Nepaisant retų genetinių sutrikimų visi gimstame būdami moteriškos ar vyriškos lyties, tačiau su šia biologine duotybe tapatinasi ne visi. Ir nors įprastai kalbant apie kitokią, nei įprasta, lytinę tapatybę dažniau pažymima, kad žmogus lyg jaučiasi „ne savo kailyje“, mat jo biologinė lytis neatitinka socialinės, nebinarinis asmuo savęs gali netapatinti su jokia lytimi.
Paklausta, ar toks netapatinimas su jokia lytimi išties įmanomas, ar tai vis tik yra kintantis savęs priskyrimas tai vienai, tai kitai lyčiai per socialiai įprastą atributiką, elgseną, psichologė psichoterapeutė, Lietuvos psichologų sąjungos LGBTQIA+ psichologijos grupės narė Irma Skruibienė teigė, kad psichologinis pojūtis apie savo lytį išties gali būti visoks.
„Gyvenant visuomenėje, kurioje nuo pat mažens girdime skirstymą į dvinarę (binarę), tai yra vyrišką ir moterišką lytį, gali būti sunku įsivaizduoti, jog galėtų būti ir kitaip. Taip pat gali būti sunku suvokti, jog lytį gali nusakyti ne žmogaus išvaizda, o tai, kaip jis/ji/jie save identifikuoja, koks yra žmogaus psichologinis pojūtis apie savo lytį.
Išties būna taip, jog žmogui gimus priskiriama lytis, kuri neatitinka jo/jos/jų lytinės tapatybės. Kartais tokiu atveju žmogaus lytinė tapatybė gali būti nedvinarė, t. y. neatitinkanti įprastai suvokiamų vyriškos ir moteriškos lyčių“, – portalui tv3.lt komentavo ji.
Ypač paplitę tarp jaunų žmonių
Lietuvos psichologų sąjungos LGBTQIA+ psichologijos grupės aiškinimu, terminas „non-binary“ verčiamas kaip „nedvinarės lyties“ arba „nebinarinės lyties“ ir apibūdina platų lyties tapatybės spektrą. Plačiausia prasme šie asmenys nesitapatina su dvinarėmis vyro ar moters lyties kategorijomis.
„Dalis nedvinarės lyties asmenų nesitapatina su jokia lytimi (angl. agender, genderless). Kiti/os tapatinasi su įvairiomis lyties tapatybėmis (angl. bigender, pangender) arba patiria lytį kaip takią ir kintančią laike (angl. genderfluid). Kai kurios/i tapatinasi su trečiąja arba tarpine lytimi, esančia už dvinarės sistemos ribų (angl. genderqueer, neutrois).
„Gyvenant visuomenėje, kurioje nuo pat mažens girdime skirstymą į dvinarę (binarę), tai yra vyrišką ir moterišką lytį, gali būti sunku įsivaizduoti, jog galėtų būti ir kitaip“, – sako I. Skruibienė.
Nedvinarės lyties asmenys dažnai yra priskiriami platesniam translytiškumo spektrui ir sudaro maždaug trečdalį translyčių asmenų grupės“, – aiškino psichologė psichoterapeutė, Lietuvos psichologų sąjungos LGBTQIA+ psichologijos grupės pirmininkė dr. Juliana Lozovska.
Pasak jos, tyrimai rodo, kad nedvinarės lyties tapatybė ypač paplitusi tarp jaunų žmonių, kurie kvestionuoja binarinę lyties sistemą.
„Su nebinarine lytimi tapatinasi garsūs muzikos atlikėjai, aktoriai, pavyzdžiui, Ruby Rose, Eliot Page, Miley Cyrus, taip pat ir 2024 m. Euroviziją laimėję Nemo tapatinasi su nebinarine lyties tapatybe“, – vardijo psichologė.
Pasigenda lyčiai neutralių įvardžių
Pašnekovė aiškino, kad nedvinarės lyties asmenys yra labai įvairūs ir skirtingi, priklausomai nuo jų lyties raiškos, rasės, amžiaus, kitų demografinių veiksnių, seksualinės orientacijos. Taip pat varijuoja nedvinarės lyties asmenų naudojami įvardžiai.
„Priklausomai nuo lyties tapatybės, gali būti naudojami įvardžiai jis/jo, ji/jos. Kiti teikia pirmenybę lyčiai neutraliems įvardžiams. Deja, lietuvių kalboje neturime lyčiai neutralių įvardžių, kas sukuria palankią terpę netinkamų įvardžių naudojimui. Anglų kalboje naudojami įvardžiai „they/them“.
Dalis nusprendžia nenaudoti įvardžių iš viso ir pageidaujama, kad į juos/jas būtų kreipiamasi vardu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad asmens išvaizda nieko nesako apie jo/s lyties tapatybę ar naudojamą įvardį, todėl svarbu klausti, kaip asmuo norėtų, kad į jį/ją būtų kreipiamasi. Netinkamas įvardžių ar vardų naudojimas yra vienas iš dažnų iššūkių, su kuriais susiduria nebinarinės lyties asmenys“, – teigė J. Lozovska.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad neseniai diskusijų audrą taip pat sukėlė gydytojams išplatinta lyčiai jautraus bendravimo su pacientais atmintinė.
Psichologė atkreipė dėmesį, kad nebinarinės lyties asmenų savęs patyrimas skirtingas. Pasak jos, dalis, išgyvendami diskomfortą, susijusį su asmens lytinės tapatybės ir gimimo metu priskirtos lyties neatitikimu, gali pageidauti jų lytinę tapatybę patvirtinančių teisinių pakeitimų ir medicininių procedūrų. Kiti asmenys tuo metu neišgyvena lyties disforijos ir savo lytinę tapatybę išreiškia per rūbus, išvaizdą, manieras ir pan.
I. Skruibienės teigimu, nedvinarės lyties asmenų buvo visuomet ir visose kultūrose: „Tik vienose jie galėjo atsiskleisti, kitose slėpdavo savo lytinę tapatybę. Pavyzdžiui, kai kuriose Amerikos čiabuvių kultūrose yra vartojamas terminas „dvisielis“ (angl. Two-Spirit), kuriuo apibūdinami asmenys, identifikuojantys save su abiem – vyriška ir moteriška lytimis. Dvisieliai asmenys dažnai gerbiami ir atlieka unikalius dvasinius vaidmenis savo bendruomenėse.“
Lyties tapatybė nėra auklėjimo, traumų ar patyčių pasekmė
Paklausus, ar tokios lytinės tapatybės formavimąsi ir nenorą tapatinti su jokia lytimi gali nulemti kažkokios anksti gyvenime patirtos traumos, patyčios, toksiški santykiai, psichologės teigė, kad tam įtakos turi begalė veiksnių, kurių daugelis daro įtaką dar iki žmogaus gimimo. Vis tik ji pabrėžė, kad lyties tapatybė ir seksualinė orientacija nėra auklėjimo, traumų ar patyčių pasekmė.
„Dažniau yra priešingai, tai yra homo/bi/transfobiškoje visuomenėje lyties tapatybė ir seksualinė orientacija tampa patyčių, traumų pagrindu. Netinkamas auklėjimas, patyčios dėl lyties raiškos, manierų nepadaro berniuko gėjumi, bet padaro jį nelaimingu gėjumi.
„Lyties tapatybė ir seksualinė orientacija nėra auklėjimo, traumų ar patyčių pasekmė“, – dėstė J. Lozovska.
Tyrimai rodo, kad viena dažniausių patyčių priežasčių mokyklose yra seksualinė orientacija ir/ar lytinė tapatybė. Tai itin neigiamai veikia besiformuojančias asmenybes, jaunų žmonių pasitikėjimą savimi, atvirumą, santykius, sukelia psichologines problemas.
Tiek binarinės, tiek nebinarinės lyties asmenys gali patirti trauminius įvykius. Kas įvyks toliau, kaip asmuo tvarkys su traumine patirtimi, priklauso nuo įvairių veiksnių – palaikymo artimiausioje aplinkoje, atsparumo, įveikos strategijų, įvykio aplinkybių ir t.t. Bet viena yra aišku, nei lyties tapatybė, nei seksualinė orientacija nesikeičia dėl traumos“, – dėstė J. Lozovska.
Anatomiškai lytys dvi
Portalas tv3.lt primena, kad VUL Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro vadovas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Algirdas Utkus yra aiškinęs, jog reikėtų kalbėti net apie 5 skirtingus žmogaus lyties determinacijos ir diferenciacijos lygius.
Kalbant supaprastintai, gydytojas išskyrė genetinį, gonadinį (liaukinį), anatominį ir psichologinį bei socialinį lygmenis. Jis pastebėjo, kad esant konkretiems genetiniams pokyčiams dėl vieno ar kito geno mutacijos retais atvejais žmogus gali turėti abiejų lyčių požymių.
„Išskirtame 31 galimos lyties sąraše yra įvardintas nebinarinis transgenderizmas, kada žmogus psichologiškai savęs nepriskiria nė vienai lyčiai, nors, manau, biologinė lytis yra vienokia ar kitokia“, – sakė genetikas A. Utkus.
Tuo metu paklaustas, kaip reikėtų vertinti nebinarinius asmenis, kurie nepriskiria savęs jokiai lyčiai, profesorius konstatavo, kad čia vis tik „įsijungia“ socialinės lyties apibrėžtis, mat biologinė žmogaus lytis tokiu atveju būna aiški.
„Išskirtame 31 galimos lyties sąraše yra įvardintas nebinarinis transgenderizmas, kada žmogus psichologiškai savęs nepriskiria nė vienai lyčiai, nors, manau, biologinė lytis yra vienokia ar kitokia.
Kitaip sakant, žmogus yra susiformavęs arba vyru, arba moterimi, bet kalbame apie tą socialinį lygmenį, kai žmogus savęs nepriskiria nė vienai lyčiai. Bet vėlgi kalbėti, kad vienas konkretus genas galėtų tam turėti įtakos, tikrai negalėtume. Matyt, tai yra kompleksinis daugiaveiksmis dalykas, kuris nulemia tokią situaciją“, – pastebėjo pašnekovas.
Pasak profesoriaus, tais atvejais, kada įvyksta genų mutacijos ir žmogaus lytinė raida yra sudarkoma, individas turi ir vienos, ir kitos lyties požymių, tada būtų galima sakyti, kad biologine prasme jis negali savęs priskirti vienai ar kitai lyčiai, nes turi abiejų lyčių požymių.
Ne visos sritys lyčiai neutralios
Psichologo psichoterapeuto prof. dr. Gedimino Navaičio aiškinimu, pirmas žingsnis formuojantis lyčiai yra nulemtas skirtingų genų, tačiau tai yra ne vienintelis dalykas, apsprendžiantis lytinę tapatybę.
„Dar pradėjimo momentu, kelias ląsteles, iš kurių formuosis embrionas, jau galima priskirti vyriškoms ar moteriškoms. Bet šiuolaikinė seksologija nesuveda to į vieną priežastį, nes lytis priklauso nuo genų, hormonų, nervinių kelių ir aplinkinių elgesio.
Čia galima vardinti daugybę priežasčių. Kada kalbame apie lytinę tapatybę, manyčiau, didesnė dalis, kurie šioje srityje susiduria su problema, susiduria su jiems nelabai priimtinu aplinkinių elgesiu“, – dėstė jis.
Pasak profesoriaus, didelė dalis šiuolaikinės visuomenės yra lyčiai neutrali – jei prieš porą šimtų metų moterų teisė studijuoti kai kuriuos dalykus, galiausiai teisė balsuoti buvo apribota, šiandien nelabai kas ginčijasi, kad reikia išplėsti lyčiai neutralias sferas. Vis tik jis pabrėžė, kad tą galima padaryti ne visur.
„Pavyzdžiui, sportas, bausmių atlikimo vietos – pasakyti, kad jos yra lyčiai neutralios, niekaip neišeina. Tada kyla daug daugiau problemų. Yra sritys, kur lytys turi skirtingas teises ir pareigas. Jei kalbėsime žmogaus teisių aspektu, vyras, savo tapatybę suvokiantis kaip moters, sako: „Kodėl pažeidžiate mano teisę sportuoti moterų komandoje?“
Taigi sakome, kad reikia suteikti tokią teisę, bet tada priešininkų komandos sportininkė sako, kad taip pažeidžiama jos teisė dalyvauti varžybose su kitomis moterimis, nes jose dalyvauja vyras. Tad turime kartais pripažinti, kad teisės nėra absoliučios, kad tai yra ir susitarimo dalykas. Galbūt kažkada bus susitarta, kad sportas lyčiai yra neutralus, šiandien, manau, didžiosios visuomenės dalies tai būtų priimtas kaip visiškas bendrų gyvenimo nuostatų ir teisių pažeidimas“, – kalbėjo psichologas.
Mato ideologinę priešpriešą
Pasak G. Navaičio, šiandien sprendžiant šiuos klausimus neišvengiama paprastai niekur nevedančios ideologinės priešpriešos.
„Matyčiau, kad šiandien daugelyje sričių, susijusių su lytine tapatybe, lytine orientacija, bet kokiai problemai iš karto suteikiama net politinė ar tiksliau – ideologinė prasmė. Tada kaip ir pasidalinama į grupes: viena yra už tradicijas, kita – už kažkokį kitą variantą ir tos grupės tik bando rėkti savo argumentus. Akivaizdu, kad jei turime dvi ideologines grupes, surasti bendrą vardiklį sunkiai pavyksta, nes veikiausiai abi pusės nelabai to ir nori“, – kalbėjo psichologas.
Kartu pašnekovas konstatavo, kad visuomenė keičiasi ir šiandien susiduriama su problemomis, kurias sukelia tos didesnės laisvės, kurių anksčiau nebuvo.
„Matyčiau, kad šiandien daugelyje sričių, susijusių su lytine tapatybe, lytine orientacija, bet kokiai problemai iš karto suteikiama net politinė ar tiksliau – ideologinė prasmė“, – dėstė G. Navaitis.
„Bet kas atsitinka, kai kalbama apie įvairovę – kai viskas remiama, tai realiai niekas neberemiama. Jei Petras aiškina, kad jis yra dramblys, tai yra jo reikalas. Jei jis geba rasti mediką, kuris jam prisiūtų straublį, kyla klausimas, ar tas medikas nepažeidžia medicinos etikos. Bet tai turėtų spręsti medikų bendruomenė – ar tokia paslauga yra galima.
Jei sutariame, kad tai galima, žmogaus apsisprendimas yra jo asmeninis reikalas, jei jis nori būti drambliu. Beje, šis pasakymas apie dramblį nėra visai absurdiškas, yra keletas pavyzdžių, kai žmonės darė operacijas save perdirbdami pagal katės įvaizdį – akis, ausis, įsisiuvo ilgus ūsus ir panašiai. Aišku, pasaulyje tokių atvejų tėra buvę 2 ar 3, bet tie atvejai turėtų būti priderinti prie bendrų sprendimų.
Ir jų principas yra aiškus – visuomenė priima įvairiausius saviraiškos būdus. Galiausiai, jei tam Petrui nepatinka, kad jūs moteris, tai yra jo reikalas, kodėl turime į tai atsižvelgti? Taip kalbant lieka labai siaura erdvė, kas galėtų būti keičiama, kur reikėtų kažkokių sprendimų“, – dėstė G. Navaitis.
Pasverti problemos mastą
Psichoterapeutas svarstė, kad galbūt sprendimų reikėtų kalbant apie galimybes pasikeiti dokumentus, nors tai vėlgi nėra vienareikšmiškas klausimas.
„Kaip minėjau, jei moteris pareiškia, kad jos tapatybė yra vyro, visi tam pritaria. Bet padarius nusikaltimą, ji kaip vyras bausmę nori atlikti Pravieniškėse? O įsivaizduojamas Petras galbūt nori atlikti bausmę moterų kalėjime? Ir tada visuomenė jau sako – nesvarbu, kokį turi dokumentą, mes tau to neleisime.
Kaip ir jei koks garsus krepšininkas identifikuotų, kad pakeitė tapatybę ir laisvalaikiu vaikščiotų su moteriškais rūbais, kažkas iš to pakikentų, kažkas į tai žiūrėtų kaip saviraišką ir drąsą. Bet jei jis bandytų žaisti krepšinį moterų komandoje, čia ir susidurtų su sveiku protu ir neišvengiamai būtinais apribojimais“, – iliustravo jis.
Plačiau į diskusijas lytinės tapatybės klausimais pažvelgęs G. Navaitis teigė, kad nors viešojoje erdvėje labiau kreipiamas dėmesys į išskirtinius reiškinius, pasakyti, koks yra jų mastas, labai sunku.
„Bet visais atvejais gana drąsiai galima teigti, kad jis tikrai yra nežymus. Tai galima spręsti pagal ne Lietuvoje atliekamas operacijas, kurios susijusios su lyties keitimu ir panašiais dalykais. Vadinasi, turime kiek kitą kontekstą – reiškinys, kuris nėra ypatingos apimties, jam skiriama gal daugiau dėmesio, nei su juo yra tiesiogiai susijusių žmonių.
Manyčiau, tai gana teigiamai apibūdina visuomenę, nes pagalvojus, jei tai tampa viena tų problemų, apie kurią diskutuojama įvairiais lygmenimis, taip pat – ir valstybės valdymo, turėtume pasidžiaugti, kaip nuostabiai gyvename, nes kitokių problemų kaip ir neužtenkame. Manyčiau, kad vis tik nepaisant tam tikros problemos (nes ji egzistuoja) reklamos, visgi šioje srityje turime labai nedaug tikrai moksliškai pagrįstų tyrimų. Tai atitinkamai trukdo priimti pagrįstus sprendimus“, – pridūrė profesorius.
