Žmogų nuolat supa nesterili aplinka, kurioje daug įvairių mikroorganizmų. Dalis jų gyvena ir ant mūsų odos, gleivinių. Mikrobų visuma, gyvenanti žmoguje, vadinama natūralia mikrobiota. Jos sudėtis – tai ne šiaip atsitiktinai iš oro arba su maistu į organizmą patekę mikrobai, bet per tūkstančius metų susiklosčiusi sudėtinga ekosistema, kuri yra būdinga visai žmonijai. Šie mikroorganizmai su žmogaus kūnu gyvena simbiozėje, t.y. yra vienas kitam naudingi.
Jeigu pasvertume visus suaugusio žmogaus žarnyne esančius mikrobus, jų masė siektų maždaug apie du kilogramus. Vieno mikrobo masė sudaro ne daugiau, kaip vieną milijoninę gramo dalį. Taigi jų yra milijardai.
O dabar įsivaizduokite gyvą dviejų kilogramų masės organą, atliekantį kokią nors labai svarbią funkciją. Pavyzdžiui, inkstus, nors jie, beje, sveria kelis kartus mažiau. Staiga jie nustoja veikti taip, kaip reikia. Juk tai katastrofa!
Dabar pereikime prie mikroorganizmų. Kas gyvena žarnyne? Žinomiausi gyventojai – bifido ir lakto bakterijos. Bifidobakterijos ir bakteriodai – mikrobai, gyvenantys aplinkoje be deguonies, daugiausia storajame žarnyne. Laktobakterijos – „okupavę“ plonąjį. Žinoma, mikrobų žarnyne priskaičiuojama daug daugiau – iki 1000 ar net 1500 rūšių, kiekvienas jų turi specifinę funkciją, o nuo jų įvairovės priklauso mūsų sveikata.
Visi šie mikroorganizmai gyvena žmogaus organizme ir ne tik dauginasi, bet dalyvauja virškinime, ypač skaidulų, o to pasekoje gaminamos labai svarbios mūsų organizmui bioaktyvios medžiagos: vitaminai, neurotransmiteriai, trumpųjų grandžių riebalų rūgštys, kurios itin svarbios mūsų medžiagų apykaitai. Gamta mus sukūrė taip, kad normali mikrobiota ne šiaip sau gyvena mumyse, tačiau ir aktyviai dalyvauja viso organizmo veikloje. Būtent dėl šios priežasties sutrikus mikrobiotos sveikatai, gali sutrikti ir viso organizmo funkcionavimas.
Kaip mikroorganizmai veikia savo šeimininką?
• Žarnyno mikrobiota yra labai svarbi žmogaus imuninės sistemos grandis.
• Veikia kaip apsauga nuo patogeninių mikrobų, kurie gali patekti į mūsų organizmą su maistu ir vandeniu bei sukelti ligas.
• Reguliuoja žarnyno veiklą. Yra žinoma, kad žmonėms, kurių mikrobiota pažeista, beveik visada kyla tuštinimosi problemų: užkietėja viduriai arba atvirkščiai – kamuoja viduriavimas, arba ir viena, ir kita pasireiškia kartu.
• Gerina vitaminų, mikroelementų ir kitų maistinių medžiagų įsisavinimą žarnyne. Be to, naudingos bakterijos ir pačios gamina kai kuriuos vitaminus.
• Sveika žarnyno mikrobiota mažina riziką susirgti alerginėmis ligomis.
Jeigu pradeda sirgti kuris nors vienas žmogaus organas, tai galima pajusti, pavyzdžiui – skausmą. Mikroorganizmai niekaip nesusiję su nervų galūnėlėmis, todėl šimtų ir tūkstančių mikroorganizmų
mirtis net nepastebima. Spręsti apie mikrobiotos pažeidimus, sutrikusią jų pusiausvyrą (disbiozę) kartais galima iš klinikinių požymių: sutrikusio žarnyno darbo (prasideda viduriavimas, vidurių užkietėjimas, žarnyno skausmai), susilpnėjusio imuniteto ar alergijos apraiškų. Bet kartais jokie simptomai nejaučiami, o organizme – netvarka, disbalansas, kuris gali turėti ilgalaikes neigiamas pasekmes.
Kaip diagnozuojama disbiozė?
Mikrobiotos tyrimas disbiozės diagnozavimui sudėtingas ir atliekamas retai. Viso to priežastis ta, kad mūsų mikrobiota yra individuali ir kol kas nėra žinoma, kokia yra idealios mikrobiotos formulė. Daug svarbiau – mikrobiotos pokyčiai, kurie gali turėti įtakos žmogaus sveikatai.
Kalbant apie disbiozės atsiradimą, ši visada atsiras po antibiotikų vartojimo ar infekcinio viduriavimo. Tai gali pasireikšti diskomfortu pilve ar net viduriavimu, tačiau gali ir nebūti jokių požymių.
Dažnai disbiozės sunkumas, natūralios sveikos mikrobiotos atsistatymo laikas priklauso nuo antibiotikų kurso ilgio, antibiotikų rūšies bei viduriavimo sukėlėjo. Taip pat labai svarbu, kokia sveika ir pilnavertė mikrobiota buvo iki „sukrėtimo“. Jei antibiotikus pradeda gerti vaikas, kurio mikrobiota dar nėra pilnai susiformavusi arba nusilpęs žmogus, kurio mikrobiota jau yra regresuojanti bei palengva nykstanti – pažeidimai bus ryškesnis
Sveikas žarnynas yra padengtas geraisiais mikroorganizmais, kurie yra tiek fizinė, tiek cheminė apsauga. O atsiradus disbiozei, žuvus daliai mikroorganizmų, žarnyne lieka „pliki“ plotai bei defektai, kuriuos tuoj pat užpildo nepageidaujami mikroorganizmai. Tokiu būdu ima vystytis uždegimai, padidėja žarnyno pralaidumą. Ilgainiui tokie sveikatos negalavimai tampa tiesiu keliu į gerokai sunkesnes problemas ir dažnai jau susijusias ne su žarnynu, o su kitomis svarbiomis organizmo sistemomis.
Ar disbiozę reikia gydyti?
Nors disbiozės pasekmės skamba gąsdinančiai, svarbu atkreipti dėmesį į tai: jei disbiozė lengvai atsiranda, tai gal taip lengvai ir praeina? Kyla klausimas: ar reikia gydyti, o jei taip, tai kada pradėti ir kas gresia negydant?
Tiesa ta, kad žarnyno mikrobiota su laiku atsistato, t.y. žarnynas vėl pasidengia mikroorganizmais. Tačiau labai svarbu, kaip greitai pats žarnynas gali atsistatyti? Natūralus procesas dažnai užtrunka kelias savaite ir ilgiau, o tuo tarpu neapsaugotame žarnyne gali vykti žalingi procesai.
Mikrobiotos atsistatymo procesą gali paskatinti probiotikai, kurie ne tik imituoja natūraliąsias gerąsias bakterijas, bet ir padeda atsistatyti savosioms.
Vartojant antibiotikus, viduriuojant ir norint sušvelninti disbiozę, probiotikus rekomenduojama vartoti nuo pirmos dienos. Svarbu suprasti, kad disbiozės koregavimo tikslas yra padėti atsistatyti natūraliai mikrobiotai, o ne ją pakeisti kita, todėl geriau rinktis probiotikus mieliagrybius, kurie natūraliai negyvena žarnyne, o padėję atsistatyti natūraliai mikrobiotai, pasišalina. Esant viduriavimui, probiotikai taip pat sutrumpina viduriavimo trukmę, nes veikia ne tik mikrobiotą, bet taip pat ir kitus viduriavimo mechanizmus.
Be to, svarbu prisiminti, kad probiotikai turi būti vartojami pakankamą laiką (2-3 savaites), kadangi nustojus juos vartoti teigiamas poveikis baigiasi, o mikrobiota gali būti nespėjusi atsistatyti.
