Įsibėgėjus šiltajam metų laikui sergamumas erkių ligomis šoko į viršų. Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet nuo erkinio encefalito jau mirė 3 žmonės, 2 iš jų – gegužės mėnesį. Iš viso per šį mėnesį liga nustatyta 76 žmonėms, didžioji dalis jų gydyta ligoninėje. Pernai per visus metus fiksuotos dvi mirtys nuo erkinio encefalito.
Palyginimui, pernai gegužės mėnesį fiksuotas 31 susirgimas erkiniu encefalitu. Tuo metu kitu erkių platinamu susirgimu – Laimo liga – gegužę susirgo virš 1169 gyventojai, tačiau hospitalizuota buvo tik 11. Pernai gi šį mėnesį nustatyti tik 199 Laimo ligos atvejai.
Paltanavičius: tokie siūlymai yra nusikaltimas
Neatsitiktinai iš gyventojų lūpų pasigirsta svarstymų, kad erkes reikėtų kažkaip naikinti. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius gi visiškai nepalaikė tokios minties.
„Turbūt visi žino siūlymus, kad imkime viską ir išpurškime. Tai niekas mums nesuteikė teisės nieko naikinti. Ne mes esame teisėjai ir negalime būti vykdytojai. Jei kalbėsime apie erkes, neužmirškime, kad jos yra daug kam atsparesnės. Pirma, daug atsparesnės gamtiniams, natūraliems veiksniams – jos tikrai niekada neįšals, neiškeps saulėje.
Ir jeigu kas nors galvoja apie purškimą, tai panaudojus kažkokius preparatus pirmiausia žus visi kiti vabzdžiai, bestuburiai, kurių aplinkoje gausybė, o erkės gali ir nežūti. Kitas dalykas, nėra selektyvių preparatų, kurie veiktų tik tam tikrą rūšį, tad net ir siūlymas, mačiau, yra tokių, kad štai atliksime aplinkos tvarkymą ir panaudosime preparatus, teisiškai yra nusikaltimas“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“.
Gamtininkas pabrėžė, kad siūlant atlikti tik erkių reguliavimą, nutylima, kad tuose plotuose neliks jokios kitos gyvūnijos.
„Neliks nei bitinių vabzdžių, nei kitų bestuburių, nei tų pačių dirvodarininkų, nes preparatai, kurie bus išpurkšti, ilgokai nesiskaidys, juos nuplaus lietus, jie susigers į dirvą. Tai yra uždelsto veikimo bombos mūsų aplinkoje. Beje, žinokime, jei kris erkės, tai mes gyvendami tokioje aplinkoje savo dalį nuodingų medžiagų tikrai gausime, o šito niekas nenori“, – konstatavo S. Paltanavičius.
Dėmesį į tai neseniai atkreipė ir NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.
„Šią vasarą, kaip niekad iki šiol, į akis krenta siūlymai išnaikinti erkes privačiose valdose ar viešuosiuose žaliuose plotuose. Primygtinai siūlau nesusivilioti iš pradžių atrodančia nekalta ir naudinga paslauga (nes gi erkių kaimynystė niekam nemiela).
(... ) Kol kas dar nėra priemonių, specifiškai naikinančių tik erkes ir neveikiančių kitų nariuotakojų. Taigi, primygtinai siūlau neužkibti ant tokių paslaugų „teikėjų“ kabliuko“, – įspėjo ji socialiniame tinkle.
Erkių purškimas chemija – legenda
Tai, kad purškiant erkes cheminiais preparatais būtų tik daugiau žalos portalui tv3.lt yra sakiusi ir NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.
Nors netrūksta pastebinčių, kad geriausia priemonė kovojant su erkėmis būtų cheminis jų naikinimas, esą kaip buvo daroma anksčiau, specialistė išsklaidė mitą teigdama, kad taip niekada nebuvo.
„Net ir siūlymas, mačiau, yra tokių, kad štai atliksime aplinkos tvarkymą ir panaudosime preparatus, teisiškai yra nusikaltimas“, – įspėjo S. Paltanavičius.
„Ši legenda gyva, bet purškimų Lietuvoje niekada nebuvo. Europoje niekur netaikomas cheminis purškimas, nes tai yra neekologiška. Erkę labai sunku nužudyti – gali nužudyti viską aplinkui, bet tik ne erkę. Be to, tai yra brangu, nes reikia vaikščioti ir purkšti.
Nėra taip, kaip žmonės įsivaizduoja, kad iš dangaus turėtų purkšti, nes viskas nusės ant medžių, o erkė tai juk apačioje. Juo labiau Lietuvoje net nėra registruoto biocido erkėms naikinti. Tad reikia saugotis, skiepytis nuo erkinio encefalito ir tvarkytis įprastomis priemonėmis, kad ir kaip jos žmonėms gali atrodyti pabodusios“, – konstatavo M. Žygutienė.
Erkės pačios yra maistas kitiems gyvūnams
Nors erkių itin baiminamasi, S. Paltanavičius atkreipė dėmesį, kad pavojingos žmogui yra tik kelios jų rūšys.
„Kalbant apie erkes paprastai įsivaizduojame vieną ar dvi rūšis – miškinę ar šuninę erke, kuri dažniausiai prikimba prie mūsų ir kita, ypač aktyvi pavasarį, tokia perlamutriniu paviršiumi, marga pievinė erkė, kuri taip pat krenta ant mūsų rūbų, bet labiau ant augintinių. Taigi tos dvi rūšys gamtoje yra kraujasiurbės ir jų siaura mitybinė specializacija – tai yra tikrasis išorinis parazitas, mintantis krauju.
Bet jei pasakai žmonėms, kad Lietuvoje gyvena apie 1,5 tūkst. rūšių erkių, tada sutinki pasimetusį ir išsigandusį žvilgsnį. Didžioji dalis šių rūšių yra dirvodarininkės, kurios skaido augalus, pūvančias dalis ir kurios tiesiog gerina mūsų dirbą“, – kalbėjo gamtininkas.
„Erkę labai sunku nužudyti – gali nužudyti viską aplinkui, bet tik ne erkę. Be to, tai yra brangu, nes reikia vaikščioti ir purkšti“, – sakė M. Žygutienė.
Kartu jis papasakojo ir apie erkių funkciją gamtoje – pasirodo, jos gali būti kitų gyvūnų maistas.
„Driežai, zylės pavasarį erkes, jei tik mato, jas tikrai lesa, bet jei palyginsime miško ekosistemoje, kiek jų yra, jų biomasę, sakykime, su uodais, tai bus labai niekingas skaičius. Aišku, mūsų baimės akys didelės ir atrodo, kad jų yra labai daug.
Taip, skaičius padidėjęs, bet, lyginant su kitais bestuburiais, jų nėra labai daug. Specializuotų vabzdžių, paukščių, kurie išskirtinai maitintųsi tik šiomis erkėmis, tikrai nėra, bet kaip sudėtinė dalis ypač ankstyvą pavasarį ir rudenį, kai kiti vabzdžiai jau neaktyvūs, jos tampa maisto objektu“, – pastebėjo S. Paltanavičius.
Vilnietis papasakojo apie Laimo ligos simptomus: „Tirpimas sąnariuose, skausmas, galbūt nuovargis“: