Lietuvoje politikai ir verslininkai diskutuoja, ar pajusime antrąją krizės bangą, o „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Latvijoje Martinas Kazakas teigia, kad Baltijos šalys namų darbus paruošė, todėl yra atsparesnės sukrėtimams.
Netyla diskusijos dėl antrosios krizės bangos. Ar ją pajusime?
Mes ją jau jaučiame. Antra ar kuri kita banga būtų, jai būdinga kas nors nauja, palyginti su pirmąja krize, prasidėjusia 2007–2008 metais ir paskandinusia visą Europą. Dabartinis šokas nėra toks netikėtas, be to, nebe toks didelis ir masiškas. Matome ir didelių skirtumų lygindami valstybes: stiprių ekonomikų augimas sulėtėjo, o silpnosiose prasidėjo recesija. Todėl problemos dabar bus sprendžiamos kitais būdais.
Baltijos šalių padėtis, palyginti su Europa, yra kitokia. Pirmoji krizė smogė skirtingai: Latvija ir Estija pirmos patyrė nuosmukį, Lietuva – kiek vėliau. Pagrindinė problema buvo ekonomikos nesubalansavimas, todėl Baltijos šalys tuo metu buvo itin silpnos. Dabar su didžiąja dalimi to disbalanso jos susitvarkė. Nors išlieka didelis nedarbas, biudžetas tapo tvaresnis, ekonomika patyrė nemažai reformų, tapo stipresnė ir konkurencingesnė. Taigi mūsų pozicija dabar geresnė negu prieš pirmąją krizę.
Žinoma, jei pagrindiniai mūsų prekybos partneriai nukentės, mes tai pajusime. 2008 metais visos ekonomikos patyrė recesiją, taigi ir mes to neišvengėme. Dabar mums šypsosi sėkmė, nes mūsų prekybos partneriai priklauso vienoms stipriausių ekonomikų regione.
Lietuvos politikai sunerimę dėl krizės, tačiau verslas teigia į ateitį žvelgiantis optimistiškai ir neprognozuoja antrosios krizės bangos. Kurie teisūs?
Ir vieni, ir kiti. Politikai teisūs sakydami, kad turime išlikti atsargūs ir stebėti, kas vyksta. Tačiau negali visko sustabdyti ir laukti gresiančio žemės drebėjimo. Gyvenimas tęsiasi, galimybių vis dar yra. Mūsų bendrovės sugebėjo prisitaikyti prie ankstesnio šoko ir dabar veikia gerokai efektyviau, jos vis dar gali augti ir tai sėkmingai daro. Taigi, jei pasaulio ekonomika nesuirs, smūgis, kurį gausime, bus gerokai silpnesnis nei 2007–2008 metais.
Baltijos šalių ekonomika dabar yra gerokai atsparesnė šokui. Pavyzdžiui, per pirmąją krizę Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė 25 proc., tačiau nemanau, kad toks scenarijus galėtų pasikartoti. Nebent subyrėtų Europos Sąjunga. Ekonomika dabar visiškai kitokia. O jeigu Europa priims teisingus sprendimus, mes ir toliau augsime, tačiau augimas bus nedidelis – geriausiu atveju 3–5 proc.
O kaip tokiam scenarijui rengiasi bankai?
Bankų sektorius ir visame pasaulyje, ir Europoje, ir Baltijos šalyse gerokai pasikeitė: itin sumažėjo investicijų į rizikos kapitalą, pakito bankų reguliavimo sistema. Taigi Baltijos šalyse ir Skandinavijoje bankai yra geriau pasirengę naujai krizei. Žinoma, tai nereiškia, kad krizė nedarys jokios įtakos, tačiau šįkart sektorius turės daugiau įgūdžių geriau reaguoti, bus sukaupęs didesnius rezervus.
Ginčijamasi, ar laukiame antrosios krizės bangos, ar vis dar išgyvename 2008-aisiais prasidėjusią krizę. Ką manote jūs?
Manau, tęsiasi ta pati istorija. Tik ji plėtojama. Tai tarsi ledkalnis, kurio viršūnę išvydome 2007–2008 metais, o dabar matome jo daugiau. Politikai tikėjosi, kad problemos išsispręs savaime arba dings. Daugeliu atvejų sprendimai buvo priimti per vėlai arba per menki, palyginti su krizės mastu. vadinasi, problemos tapo gilesnės ir išplito į kitas šalis.
Dabar svarbiausias vaidmuo tenka politikams. Jie turi priimti sprendimus dėl struktūrinių pokyčių. Bankai, bendrovės, gyventojai prisitaikys, bet ekonominius impulsus ir aplinką formuoja politikai. Kol kas padėtis tik blogėjo.
Europos centrinis bankas skatindamas skolintis sumažino bazines palūkanų normas. Kokių rezultatų reikėtų tikėtis?
Aukštos palūkanų normos daugeliu atveju nėra didžiausia problema. Priežastis, kodėl pinigai Europoje dažnai nepasiekia verslo, yra ta, kad vis dar egzistuoja daug neužtikrintumo, euro zonos skolų problemos. Todėl reikia ne tik žemų palūkanų normų, reikia struktūrinių reformų. Iš esmės tai tik laiko pirkimas. Baltijos šalyse bendrovės gali skolintis daugiau, bankai mielai joms skolintų, tačiau dažnai kompanijos yra pelningos, turi indėlių, todėl skolintis joms nereikia. Kartais bankai tiesiog neranda klientų.
CV: Martins Kazaks
1991–1995 m. Latvijos universitete studijavo ekonomiką
1995–1996 m. studijavo ekonomiką Kembridžo universitete
1996–2005 m. Londono universitete įgijo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį
1994–1995 m. dirbo vyresniuoju ekonomistu Latvijos finansų ministerijoje
1996–2008 m. dėstytojavo Stokholmo ekonomikos mokykloje
2000–2002 m. buvo Londono universiteto mokslinis darbuotojas
Nuo 2005 m. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Latvijoje
NUOMONĖ: Ar sulauksime antrosios krizės bangos?
D. Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė:
Lietuva yra maža ir atvira. Neįmanoma atsiriboti nuo to, kas vyksta pasaulyje, o pasaulis gyvena prastokomis nuotaikomis ir ne ką geresniais lūkesčiais. Šį kartą, kaip ir pirmosios krizės atveju, pagrindinės priežastys bus išorinės.
Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas:
Lūkesčiai optimistiniai. Jie paneigia kalbas, kad Lietuvai gresia antroji krizės banga. Verslininkai tikisi daugiau užsakymų. Tai rodo, kad šalies pramonės produkcija išlieka konkurencinga užsienyje. Vadinasi, ir toliau matysime sparčią pramonės plėtrą.
E. Povilaitytė
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 26 (89), liepos 30-rugpjūčio 5 d.), rubrikoje „Kitu žvilgsniu“.
