Koronavirusas COVID-19

Išaugęs COVID-19 atvejų skaičius sietinas su susibūrimais ir renginiais per šventes bei omikron atmainos plitimu, teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė. „Rezultatą tokį turime, nes puikiai žinome, kad virusui reikia susibūrimų ir tos šventės, kurios vyko tiek per Kalėdas, tiek tarpušvenčiu, tiek per Naujuosius, taip pat įvairūs renginiai tikrai turėjo įtakos virusui išplisti“, – BNS antradienį sakė specialistė.

Nors naujausi duomenys iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) dėl omikron atmainos nuteikia optimistiškai, specialistai teigia, kad su išvadomis skubėti nereikėtų. Jie pažymi, kad Europoje dabar tiek kitokios klimatinės sąlygos, tiek demografinė situacija. Negana to, naują užsikrėtimų bangą Lietuvoje gali nulemti šventinis laikotarpis ir pamirštos saugumo priemonės. Epidemiologai konstatuoja, kad omikron atmaina jau plinta šalies viduje – tokių atvejų jau yra daugiau nei pusė iš nustatytųjų.

Kol šalies gyventojai skiepijasi trečiąja sustiprinančia vakcina nuo koronaviruso, Sveikatos apsaugos ministerija jau prabyla apie būsimą ketvirtą skiepo dozę. Papildomai kitų metų rudeniui Lietuva jau užsisakė milijoną „Pfizer“ gamintojo vakcinų. Oficialiai ketvirtą skiepą nuo koronaviruso patvirtino Izraelis ir tapo pirmąja šalimi, pradėjusia antrąją revakcinaciją. 73 metų Gema nuo koronaviruso skiepijasi sustiprinančia 3 doze ir sako, jei reiks – eis vakcinuotis ir 4-tą kartą.

Praėjusią parą nustatyti 2278 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai – didžiausias paros atvejų skaičius nuo lapkričio vidurio. 15 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1,6 tūkst. žmonių buvo paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 17,3 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1046 COVID-19 sergantys pacientai, 109 iš jų – reanimacijoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo vaikams galimybių pasą duoti su antigeno testu, kitaip žada kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). „Mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą, jei galimybių paso situacija liks tokia, kokia yra dabar. Vakar susitikęs su premjere aš pasiūliau tokį sprendimą: Vyriausybė savo artimiausiame posėdyje galėtų įtraukti kaip vieną iš galimybių paso gavimo sąlygų greitąjį antigeno testą“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentas.

Nacionalinis kraujo centras tęsia skiepijimo nuo COVID-19 akciją šalies didmiesčių prekybos centruose. Antradienį suaugusieji ir vaikai nuo 12 metų be išankstinės registracijos turės galimybę pasiskiepyti Kauno „Akropolyje“. Nuo 11 iki 16 val. bus skiepijama „BioNTech“ ir „Pfizer“ gamintojų „Comirnaty“ vakcinomis. Anot Kraujo centro, Kauno „Akropolyje“ bei sostinės „Panoramoje“ veiks ir kraujo donorystės vietos.

Izraeliui ką tik pranešus apie pirmą „fluronos“ – gripo (angl. flu) ir koronaviruso – atvejį specialistai konstatuoja, kad vienu metu susirgti šiomis dviem infekcijomis tikrai įmanoma. Tiesa, nors Lietuvoje tokių atvejų kol kas nefiksuota, neslepiama, kad tą sudėtinga būtų padaryti vien dėl to, jog testavimo apimtys dėl gripo yra kur kas menkesnės. Bet kuriuo atveju medikai įspėja, kad toks infekcijų „miksas“ sveikatai daug pavojingesnis. Izraelyje užfiksuotas retas dvigubos infekcijos atvejis.

Omikron atmainai sparčiai plintant pasaulyje, griežtėjant taisyklėms pigių oro linijų bendrovės „Wizzair“ ir „Ryanair“ stabdo 20 maršrutų iš Lietuvos. „Ryanair“ paskelbė, kad sausį Iš Vilniaus nebeliks populiarių skrydžių į Didžiąją Britaniją – Birmingamą, Liverpulį, taip pat lėktuvai nebekils ir į Izraelį – Tel Avivą. O po švenčių iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją skrendantys emigrantai sako namo grįžtantys pačiu laiku.

Kauno apskrities policija pradėjo administracinę teiseną dėl galimų koronaviruso pandemijos valdymo priemonių pažeidimų gruodį „Žalgirio“ arenoje vykusiame SEL koncerte. Pareigūnai sulaukė skundų, jog daugybė renginio dalyvių nedėvėjo kaukių, nesilaikė saugaus atstumo.

Pasaulio valstybėms švelninant izoliacijos dėl koronaviruso taisykles, jas peržiūrėti planuoja ir Lietuva, sprendimai turėtų paaiškėti artimiausiomis dienomis, sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė. „Šiuo metu peržiūrimos visos izoliavimo taisyklės, reikia pažiūrėti, kas keistina, nes situacija sparčiai keičiasi, keičiasi situacija ir Europoje. Aš manau, kad per šiandien ir rytoj turėsime sprendimą“, – pirmadienį BNS sakė viceministrė.

Praėjusią parą nustatyti 1208 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 14 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą keturi žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 118 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1059 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis daugiau nei nei praėjusią parą, 108 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 5,3 tūkst.

Duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius kritikuoja Statistikos departamento sprendimą cenzūruoti COVID-19 statistiką. Pasak jo, tai ne tik trukdo susidaryti objektyvų vaizdą apie epidemiologinę situaciją, bet kartu apskritai prieštarauja statistikos esmei. Apie tai mokslininkas sekmadienį parašė savo socialinių tinklų paskyroje. Kritikuoja sprendimą dėl statistikos Mokslininkas sako, kad praėję metai duomenų atžvilgiu buvo neblogi.

Pirmąją metų dieną Lietuvoje buvo patvirtinti 1149 koronaviruso atvejai, 16 žmonių mirė, sekmadienį praneša Statistikos departamentas. Visi mirusieji, išskyrus vieną, buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Ligoninėse šiuo metu gydoma 990 COVID-19 sergančių pacientų – pora dešimčių daugiau nei praėjusią parą, 103 iš jų – reanimacijoje. Statistikos departamentas nurodo, kad sausio 1-ąją nuo koronaviruso paskiepytų žmonių nebuvo. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 4,7 tūkst.

Praėjusią parą nustatyti 1945 nauji COVID-19 atvejai, mirė 12 žmonių, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Septyni mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 714 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 6 tūkst. 875 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 967 COVID-19 sergantys pacientai – keliasdešimt mažiau nei praėjusią parą, 95 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 10,4 tūkst.

Pagal naujausius laboratorijų pateiktus duomenis, Lietuvoje šiuo metu iš viso patvirtinti 74 omikron atvejai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktų epidemiologinių tyrimų duomenimis, įvežtinių atvejų dalis mažėja lyginant su ankstesniais duomenimis. Šiuo metu įvežtiniai atvejai sudaro mažiau nei pusę (38 proc.)visų patvirtintų omikron atvejų, rašoma NVSC pranešime.

Nuo pirmadienio, sausio 3 dienos, koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąraše pokyčių nenumatoma. Raudonoje ir pilkoje zonoje lieka visos pasaulio šalys, išskyrus geltonoje zonoje esantį Majotą, bei 7 Pietų Afrikos regiono šalis, esančias šalių, iš kurių atvykus taikomos sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės, kategorijoje. Kitą savaitę galios tie patys reikalavimai ir rekomendacijos, kurios galioja ir šiuo metu.

Praėjusią parą nustatytas 1831 naujas COVID-19 atvejis, mirė devyni žmonės, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Penki mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1659 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 17 tūkst. 593 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1039 COVID-19 sergantys pacientų – keliolika mažiau nei praėjusią parą, 103 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 9,5 tūkst.

Nuo šiol didmiesčių gyventojai nuo COVID-19 pasiskiepyti gali ir prekybos centruose. Daliai tokia naujovė gali padėti aplenkti eiles stambiuose vakcinacijos centruose, kur įvedus naują tvarką dėl galimybių paso fiksuojami didžiuliai žmonių srautai. O Sveikatos apsaugos ministerija dar kartą teisinasi dėl antikūnų testų, kodėl vieni gyventojai nuo sausio 10-osios toliau galės juos naudoti galimybių pasui gauti, o kiti ne, nors medikai raginai šių testų išvis vengti.

Nėra matomo pagrindo siūlyti Lietuvoje įvesti masinį privalomąjį skiepijimą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Šiuo metu to siūlyti tikrai nematome pagrindo“, – televizijos kanalui „Info TV“ ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms ir neaiškumams dėl COVID-19 serologinių tyrimų ir galimybių paso, Sveikatos apsaugos ministerija atsako į aktualius klausimus. Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kad nuo 2022 m. sausio 10 d. serologinis tyrimas po vakcinacijos nebebus sąlyga gauti galimybių pasą.

Valstybės duomenų analitika ketvirtadienį paskelbė, kad nuo šiol COVID atvirų duomenų rinkiniuose nebeliks jokių papildomų duomenų apie jaunesnius nei 20 metų amžiaus asmenis. Apie tai Valstybės duomenų analitika pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Pastebėjome, kad atvirų duomenų rinkiniai yra naudojami ne pagal paskirtį.

Vyriausybė nusprendė, kad nuo sausio 10 d. paskiepytiems žmonėms galimybių paso su teigiamu antikūnų testu išsiimti nepavyks. Nors visuomenė ne visai liko supratusi tokį sprendimą, profesorė Ligita Jančorienė tvirtina, kad manymas, jog serologinių tyrimų atlikimas kaip nors atspindi žmogaus imuninę apsaugą turbūt nėra teisingas.

Vyriausybei priėmus naują sprendimą nebeišduoti galimybių paso su teigiamu antikūnų testu paskiepytiems asmenims, kilo pasipiktinimas, ar tokia tvarka pagrįsta. Imunologai gi aiškina, kad kito kelio nebuvo, mat kol kas neįmanoma nustatyti, kiek antikūnų būtų pakankama ir koks jų apsaugos vaidmuo būtent prieš omikron atmainą.

Praėjusią parą nustatyti 1697 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 11 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1910 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 21 tūkst. 49 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1050 COVID-19 sergantys pacientų – keliasdešimt mažiau nei praėjusią parą, 104 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 9,7 tūkst.

Prezidentas Gitanas Nausėda galimybių pasą vaikams mato kaip testavimo skatinimo priemonę, todėl nesikreips dėl jo į Konstitucinį Teismą (KT), jei vaikams bus užtikrintas testavimas mokykloje, sako šalies vadovo patarėja socialiniams klausimams Irena Segalovičienė. Tačiau, pasak patarėjos, sprendimas nesikreipti į KT dėl galimybių paso vaikams, kaip prašė judėjimas „Basos mamos“, gali keistis, jei vaikams nebus užtikrintos galimybės šį dokumentą gauti per testavimąsi mokyklose.

Prezidentas Gitanas Nausėda kaip pagrįstą vertina siūlymą nustatyti privalomą skiepijimą tam tikrų sektorių darbuotojams, tačiau kartu turi būti nustatytas žalos kompensavimo mechanizmas, sako šalies vadovo patarėja socialiniams klausimams Irena Segalovičienė. „Prezidentas jau anksčiau yra pasisakęs ne kartą, kad matytų pagrįstumą tokiame sprendime, ypatingai kalbant apie gyvybiškai svarbius sektorius. Tačiau prezidentas išsako ir, jo nuomone, būtinas sąlygas.

Startuoja dar viena Nacionalinio kraujo centro (NKC) iniciatyva - šiandien, gruodžio 30 d., Vilniaus „Akropolyje“ prasideda vakcinacijos turas, kuris tęsis kituose sostinės ir didmiesčių prekybos centruose. Čia įrengtoje mobilioje vakcinacijos vietoje saugiomis vakcinomis nuo koronaviruso (COVID-19) bus galima pasiskiepyti greičiau ir patogiau, be išankstinės registracijos visiems gyventojams ir vaikams nuo 12 metų, o galimybių paso galiojimą pratęsti vietoje arba tą pačią dieną.

Šešių visuomenininkų grupelė – tarp jų ir aktorius Gediminas Storpirštis, sportininkas Žydrūnas Savickas įteikė Prezidentui Gitanui Nausėdai internete surinktus ir teisinės galios neturinčius parašus prieš galimybių pasus. Skambiai juos pavadino – Tautos balsu ir paragino Prezidentą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tiesa, po pokalbio su Prezidentu visuomenininkai liko nusivylę – Nausėda į Konstitucinį Teismą kreipėsi – tik savaip.

Dėl užsikrėtimo koronavirusu atvejų, susijusių tiek su omikron, tiek su delta variantais, „cunamio“ šalių sveikatos apsaugos sistemos artės prie „griūties ribos“, trečiadienį perspėjo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). PSO teigė, kad susirūpinimą keliantys delta ir omikron variantai yra „grėsmės dvynės“, dėl kurių naujų COVID-19 atvejų skaičius pasiekė rekordines aukštumas, todėl padaugėjo hospitalizacijų ir mirčių.

Estijoje omikron tapo dominuojančia koronaviruso atmaina, paaiškėjus, kad šis variantas praėjusią parą šalyje sukėlė daugiau nei pusę visų naujų COVID-19 atvejų, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos departamentas. „Tarp antradienį nustatytų teigiamų koronaviruso testų 55 proc. buvo omikron padermės atvejai.

Įsigaliojus sugriežtintai naujai COVID-19 valdymo tvarkai, gyventojai užplūdo medicinos klinikas. Tie, kurie pasiskiepijo pagal pilną vakcinacijos kursą, bet skiepytis sustiprinančiąja doze neskuba, itin aktyviai tiriasi, kad vėl galėtų naudotis galimybių pasu. Tačiau klinikos praneša – vietų atlikti tyrimus šiemet nebėra. Specialistai taip pat informuoja, kokie tyrimai nebetinka galimybių pasui gauti.

Šiuo metu vyksta intensyvūs bylos dėl galimybių paso parengimo teisminiam nagrinėjimui darbai, sprendimas tikėtinas vasarį, sako Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkė Danutė Jočienė.  „Konstitucinis Teismas yra išdėstęs poziciją bylą nagrinėti paankstinta tvarka, tai reiškia, kad šiuo metu vyksta intensyvūs bylos parengimo teisminiam nagrinėjimui darbai.

Prieš kelias dienas pranešta skaudi žinia – per Kūčias nuo koronaviruso mirė 16 metų paauglys. Medikai dėl jo gyvybės kovojo daugiau nei 1,5 mėnesio ir gelbėjo visais įmanomais būdais. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys apgailestauja, kad kitą kartą tik tokios liūdnos istorijos paskatina priimti sprendimus dėl sveikatos.

Vyriausybei vis dažniau užsimenant apie karantiną, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad, jei Lietuvoje vėl prisireiktų įvesti šį režimą, jis būtų toks pat griežtas, kaip šių metų sausį, kai buvo ribojamas gyventojų judėjimas ir kontaktai. Apie tai ministras kalbėjo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Ministro teigimu, rodiklis, pagal kurį būtų sprendžiama, ar Lietuvoje atėjo metas įvesti karantino režimą, yra 240 užimtų lovų reanimacijoje.

Bene daugiausia aistrų 2021-aisiais sukėlė skiepai nuo koronaviruso, o įvedus galimybių pasą ir suskirsčius žmones į pasiskiepijusius ir nepasiskiepijusius kilo didžiulis visuomenės nepasitenkinimas iš abiejų pusių. Paskiepyti žmonės nenorinčius vakcinuotis kritikavo ir toliau kritikuoja, o neskiepyti dar aršiau puolė ginti savo teisių kai kur įžvelgdami net ir nebūtas sąmokslo teorijas.

Visame pasaulyje sparčiai plintant koronaviruso omikron atmainai apie griežtesnes COVID-19 pandemijos valdymo priemones kalba ir Lietuva. Nors galutinį sprendimą dar turės priimti Seimas, Vyriausybė jau pritarė, kad nuo kitų metų vasario daliai darbuotojų būtų privaloma skiepytis nuo COVID-19. Be to, vis dažniau pasigirsta kalbos apie karantino įvedimą.

Pasaulyje per pastarąsias septynias dienas užregistruota rekordiškai daug susirgimų COVID-19: gruodžio 22–28 dienomis per parą vidutiniškai buvo nustatoma daugiau kaip 935 tūkst. atvejų, rodo trečiadienį paskelbti naujienų agentūros AFP duomenys. Šie skaičiai – didžiausi nuo pirminės koronaviruso atmainos atsiradimo 2019 metų pabaigoje – grindžiami kiekvienos šalies sveikatos apsaugos institucijų kasdien pateikiamais duomenimis.

Vyriausybei pritarus dėl dalies specialybių privalomo skiepijimo sveikatos apsaugos viceministrė neatmetė galimybės ateityje įtraukti daugiau sričių profesijų. Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų vasario daliai darbuotojų būtų privaloma skiepytis nuo COVID-19. Nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Galutinį sprendimą šiuo klausimu dar priims Seimas.

Nuo šiol antikūnų testas nebetiks galimybių pasui gauti, jei jį atliks nuo COVID-19 pilnai paskiepytas žmogus, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. Toks sprendimas argumentuojamas tuo, kad plintant omikron atmainai nežinoma, ar antikūnų buvimas yra pakankama apsauga ir kiek laiko tokia apsauga galioja.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl antikūnų testo, kai žmogus yra skiepytas COVID-19 vakcina, tinkamumo galimybių pasui gauti. Tiesa, siūlomas pereinamasis laikotarpis, kad jau gavę teigiamą testo rezultatą jis galiotų numatytas 60 dienų. Šiuo metu galimybių pasas išduodamas ir asmenims, kurie prieš mažiau nei 60 dienų yra gavę teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų vasario daliai darbuotojų būtų privaloma skiepytis nuo COVID-19. Nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Galutinį sprendimą šiuo klausimu dar priims Seimas.

Plintant naujajai koronaviruso omikron atmainai per Europą ritasi ir naujų suvaržymų banga. Tarp jų – ir griežtinami reikalavimai keliautojams. Ar Lietuvai taip pat metas reikalauti neigiamo PGR testo iš visų atvykstančiųjų, nepriklausomai nuo jų imunizacijos statuso? Dar prieš didžiųjų metų švenčių pradžią ne vienas stebėjosi, kodėl į tėvynę parvykstantiems emigrantams netaikomi griežtesni reikalavimai, jei jie atskrenda ir iš Europos ar kitų, ne Afrikos žemyno, šalių.

Į naujienų portalą JP kreipėsi Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos vieno iš mokinių tėtis, kuris skundėsi, jog vienai iš progimnazijos mokytojų įtariama omikron atmaina, tačiau apie tai tėvai sužinojo tik kone paskutinę akimirką. „Kūno kultūros pamoka, prieš moksleivių atostogas, buvo antradienį, gruodžio 21 d., o pranešimą trumpąja žinute apie reikalingą izoliaciją, gavome tik gruodžio 27 d., kai iki izoliacijos pabaigos buvo likusios 3 dienos.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė naujų COVID-19 liga sergantiems pacientams skirtų vaistų siunta. Farmacijos kompanijos „Roche“ sukurtas preparatas „Ronapreve“ (kasirivimabo ir imdevimabo derinys) bus skiriamas nesunkia COVID-19 ligos forma sergantiems ligoninių pacientams, kuriems nereikia papildomo deguonies.

Praėjusią parą nustatyti 1948 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 11 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1815 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 22 tūkst. 175 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1072 COVID-19 sergantys pacientai – keliasdešimt mažiau nei praėjusią parą, 109 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 11 tūkst.

Susirgimai naująja omikron atmaina gali ir nebūti tokie sunkūs, tačiau tam patvirtinti vis dar labai trūksta duomenų, konstatuoja specialistai. Negana to, jie pastebi, kad esama ir prieštaringų duomenų, kurie taip optimistiškai nenuteikia. Kaip bebūtų, sutinkama, kad dar sausį omikron taps dominuojančia atmaina ir nuvilnijus gruodžio šventėms neišvengiamai padidins sergančiųjų skaičių.

Pasikeitus galimybių paso galiojimo taisyklėms – parduotuvėse ir žmonių pyktis, ir nesusipratimai. Dalis žmonių širsta, mat nepasiskiepijus 3 doze baigėsi ir galimybių paso galiojimas – žmonės negali patekti į prekybos centrus ir pramogų vietas. Registrų centras skaičiuoja, kad apie 100 tūkstančių gyventojų nebeteko galimybės turėti galimybių paso. O kai kurie tėvai neslepia pykčio, kad asmens dokumentus ir galimybių pasus tenka rodyti vaikams nuo 12 metų ir 2 mėnesių.

Suomija antradienį paskelbė neleisianti atvykti nepasiskiepijusiems nuo COVID-19 keliautojams iš užsienio, stiprindama kovą su omikron varianto plitimu. Į šalį bus leidžiama atvykti tik tiems keliautojams iš užsienio, kurių Covid-19 testas bus neigiamas ir kurie galės įrodyti, kad yra visiškai pasiskiepiję arba pasveikę nuo COVID-19, po vyriausybės posėdžio paskelbė Vidaus reikalų ministerija.

Per Kūčias COVID-19 pasiglemžė vieną jauniausių šios ligos aukų šalyje – užgeso paauglio gyvybė. Aiškėja, kad jis Santaros klinikose gydytas net virš 6 savaičių taikant visas įmanomas priemones. Nors paauglys sirgo viena gretutine liga, gydytojai pažymi, kad jo sunki būklė buvo nulemta COVID-19. Dar savaitgalį pranešta, kad nuo koronaviruso mirė 10–19 m. amžiaus grupei priklausęs asmuo. Kaip paaiškėjo pirmadienį, tai buvo VUL Santaros klinikose gydytas paauglys.