Apie mitybą siekiant užbėgti už akių vėžiniams susirgimams ir kitoms lėtinėms ligoms, kokius naudingus produktus esame užmiršę ir ar maitintis ekologiškai yra per brangu pokalbis su gydomosios mitybos specialiste Ingrida Kuprevičiūte.
Svarbus ne kiekis, o kokybė
Sakykite, ar egzistuoja kažkokie stebuklingi, nuo vėžio ir kitų lėtinių ligų apsaugantys mitybos triukai? Ar sveikatai palankaus maisto pasirinkimas neišvengiamai yra kasdienis triūsas?
Nemanau, kad yra kokių triukų, nes jei bendra mūsų mityba bus netinkama, tai yra skatinanti uždegimą, nepalaikanti tinkamo cukraus kiekio kraujyje, galime įtraukti kokius tik norime supermaisto produktus, pavyzdžiui, ciberžolę ar kitus, bet tai neturės tokio esminio poveikio.
Ką apskritai matau, tai, kad ne tiek tarp žmonių, bet ir tarp specialistų dar nėra visuotinai priimtos pozicijos, kad maistas iš esmės yra gydantis, pagrindų pagrindas, nuo ko viskas atsispiria. Jei kalbame apie bet kokią lėtinę ligą, ar tai būtų onkologija, ar autoimuninės ligos, kažkokie lėtiniai uždegimai, kiekvieną dieną valgydami pusryčius, pietus, vakarienę, arba skatiname tą uždegimą, arba jį slopiname, arba gauname reikiamą kiekį vitaminų, mineralų iš maisto, antioksidantų, arba ne.
Net vienos maistinės medžiagos trūkumas gali sukelti labai didžiulius simptomus. Pavyzdžiui, žinome, kad didžiulis vitamino D trūkumas sukelia rachitą, stipriai stokojant vitamino C susergama skorbutu. Tad neturėtume net apie tai diskutuoti – kiekvieną dieną turėtume skirti daug dėmesio tam, ką dedame į burną.
Jei kalbėtume apie tos gydančios lėkštės turinį, kokie konkretūs produktai turėtų joje atsidurti?
Ar norime palaikyti sveikatą, prevenciškai užkirsti kelią ligoms, ar pagerinti sveikatos būklę jau sergant, bazė visiems yra vienoda – mitybos pagrindą turi sudaryti augalinis maistas, daugiausiai – daržovės, kurių žmonės tikrai suvalgo per mažai. Arba jų būna, bet labai neįvairios. Tad jei formuotume lėkštę, pusę jos turėtų sudaryti įvairios daržovės.
Jei kalbame apie mėsą, žuvį, šiandien svarbiausias klausimas ne tas, ar tai valgyti – didžiausią dėmesį turėtume skirti šių produktų kokybei. Yra du skirtingi dalykai: jei valgysime mėsą žole mitusių gyvūnų, kurie negavo antibiotikų, ir mėsą to gyvūno, kuris buvo šeriamas grūdais ir gavo antibiotikų. Mūsų organizmui tai darys visiškai skirtingą poveikį. Kalbama, kad žuvis labai naudinga, bet lašiša iš parduotuvės nebus sveika ir jos reikėtų vengti. Jei žmogus gali įsigyti laukinės lašišos, jau kita istorija. Tad geriau valgyti žymiai mažiau, bet kokybiškos mėsos, žuvies.
Kaip ir reikėtų rinktis laisvėje laikomų vištų kiaušinius, kokybišką nerafinuotą – geriausia alyvuogių – aliejų. Nors dabar dažnai esame gąsdinami dėl riebalų vartojimo, jie mityboje yra būtini, pavyzdžiui, Omega 3 riebalų rūgštys. Dauguma vaikų visiškai nevalgo žuvies ir jei nevartoja papildų, žuvies taukų, neįmanoma užtikrinti pakankamo Omega 3 kiekio.
Be to, tam, kad galėtume iš daržovių geriau įsisavinti vitaminus A, E reikia, kad šalia būtų riebalo. Reikėtų gaminant maistą įtraukti kuo daugiau įvairių prieskonių, nes kiekvienas jų pasižymi skirtingomis savybėmis.
Taip pat ką pastebiu – labai dažnai žmones ištinka dehidratacija, skysčių trūkumas, nes jie išgeria nepakankamą kiekį vandens. Bet yra didžiulis vaisvandenių vartojimas, o skystos kalorijos yra vienos blogiausių, ko reikėtų vengti.
Vis tik kalbant apie priešvėžinę mitybą arba mitybą jau sergant onkologine liga, viskas yra be galo individualu. Pavyzdžiui, jei žmogus serga, yra po operacijos, jam reikės padidinto baltymų kiekio, kitu atveju rekomendacijos gali būti kitokios. Individualios gydymo gairės turi būti taikomos atsižvelgiant į kraujo, kitų tyrimų rezultatus.
Pieno netoleruoja ne tik dėl laktozės
O kaip yra dėl pieno produktų, kurių kiti išvis atsisako, nes netoleruoja laktozės?
Mano praktika tokia, kad karvės pieno praktiškai niekam nerekomenduoju vartoti. Dėl kitų, fermentuotų, raugintų pieno produktų viskas priklauso, kaip jie toleruojami. Žmonės sako, kad geria pieną be laktozės, bet tai yra vienas dalykas, išties nemažai žmonių turi laktozės netoleravimą.
Bet kitas dalykas, kad daug žmonių turi virškinimo problemų, o sutvarkyti žarnyno veiklą vartojant pieno produktus, iš kurių gauname pieno baltymą kazeiną, ir grūdinius produktus, iš kur gauname glitimo, tampa labai sudėtinga.
Nes jei žmogus niekada bent porai savaičių nėra eliminavęs iš mitybos visų pieno produktų, jis gali net nežinoti, toleruoja juos ar ne.
Dėl to bent jau kai dirbu su sergančiaisiais onkologinėmis ligomis, anksčiau daug dirbau ir su sergančiaisiais autoimuninėmis ligomis, tam tikrus produktus gydymo tikslais griežtai išbraukiu ir dažnai tokie yra būtent pieno produktai. Jei žmogus juos toleruoja, gali tai įtraukti į mitybą. Bet ką reiškia toleravimas? Jis gali galvoti, kad jam nieko neatsitinka – pavartoja ir toleruoja. Nes jei žmogus niekada bent porai savaičių nėra eliminavęs iš mitybos visų pieno produktų, jis gali net nežinoti, toleruoja juos ar ne. Netoleravimas gali pasireikšti tik po kelių dienų, nebūtinai „čia ir dabar“ – galite išgerti vieną stiklinę pieno ir po dviejų dienų gali pradėti skaudėti galvą, tad to galima net nesusieti. Taigi tai yra labai slidus dalykas, čia gali padėti ir specialūs netoleravimo tyrimai, arba reikia bandyti to produkto atsisakyti tam tikram laikui.
Kokie tipiškiausi simptomai leistų pačiam žmogui įtarti, kad netoleruoja pieno produktų?
Pavyzdžiui, jei žmonėms kaupiasi gleivės, vargina nuolatinis sinusitas, anginos, jau galvočiau apie pieno produktų ar glitimo eliminavimą. Taip pat jei yra viduriavimai, vidurių užkietėjimai. Turėjau tokį atvejį, kai mergaitė tik kartą per savaitę eidavo į tualetą pasituštinti, tai ji netoleravo ne tik karvės, bet ir ožkos, avies pieno produktų. Juos išbraukus iš raciono, viskas susitvarkė.
O simptomai gali būti labai įvairūs, jie nėra apibrėžti – gali būti galvos skausmai, bet nebūtinai raižys pilvą ar bus vidurių užkietėjimas. Jei kas turi aknės problemą, tai pirmas žingsnis – pieno produktų atsisakymas. Nėra vieno atsakymo, reikia būti atidžiam sau, stebėti sveikatos būklę. Kitą kartą tik tyrimai gali parodyti, kad vyksta lėtinis uždegimas, apie kurį žmonės nė neįtaria.
Cukrus – priešas numeris vienas
Kiti išvis radikaliai pakeičia mitybą – atsisako mėsos, pereina prie grūdinių ir ankštinių kultūrų. Ar tai prisideda prie prevencijos nuo lėtinių ligų?
Pati asmeniškai nesu už veganizmą ir to nelaikau prie sveikatos prisidedančia mityba. Labai trumpam – savaitei, dviem, daugiausiai iki mėnesio – ji gali būti panaudojama, bet ne ilgesniam laikotarpiui. Kai žmogus išbraukia gyvūninės kilmės produktus, ne tik mėsą, bet ir žuvį, kiaušinius, ir viską keičia į ankštinius, tada kas lieka jo mityboje – ankštiniai, grūdiniai, vaisiai ir daržovės, tai yra vien angliavandenių grupė.
Kas tada nutinka? Gaunama labai daug angliavandenių, kas gali labai stipriai pakelti cukraus kiekį kraujyje. Taip pat tiek ankštiniai, tiek grūdiniai produktai turi lektino, tokios medžiagos, kuri žarnynui gali pakenkti. O mūsų grūdiniai produktai dažniausiai būna kviečiai, rugiai, miežiai – tos šeimos, kur turi baltymą glitimą. Tiek glitimas, tiek lektinai labai neigiamai veikia žarnyną, nekalbant apie tai, kad stipriai kelia cukraus lygį.
Pereiti vien prie augalinės mitybos ypač tiems žmonėms, kurie turi autoimunines, onkologines ligas, niekada nerekomenduoju, nes užtikrinti pakankamą kiekį baltymų, būtinųjų aminorūgščių yra labai sunku – tada turi suvartoti labai daug ir skirtingų ankštinių produktų. Jei tai ir pavyksta padaryti, tai tokia sąskaita, kad žmogus gauna labai daug angliavandenių. Be to, daug žmonių skundžiasi, kad po ankštinių produktų pučia pilvą, tad tai nėra tie produktai, kokius mitybai rekomenduočiau.
Cukrus – vienas pagrindinių priešų kalbant apie onkologines ligas?
Vienareikšmiškai. Visada akcentuoju, kad mityboje būtų kuo daugiau daržovių, o ne angliavandenių, nes mitybos piramidėje pagrindas yra grūdai. Bet jei žiūrėtume iš maistinių medžiagų perspektyvos, yra būtinosios aminorūgštys, būtinieji riebalai, bet būtinųjų angliavandenių nėra. Dabar gi didelė mūsų mitybos dalis atsiremia būtent į angliavandenius (duoną, košes, kruopas, makaronus, blynus), dėl ko šiandien tiek daugėja nutukimo, diabeto, hormonų išsibalansavimo atvejų. Visada akcentuoju, kad didžioji dalis mūsų gaunamų angliavandenių turėtų būti iš daržovių, uogų, bet ne grūdinių produktų.
Cukrus kelia labai didžiulę priklausomybę, kadangi jo yra daug kur.
Dar svarbu kalbėti apie pridėtinį cukrų, net nediskutuotina, kad jis turi labai neigiamą poveikį, pakelia gliukozės kiekį kraujyje, slopina imuninę sistemą, gali išvešėti grybelis, atsirasti žarnyno disbiozė. Žarnynas gi imuninei sistemai turi milžinišką įtaką. Atrodo, kad jau net neturėtume apie tai kalbėti, visi turėtų tą puikiai žinoti, gydytojai onkologai anonsuoti, bet to dar nėra.
Pačiam žmogui dažnai sunku atsispirti tam saldumui...
Cukrus kelia labai didžiulę priklausomybę, kadangi jo yra daug kur. Kaip minėjau, mes suvartojame labai daug paslėpto cukraus, jo yra visur – pradedant duona ir baigiant jogurtu bei įvairia dešra. Realiai jei pradedame skaityti etiketes, matome situaciją, kad cukraus yra beveik visur, tad žmogus gali beveik nevalgyti saldumynų, gerti kavą, arbatą be cukraus, bet jo gauti.
Ar kava, raudona mėsa gali skatinti vėžį?
Kokie maisto produktai būtų didžiausi kancerogenai, kuriems aiškiai nubrėžtos raudonos linijos?
Reikėtų vengti produktų, kurie turi visiškai ar pusiau hidrintų riebalų, pavyzdžiui, margarino. Taip pat apskrudusios mėsos, nes apskrudimas turi labai daug kancerogeninių medžiagų. Apskritai ko rekomenduoju vengti, tai vaisvandenių – visko, kas turi didelį kiekį fruktozės sirupo. Tai turi labai neigiamą poveikį – dėl to riebėja kepenys ir kt.
Grasinama, kad ir raudonos mėsos vartojimas gali sukelti vėžį.
Taip, bet čia yra didžiulis klausimas, ką rašo ir moksliniuose tyrimuose. Jei kalbame apie rūkytą mėsą, kur dedamas natrio nitritas, kuris į daug produktų dedamas kaip konservantas, tai jis pripažintas kaip kancerogenas, galintis sukelti vėžinius susirgimus. Jei kalbame apskritai apie raudoną mėsą, pavyzdžiui, jautieną, tai ne iki galo perskaitomi tyrimai ir žmonėms ištransliuojama tik baimė. Jei tyrimo metu naudojama mėsa gyvūnų, kurie šeriant gavo augimo hormonų, tai vienareikšmiškai gali skatinti onkologines ligas, ypač tas, kurios hormoninės, pavyzdžiui, krūties vėžys ar žarnyno onkologija.
Tad vėlgi susiduriame su tuo, kad turime kvestionuoti ne pačią raudoną mėsą, bet jos kokybę, ar gyvūnas gavo hormonų, antibiotikų. Žinome, kad suvartojus jų perteklinį kiekį iššluojama mūsų žarnyno mikrobiota, susilpnėja imuninė sistema, be to, yra dažnas vitamino D trūkumas, kuris yra vienas labai svarbių veiksnių, dėl ko gali pasireikšti onkologija. Taip pat stresas yra svarbus šiandien pripažintas kancerogenas. Taigi mūsų mityba gali būti labai gera, bet jei nuolatos stresuojame, tai vis tiek gali privesti prie ligų.
O ką šiaip matau – labai daug žmonių turi virškinimo ir skrandžio problemų, išvešėjusią H.pylori bakteriją, kuri, jei negydoma, skatina skrandžio gleivinės uždegimą ir onkologiją.
Dabar kalbame apie mitybą, ką turime valgyti, bet jei žarnynas neveikia gerai, nėra didžiulio skirtumo, ką valgysime, nes neįsisavinsime tų maistinių medžiagų. Taigi reikia holistinio priėjimo ir individualizuoto požiūrio į pacientą. Ką tikrai galiu patarti, kad žmonės kuo daugiau maisto gamintųsi namuose, žinotų, kokius produktus naudoja, ypač kreiptų dėmesį į maisto kokybę.
Kava – dar vienas ginčų objektas. Tai sveika ją gerti ar tai dar vienas kancerogenas?
Jei pupelės labai skrudintos, tada galėtų būti kancerogenas. Bet kitu atveju yra tyrimų, kad kava gali veikti net priešvėžiškai. Bet čia žmogus turėtų žinoti, kokiu greičiu jo organizmas metabolizuoja kofeiną. Yra genetiniai tyrimai, kure parodo, ar būtų naudingi tie produktai, kur yra kofeino (nebūtinai vien kava, bet ir žalia arbata, ir kt.). Taigi vienam žmogui tai bus labai naudinga, prevenciškai net gali padėti išvengti vėžio, o kitam – ne. Tad absoliutinti nereikėtų. Ir svarbu visuma – gal tas vienas kavos puodelis neturės tokios neigiamos įtakos, jei mitybą praturtinsime kitais geraisiais produktais. Bet jei gersime daug kavos su maistu, gali pasireikšti geležies trūkumas, nes yra blokuojamas tam tikrų mineralų įsisavinimas.
Kiti vėžį pasiryžta marinti badaudami, ar sveikam žmogui tinka mažiau pavalgyti?
Tikrai taip, tą protarpinį badavimą, tai yra 12–13 valandų nevalgymą nuo vakarienės iki pusryčių rekomenduoju absoliučiai visiems žmonėms. Ilgesni badavimai irgi galėtų būti naudingi, bet čia jau reikėtų žiūrėti individualiu atveju. Su savo klientais darome 24–30 valandų badavimą kartą per savaitę. Yra su onkologija dirbančių mokslininkų, kurie sako, kad 7 dienas trunkantis badavimas kartą per metus yra labai stipri onkologijos prevencija. Jau 3 dienų badavimas gali perkrauti imuninę sistemą. Bet tokius dalykus žmogus turėtų daryti prižiūrint specialistui, yra net badavimo klinikos, tokia yra ir kaimyninėje Latvijoje. Ką padaro badavimas? Jis labai stipriai mažina uždegiminius procesus, duoda pailsėti žarnynui, įjungia autofagijos procesą, kuris padeda kontroliuoti ir onkologinius procesus.
Jau šiek tiek kalbėjome apie vadinamąjį supermaistą. Kuo dar, be minėto prieskonio – ciberžolės, patartumėte papildyti mitybą?
Naudinga ne tik ciberžolė, turėtų būti kuo daugiau įvairių prieskonių – kalendros, baziliko, raudonėlio – kiekvienas jų turi savo gerų savybių. Ciberžolė tik yra geriausiai ištyrinėta ir žinoma jos nauda esant įvairioms ligoms.
Bet kaip yra su tuo supermaistu. Pavyzdžiui, tie patys kaulų sultiniai, kurie laikomi supermaistu, juos mes nuolat anksčiau virdavome, ypač sergant peršalimu tinka vištienos sultinys. Labai dažnai natūralų, ne mažiau nei 12 val. virtą kaulų sultinį įtraukiame esant žarnyno sutrikimams. Taip pat – fermentuotą arbatą, fermentuotus daržoves, anksčiau valgydavome kepenėles, širdeles, tai yra subproduktai, kuris laikomas tikru multivitaminų šaltiniu. Tai anksčiau valgydavome, o dabar nebe.
Super produktu, kai mokiausi dar Didžiojoje Britanijoje, buvo laikomos ožerškio uogos dėl vitamino C kiekio. Dar tada su dėstytojais diskutavome, kad iš esmės pas mus augantys juodieji serbentai turės žymiai daugiau vitamino C. Tai ką visada akcentuoju – daugiau orientuokimės į tai, kas auga pas mus, mūsų geografinėje zonoje pagal sezoniškumą. Tai visos uogos – avietės, šilauogės, serbentai, trešnės, vyšnios, žemuogės, daržovės, kiaulpienės ir kiti naudingi augalai – visa tai galime laikyti supermaistu.
Tyras alyvuogių aliejus turėtų būti kiekvieno kasdienėje mityboje kaip gausus polifenolių šaltinis, mažinantis uždegimą, svarbus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.
Kalbant apie priešvėžinę mitybą dažnai minimi antioksidantai – kur jų reikėtų ieškoti?
Antioksidantų galime gauti iš labai daug produktų – daržovių, uogų, net iš to paties kiaušinio ir kitų. Tik kur, manau, šiandien daroma didžiausia klaida, kad žmonės valgo bet ką, ir galvoja, jog nusipirks papildą, išgers 10 tablečių ir kompensuos nevisavertę mitybą. Bet papildas niekuomet neatstos mitybos, jie gali tik papildyti mitybą. Taigi akcentas turi būti į mitybą ir antioksidantų gavimą iš mitybos, papildant papildu tuo, ko trūksta. Gal, pavyzdžiui, esame labai fiziškai aktyvūs, gausiai prakaituojame, netenkame daug magnio ir mums neišeina to užtikrinti iš mitybos, tada papildomai įtraukiame šį papildą.
Be to, būtina užtikrinti mitybos įvairovę. Žmonės labai dažnai valgo monotoniškai, pripranta prie kažkokių pusryčių, pietų ar vakarienės ir sunku ką pakeisti, arba iš daržovių valgo tik agurką, kopūstą, pomidorą ir nieko daugiau neišbando. O įvairovė labai svarbi žarnyno mikrobiotai, kad būtų didelė gerųjų bakterijų įvairovė, nes nuo to priklauso ir mūsų imunitetas, savijauta.
Kai kurie sakytų, kad norint dabar kokybiškai maitintis vien tam tektų skirti kone visą savo laiką ir dėmesį.
Manau, svarbiausia yra planavimas ir prioritetai. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti sudėtinga, bet galima susirasti ūkininką, kuris ekologiškai augina gyvulius, iš jo nusipirkti daugiau mėsos ir ją užsišaldyti. Taip pat galima apsirūpinti daržovėmis, kiaušiniais ir kt. Galima daryti gerą darbą net surandant mažus tiekėjus, augintojus ir paremti juos. Lietuvoje atsiranda vis daugiau ūkių, jaunimas keliasi į kaimus, galima net žiemos metu užsisakyti, kokių daržovių norėtumėte, kad ūkininkai jums užaugintų pavasarį. Tad viskas yra požiūrio klausimas.
Dažnas papriekaištautų, kad ekologiški produktai gal ne visiems įperkami.
Pasirinkti tikrai galima, nebūtina visko pirkti ekologiško, galima, pavyzdžiui, pirkti mažiau mėsos, bet kokybiškesnės. Gal verta atsisakyti kažko visai nenaudingo, ką perkame vien iš įpročio, – pusfabrikačių, vaisvandenių, saldumynų ir kt. Man puikus pavyzdys yra Ukmergės darželis „Žiogelis“. Jie vaikus maitina 80 proc. ekologišku maistu iš vietinių ūkių. 2018 metais jie buvo pirmieji, kurie tai pradėjo, darželyje kieme patys augina prieskonius, daržoves, agurkus, pomidorus. Tai vaikai dabar užkandžiams patys prašo morkų, valgo brokolius, žiedinius kopūstus.
Tai yra puikus įpročių suformavimas. Kovidiniu laikotarpiu ten buvo pilnos grupės, sergamumas drastiškai sumažėjo. Tai yra investavimas – taip ne tik auginame sveikesnius vaikus, bet ir atitinkamą pasiūlą. Dabar Ukmergėje visuose darželiuose turi būti bent 60 proc. užtikrinamas ekologiškas maistas. Jau yra 70 darželių Lietuvoje, kurie vaikams duoda ekologišką maistą. Taigi viskas turėtų prasidėti nuo pačių žmonių sąmoningumo, bet reikia atitinkamo ir valdžios, savivaldybių požiūrio. Bet, akivaizdu, kad žmonių sveikata drastiškai prastėja, tad turime kažko imtis.
Dėkoju už pokalbį.
