Apie tai naujienų portalas tv3.lt kalbėjosi su mitybos specialiste Gintare Jonaityte.
Silimarinas stabilizuoja kepenų ląstelių membranas, apsaugodamas jas nuo toksinų, alkoholio, sunkiųjų metalų ir kitų kenksmingų medžiagų, pasakoja ji.
Veiklioji medžiaga taip pat skatina kepenų ląstelių regeneraciją – atsinaujinimą, kadangi kepenys yra vienintelis organas žmogaus organizme, galintis atsinaujinti pats savaime.
„Silimarinas stimuliuoja baltymų sintezę kepenyse, spartina naujų ląstelių atsistatymą, padeda atkurti pažeistą kepenų audinį – nepriklausomai nuo to, ar pažeidimas atsirado dėl fizinio sužeidimo, ar dėl kitų veiksnių.
Ši veiklioji medžiaga pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis: neutralizuoja laisvuosius radikalus, mažina oksidacinį stresą, kuris veikia kepenis, ir slopina tam tikrų fermentų aktyvumą, galintį sukelti uždegimą“, – tęsia mitybos specialistė.
Ekspertės teigimu, silimarinas gali būti naudingas esant riebalinei kepenų degeneracijai, dažnai susijusią su netinkama mityba alkoholio vartojimu ar metaboliniu sindromu.
Taip pat jis gali būti naudingas kaip pagalbinė priemonė sergant hepatitu C ar B.
Jis taip pat gali padėti metabolinio sindromo atveju, persivalgius ar padidinus alkoholio vartojimą. Pasak jos, silimarinas ypač naudingas po intoksikacijų – tiek po antibiotikų ar kitų vaistų vartojimo, tiek apsinuodijus alkoholiu ar net grybais.
„Tačiau svarbu pabrėžti, jog margainis nėra gydymo pakaitalas. Jis veikiau padeda stabdyti ligos progresavimą ar pasitarnauti prevenciniais tikslais“, – sako G. Jonaitytė.
Kada galima tikėtis rezultatų?
Moksliškai nustatyta, kad margainio efektyvumas labai priklauso nuo suvartojamos silimarino dozės – paprastai rekomenduojama 200-400 mg per parą.
Taip pat labai svarbi vartojimo trukmė – pastebimesni rezultatai dažniausiai pasireiškia tik po pusės metų ar ilgesnio reguliaraus vartojimo. Tinkamai vartojamas, silimarinas gali pagerinti pagrindinius kepenų rodiklius, tokius kaip ATL ir AST.
„Ši medžiaga yra gerai toleruojama – rimtesni šalutiniai poveikiai pasitaiko itin retai. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti lengvas pykinimas ar viduriavimas, tačiau tai – išimtiniai atvejai.
Svarbu suprasti, kad margainis nėra stebuklinga priemonė, kuri išgydo per naktį. Jis neatlieka jokios „detoksikacijos“, kaip dažnai klaidingai teigiama reklamose. Kepenys pačios natūraliai apsivalo, o margainis gali tik padėti joms šį procesą palaikyti“, – priduria mitybos ekspertė.
Anot G. Jonaitytės, norint gauti maksimalią naudą iš margainio, labai svarbu atkreipti dėmesį į silimarino formą:
- Smulkinti margainio sėklų milteliai – nors natūralūs, tačiau pasižymi labai silpnu silimarino pasisavinimu. Tokių miltelių teigiamas poveikis apsiriboja tik profilaktika, o ne gydymu;
- Margainio sėklų arbata arba užpilas – silimarinas blogai tirpsta vandenyje, todėl tokia forma praktiškai neturi terapinės vertės;
- Kapsulės / tabletės su standartizuotu silimarino kiekiu – efektyviausios formos, kuriose veikliosios medžiagos koncentracija yra apie 70-80 proc. Vartojant tokias formas, rekomenduojama paros dozė – nuo 150 iki 400 mg, priklausomai nuo būklės ir tikslų;
- Fosfolipidinė forma – šios formos preparatai yra ypač gerai įsisavinami, nes fosfolipidai padeda veikliąjai medžiagai lengviau prasiskverbti į ląsteles. Ji rekomenduojama ne tik profilaktikai, bet ir realiai kepenų regeneracijai bei ląstelių atsinaujinimui, ir dažnai laikoma tinkama net gydymo tikslais;
- Skystoji forma / tinktūros – turi vidutinį efektyvumą, tačiau tai geresnė alternatyva nei arbata, bet silpnesnė už fosfolipidines ar standartizuotas kapsules.
Kiek laiko reikia vartoti margainį?
Kalbant apie ilgalaikį vartojimą, tai paprastai laikoma, kad tai yra laikotarpis nuo šešių mėnesių iki metų, per kurį galima pajusti realią pagalbą kepenims.
Klinikinių tyrimų duomenimis, ilgalaikis silimarino vartojimas nesukelia reikšmingų nepageidaujamų poveikių nei kepenims, nei kitiems organams – priešingai, jis pasižymi gera tolerancija net vartojant iki metų, dalinasi įžvalgomis G. Jonaitytė:
„Galimi šalutiniai reiškiniai, kaip lengvas viduriavimas, pilvo pūtimas ar pykinimas, pasireiškia itin jautriems žmonėms ir yra reti. Svarbu paminėti, kad veiklioji medžiaga neapkrauna kepenų ar inkstų – organų, atsakingų už detoksikaciją, o priešingai, netgi palaiko jų funkcijas.
Esant tokioms būklėms kaip lėtinis hepatitas B ar C ar kepenų cirozė, kur kepenų audinys tampa standus, margainis gali būti naudojamas kaip papildoma terapinė priemonė. Įdomu tai, kad priešingai nei kai kurie cheminiai vaistai, silimarinas nesukelia pripratimo ir neprisirišimo – nėra pastebėta, kad jo vartojimas iššauktų poreikį nuolat jį naudoti ar jaustųsi „trūkumas“ jo nevartojant.“
Nors silimarinas laikomas saugiu, svarbu pasitarti su gydytoju, ypač jei vartojate kitus vaistus. Ypač atsargiai reikėtų vertinti sąveiką su kraują skystinančiais preparatais, pavyzdžiui, varfarinu, vaistais nuo aukšto kraujospūdžio, hormoniniais preparatais, įskaitant kontraceptikus, imunosupresantais ar chemoterapiniais vaistais.
Kai kuriais atvejais gali sumažėti kitų vaistų veikliųjų medžiagų efektyvumas. Todėl rekomenduojama silimariną vartoti ciklais – pavyzdžiui, tris mėnesius su vieno mėnesio pertrauka, ir reguliariai stebėti kraujo rodiklius, ypač ALT ir AST, priduria mitybos specialistė:
„Svarbu suprasti, kad net ir ilgalaikis margainio vartojimas nepakeičia sveikos, subalansuotos mitybos bei fizinio aktyvumo – tai tik maisto papildas, kuris papildo, bet ne pakeičia sveiką gyvenimo būdą.“
Į klausimą, ar galima margainį vartoti profilaktiškai, ji atsako „taip“. G. Jonaitytės teigimu, margainį galima vartoti profilaktiškai, tačiau svarbu tai daryti tikslingai.
Kepenys retai „praneša“ apie problemas simptomais, todėl dažnai žmonės nežino, kad jos apsunkintos. Profilaktinis margainio vartojimas tikslingas tiems, kurie:
- Dažnai vartoja alkoholį ar daug vaistų;
- Vartoja hormoninius preparatus, įskaitant kontraceptikus;
- Maitinasi pramoniniu, sunkiai virškinamu maistu;
- Dirba aplinkoje, kurioje yra daug chemikalų ar teršalų, pavyzdžiui, pramonėje;
- Jaučia sezoninį nuovargį, ypač po žiemos ar peršventiniu laikotarpiu.
Tokiais atvejais margainis gali paskatinti tulžies išsiskyrimą ir palengvinti virškinimą. Tačiau jei žmogus maitinasi sveikai, nevartoja vaistų ar alkoholio, gyvena ramiu ritmu, kepenys dažniausiai puikiai susitvarko be papildomos pagalbos. Tokiu atveju detoksikacija nėra reikalinga, apibendrina mitybos specialistė.
Profilaktinis vartojimas gali būti taikomas 1-2 kartus per metus, po 4-6 savaites, pavyzdžiui, vasarą ir rudenį. Geriausia pasirinkti fosfolipidinę formą – tai kapsulės, kurių sudėtyje yra 70-80 % silimarino, ir kurios atsparios skrandžio rūgščiai. Tokia forma geriausiai pasisavinama ir prasiskverbia į kepenų ląsteles, rekomenduoja ji.
Margainio derinimas su kitais papildais
„Kalbant apie margainio derinimą su kitais augaliniais preparatais, reikia paminėti, kad artišokas puikiai tinka tulžies gamybai skatinti. Jis gerai dera su margainiu ir kiaulpiene, kuri taip pat padeda gerinti tulžies nutekėjimą.
Taip pat puikus derinys yra su cholinu – šia medžiaga, kaip jau minėjau, margainis puikiai dera, nes kartu padeda išvengti riebalų kaupimosi kepenyse“, – pataria G. Jonaitytė.
Tarp kitų derinių galima paminėti ir aminorūgštis. Kai kurios jų skatina tam tikrų veikliųjų medžiagų sintezę, tačiau, pavyzdžiui, su amino rūgštimi, kaip jonas, margainis dažnai nesuderinamas, nots tai pasitaiko retais atvejais.
Kalbant apie omega-3 riebalų rūgštis, tai labai palankus derinys. Jos padeda reguliuoti riebalų metabolizmą kepenyse ir saugo kepenų ląsteles. Ši kombinacija ypač naudinga sergant nealkoholine riebaline kepenų liga, kai yra sutrikęs metabolizmas, viršsvoris ar nutukimas.
„Probiotikai irgi dera su margainiu. Kadangi kepenys ir žarnynas glaudžiai susiję per vadinamąją mikrobiotą, margainis padeda neutralizuoti toksinus, o probiotikai – mažinti jų gamybą.
Vitaminai taip pat svarbūs. B grupės vitaminai, C, D, E, taip pat folio rūgštis tiesiogiai dalyvauja kepenų detoksikacijos procesuose. Vitaminas E, kaip antioksidantas, netgi naudojamas gydant riebalinę kepenų ligą.
Vitaminas D – svarbus imuninei sistemai ir kepenų funkcijai. Svarbiausia laikytis proporcijų ir atidžiai sekti, kokie kiekiai veikliųjų medžiagų yra vartojamuose papilduose“, – pasakoja mitybos ekspertė.
Rekomenduojama maisto papildus, tokius kaip omega-3, margainį ir vitaminus, vartoti valgant per pusryčius ar pietus. Probiotikus – atskirai nuo maisto, dažniausiai ryte nevalgius arba vakare prieš miegą, kaip nurodo gamintojas.
Jei vartojate vaistus, ypač tuos, kurie veikia kepenų fermentus, pavyzdžiui, kraujo skystinantys vaistai, kontraceptikai, imunosupresantai, būtina pasitarti su gydytoju dėl galimos sąveikos su margainiu.
Kaip atpažinti, kad kepenys pavargusios?
Kaip jau minėta, kepenys retai „kalba“ aiškiai ir tiesiogiai apie savo simptomus, tačiau jų nuovargį galime įžvelgti per šiuos fizinius požymius:
- Virškinimo sutrikimai: sunkumo jausmas po riebaus maisto, pilvo pūtimas, raugėjimas, šviesios išmatos, riebalų nesuvirškinimas, vidurių užkietėjimas, pykinimas rytais;
- Odos pokyčiai: papilkėjusi odos spalva, geltonos juostos po akimis, bėrimai, niežulys, tamsūs ratilai po akimis;
- Nuovargis ir energijos trūkumas, ypač po pietų, kai kepenys intensyviau dirba;
- Smegenų „rūkas“: koncentracijos stoka, nuotaikų svyravimai, nerimas;
- Hormonų disbalansas moterims: PMS paūmėjimas, migrena, naktinis prakaitavimas, sunkus pabudimas – ypač apie 3 val. nakties pagal Rytų mediciną, tai laikas, kai kepenys yra aktyviausios;
- Apetito pokyčiai: per didelis arba sumažėjęs apetitas, stiprus saldumynų troškimas.
Be fizinių pojūčių, labai svarbūs yra kraujo tyrimai. Reikėtų stebėti ALT ir AST rodiklius – jų padidėjimas gali rodyti kepenų perkrovą ar cholesterolio kaupimąsi. Taip pat verta pasitikrinti vitamino D kiekį – žemas lygis gali byloti apie kepenų nesugebėjimą šio vitamino suaktyvinti.
Jeigu atsiranda keli iš minėtų požymių ir jie tęsiasi daugiau nei dvi savaites būtina pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti tyrimus. Tai padės tiksliai įvertinti situaciją, o ne imtis papildų remiantis vien tik simptomais.
Kaip gerinti kepenų sveikatą?
Svarbiausia – mitybos priežiūra. Mitybos specialistė rekomenduoja:
- Atsisakyti pramoninių riebalų, perteklinio cukraus ir alkoholio;
- Įtraukti į racioną: karčiuosius žalumynus, burokėlius, citriną, fermentuotus produktus, artišokus;
- Užtikrinti fizinį aktyvumą, skatinti prakaitavimą limfos tekėjimui.
Papildai, tokie kaip margainis, cholinas, artišokas, B grupės vitaminai, omega-3, NAC (N-acetilcisteinas) – gali būti naudingi kaip papildoma pagalba, bet tik po pagrindinių gyvenimo būdo pokyčių.
Margainį rekomenduojama vartoti profilaktiškai trumpais kursais po 500-600 mg per dieną, 4-6 savaites, 1-2 kartus per metus. Esant pažengusiems negalavimams, gydytojas gali skirti ir iki 1200 mg per dieną. Margainis turi būti standartizuotos formos, kad būtų veiksmingas.
Šis augalas labiau tinka kaip prevencinė priemonė, o ne pagrindinis gydymo būdas, todėl visada verta pasitarti su gydytoju prieš pradedant vartoti kaip gydomąją priemonę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
