasiūloma pritarti parinktai kandidatūrai, paskui seka prezidento dekretas, tuomet balsuojama Seime dėl protokolinio nutarimo ir, galiausiai, Vyriausybė priima galutinį nutarimą.
Iki formalaus proceso kandidatūros derinimas vyksta „po kilimu“, kad visos valdžios šakos susitartų ir tik tuomet išeitų į viešumą. Bent jau taip buvo iki šiol.
Paprastai kandidatus parinkdavo valdančioji dauguma, kuri yra suformavusi Vyriausybę, o prezidentai arba pritardavo entuziastingai, arba bent jau nesipriešindavo. Algirdo Brazausko kabinetas į Europos Komisiją delegavo tuometinę finansų ministrę Dalią Grybauskaitę, Andriaus Kubiliaus – finansų ministrą Algirdą Šemetą, Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė – sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Andriukaitį, Sauliaus Skvernelio kabinetas – tuometinį ūkio ministrą Virginijų Sinkevičių.
Pavyzdžiui, politikai pasakoja, kad būdama prezidente D. Grybauskaitė nešokinėjo iš džiaugsmo dėl V. Andriukaičio delegavimo į Europos Komisiją, bet jos neblokavo.
Paprastai Europos Sąjungos šalys narės gali deleguoti bet kokį kurį į Europos Komisiją, bet neformaliai savo žodį dar taria ir Europos Komisijos prezidentas, dėl kurios šalys narės susitaria kiek anksčiau nei suformuojama visa Komisija. Pavyzdžiui, Europos Komisijos prezidentas gali perduoti žinią, kad šalis narė gali pretenduoti į svarbesnį ar mažiau svarbų postą Europos Komisijoje ir taip pakreipti kandidatūrų svarstymą.
Neoficialiai politikai pasakoja, kad kai buvo skiriamas paskutinis kandidatas į Europos Komisiją, U. von der Leyen paprašė pateikti vyro ir moters kandidatūrą, bet valdančioji dauguma, pasitarę su prezidentu pasiūlė tris vyrų pavardes: Virginijaus Sinkevičiaus, Viliaus Šapokos ir Žygimanto Vaičiūno, o Europos Komisijos prezidentė pasirinko vieną, kuris jau ir perėjo formalų procesą Lietuvoje bei Europos institucijose.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai žino, kad jų siūlomam kandidatui į Europos Komisiją G. Landsbergiui koją gali pakišti prezidentas G. Nausėda, todėl stengiasi paveikti šalies vadovą inicijuodami paneuropinės Europos liaudies partijos šeimos paramą. Pavyzdžiui, Europos liaudies partijos lyderis M. Weberis socialiniame tinkle parėmė G. Landsbergį. Tai gali būti traktuojama kaip spaudimas prezidentui pritarti šio politiko kandidatūrai į Europos Komisijos narius.
„Neabejoju, kad mano kolega iš Lietuvos G. Landsbergis turi reikiamų įgūdžių atstovauti Europos Sąjungai kaip Europos Komisijos narys, pasitelkdamas savo didelę patirtį tarptautinių reikalų srityje ir tvirtus santykius, kuriuos užmezgė kaip gerbiamas lyderis mūsų kaimynystėje ir už jos ribų“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M. Weberis.
Prezidentas G. Nausėda yra sakęs, kad į šias pareigas mato geresnių kandidatų nei dabartinis užsienio reikalų ministras.
„Aš matau geresnių kandidatų – ypač turint omenyje, kad tai nebus užsienio politikos komisaro pozicija“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda.
