Ji patvirtino, kad šiandien turėtų vykti Vyriausybės posėdis ir dėl naujų kontrolės priemonių.
„Tikrai žinome, kad yra šventinis laikotarpis, vyksta daugybė renginių, sakykime, planuojami ir šventiniai susitikimai. Tai vėlgi pagrindinis prašymas tiek renginių organizatoriams, tiek ir tos priemonės, kurios truputį bus koreguojamos, bus siūlomos Vyriausybės posėdyje.
Pavyzdžiui, būtinas respiratorių naudojimas visų renginių metu, nebūtinų kavos pertraukų peržiūrėjimas, ar jų reikėtų renginio metu, kai tada žmonės buriuojasi be apsaugos priemonių“, – kalbėjo ji.
Pakeitimai dėl galimybių paso
Taip pat ji nurodė, kad bus peržiūrimi reikalavimai ir tolesnei perspektyvai dėl galimybių paso galiojimo, serologinio testo išėmimo.
„Kiek žinau, dabar bus pateiktas svarstymas dėl galimybių paso galiojimo iki 6 mėnesių po vakcinacijos ir po persirgimo. Ir toliau reikės arba revakcinuotis, arba bus kiti sprendimai“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Anot jos, serologinių tyrimų patikinimus plintant omikorn atmainai nebetenka prasmės.
„Kadangi dabar žmonės pasidaro serologinį testą ir jis jau nieko nerodo, jeigu ten yra vos vos apatinė normos riba ir gauna galimybių pasą, tačiau žinome, kad ši omikron atmaina tikrai plinta 3–5 kartus greičiau nei delta atmaina, todėl tos minimalios imunologinės apsaugos tikrai neužtenka“, – teigė Ž. Gudlevičienė.
Antikūnų tyrimo reikia nuspręsti dėl boosterio
Portalas tv3.lt primena jau rašęs, kad nors šiuo metu pagal Vyriausybės nutarimą yra įtraukta, kad atlikę antikūnų tyrimą, jam esant teigiamam, 60 d. galima turėti ir galimybių pasą, ši nuostata gali keistis.
„Tačiau iš situacijos, kurią turime šiandien, matome, kad yra labai skirtingai laboratorijose interpretuojami, arba turimos skirtingos metodikos, skirtingi titrai. Šiandien, kada turime omikron, kada žinome, kad ne visos šalys jį [antikūnų testą] taiko apskritai ir galimybių pasui, vėlgi planuojame svarstyti, kad šiuo metu būtų labai abejotinas tolimesnis galimybių paso [su juo] galiojimas.
Bet šiandien teisės aktuose tokia galimybė yra. Tačiau turime turėti mintyje, kad jei pasidarome serologinį antikūnų tyrimą ir turime minimalų titrą, tai 60 d., kaip minėjo profesorė, yra tvaru, saugu ir efektyvu 4 mėnesius“, – kalbėjo ji.
Anot viceministrės, labiau antikūnų tyrimas labiau reikalingas tam, kad galėtume atsakyti, ar jau galime vakcinuotis boosterine doze po 3–4 mėnesių.
„Tačiau tikrai abejotinas jo tikslingumas, kai praeina 6,5–7 mėnesiai ir dar prasitęsti galimybių pasą neapsisprendžiant, ar reikia boosterinės dozės“, – sakė A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Per vakar mirė 23 žmonės, 120 pacientų – reanimacijose
Praėjusią parą nustatyti 1655 nauji COVID-19 atvejai, mirė 23 žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė 10 vyresnių nei 80-ies metų žmonių, devyni mirusieji priklausė 70–79 metų grupei. Dar dviem mirusiesiems buvo per 50-imt, o po vieną mirusį žmogų priklausė 90–99 ir 60–69 metų grupėms.
Pilnai paskiepyti buvo šeši iš jų: trys žmonės priklausė 70–79, du – 80–89, o vienas – 50–59 metų grupėms.
Iš 7,2 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 599. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama apie 13,6 tūkst. mirčių.
Praėjusią parą 1925 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 16 tūkst. 88 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1271 COVID-19 sergantys pacientai – beveik pusšimčiu mažiau, nei buvo prieš parą, 120 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 15,7 tūkst. molekulinių (PGR) ir beveik 4 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų kiek sumažėjo ir siekia 771 atvejį. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat sumažėjo ir siekia 10,4 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 506 tūkst. gyventojų, o nuo jos mirė 7,2 tūkst. žmonių.
