Subalansuokite savo gyvenimą

Dirgliosios žarnos sindromas: pasiekti remisiją padeda tik kompleksinis gydymas Dirgliosios žarnos sindromas – funkcinis žarnyno susirgimas, pasireiškiantis virškinamojo trakto sutrikimais, kurie neigiamai veikia gyvenimo kokybę, ilgainiui gali atsirasti ir psichologinių problemų.

Sklandus virškinimas – raktas į gerą savijautą, tačiau jam sutrikus nebūtina skubėti griebtis vaistų, nes kelios vaistažolės padės pagerinti virškinimą. Kaip socialiniuose tinkluose skelbia Lietuvos fitoterapijos asociacija, virškinimo sistema yra viena svarbiausių žmogaus organizme, ji atsakinga už maisto skaidymą, maistinių medžiagų pasisavinimą, atliekų šalinimą.

Artėjantis ruduo ne tik apdovanoja gausiomis sodo ir daržo gėrybėmis, bet ir atneša sveikatos sutrikimus. Gydytojai pastebi, kad rudenį padaugėja besiskundžiančių pilvo skausmais pacientų, todėl dalijasi išsamiais patarimais, kaip nuo to apsisaugoti ir pasirūpinti savimi susirgus.

Kasos vėžio išgyvenamumo rodikliai yra vieni mažiausių – dėl to jis vadinamas tyliuoju žudiku. Tačiau yra mažai žinomų matomų ligos požymių, kuriuos labai svarbu pastebėti. Žmonės įspėjami apie du ankstyvuosius kasos vėžio požymius, kuriuos būtina pastebėti laiku.  Kasos vėžys vėl atsidūrė dėmesio centre, kai nuo šios ligos mirė vos prieš kelis mėnesius diagnozę išgirdęs TV laidų vedėjas Džeris Sprindžeris.

Pilvo skausmai dažnai būna pirmasis signalas, kad virškinamajam traktui kažkas negerai. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių šio skausmo priežasčių – sutrikęs tuštinimasis. Nors toks nemalonus simptomas kamuoja ne vieną, vis dėlto, kalbėti apie tai vengiama ir manoma, kad problema išsispręs savaime.

Dujų kaupimasis žarnyne ir pilvo pūtimas pasitaiko itin dažnai. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip dėmesio nevertas nemalonumas, tačiau išties besikaupiančios dujos gali sukelti ne tik diskomfortą ar pilvo skausmą, bet ir signalizuoti apie netinkamus valgymo įpročius ar rimtesnius negalavimus. Taigi, kas dažniausiai sukelia šį nemalonų pojūtį ir kada vertėtų sunerimti? Valgote per greitai Valgant, geriant ar ryjant seiles mes praryjame ir nedidelį kiekį oro.

Turbūt sutiksite, kad žarnyno veiklos sutrikimai – nesvetima problema daugumai žmonių. Vis dėlto, neretai pacientai vengia apie tai kalbėti ir net esant ilgalaikiams nemaloniems pojūčiams neskuba apsilankyti pas specialistus. Delsimas ir simptomų ignoravimas – ne pats geriausias problemos sprendimo būdas. Juk laiku nustačius tikslią diagnozę, galima išvengti net pragaištingiausių padarinių.

Tampa įprasta, kad nuolatos skubame, per trumpą laiką turime atlikti galybę skirtingų užduočių, kasdien susiduriame su didžiuliais naujos informacijos, kurią turime suprasti ir atsiminti, kiekiais. Nors toks gyvenimo būdas atrodo įprastas, visgi, tai gali turėti liūdnų pasekmių mūsų organizmui. Vis daugiau žmonių susiduria su nemaloniu sutrikimu – dirgliosios žarnos sindromu.

Šiltuoju sezonu valgome vis daugiau uogų ir vaisių, taip praturtindami savo mitybos racioną daugeliu vitaminų, tačiau, deja, ir cukrumi. Per didelis suvartojamas cukraus kiekis, turintiems dirgliosios žarnos sindromą (toliau DŽS), taip pat tiems, kas skundžiasi kitokiais virškinimo sutrikimais, gali sukelti nemalonių simptomų paūmėjimą. Beje, nuo šviežių sezoninių gėrybių galima užsikrėsti įvairiomis žarnynui pavojingoms infekcijomis, jeigu jų gerai nenuplausime po tekančiu vandeniu.

Apie 20 procentų pasaulio gyventojų turi dirgliosios žarnos sindromą (DŽS). Kai kurie apie tai žino, kiti spėlioja, kas jiems kelia tokius nemalonius simptomus, kaip pilvo skausmai ir žarnyno pūtimas, viduriavimas ir/ar vidurių užkietėjimas bei kiti virškinimo negalavimai.

Dirgliosios žarnos sindromas (toliau – DŽS) yra lėtinis virškinimo sutrikimas, sukeliantis pilvo skausmą, viduriavimą ir/ar vidurių užkietėjimą. Tai – vienas iš dažniausiai pasitaikančių funkcinių virškinamojo trakto sutrikimų: manoma, kad šia liga serga bent 30 proc. populiacijos (moterys serga dvigubai dažniau, nei vyrai). Pirmieji simptomai dažniausiai atsiranda 20-30 metų amžiaus žmonėms, tačiau DŽS gali sirgti bet kurios amžiaus grupės asmenys.

Antibiotikai skiriami tik atsiradus būtinybei, tačiau jie naikina ne tik blogąsias bakterijas ar stabdo jų augimą, tačiau kenkia ir gerosioms mūsų organizmo bakterijoms. Kartais liga užpuola taip stipriai, kad be antibiotikų apsieiti nepavyksta, taigi, ką tokiu atveju daryti ir kaip išsaugoti sveiką žarnyno mikrobiotą? Kad suprastumėme, kas gali padėti atstatyti normalią gerųjų organizmo bakterijų pusiausvyrą, pirmiausia turime suprasti, kaip ir kodėl antibiotikai gali pakenkti organizmui.

Kartais taip sunkiai susergame, kad organizmas tampa nebepajėgus pats įveikti ligą, tad tenka pasitelkti pagalbinę priemonę – antibiotikus. Antibiotikų vartojimas gali labai pakeisti žarnyno bakterijų kiekį ir tipą. Šie žarnyno mikrofloros pokyčiai gali sukelti su antibiotikais susijusį viduriavimą, pykinimą, vėmimą ir kitus šalutinius poveikius virškinimo trakte.

Vargu ar atsirastų bent vienas žmogus, kuris nebūtų susidūręs su viduriavimo problema. Vis dėlto, disbiozės terminas, dažnai galintis atskleisti viduriavimo priežastį arba būti viduriavo pasekmė, daugeliui negirdėtas. Toliau plačiau kalbėsime apie tai, kaip disbiozė yra diagnozuojama, gydoma ir iš viso – ar reikia ją gydyti? O gal galima jos išvengti? Žmogų nuolat supa nesterili aplinka, kurioje daug įvairių mikroorganizmų. Dalis jų gyvena ir ant mūsų odos, gleivinių.

Pradėjus vaikui viduriuoti, dažniausiai kyla nerimas dėl negalavimo priežasties ir kokią pagalbą mažyliui suteikti: bandyti padėti vaikui namų sąlygomis ar skubėti kreiptis į medikus? Dažną vaikų viduriavimą lemia dar nesusiformavęs imunitetas, kuris negali tinkamai apsisaugoti nuo virusų, bakterijų ar parazitų, tačiau geroji žinia ta, kad kiekvieną kartą negalavimas lengvėja, nes vaiko imunitetas stiprėja.

Balkšvojo gysločio sėklų luobelės – maistinės skaidulos, dažnai vadinamos organizmo šluota. Šalina šlakus ir toksinus. Rekomenduojama vartoti tiems, kurie turi problemų su žarnynu, cholesteroliu ar tiesiog norintiems profilaktiškai išvalyti organizmą: Užkietėjusiems viduriams; Reguliuoti viršsvorį ir nutukimą; Sumažinti alkio jausmą; Stemplės–skrandžio gleivinės pažeidimams; Padidėjusiam kraujo spaudimui; Padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje; Išvalyti virškinamąjį traktą; Pašalinti tok...

Virškinimo sutrikimai – vieni dažniausių sveikatos sutrikimų sąraše. Streikuojant virškinimo procesui, ilgainiui gali išsivystyti įvairūs negalavimai ir ligos, susijusios su skrandžiu, žarnynu ar kitais virškinamojo trakto organais. Virškinimo sutrikimus gali lemti netinkama mityba, stresas ir nerimas bei per mažas ar per didelis fizinis krūvis, tačiau kartais sutrikęs virškinimas gali slėpti ir rimtesnes sveikatos problemas.

Vidurių užkietėjimas šiandien – įprastas jaunų ir daug dirbančių žmonių skundas. Kaip šiuolaikinis gyvenimo būdas ir stresas veikia virškinimo sistemą, išsamiau pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja gastroenterologė Dalia Gruslienė.  Virškinimo procesas valdomas per vadinamąją „smegenų–žarnų“ ašį.

Visame mūsų kūne yra mažiausiai 1000 skirtingų rūšių organizmų, įskaitant bakterijas, grybelius ir virusus. Kai žmogus yra sveikas, gerosios bakterijos sudaro 85 proc., o blogosios 15 proc. viso bakterijų kiekio organizme. Padaugėjus blogųjų bakterijų kiekiui organizme dažnai pasireiškia virškinamojo trakto mikrobiotos disbalansas, ko dažna pasekmė – viduriavimas.