Komentuodamas situaciją dėl omikron A. Dulkys priminė, kad atvejų didesnis skaičius nėra pagrindinis dalykas.
„Pagrindinis dalykas, kokį poveikį tas atvejų skaičius gali daryti mūsų sveikatos apsaugos sistemai. Reiškia, apie priemones, galimus pasiūlymus diskutuojama jau dabar, ruošiamasi, kad nebūtų paskutinę naktį, dieną. Tačiau tendencijas turime pažiūrėti, ar pacientų skaičius reanimacijose artėja link 215, ar artėja link 240, ar ne. Ir jei matytume tendencijas, kad yra apie 240 pacientų, tai yra žinutė, kad Lietuvai reikia labai griežtų sąlygų ir kas atitiktų karantino sąlygas.
Jei judame link 215, reiškia, turime iš esmės peržiūrėti, kaip organizuojami renginiai, galbūt įvesti, sustiprinti kažkokius ribojimus. Mus turi gąsdinti ne atvejų skaičius, naujos atmainos tikrai neišvengsime, ji paplis. Dabar atidžiai turime žiūrėti, kokį realų poveikį ji daro sveikatos sistemai. Šiandien yra lygiai tokia pati stabili situacija, kokia buvo vakar, bet ją mes stebime“, – prieš Vyriausybės posėdį kalbėjo ministras.
Jis pažymėjo, kad dėl įvairių priemonių darbine prasme yra tariamasi, bet šiandien Vyriausybės posėdyje nėra priemonių, nes tendencijos nerodo, kad to reiktų.
Projekto dėl privalomų skiepų dar neteiks
Paklaustas, ar šiandien Vyriausybei bus teikiamas projektas dėl privalomo skiepijimo, ministras teigė, „panašu, kad dar šiandien nespėjama.“
„Penktadienį paskelbėme viešai projektą, gavome pirmadienį, antradienį nemažai įvairių pasiūlymų, diskusijų, komanda tebedirba. Tad gali būti, kad pradžiai pirmadienį aptarsime neformaliame ministrų kabinete. Kadangi norime, kad atitiktų visą teisėkūros procesą ir galėtume įvertinti visus pasiūlymus, panašu, kad šiandien nespėjame“, – sakė ministras.
Tuo metu kalbėdamas apie kilusį šaršalą dėl galimybių paso pakeitimų nuo gruodžio 28 d. A. Dulkys siūlė labai paprastą sprendimo būdą.
„Man atrodo, kad tų taisyklių yra daug ir jos gal visiems atrodo sudėtingos, bet, matyt, pagrindinė žinutė yra ta, kad paprasta tą problemą išspręsti – tiesiog pasiskiepyti trečiąja, sustiprinančiąja doze. Ir tada visi reikalai stoja į savo vėžes. Tą ir norėčiau pakviesti padaryti“, – sakė ministras.
100 įtariamų omikron atvejų
Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė. Ji įspėjo, kad šalys jau fiksuoja vietinį viruso plitimą, o naujajai atmainai tapti dominuojančia pakanka ir vos trijų savaičių. Tuo metu Lietuvoje jau fiksuota 14 omikron atvejų ir 100 įtarimų.
Seimo Sveikatos reikalų komitete pristačiusi naujausią informaciją dėl omikron plitimo epidemiologė pažymėjo, kad nors didesnio ligos „piktumo“ patvirtinti dar negalima, šalys jau įspėjamos ruoštis galimam didesniam pacientų antplūdžiui.
„Naujasis omikron variantas yra labiausiai besiskiriantis nuo kitų iki šiol aptiktų variantų ir šiai atmainai būdinga tai, kad nustatytos mutacijos gali būti susijusios su vakcinų veiksmingumo sumažėjimu ir padidėjusia reinfekcijos rizika. Nes nustatytos mutacijos yra susijusios su koduojančio spyglio baltymo pokyčiais“, – komentavo L. Ašoklienė.
Ji konstatavo, kad omikron atmainos, palyginus su delta, užkrečiamumas yra 3–5 kartus didesnis.
„Taip pat turbūt didžiausią nerimą kelia ligos pasireiškimas dėl galimo ligos sunkumo. Dabartiniai duomenys lyg ir teigia, kad pati liga yra lengvesnė, bet visos tarptautinės organizacijos atkreipia dėmesį, kad kol kas yra nepakankamai duomenų, kad būtų galima pasakyti, kad ši atmaina yra lengvesnė. Nes jai yra būdingas greitesnis plitimas ir per trumpą laiką atsiradus dideliam skaičiui susirgimų, galimi ir sunkūs ligos atvejai, kas vėlgi gali turi įtakos sveikatos sektoriui“, – perspėjo epidemiologė.
Tapti dominuojančiai pakanka 3 savaičių
Nors šiuo metu yra pateikiami įvairūs viruso plitimo scenarijai, tačiau L. Ašoklienė įspėjo, kad bet kuriuo atveju plitimas ir susirgimų skaičiaus augimas gali būti labai staigus.
Kaip nurodė ji, situacija JAV, lyginant su prieš kelias savaites teiktomis prognozėmis dėl omikron atmainos, rodo, kad ji per labai trumpą laiką tampa dominuojanti.
Kiti įdomūs duomenys yra iš Danijos, kurie rodo, kad delta atmainai įsitvirtinti reikėjo 6 savaičių, tuo metu omikron atmainai pakanka 3 savaičių, kai jis tampa dominuojantis ir pradeda plisti šalyse.
„Taigi šalys labai atsargiai vertina ir ruošiasi. Ypač didelis dėmesys tenka sveikatos sektoriaus pasiruošimui, nes daugelyje šalių dabar matoma geresnė situacija, kai kalbama apie sveikatos sektoriaus apkrovimą. Bet vis tik prognozuojama, kad tų sunkių atvejų padaugės ir užimtumas, ypač reanimacijos lovų, bus didesnis“, – kalbėjo L. Ašoklienė.
Kartu ji atkreipė dėmesį į Danijos paskelbtus duomenis, kaip vystėsi omikron pagal atskiras amžiaus grupes: „Tai matoma, kad išsiskiria viena amžiaus grupė – nuo 20 iki 29 m. amžiaus, kur omikron atvejų yra nustatoma daugiausiai.“
Nustato jau tik ir iš PGR tyrimų
Pagal paskutinius Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenis, 95 pasaulio šalyse yra nustatyti beveik 35 tūkst. omikron atvejų.
„Tai yra patvirtinti atvejai, nustatyti sekoskaitos tyrimais. Europos Sąjungoje turime 28 tokias šalis, kur yra nustatyta daugiau kaip 4600 atvejų. Taigi omikron yra registruojamas beveik visose šalyse.
Ir jei pradžioje omikron atvejai buvo daugiau susiję su kelionėmis, įvežtiniai, šiuo metu jau registruojamas vietinis plitimas šalyse. Ir šalys praktiškai pereina prie strategijos, kad patvirtina ne tik pagal sekoskaitos tyrimus, bet ir PGR tyrimus, kurie leidžia įtarti vieną ar kelias omikron atmainai būdingas mutacijas. Ir to visiškai pakanka, kad atvejai būtų įtarti ir nustatyti“, – aiškino L. AŠoklienė.
Šiuo metu Lietuvoje sekoskaitos tyrimais yra patvirtinta 14 omikron atvejų, dar apie 100 yra įtariami. Patvirtinti atvejai daugiausiai susiję su įvežtiniais atvejais, tačiau du jau yra nustatyti tarpo šeimos atvejų, 2 atvejų užsikrėtimo aplinkybių nepavyko nustatyti.
L. Ašoklienė pažymėjo, kad viena svarbiausių priemonių stabdant naujos atmainos plitimą – skiepijimasis sustiprinamąja vakcinos doze.
Per vakar mirė 23 žmonės, 120 pacientų – reanimacijose
Praėjusią parą nustatyti 1655 nauji COVID-19 atvejai, mirė 23 žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė 10 vyresnių nei 80-ies metų žmonių, devyni mirusieji priklausė 70–79 metų grupei. Dar dviem mirusiesiems buvo per 50-imt, o po vieną mirusį žmogų priklausė 90–99 ir 60–69 metų grupėms.
Pilnai paskiepyti buvo šeši iš jų: trys žmonės priklausė 70–79, du – 80–89, o vienas – 50–59 metų grupėms.
Iš 7,2 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 599. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama apie 13,6 tūkst. mirčių.
Praėjusią parą 1925 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 16 tūkst. 88 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1271 COVID-19 sergantys pacientai – beveik pusšimčiu mažiau, nei buvo prieš parą, 120 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 15,7 tūkst. molekulinių (PGR) ir beveik 4 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų kiek sumažėjo ir siekia 771 atvejį. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat sumažėjo ir siekia 10,4 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 506 tūkst. gyventojų, o nuo jos mirė 7,2 tūkst. žmonių.
