Kalbama, kad prezidentas dar nėra praradęs vilties, jog į komisarus pretenduotų premjerė Ingrida Šimonytė, nors ji keliskart yra leidusi suprasti, kad į Europos Komisiją nesiveržia. Konservatoriai pasakoja, jog prezidentas gana stipriai įkalbinėja I. Šimonytę „iki tokio lygio, kad esą jai bus patogiau kandidatuoti prezidento rinkimuose ateityje iš Europos Komisijos nario pozicijos“.
Yra manančių, kad I. Šimonytė svyruoja ir būtent dėl to tempia su atsakymu, ar ketina vesti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašą Seimo rinkimuose. Tiesa, pati I. Šimonytė teigia, kad yra priėmusi sprendimą dėl konservatorių sąrašo vedimo, tačiau jį pagarsins visiems vienu metu, nors kam šį sprendimą laikyti visiškoje paslaptyje šiuo metu – nėra visiškai aišku.
Kitas keliskart įvardytas galimas kandidatas būtų europarlamentaras, buvęs premjeras Andrius Kubilius, bet, portalo tv3.lt žiniomis, šis politikas nėra perdėtai mėgstamas Prezidentūroje.
A. Kubilius teigia, kad jo paties dėl galimybės būti siūlomam į Europos Komisijos narius niekas neklausė ir kad kandidatu turėtų būti ne kas kitas, o G. Landsbergis. „Niekas manęs neklausė ir aš nesitikiu, kad klaus“, – portalui tv3.lt sakė A. Kubilius.
Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas viešai yra minėjęs finansų ministrės Gintarės Skaistės kandidatūrą.
Visame šiame lauke lauke egzistuoja dar vienas žaidėjas – ligšiolinis Europos Komisijos narys iš Lietuvos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Virginijus Sinkevičius, kuris visai mielai sutiktų prasitęsti savo kadenciją kaip komisaras, atsakingas už transporto sritį. Deja, jo galimybės labai ribotos.
Gabrielius Landsbergis
Premjerė I. Šimonytė ir jos kolegos iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų yra suplanavę į Europos Komisijos narius deleguoti užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį. Tačiau kelią į Europos Komisiją jam greičiausiai užkirs prezidentas G. Nausėda ir koalicijos partneriai Liberalų sąjūdis bei Laisvės partija.
Prezidentas yra sakęs, kad regi geresnių kandidatų į eurokomisarus nei G. Landsbergis. „Aš matau geresnių kandidatų, ypač turint omenyje, kad tai nebus užsienio politikos komisaro pozicija“, – LRT laidai „Dienos tema“ yra sakęs prezidentas.
Laisvės partija balsavimą Seime dėl kandidatūros sieja su Civilinės sąjungos įstatymo pataisomis, o Liberalų sąjūdis apskritai nėra patenkintas, kad su jais nelabai kalbamasi.
Kadangi neturi prezidento ir koalicijos partnerių palaikymo, pagrindinis konservatorių planas yra gauti Kaimynystės ir plėtros komisaro portfelį, susiderėjus tiesiogiai su paneuropine Europos liaudies partija ir U. von der Leyen, kadangi esama ir būsima Europos Komisijos prezidentė, kaip ir konservatoriai, priklauso tai pačiai partijų šeimai.
Tokiu būdu konservatoriai planuoja apeiti G. Nausėdą, liktų tik suderėti su mažaisiais koalicijos partneriais – praėjusią savaitę G. Landsbergis jau susitiko su Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnu Eugenijumi Gentvilu, taip pat kalbėjosi su Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.
Problema ta, kad U. von der Leyen pati šiuo metu nėra patvirtinta ir nedalija jokių pažadų. Vienas politikas pasakojo matantis, kaip konservatoriai panikuoja, nes neturi žalios šviesos iš būsimos Europos Komisijos prezidentės. Jos tvirtinimas Europos Parlamente numatomas liepos 18 dieną. Kalbama, kad Lietuvos Vyriausybė neoficialiuose pokalbiuose yra atsisakiusi svarstyti transporto komisaro portfelį, nes šis neatitinka G. Landsbergio kompetencijų.
Konservatoriai sugebėjo gauti viešą Europos liaudies partijos lyderio Manfredo Weberio paramą, kai socialiniame tinkle X jis viešai pareiškė, kad G. Landsbergis turi reikiamų įgūdžių atstovauti Europos Sąjungai kaip Europos Komisijos narys. Bet tai nėra tas pats, kas tvirtas „taip“ iš U. von der Leyen. Kai kurie politikai sako, kad Europos Komisijos prezidentė tikrai nenorės veltis į Lietuvos vidaus politinius ginčus.
Ingrida Šimonytė
Nors premjerė I. Šimonytė net keletą kartų leido suprasti netrokštanti tapti Europos Komisijos nare, bet Prezidentūra, regis, neprarado vilties. Konservatoriai sako, kad prezidentas išties įtikinėja premjerę imtis šios atsakomybės, nes esą iš šių pareigų ateityje būtų labai patogu dar kartą kandidatuoti prezidento rinkimuose. Pavyzdžiui, Dalia Grybauskaitė savo populiarumą kaip tik užsiaugino būdama eurokomisare.
I. Šimonytė yra sakiusi, kad jai niekada nė minties nebuvo gyventi užsienyje, kad visuomet norėjo gyventi Lietuvoje, nes čia jai, anot senolių išminties, net tvoros žydi. Bet taip ji sakė reklaminiame tekste dalyvaudama prezidento rinkimuose, o jos į šalies vadovus visuomenė neišrinko.
Kitąkart I. Šimonytė aiškino, kad negalėtų savęs nominuoti į Europos Komisiją eidama premjerės pareigas ir kad atsistatydinti Vyriausybei grąžinus įgaliojimus po prezidento inauguracijos nebūtų racionalu politinio ciklo požiūriu.
„Net negalėčiau to daryti todėl, kad negalėčiau savęs nominuoti. Aš negaliu būti ministre pirmininke, Vyriausybės, kuri mane nominuoja, kandidatu į Komisiją. Akivaizdu, kad aš negalėčiau to padaryti, net jeigu norėčiau. O ir nenoriu“, – LRT televizijai sakė I. Šimonytė.
Bet Prezidentūroje ir tarp Prezidentūros draugų kalbama, kad tai tik dūmų uždanga: jeigu premjerė sutiktų būti nominuojama į Europos Komisijos nares, nebūtų nieko baisaus, kad būtų tvirtinamas naujas premjeras. Realiai, netgi svarstoma, kad taip galėtų nutikti po liepos 12-osios, kai prezidentas prisieks naujai kadencijai.
Tačiau, neoficialiais duomenimis, I. Šimonytė ir neviešuose pokalbiuose yra aiškiai nukirtusi, kad neketina siekti Europos Komisijos narės posto, nors niekas nesupranta, kodėl ji tempia gumą nepasakydama, ar ves Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašą Seimo rinkimuose. Racionalaus paaiškinimo tokiam sprendimo atidėjimui nėra.
Andrius Kubilius
Buvusio premjero, europarlamentaro A. Kubiliaus pavardė yra ne kartą nuskambėjusi kaip potencialiai įmanoma kandidatūra, koalicijos tarybos posėdyje jį minėjo Liberalų sąjūdžio seniūnas E. Gentvilas, o Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretose, regis, ši stovykla irgi įgavo savo balsą.
Bet pats A. Kubilius, kaip tikrai geras partietis, kartoja, kad geriausias kandidatas į Europos Komisijos narius yra G. Landsbergis. Be to, kalbama, kad A. Kubilius nėra ypatingai mėgstamas Prezidentūroje, nors konkrečios tokio požiūrio priežastys nebuvo įvardintos.
„Aš nesvarstau, kas būtų jeigu būtų. Mano nuomonė yra aiški: geriausias kandidatas į eurokomisarus yra G. Landsbergis ir būtų geriau, jeigu tokie sprendimai būtų daromi ilgai neatidėliojant“, – nukirto A. Kubilius.
Tokia politiko pozicija yra natūrali: iki liepos 18-osios konservatoriai nuosekliai rems G. Landsbergio kandidatūrą, o kai bus patvirtinta U. von der Leyen, įvykiai vystytis žaibo greičiu. Tad A. Kubiliaus variantas neatmestinas, jei konservatoriai galutinai įsitikins, kad durys G. Landsbergiui į Europos Komisiją uždarytos.
Gintarė Skaistė
Finansų ministrės G. Skaistės pavardę viešai paminėjo prezidento patarėjas F. Jansonas ir objektyviai vertinant ši politikė turi galimybių, jei G. Landsbergis nepraeis Prezidentūros bei valdančiosios koalicijos filtrų ir jei I. Šimonytė išties laikysis pirminio plano nesiekti šio posto.
G. Skaistė iki šiol nekomentavo kalbų apie savo kandidatūrą. „Manau, kad šis klausimas skirtas premjerei. Kiek žinau, ji dabar turi pokalbius su naujai formuojama Europos Komisijos vadovybe dėl galimų pozicijų, kurias galėtų užimti Lietuvos atstovas ir dėl galimų kandidatų. Manau, kad kai ateis laikas, premjerė pasiūlys savo kandidatą“, – žurnalistams Seime birželio pabaigoje sakė G. Skaistė.
Potencialiai įmanoma, kad jos pavardė atsirastų teikime U. von der Leyen, nes labai dažnai valstybių narių prašoma pateikti po keletą kandidatų, kad Europos Komisijos prezidentė galėtų pasirinkti.
Be to, paprastai prašoma, kad teikiami kandidatai būtų skirtingų lyčių, tad G. Skaistės pavardės natūraliai gali atsirasti įgyvendinant šį prašymą. Net jeigu šalia būtų G. Landsbergio pavardė, U. von der Leyen galės apsispręsti pati.
Virginijus Sinkevičius
Šis su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ susijęs politikas pastarąją kadenciją ėjo Europos Komisijos nario pareigas ir buvo atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę. Politikas yra išrinktas į Europos Parlamentą, bet nepraranda vilties būti skiriamas antrai kadencijai Europos Komisijoje.
Politiniuose kuluaruose kalbama, kad V. Sinkevičius, kuris esą palaiko gana gerus santykius su U. von der Leyen, sulaukė neoficialaus siūlymo užimti transporto komisaro pareigas, jeigu būtų perskirtas iš naujo. Tačiau konservatoriai jam gana aiškiai signalizuoja, kad tai tik drambliuko svajonės, nes Lietuvoje komisarą siūlo Vyriausybė suderinusi su prezidentu ir gavusi Seimo palaiminimą.
„Man atrodo, kad V. Sinkevičiaus santykiai su Europos Komisijos prezidente net geresni nei konservatorių“, – sakė vienas politikas, bet pripažino, kad jam tai veikiausiai nepadės.
Tačiau įdomu, kad būtent turint mintyje V. Sinkevičių galėjo būti kalbama apie transporto komisaro portfelį, kuris, tarkime, G. Landsbergiui gali būti visai neįdomus.
Kaip parenkamas kandidatas į Europos Komisijos narius?
Parenkant kandidatus į Europos Komisiją egzistuoja formalus procesas, bet taip pat yra ir neformali dalis. Žvelgiant formaliai, Vyriausybės įstatymas numato, kad siūlydama kandidatus į Europos Komisijos narius Vyriausybė turi sulaukti prezidento pritarimo ir turi konsultuotis su parlamentu Seimo Statuto nustatyta tvarka.
Taigi pirmiausia eina Vyriausybės nutarimas, kuriuo prezidentui ir Seimui pasiūloma pritarti parinktai kandidatūrai, paskui seka prezidento dekretas, tuomet balsuojama Seime dėl protokolinio nutarimo ir, galiausiai, Vyriausybė priima galutinį nutarimą.
Iki formalaus proceso kandidatūros derinimas vyksta „po kilimu“, kad visos valdžios šakos susitartų ir tik tuomet išeitų į viešumą. Bent jau taip buvo iki šiol.
Paprastai kandidatus parinkdavo valdančioji dauguma, kuri yra suformavusi Vyriausybę, o prezidentai arba pritardavo entuziastingai, arba bent jau nesipriešindavo.
Algirdo Brazausko kabinetas į Europos Komisiją delegavo tuometinę finansų ministrę Dalią Grybauskaitę, Andriaus Kubiliaus – finansų ministrą Algirdą Šemetą, Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė – sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Andriukaitį, Sauliaus Skvernelio kabinetas – tuometinį ūkio ministrą Virginijų Sinkevičių.
Politikai pasakoja, kad būdama prezidente D. Grybauskaitė nešokinėjo iš džiaugsmo dėl V. Andriukaičio delegavimo į Europos Komisiją, bet jos neblokavo.
Paprastai Europos Sąjungos šalys narės gali deleguoti bet kokį kurį į Europos Komisiją, bet neformaliai savo žodį dar taria ir Europos Komisijos prezidentas, dėl kurios šalys narės susitaria kiek anksčiau nei suformuojama visa Komisija. Pavyzdžiui, Europos Komisijos prezidentas gali perduoti žinią, kad šalis narė gali pretenduoti į svarbesnį ar mažiau svarbų postą Europos Komisijoje ir taip pakreipti kandidatūrų svarstymą.
Neoficialiai politikai pasakoja, kad kai buvo skiriamas paskutinis kandidatas į Europos Komisiją, U. von der Leyen paprašė pateikti vyro ir moters kandidatūrą, bet valdančioji dauguma, pasitarę su prezidentu pasiūlė tris vyrų pavardes: Virginijaus Sinkevičiaus, Viliaus Šapokos ir Žygimanto Vaičiūno, o Europos Komisijos prezidentė pasirinko vieną, kuris jau ir perėjo formalų procesą Lietuvoje bei Europos institucijose.
