swedbank

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“ pirmąjį ketvirtį uždirbo 81 mln. eurų grynojo pelno – 4 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu (84 mln. eurų).  Bendros „Swedbank“ pajamos per tris mėnesius siekė 173 mln. eurų – 16 proc. mažiau (206 mln. eurų), antradienį pranešė bankas.  Grynosios banko palūkanų pajamos buvo 135 mln. eurų – 18,7 proc. mažesnės (166 mln. eurų), grynosios komisinių pajamos siekė 31 mln. eurų – 3,2 proc. daugiau (30 mln.

Ką darytumėte, jeigu grynindamiesi pinigus iš bankomato vietoje 100 eurų gautumėte 200 eurų, o vietoje 500 eurų – 1 tūkst. eurų? Apsimestumėte, kad nepastebėjote? Skambintumėte į banką? O gal išsiimtumėte visus pinigus ir gavę dvigubai daugiau, nei yra sąskaitoje, juos vėl įneštumėte, kad tokią „operaciją“ pakartotumėte? Būtent su tokia dilema susidūrė dešimtys gyventojų, kurie gryninosi pinigus iš „Swedbank“ bankomato Alytuje.

„Jaunimo Linija“ ir „Swedbank“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį bankas tapo pagrindiniu organizacijos partneriu. Abi didelę darbo patirtį su jaunimu turinčios organizacijos planuoja bendras iniciatyvas, kurios gerintų jaunimo emocinę būklę, pagalbos prieinamumą, padėtų mažinti su finansiniais rūpesčiais susijusį nerimą.

Kiekvieną dieną gyventojai atsiskaito už skirtingas paslaugas ar prekes. Tačiau pasitaiko atvejų, kai žmonės pinigus perveda ne į tą banko sąskaitą. Gali būti, kad dėl to vėliau papildomai dar teks susimokėti ir bankui. Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad kartais žmonės pridaro klaidų, dėl kurių kyla rizika prarasti ir savo santaupas.

Kasmet per įvairias tarptautines ir nacionalines su finansine sveikata susijusių dienas padaugėja patarimų tvaresniam finansų valdymui. Socialinių tinklų įrašai, tinklalaidės, ekspertų patarimai – tik semkis žinių ir taikyki jas praktikoje.

Apie pusė lietuvių antros pakopos pensijų lėšų šiuo metu yra investuotos JAV akcijų rinkose, kurios Donaldui Trumpui vėl tapus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu ir pradėjus muitų karą akivaizdžiai smunka žemyn. Praėjusią savaitę D. Trumpas paskelbė daugeliui pasaulio šalių įvedamus muitus (angl. tariffs), o į šią naujieną iš karto sureagavo rinkos. Daugelio akcijų kaina smarkiai krito, o tarp jų – ir tų, į kurias daug pinigų yra investavę Lietuvos pensijų fondai.

Kiekvieną dieną gyventojai vykdo bankinius pervedimus į savo giminių, draugų ar įvairių įmonių sąskaitas. Tačiau pasitaiko situacijų, kai pervesti pinigai pasiekia ne tuos žmones, o nurodyta paskirtis būna netiksli. Bankai įspėja, kad reaguoti tokiu atveju reikia nedelsiant. Be to, jie sako, kad jau greitai klientai sulauks naujovės pervedant pinigus.

Kalbos dėl taikos derybų dokumento pasirašymo tarp Rusijos ir Ukrainos netyla, bet tikslios susitarimo sąlygos vis dar tūno šešėlyje. Vis dėlto jei toks dokumentas bus pasirašytas, kokią įtaką tai padarytų Lietuvos ekonomikai ir ką tai reikštų eiliniams gyventojams? Rusijai pradėjus karinę invaziją Ukrainoje, Europa suskubo sumažinti priklausomybę nuo Kremliaus energetinių resursų.

Iki galo vis dar neaišku, kaip nauja valdžia keis pensijų kaupimo ar jo nutraukimo sąlygas. Nepaisant neaiškumo, iki metų vidurio tūkstančiai gyventojų naujai ir pakartotinai į kaupimą bus įtraukti, jei tik nieko nedarys. Norint įvertinti kaupimo naudą ar jos nebuvimą, reikėtų žinoti ne tik tai, kiek pats pinigų pervedei ar kiek jų pervesta iš valstybės biudžeto. Taip pat pravartu žinoti, kiek paaugo ar sumažėjo turto vertė, kokius mokesčius nuskaičiavo turto valdytojai.

Lietuvoje veikiantys bankai jaučia gyventojų susidomėjimą pasiskolinti būsto įsigijimui. Tačiau tam, kad pasiskolintumėte, reikia ir gauti pajamų, o jei jų suma bus per maža, bankai paskolos nesuteiks. Tad kiek gi reikia uždirbti?  Jei gyventojai nusprendžia pasiskolinti būstui, bankai iš pradžių ragina įsivertinti ir savo finansines galimybes. Įprastai tai padaryti galima labai nesudėtingai – užsukus į internetinį banko puslapį ir pasinaudojus specialia skaičiuokle.

Vienas didžiausių bankų Lietuvoje „Swedbank“ savo internetiniame puslapyje perspėja klientus, jog vasario 20 dienos naktį galimi paslaugų sutrikimai. Bankas įspėja dėl galimų trikdžių. Trumpalaikiai trikdžiai Bankas informuoja, jog naktį nuo 00:00 iki 4:30 val. gali sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos. „Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (vasario 20 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą.

Kasmet tūkstančiai gyventojų patenka į sukčių pinkles ir praranda savo turimas santaupas. Tam, kad žmonės lengva ranka neatiduotų pinigų apgavikams, ruošiamasi imtis ir naujų saugumo priemonių. O dėl to gali pasikeisti ir jūsų turimos bankinės kortelės.  Tarptautinė mokėjimo sistema „Mastercard“ naudojasi ne vienas Lietuvoje veikiantis bankas ar kita finansų įstaiga.

Vieno didžiausių bankų Lietuvoje „Swedbank“ Įvaizdžio, komunikacijos ir tvarumo tarnybai vadovaus Giedrius Simonavičius. Jis nuo vasario 25 dienos pakeis pernai gruodžio pabaigoje iš pareigų pasitraukusį Valdą Lopetą, pirmadienį pranešė „Swedbank“. G. Simonavičius praėjusią savaitę paliko SBA grupę, kur nuo 2018 metų spalio ėjo komunikacijos ir rinkodaros vadovo pareigas bei apie pusantrų metų dirbo grupės nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovės „SBA Urban“ valdyboje.

Preliminariais duomenimis, „Luminor“ banko 2024 metų grynasis pelnas išaugo 3,9 proc. iki 202,2 mln. eurų. Užpernai banko pelnas siekė 194,7 mln. eurų. Banko grynosios paslaugų ir komisinių pajamos per metus padidėjo 5,9 proc. ir siekė 89,6 mln. eurų. Užfiksuotas 54,3 proc. sąnaudų ir pajamų santykis, o metinė turto grąža siekė 11,7 proc. „Luminor“ skelbia apie pagerėjusią paskolų portfelio kokybę – per metus neveiksnių paskolų dalis bendroje portfelio struktūroje sumažėjo iki 1,8 proc.

Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos 2024 m. siekė 803 mln. eurų ir, lyginant su 2023 m., augo 5 proc. 2024 m. pabaigoje grynosios palūkanų pajamos ir grynosios komisinių pajamos sudarė atitinkamai 639 mln. eurų ir 129 mln. eurų.  Bankas per praėjusius metus uždirbo 361 mln. eurų grynojo pelno – tiek pat kaip ir 2023 m., rašoma išplatintame pranešime žiniasklaidai.

„Swedbank“ bankas įspėja savo klientus, kad laikinai gali sutrikti dalis teikiamų paslaugų. Kaip teigiama banko pranešime, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (sausio 9 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos. „Duomenų bazių atnaujinimo metu „Swedbank“ išduotos mokėjimo kortelės gali būti aptarnaujamos su trumpalaikiais trikdžiais nuo 00:00 iki 4:30 val.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ekonominę krizę išgyvenančių estų pavyzdžiu galime pasekti ir mes, jei naujoji valdžia pakels mokesčius. Ekonomistas pabrėžia, kad reikia pasimokyti iš kaimynų klaidų ir pradėti daugiau dėmesio skirti verslo plėtrai.  Apie tai, su kokiais sunkumais susiduria Europa ir iš kokių klaidų turime pasimokyti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ – pokalbis su Nerijumi Mačiuliu.

Iš karto po Naujųjų šalies komerciniai bankai kreipiasi į savo klientus ir prašo atnaujinti savo duomenis. To nepadarius, po kurio laiko bankai gali gerokai apriboti arba ir visiškai sustabdyti bankinių paslaugų teikimą – pavyzdžiui, stabdyti mokėjimus ar įšaldyti sąskaitą. Be kita ko, prireikus, bankai informacija apie klientus dalijasi su valstybės institucijomis – pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Per metus Lietuvoje sumažėjo gyventojų, kurie save priskiria vidurinei klasei, pastebi ekonomistai. Jie įvardijo to priežastis ir taip pat dar kartą įvertino, kokie mokestiniai pakeitimai šaliai galėtų būti naudingi. „Žinių radijo“ laidoje „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad vidurinei klasei Lietuvoje priskiriami žmonės, „į rankas“ gaunantys nuo 1 iki 3 tūkst. eurų. Tačiau pačių gyventojų požiūris, kas yra vidurinė klasė, pasak ekonomisto, skiriasi.

Jau nuo sausio 1 d. įsigalioja nauji reikalavimai bankams, o dėl to keisis ir paslaugų įkainiai. Bankų atstovai įvardijo, kokie pakeitimai bus atliekami ir kiek gyventojai turės susimokėti. Be to, prabilta ir apie kitas naujoves, kurių sulauks bankų klientai. Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad nuo kitų metų įsigalios svarbūs teisės aktų pakeitimai, kuriais esą norima pagerinti paslaugų prieinamumą ir sumažinti kainas gyventojams.

Kremliaus kruvinas puolimas Ukrainoje tęsiasi jau per 1 tūkst. dienų. Gavę leidimą naudoti ilgesnio nuotolio raketas, ukrainiečiai tą ir padarė. Tačiau dėl to rusai vėl grasina Europai ir visam pasauliui dėl „pasekmių“. Mažai kas tiki kaimynų diktatoriaus kalbomis. Tačiau diversijos dėl kabelių tarp Lietuvos ir Švedijos, Suomijos ir Vokietijos nutraukimo, rodo, kad rusai gali imtis kitokių veiksmų.

Ketvirtadienio naktį bus vykdomas IT sistemų atnaujinimas, todėl gali sutrikti „Swedbank“ teikiamos paslaugos. Pasak banko, duomenų bazių atnaujinimo darbai vyks iš naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, tarp 0.00 ir 4.30 val. Jų metu interneto banku besinaudojantys klientai gali susidurti su trikdžiais. Trumpalaikius sutrikimus gali pajusti ir duomenų bazių atnaujinimo metu banko išduotų mokėjimo kortelių savininkai.

„Swedbank“ ekonomistai pagerino Lietuvos ekonomikos augimo prognozes 0,2 proc. punkto ir teigia, kad 2024 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,4 proc., o infliacija sieks vos 0,7 proc. Banko vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad 2025 m. šis augimas pasieks 3 proc., tačiau iki 2,7 proc. paspartės infliacija.

Vienam didžiausių komercinių šalies bankų SEB pranešus apie planus teikti mobilias paslaugas rajonuose, kur nėra banko skyriaus, kitas didysis bankas „Swedbank“ tikina panašią paslaugą teikiantis jau seniai. Tuo metu Šiaulių bankas ir „Luminor“ kol kas panašių žingsnių neplanuoja ir tikina, jog klientai sklandžiai aptarnaujami ir dabart.

Pastaruoju metu vienas didžiausių komercinių bankų nuolat įspėja apie galimus trikdžius, o kartais jo veikla ir iš tiesų netikėtai sukelia nemažai problemų, mat žmonės tiesiog negali atsiskaityti parduotuvėse. Trečiadienį bankas vėl įspėjo apie galimus sutrikimus. „Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (spalio 24 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos“, – informuoja bankas.

Latvijos „Swedbank“ pranešė per tris šių metų ketvirčius uždirbęs 170,961 mln. eurų pelno – 19,4 proc. mažiau nei prieš metus. Banko ir jo įmonių grupės pelnas sumenko 19,1 proc. iki 171,277 mln. eurų. Grynosios palūkanų pajamos didėjo 4 mln. eurų iki 354,378 mln. eurų, komisinių – 1 mln. eurų iki 86,398 mln. eurų. Turtas per devynis šių metų mėnesius augo 7,1 proc. iki 9,956 mlrd. eurų, paskolų portfelis – 6 proc. iki 6,388 mlrd. eurų, pritrauktų indėlių suma – 12 proc. iki 8,683 mlrd. eurų.

Per tris metų ketvirčius bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos siekė 610 mln. eurų, banko grynosios palūkanų pajamos ir grynosios komisinių pajamos atitinkamai sudarė 486 mln. eurų ir 96 mln. eurų. Skelbiama, kad per 9 mėnesius „Swedbank“ Lietuvoje uždirbo 264 mln. eurų grynojo pelno (pernai tuo pačiu laikotarpiu pelnas siekė 276 mln. eurų). Pelno sumažėjimą lėmė solidarumo mokestis. Šiemet banko jau sumokėto ir sukaupto mokėjimui solidarumo mokesčio suma siekia 119 mln. eurų.

Atsinaujinančios energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ ketvirtadienį pasirašė 20,7 mln. eurų finansavimo sutartį su „Swedbank“. Numatoma, kad gautos lėšos bus naudojamos grupės antrinės įmonės „EURAKRAS“, Jurbarko rajone valdančios 24 MW galios vėjo elektrinių parką, turimiems įsipareigojimams refinansuoti. „Kryptingai siekiame savo strateginio tikslo iki 2030 m. turėti 4–5 GW veikiančių žaliųjų pajėgumų, taip prisidėdami prie mums ir visai šaliai svarbaus siekio sukurti 100 proc.

Ketvirtadienio vakarą sutriko „Swedbank“ interneto banko ir mobiliosios programėlės veikla. Gyventojai praneša negalintys atsiskaityti ir kortelėmis parduotuvėse. Dėl techninių kliūčių gyventojai teigia nematantys savo sąskaitų, taip pat negalintys atlikti pinigų pervedimo operacijų, atsiskaityti parduotuvėse. „Prisidėjau pilną krepšį maisto „Maximoj“ ir išėjau tuščiomis. Keli aplinkui irgi“, – komentare tv3.lt portalui rašė vilnietė.

Dėl IT sistemų atnaujinimo darbų spalio 12–14 naktimis galimi trumpi „Swedbank“ paslaugų sutrikima, rašoma „Swedbank Lietuvoje“ feisbuko paskyroje. Bankas įspėja, kad spalio 12–14 dienomis, 00:00–06:00 valandomis, bus vykdomi sistemų atnaujinimo darbai ir galimi paslaugų sutrikimai.

Trečiadienį „Swedbank“ banko klientai susidūrė su mobiliosios programėlės trikdžiais. Visgi vėliau techniniai nesklandumai buvo išspręsti. Kai kurie klientai, norėdami prisijungti prie mobiliosios banko programėlės, pastebėjo, kad to nepavyksta padaryti. „Norėjau sumokėti už paslaugas, tačiau, suvedus prisijungimo duomenis „Swedbank“ mobiliojoje programėlėje, parododomas tik užrašas „Įvyko klaida“. Kas vyksta?“ – naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntęs klausė skaitytojas Tomas.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų uždaro vieną didžiausių ir populiariausių savo skyrių Vilniaus prekybos centre „Akropolis“. Be to, bankas šiemet uždarė skyrius keturiuose šalies rajonuose. „Vilniuje iš „Akropolio“ prekybos centro, siekiant dar didesnio klientų patogumo, persikelsime į naujas moderniai įrengtas patalpas „Ozo“ prekybos centre. Dėl remonto darbų, kelis mėn.

Vidurinei klasei save priskiriančių Lietuvos gyventojų per metus sumažėjo 3 procentiniais punktais iki 51 proc., rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. „Vis dar turime stiprią pusę visuomenės, save priskiriančią vidurinei klasei, tačiau ji, nors ir keliais procentiniais punktais, bet mažėja“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. „Skaičius didelis, jeigu lygintume save su latviais ir estais.

Paprastai ekonomistai sako, kad valstybės laikosi ant viduriniosios klasės. Jos atstovai sumoka daugiausia mokesčių, jie nuperka daugiausiai prekių ir paslaugų. Tačiau, kiek žmogus ar šeima turi uždirbti, kad galėtų būti vadinami vidutiniokais? Antradienį „Swedbank“ pristatė kasmetinį tyrimą, kuris ir parodė, kokios pajamos ar pirkiniai parodo, kad žmonės priklauso viduriniajai klasei.

Šiuo metu Seime svarstomos įstatymų pataisos, kuriomis siekiama supaprastinti būsto paskolų refinansavimą. Tikimasi, kad nauja tvarka leistų gyventojams lengviau, pigiau atsisakyti vieno banko paslaugų, pereiti į mažesnes palūkanas pasiūliusį kitą ir taip sutaupyti. Vis dėlto pataisų svarstymo metu pasigirdo abejonių, ar mokėdami mažiau kreditų palūkanų bankų klientai nepraras pinigų dėl kitų įsipareigojimų bankui.

Praėjus kone dviems valandoms, pašalinti „Swedbank“ interneto banko nesklandumus sukėlę trukdžiai. Ketvirtadienio vakarą buvo pranešta, kad daliai šalies vartotojų sutriko „Swedbank“ e.bankininkystės veikla. Bendrovės atstovo Gyčio Vercinsko teigimu, trikdžius sukėlę sutrikimai įmonės IT sistemoje buvo sėkmingai pašalinti.

Darbo rinka studentams Lietuvoje nuolat keičiasi, atsižvelgiant į ekonomines ir technologines tendencijas. Dauguma studentų ieško darbo, kurį galėtų derinti su studijomis, o įvairios įmonės ir organizacijos stengiasi prisitaikyti prie šių poreikių. Remiantis Užimtumo tarnybos ir įmonių atstovų pateiktais duomenimis, aiškėja pagrindinės studentų įsidarbinimo galimybės, iššūkiai ir ilgalaikės darbo rinkos tendencijos.

Švedijos teismas antradienį pripažino buvusią banko „Swedbank“ vadovę kalta klaidinus investuotojus dėl banko sąsajų su pinigų plovimo skandalu ir nuteisė ją metams ir trims mėnesiams kalėjimo. Birgitte Bonnesen pripažinta kalta dėl didelio sukčiavimo. Jos advokatas Peras Samuelssonas Švedijos naujienų agentūrai TT sakė, kad yra šokiruotas dėl nuosprendžio ir pateiks apeliaciją.

Nepaisant pasaulinių ekonomikos lėtėjimo tendencijų, Lietuvoje infliacija pirmą metų pusmetį išlieka viena žemiausių tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Jeigu didelėje dalyje pasaulio buvo neigiami siurprizai dėl (ekonomikos – ELTA) augimo, dėl nedarbo lygio, tai Lietuva buvo teigiamas siurprizas.

„Swedbank“ Liuksemburge registruotam fondui „Lords LB European Property Fund“ priklausančiai bendrovei „NT slėnis“, valdančiai Vilniuje esantį biurų pastatą „Lvivo“, skolina 33,7 mln. eurų. Paskola bus skirta esamiems įsipareigojimams refinansuoti, pranešė bankas.

Būsto įperkamumas antrąjį šių metų ketvirtį kiek padidėjo tik Vilniuje, o kituose miestuose liko nepakitęs. Auganti būsto pasiūla, spartus gyventojų pajamų augimas ir palūkanų mažėjimas sudarys prielaidas įperkamumo didėjimui ateityje, rodo „Swedbank“ skaičiavimai. Anot banko, Vilniuje įperkamas būsto plotas per ketvirtį augo pusę kvadratinio metro – šiuo metu vilniečiai gali įpirkti šiek tiek didesnius nei 50 kv. metrų butus.

Kiekvienas gyventojas turi savo asmeninę kreditingumo istoriją. Pagal ją bankai sprendžia, kam paskolins pinigų, o kuris klientas nemoka kontroliuoti savo finansų. O jei pradelsėte sumokėti komunalinius mokesčius, kredito įstaigos turi jums blogų žinių. Įsigydami kai kuriuos didesnius pirkinius, gyventojai neretai pasinaudoja ir lizingo galimybe, pavyzdžiui, pirkdami automobilį ar brangesnį telefoną, kompiuterį.

Dėl didžiulės liūties ir vėtros Lietuvoje ne tik sutriko lėktuvų, traukinių, automobilių eismas, buvo uždarytos kai kurios parduotuvės. Taip pat neveikia ir dešimtys bankomatų, dėl ko gyventojai gali patirti nepatogumų. SEB bankas informavo, kad pirmadienį dėl itin stipraus lietaus ir elektros trikdžių neveikia 7 šio banko bankomatai. „Dedame visas pastangas, kad šie bankomatai kuo greičiau imtų veikti kaip įprastai. Apgailestaujame dėl klientų galimai patirtų nepatogumų“, – nurodė bankas.

„Swedbank“ 11,3 mln. eurų – iki 54,7 mln. – padidino finansavimą technologijų įmonėms skirto miestelio „Cyber City“ Naujamiestyje plėtrą planuojančiai įmonei „Sparta“. Kaip skelbia bankas, finansavimo sutartis pratęsiama 5 metams, lėšos bus skirtos baigiamiesiems statybos darbams ir finansiniams įsipareigojimams refinansuoti. Šiuo metu beveik 2 ha (hektarų) buvusios tekstilės produktų gamintojos „Sparta“ teritorijoje pastatyti trys 33 tūkst. kv. m ploto komercinės paskirties pastatai.

Penktadienį visame pasaulyje pasirodžius pranešimams apie IT sistemų trikdžius, paveikusius daugelį sektorių, Lietuvoje veikiantys didieji bankai su sunkumais nesusidūrė. „Swedbank“ atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė tikina, kad tiek banko padaliniai, tiek jo internetinė svetainė veikė įprastai. Su problemomis nesusidūrė ir „SEB“. „Šiuo metu bankas veikia įprastai. Visą šia dieną su problemomis nesusidūrėme“, – Eltai teigė D. Taučkelaitė.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų ir toliau iš Lietuvos gyventojų ir verslo uždirba milijoninius pelnus. Tačiau, panašu, kad jų vis tiek neužtenka. Bankas toliau uždarinėja klientų aptarnavimo padalinius, kad prireikus žmonėms gaišti ir važiuoti reikėtų daugiau. Šią savaitę „Swedbank“ pranešė, kad 2024 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje gavo 410 mln. eurų bendrųjų pajamų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu banko pajamos išaugo 57 mln. eurų.

Latvijos „Swedbank“ pranešė per pusmetį uždirbęs 119 mln. eurų pelno – 12 mln. eurų mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Grynosios palūkanų pajamos didėjo 12 mln. eurų, komisinių – 1 mln. eurų. Išlaidos siekė 81 mln. eurų ir buvo 14 mln. didesnės nei prieš metus. Galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti per šešis šių metų mėnesius atidėta 4 mln. eurų (tuo pat metu pernai – 2 mln. eurų). Paskolų portfelis augo 8 proc., pritrauktų indėlių padaugėjo 9 procentais.

„Swedbank“ Lietuvoje bendrosios pajamos šių metų pirmąjį pusmetį siekė 410 mln. eurų, grynosios palūkanų pajamos sudarė 328 mln., o grynosios komisinių pajamos – 62 mln. eurų. Tuo metu grynasis pelnas šiemet siekė 175 mln. eurų, pranešė „Swedbank“. „Swedbank“ Lietuvoje skolinimo apimtys antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 13 proc. Banko duomenimis, bendras paskolų portfelis 2024 m. antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 9 mlrd. eurų.

Europos investicijų fondas (EIF) suteikė 720 mln. eurų vertėss garantijų Baltijos šalyse veikiantiems bankams SEB, „Swedbank“ ir LHV – bankai skolins klimato apsaugą ir aplinkos tvarumą skatinantiems projektams. EIF ir bankai ketvirtadienį Taline pasirašė garantijų sutartis, kurios leis bankams pasiūlyti mažesnes palūkanų normas, ilgesnius terminus ir mažesnius užstato reikalavimus, ketvirtadienį pranešė EIF.