Gamintojai siūlo vis daugiau
„Regitros“ duomenimis, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, naujų elektromobilių registracijų skaičius Lietuvoje pašoko net 34,8 proc. Panašūs duomenys fiksuojami ir kitose Europos valstybėse, o rinkos tyrimų bendrovė „Rho Motion“ skaičiuoja, kad naujų elektra varomų automobilių pardavimas per pirmąjį ketvirtį visame kontinente paaugo 22 proc.
Ekspertai sutinka, kad vienos tokio augimo priežasties išskirti negalima, tačiau tarp svarbių veiksnių mini visų pirma gerokai išsiplėtusią gamintojų pasiūlą ir pirkėjų kišenėms vis palankesnę kainodarą. Dabar kone kiekvienas didesnis gamintojas gali pasiūlyti bent keletą skirtingiems segmentams priklausančių, skirtingo įperkamumo elektra varomų modelių, o kai kurie prekių ženklai jau turi suformavę platų elektromobilių asortimentą.
Tuo galima įsitikinti ir peržvelgus Lietuvoje parduodamų modelių sąrašus. Štai balandį įmonė „Škoda“ mūsų šalyje siūlė įsigyti elektra varomus „Elroq“ ir „Enyaq“, „Kia“ prekiavo EV3, EV6 ir EV9 modeliais, o „Ford“ pasiūla apėmė keturis krosoverius: „Puma Gen-e“, „Explorer“, „Mustang Mach-e“ ir „Capri“.
Toks asortimentas populiariųjų SUV modelių segmente gamintojui leidžia įtaikyti į plačią vairuotojų lūkesčių amplitudę: nuo miesto automobilio „Puma“, be sustojimo nuvažiuojančio iki 376 km, iki stilingu festbeko kėbulu ir 570 litrų tūrio bagažine išsiskiriančio „Capri“, galinčio viena įkrova nušvilpti ir 627 km. Ir visa tai – už iki 44 tūkst. eurų siekiančią kainą, tad kasmet elektromobilių vairuotojų gretų gausinimo slenkstis žemėja.
Platformos evtest.lt įkūrėjas Tadas Ratkevičius sako, kad elektromobilių rinka mūsų šalyje dar tik formuojasi, tad daryti patikimas išvadas dėl to, ar lietuvių pasirinkimai skiriasi nuo likusių europiečių, kiek ankstoka. Tačiau, eksperto vertinimu, šio pavaros tipo modelius dažniau renkasi tie, kas labiau pasidomi šiomis technologijomis. Dažniausiai tai būna vidutines ar aukštesnes pajamas gaunantys žmonės.
„O jie, mano nuomone, ieško kokybės ir kainos santykio, labiau gilinasi į pagrindines elektromobilių charakteristikas: baterijų talpą, nuvažiuojamą atstumą, įkrovimo greitį ir mažiau kreipia dėmesį į prekių ženklą ar jo kuriamą įvaizdį. Jie nėra labai lojalūs vienam prekių ženklui, lygina modelius tarpusavyje, vertina jų privalumus ir trūkumus“, – paaiškina pašnekovas.
Mėgstame didesnius
Automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas sutinka, kad tiksliai nusakyti lietuvių skonį nėra paprasta, sunku įvardyti, kokie elektromobiliai geidžiamiausi. Tačiau, žinovo vertinimu, į akis krenta vienas akivaizdus skirtumas tarp lietuvių ir Vakarų Europos gyventojų.
„Tai – mūsų meilė didesniems automobiliams. Štai Ispanijoje ar Prancūzijoje ant kiekvieno kampo galima aptikti mažų, pigių automobilių, taip pat ir elektromobilių, kurių nuvažiuojamas atstumas geriausiu atveju sukasi apie 200 km. Lietuviai visgi nori turėti didelį, toli nuvažiuojantį, talpų ir gal net kiek prabangų elektromobilį, nors realybėje bagažinė dažniausiai būna tuščia, o per dieną vidutiniškai nuvažiuojama 40–50 km“, – šypsosi pašnekovas.
Tad mūsų regione pardavėjai skuba visų pirma pasiūlyti kuo daugiau elektra varomų SUV modelių. Tačiau T. Ratkevičius atkreipia dėmesį, kad tai nėra pats geriausias elektromobilių kėbulas, nes aukšti modeliai susiduria su didesniu oro pasipriešinimu, o tai reiškia mažesnį viena įkrova nuvažiuojamą atstumą.
Vienas paprastesnių būdų įvertinti, kaip gamintojams sekasi spręsti šį rebusą, yra pasirinktų modelių elektros energijos sąnaudų palyginimas. Pavyzdžiui, „Volkswagen ID.4“ vidutinės energijos sąnaudos (pagal WLTP metodiką) 100 km, priklausomai nuo įrangos, siekia 15,8–16,7 kWh, „Nissan Ariya“ – 17,6–22 kWh, „Škoda Enyaq“ – 15–16,8 kWh, o „Ford Capri“ – 13,3–15,8 kWh.
J. Lengvinas priduria, kad elektromobilių progresas verčia pirkėjus kitaip pažvelgti į pasirinkimą tarp naujo žemesnės klasės modelio ar naudoto aukštesnės klasės atstovo. Gamintojai šį pavaros tipą vis dar sparčiai tobulina – kone kasmet atsiranda pažangesnių baterijų ar kitų technologijų, nepaisant to, ar jos diegiamos prabangiame, ar biudžetiniame modelyje.
„Kita vertus, prabangūs elektromobiliai kaip niekas kitas greitai nuvertėja ir vos po kelerių metų tampa prieinami visai kitam pirkėjui, bet kartu nebūna praradę savo privalumų. Tiesa, per tuos kelerius metus nebūtinai prabangių prekių ženklų elektromobiliai gali būti gerokai žengę pirmyn“, – svarsto žurnalistas.
Legendinio vardo pavyzdys
Abu ekspertai sutinka, kad elektromobilių pasaulis dar toks jaunas, kad jame kone visi gamintojai pradeda kurti savo įvaizdį nuo švaraus lapo – tiek ilgamečiai žaidėjai, tiek ir naujokai. T. Ratkevičius atkreipia dėmesį į patikimumo kortą.
„Visi be išimties elektromobiliai turi mažiau judančių dalių nei modeliai su vidaus degimo varikliais, tad juose yra mažiau kam gesti. Tai reiškia, kad net ir patikimumu negarsėjęs ar tiesiog naujas rinkos žaidėjas gali žymiai greičiau užsitarnauti patikimo gamintojo vardą. O jeigu jis dar turi ir solidų priežiūros tinklą, tuomet įgyjamas papildomas stiprus pliusas“, – pavyzdį pateikia pašnekovas.
Anot jo, įdomūs vertinimai regimi ir prabangesnių automobilių pirkėjų gretose. Šiems elektromobiliai nebūtinai asocijuojasi su prabanga, nes jie nenori keisti savo įpročių.
„Kalbant apie elektromobilius, tai, ką žinojome apie prekių ženklus iki jų, galime atidėti į šalį ir vertinti iš naujo. Retas gamintojas elektromobilių pasaulyje išliko nuoseklus ir ištikimas savo prekių ženklo savybėms, kurios buvo įprastos vidaus degimo varikliais varomuose automobiliuose“, – antrina J. Lengvinas.
Žinovo žodžius iliustruoja legendinio sportinio automobilio vardą perėmusio elektrinio SUV „Ford Mustang Mach-e“ istorija. Iš pradžių rinkoje jis buvo sutiktas atsargiais vertinimais dėl tokio skambaus pavadinimo, tačiau ilgainiui dėl pažangių saugumo ir ryšio technologijų, viena įkrova iki 600 km nuvažiuojamo atstumo ir santykinai nedidelių eksploatacinių kaštų išsikovojo aukštas pozicijas. Štai Lietuvoje šis modelis pernai pateko į perkamiausių naujų elektromobilių trejetuką.
