Koronavirusas COVID-19

Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms ir neaiškumams dėl COVID-19 serologinių tyrimų ir galimybių paso, Sveikatos apsaugos ministerija atsako į aktualius klausimus. Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kad nuo 2022 m. sausio 10 d. serologinis tyrimas po vakcinacijos nebebus sąlyga gauti galimybių pasą.

Valstybės duomenų analitika ketvirtadienį paskelbė, kad nuo šiol COVID atvirų duomenų rinkiniuose nebeliks jokių papildomų duomenų apie jaunesnius nei 20 metų amžiaus asmenis. Apie tai Valstybės duomenų analitika pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Pastebėjome, kad atvirų duomenų rinkiniai yra naudojami ne pagal paskirtį.

Vyriausybė nusprendė, kad nuo sausio 10 d. paskiepytiems žmonėms galimybių paso su teigiamu antikūnų testu išsiimti nepavyks. Nors visuomenė ne visai liko supratusi tokį sprendimą, profesorė Ligita Jančorienė tvirtina, kad manymas, jog serologinių tyrimų atlikimas kaip nors atspindi žmogaus imuninę apsaugą turbūt nėra teisingas.

Vyriausybei priėmus naują sprendimą nebeišduoti galimybių paso su teigiamu antikūnų testu paskiepytiems asmenims, kilo pasipiktinimas, ar tokia tvarka pagrįsta. Imunologai gi aiškina, kad kito kelio nebuvo, mat kol kas neįmanoma nustatyti, kiek antikūnų būtų pakankama ir koks jų apsaugos vaidmuo būtent prieš omikron atmainą.

Praėjusią parą nustatyti 1697 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 11 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1910 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 21 tūkst. 49 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1050 COVID-19 sergantys pacientų – keliasdešimt mažiau nei praėjusią parą, 104 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 9,7 tūkst.

Prezidentas Gitanas Nausėda galimybių pasą vaikams mato kaip testavimo skatinimo priemonę, todėl nesikreips dėl jo į Konstitucinį Teismą (KT), jei vaikams bus užtikrintas testavimas mokykloje, sako šalies vadovo patarėja socialiniams klausimams Irena Segalovičienė. Tačiau, pasak patarėjos, sprendimas nesikreipti į KT dėl galimybių paso vaikams, kaip prašė judėjimas „Basos mamos“, gali keistis, jei vaikams nebus užtikrintos galimybės šį dokumentą gauti per testavimąsi mokyklose.

Prezidentas Gitanas Nausėda kaip pagrįstą vertina siūlymą nustatyti privalomą skiepijimą tam tikrų sektorių darbuotojams, tačiau kartu turi būti nustatytas žalos kompensavimo mechanizmas, sako šalies vadovo patarėja socialiniams klausimams Irena Segalovičienė. „Prezidentas jau anksčiau yra pasisakęs ne kartą, kad matytų pagrįstumą tokiame sprendime, ypatingai kalbant apie gyvybiškai svarbius sektorius. Tačiau prezidentas išsako ir, jo nuomone, būtinas sąlygas.

Startuoja dar viena Nacionalinio kraujo centro (NKC) iniciatyva - šiandien, gruodžio 30 d., Vilniaus „Akropolyje“ prasideda vakcinacijos turas, kuris tęsis kituose sostinės ir didmiesčių prekybos centruose. Čia įrengtoje mobilioje vakcinacijos vietoje saugiomis vakcinomis nuo koronaviruso (COVID-19) bus galima pasiskiepyti greičiau ir patogiau, be išankstinės registracijos visiems gyventojams ir vaikams nuo 12 metų, o galimybių paso galiojimą pratęsti vietoje arba tą pačią dieną.

Šešių visuomenininkų grupelė – tarp jų ir aktorius Gediminas Storpirštis, sportininkas Žydrūnas Savickas įteikė Prezidentui Gitanui Nausėdai internete surinktus ir teisinės galios neturinčius parašus prieš galimybių pasus. Skambiai juos pavadino – Tautos balsu ir paragino Prezidentą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tiesa, po pokalbio su Prezidentu visuomenininkai liko nusivylę – Nausėda į Konstitucinį Teismą kreipėsi – tik savaip.

Dėl užsikrėtimo koronavirusu atvejų, susijusių tiek su omikron, tiek su delta variantais, „cunamio“ šalių sveikatos apsaugos sistemos artės prie „griūties ribos“, trečiadienį perspėjo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). PSO teigė, kad susirūpinimą keliantys delta ir omikron variantai yra „grėsmės dvynės“, dėl kurių naujų COVID-19 atvejų skaičius pasiekė rekordines aukštumas, todėl padaugėjo hospitalizacijų ir mirčių.

Estijoje omikron tapo dominuojančia koronaviruso atmaina, paaiškėjus, kad šis variantas praėjusią parą šalyje sukėlė daugiau nei pusę visų naujų COVID-19 atvejų, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos departamentas. „Tarp antradienį nustatytų teigiamų koronaviruso testų 55 proc. buvo omikron padermės atvejai.

Įsigaliojus sugriežtintai naujai COVID-19 valdymo tvarkai, gyventojai užplūdo medicinos klinikas. Tie, kurie pasiskiepijo pagal pilną vakcinacijos kursą, bet skiepytis sustiprinančiąja doze neskuba, itin aktyviai tiriasi, kad vėl galėtų naudotis galimybių pasu. Tačiau klinikos praneša – vietų atlikti tyrimus šiemet nebėra. Specialistai taip pat informuoja, kokie tyrimai nebetinka galimybių pasui gauti.

Šiuo metu vyksta intensyvūs bylos dėl galimybių paso parengimo teisminiam nagrinėjimui darbai, sprendimas tikėtinas vasarį, sako Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkė Danutė Jočienė.  „Konstitucinis Teismas yra išdėstęs poziciją bylą nagrinėti paankstinta tvarka, tai reiškia, kad šiuo metu vyksta intensyvūs bylos parengimo teisminiam nagrinėjimui darbai.

Prieš kelias dienas pranešta skaudi žinia – per Kūčias nuo koronaviruso mirė 16 metų paauglys. Medikai dėl jo gyvybės kovojo daugiau nei 1,5 mėnesio ir gelbėjo visais įmanomais būdais. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys apgailestauja, kad kitą kartą tik tokios liūdnos istorijos paskatina priimti sprendimus dėl sveikatos.

Vyriausybei vis dažniau užsimenant apie karantiną, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad, jei Lietuvoje vėl prisireiktų įvesti šį režimą, jis būtų toks pat griežtas, kaip šių metų sausį, kai buvo ribojamas gyventojų judėjimas ir kontaktai. Apie tai ministras kalbėjo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Ministro teigimu, rodiklis, pagal kurį būtų sprendžiama, ar Lietuvoje atėjo metas įvesti karantino režimą, yra 240 užimtų lovų reanimacijoje.

Bene daugiausia aistrų 2021-aisiais sukėlė skiepai nuo koronaviruso, o įvedus galimybių pasą ir suskirsčius žmones į pasiskiepijusius ir nepasiskiepijusius kilo didžiulis visuomenės nepasitenkinimas iš abiejų pusių. Paskiepyti žmonės nenorinčius vakcinuotis kritikavo ir toliau kritikuoja, o neskiepyti dar aršiau puolė ginti savo teisių kai kur įžvelgdami net ir nebūtas sąmokslo teorijas.

Visame pasaulyje sparčiai plintant koronaviruso omikron atmainai apie griežtesnes COVID-19 pandemijos valdymo priemones kalba ir Lietuva. Nors galutinį sprendimą dar turės priimti Seimas, Vyriausybė jau pritarė, kad nuo kitų metų vasario daliai darbuotojų būtų privaloma skiepytis nuo COVID-19. Be to, vis dažniau pasigirsta kalbos apie karantino įvedimą.

Pasaulyje per pastarąsias septynias dienas užregistruota rekordiškai daug susirgimų COVID-19: gruodžio 22–28 dienomis per parą vidutiniškai buvo nustatoma daugiau kaip 935 tūkst. atvejų, rodo trečiadienį paskelbti naujienų agentūros AFP duomenys. Šie skaičiai – didžiausi nuo pirminės koronaviruso atmainos atsiradimo 2019 metų pabaigoje – grindžiami kiekvienos šalies sveikatos apsaugos institucijų kasdien pateikiamais duomenimis.

Vyriausybei pritarus dėl dalies specialybių privalomo skiepijimo sveikatos apsaugos viceministrė neatmetė galimybės ateityje įtraukti daugiau sričių profesijų. Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų vasario daliai darbuotojų būtų privaloma skiepytis nuo COVID-19. Nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Galutinį sprendimą šiuo klausimu dar priims Seimas.

Nuo šiol antikūnų testas nebetiks galimybių pasui gauti, jei jį atliks nuo COVID-19 pilnai paskiepytas žmogus, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. Toks sprendimas argumentuojamas tuo, kad plintant omikron atmainai nežinoma, ar antikūnų buvimas yra pakankama apsauga ir kiek laiko tokia apsauga galioja.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl antikūnų testo, kai žmogus yra skiepytas COVID-19 vakcina, tinkamumo galimybių pasui gauti. Tiesa, siūlomas pereinamasis laikotarpis, kad jau gavę teigiamą testo rezultatą jis galiotų numatytas 60 dienų. Šiuo metu galimybių pasas išduodamas ir asmenims, kurie prieš mažiau nei 60 dienų yra gavę teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų vasario daliai darbuotojų būtų privaloma skiepytis nuo COVID-19. Nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Galutinį sprendimą šiuo klausimu dar priims Seimas.

Plintant naujajai koronaviruso omikron atmainai per Europą ritasi ir naujų suvaržymų banga. Tarp jų – ir griežtinami reikalavimai keliautojams. Ar Lietuvai taip pat metas reikalauti neigiamo PGR testo iš visų atvykstančiųjų, nepriklausomai nuo jų imunizacijos statuso? Dar prieš didžiųjų metų švenčių pradžią ne vienas stebėjosi, kodėl į tėvynę parvykstantiems emigrantams netaikomi griežtesni reikalavimai, jei jie atskrenda ir iš Europos ar kitų, ne Afrikos žemyno, šalių.

Į naujienų portalą JP kreipėsi Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos vieno iš mokinių tėtis, kuris skundėsi, jog vienai iš progimnazijos mokytojų įtariama omikron atmaina, tačiau apie tai tėvai sužinojo tik kone paskutinę akimirką. „Kūno kultūros pamoka, prieš moksleivių atostogas, buvo antradienį, gruodžio 21 d., o pranešimą trumpąja žinute apie reikalingą izoliaciją, gavome tik gruodžio 27 d., kai iki izoliacijos pabaigos buvo likusios 3 dienos.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė naujų COVID-19 liga sergantiems pacientams skirtų vaistų siunta. Farmacijos kompanijos „Roche“ sukurtas preparatas „Ronapreve“ (kasirivimabo ir imdevimabo derinys) bus skiriamas nesunkia COVID-19 ligos forma sergantiems ligoninių pacientams, kuriems nereikia papildomo deguonies.

Praėjusią parą nustatyti 1948 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 11 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1815 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 22 tūkst. 175 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1072 COVID-19 sergantys pacientai – keliasdešimt mažiau nei praėjusią parą, 109 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 11 tūkst.

Susirgimai naująja omikron atmaina gali ir nebūti tokie sunkūs, tačiau tam patvirtinti vis dar labai trūksta duomenų, konstatuoja specialistai. Negana to, jie pastebi, kad esama ir prieštaringų duomenų, kurie taip optimistiškai nenuteikia. Kaip bebūtų, sutinkama, kad dar sausį omikron taps dominuojančia atmaina ir nuvilnijus gruodžio šventėms neišvengiamai padidins sergančiųjų skaičių.

Pasikeitus galimybių paso galiojimo taisyklėms – parduotuvėse ir žmonių pyktis, ir nesusipratimai. Dalis žmonių širsta, mat nepasiskiepijus 3 doze baigėsi ir galimybių paso galiojimas – žmonės negali patekti į prekybos centrus ir pramogų vietas. Registrų centras skaičiuoja, kad apie 100 tūkstančių gyventojų nebeteko galimybės turėti galimybių paso. O kai kurie tėvai neslepia pykčio, kad asmens dokumentus ir galimybių pasus tenka rodyti vaikams nuo 12 metų ir 2 mėnesių.

Suomija antradienį paskelbė neleisianti atvykti nepasiskiepijusiems nuo COVID-19 keliautojams iš užsienio, stiprindama kovą su omikron varianto plitimu. Į šalį bus leidžiama atvykti tik tiems keliautojams iš užsienio, kurių Covid-19 testas bus neigiamas ir kurie galės įrodyti, kad yra visiškai pasiskiepiję arba pasveikę nuo COVID-19, po vyriausybės posėdžio paskelbė Vidaus reikalų ministerija.

Per Kūčias COVID-19 pasiglemžė vieną jauniausių šios ligos aukų šalyje – užgeso paauglio gyvybė. Aiškėja, kad jis Santaros klinikose gydytas net virš 6 savaičių taikant visas įmanomas priemones. Nors paauglys sirgo viena gretutine liga, gydytojai pažymi, kad jo sunki būklė buvo nulemta COVID-19. Dar savaitgalį pranešta, kad nuo koronaviruso mirė 10–19 m. amžiaus grupei priklausęs asmuo. Kaip paaiškėjo pirmadienį, tai buvo VUL Santaros klinikose gydytas paauglys.

Priešpaskutinę šių metų savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių Lietuvoje fiksuota 20 proc. mažiau, lyginant su laikotarpiu prieš tai – rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys. Protrūkių žemėlapyje palankios tendencijos stebimos visuose sektoriuose.

Trečiadienį ant ministrų kabineto narių stalo, planuojama, nuguls įstatymas, kuriame daliai darbuotojų numatoma prievolė skiepytis nuo COVID-19. Tiesa, per porą savaičių nuo to, kai projektas išvydo dienos šviesą, iš privalančių skiepytis darbuotojų sąrašo nuspręsta išbraukti švietimo darbuotojus. Taip pat nuspręsta, kad skiepai nebus privalomi asmenims, kurie verčiasi viešuoju administravimu bei profesine karo tarnyba.

Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų komanda pristatė išskirtinį produktą – permatomą apsauginė veido kaukę. Jos veikimo principas toks pat, kaip įprastų medicininių kaukių ar respiratorių, tačiau kaip vienas pagrindinių privalumų pabrėžiama tai, kad ji leidžia matyti žmogaus mimiką.  KTU studentų komanda „Assero Transparent Mask“ kartu su KTU mokslininkų startuoliu „Assero“ pristatė sukurtą permatomos veido kaukės prototipo idėją.

Nuo antradienio galimybių pasas tampa privalomas ir vaikams nuo 12 metų ir dviejų mėnesių. Tai reiškia, kad norėdami patekti į pramogų ir prekybos vietas, jei tai nėra susiję su ugdymo procesu, tokio amžiaus paaugliai turės pateikti galimybių pasą ir tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kitaip tariant, nuo šiandien jei vaikas su tėvais lankosi kine, kavinėje, kitose prekybos ir pramogų vietose, jis taip pat turės turėti galimybių pasą ar jį atitinkančius dokumentus.

Gruodžio 28 d. įsigaliojus naujoms Galimybių paso taisyklėms ir siekiant užtikrinti didesnį bei patogesnį vakcinacijos nuo koronaviruso (COVID-19) prieinamumą Lietuvoje, Nacionalinis kraujo centras (NKC) ne tik plečia vakcinacijos apimtis įrengdamas naujas skiepijimo vietas, bet ir jose dirbti nukreipdamas daugiau profesionalų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pasiskiepijus sustiprinančiąja doze galimybių pasas pratęsiamas iškart neribotam galiojimui, o esant poreikiui – ir per pusvalandį.

Praėjusią parą nustatyti 1596 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1840 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 20 tūkst. 889 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1133 COVID-19 sergantys pacientai – keliasdešimt mažiau, nei buvo praėjusią parą, 116 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 8,9 tūkst.

Prieš pat metų pabaigą, gruodžio 28-ąją, Lietuvoje įsigalioja svarbūs galimybių paso pakeitimai. Gyventojams, kurie nuo COVID-19 skiepijosi prieš daugiau nei 7 mėnesius jis nustos galioti, taip pat galimybių pasas tampa privalomas vaikams nuo 12 metų amžiaus, o pasiskiepiję darbuotojai privalo gauti sustiprinančiąją dozę arba reguliariai testuotis.

Per Kūčias koronavirusas nusinešė vieną jauniausių aukų – mirė nė 18 metų nesulaukęs nesiskiepijęs jaunuolis. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasakoja, kad karantinas truktų tris-keturias savaites, jei šalyje epidemiologinė situacija sparčiai imtų blogėti. Tokiu atveju tektų grįžti ir prie nuotolinio ugdymo, ir prie judėjimo ribojimų tarp savivaldybių.

Naujoji koronaviruso atmaina omikron Lietuvoje dominuojančia taps sausio viduryje, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė. „Sausio viduryje – tikrai. Tiksliai taip negaliu pasakyti, kad sausio 15 dieną bus dominuojanti, bet sausį bus visą Lietuvą padengusi tikrai“, – BNS pirmadienį sakė D. Razmuvienė, paklausta, kada naujoji koronaviruso atmaina taps dominuojančia Lietuvoje.

Nuo gruodžio 28 d., antradienio keičiasi periodinio darbuotojų testavimo tvarka. Pagal ją, praėjus 7 mėnesiams nuo paskutinio skiepo testuotis turės ir pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepiję asmenys. To daryti nereikės neribotą laiką, jei jie bus gavę papildomą COVID-19 vakcinos dozę. Testuotis neribą laiką galės ir tie, kurie yra persirgęs COVID-19 liga (patvirtinta teigiamu PGR tyrimo rezultatu) ir pasiskiepiję pagal pilną schemą.

Į „Kėdainių mugę“ kreipėsi Kėdainių „Aušros“ progimnazijos gimnazistės mama (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). „Kėdainių „Aušros“ progimnazijos mokytoja į darbą atėjo po 10 dienų saviizoliacijos, jausdama COVID-19 ligai būdingus simptomus. Vedė pamokas. Ji yra nepasiskiepijusi ir atsisakė pasidaryti greitąjį testą. Kadangi jai reikia testuotis kas dešimt dienų, toks laikas atėjo po trijų dienų. Testas parodė teigiamą COVID-19. Dėl to daug mokinių turėjo izoliuotis.

Pasaulyje plintant omikron atmainai, ši neaplenkė ir Lietuvos. Kiek anksčiau buvo skelbta apie pirmuosius patvirtintus atvejus. Iškart po didžiųjų metų švenčių pasirodė žinia, kad dar bent 100 atvejų įtariama Klaipėdoje. Šiuo metu koronaviruso tyrimų mėginiai perduoti Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai. Apie tai LRT radijui pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.

Europos Sąjungoje per šiuos metus nuo COVID-19 pasiskiepijo daugiau kaip 78 proc. suaugusių gyventojų, pirmadienį pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.   „Prieš metus tą pačią dieną visoje Europoje prasidėjo vakcinacija nuo COVID-19. Nuėjome ilgą kelią. Šiuo metu pasiskiepiję daugiau kaip 78 proc.

Pirmąją skiepo nuo COVID-19 dozę gavo 242 Lietuvoje esantys migrantai, antrąją – 122, BNS pirmadienį informavo skiepijimą vykdęs Nacionalinis kraujo centras. Jo darbuotojai migrantus jų apgyvendinimo centruose Rukloje, Kybartuose ir Medininkuose pradėjo skiepyti spalio viduryje. Užsieniečiai skiepyti „Pfizer-BioNTech“ vakcinomis. Skiepijant migrantus, didžiausias dėmesys skirtas šeimoms ir vaikams nuo 12 metų.

Lietuvoje jau yra nustatyta virš 50-ies naujosios omikron atmainos atvejų – užsikrėtimai fiksuojami visoje šalyje, didžioji dalis susirgusių jaučia simptomus. Tiesa, omikron diagnozės neišvengė ir paskiepyti asmenys. Kaip portalą tv3.lr informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja, epidemiologė Daiva Razmuvienė, šiuo metu Lietuvoje yra nustatyta virš 50-ies COVID-19 omikron atmainos atvejų.  „Dar neturiu duomenų vienetų tikslumu, bet yra virš 50-ies atvejų.

Jei Lietuvoje blogėtų epidemiologinė situacija ir dėl to prireiktų įvesti karantiną, jis truktų apie tris savaites, būtų taikomas nuotolinis ugdymas, judėjimo ribojimai, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Visas mokymasis ir ugdymas grįžtų į nuotolinį režimą, būtų ribojamas judėjimas, galbūt net tarp savivaldybių. Na, tikėkimės, kad šito nereikės. Mums dar trūksta informacijos, kaip galų gale elgsis naujoji viruso atmaina“, – LRT pirmadienį sakė A. Dulkys.

Socialiniuose tinkluose gyventojai sujudo dėl galimybių paso – užplūdo klausimai, ar jis nuo rytojaus galios ir tiems žmonėms, kurie dar negavo sustiprinančios vakcinos dozės, bet jau praėjo 7 mėnesiai, o galimybių pasą jie buvo gavę ilgiau iki sausio ar vasario mėnesio. Registrų centro specialistas paaiškina, kad galimybių pasas galios jiems tiek, kiek yra nurodyta informacinėje sistemoje, panaikinti jų neketina.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 5 029 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė 38 anksčiau užsikrėtę žmonės, pirmadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną skelbta apie 6 252 naujus COVID-19 atvejus ir 16 pacientų mirtį. Naujausi sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad šalies ligoninėse gydomi 21 109 COVID-19 pacientai. Dirbtinis plaučių vėdinimas reikalingas 2 069 iš jų. 38 mln.

Šeštadienį Kaune vykęs SEL koncertas supykdė dalį visuomenės – buvo pastebėta, kad dauguma koncerte esančių žmonių nedėvi kaukių, rašo „Kauno diena“. „Man išvis net neįdomu apie tai šnekėti“, – „Kauno dienai“ teigė dainininkas Egidijus Dragūnas, paklaustas, ką mano apie kaukių nedėvėjusius jo gerbėjus.