europos sąjunga

Stringa Europos Sąjungos (ES) finansiniai paramos planai Ukrainai. Vsuomenėje kyla neramumai, klausimai ar ES apskritai yra pajėgi atremti pavojus prisidedant finansiškai ir ar išeina greitai priimti (pasižadėtus) planus. Politologai plačiau tai apžvelgė ir atskleidė didžiausią ES spragą.

„Kėdainių vandenys“ su projektu „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimas Kėdainių rajone“ viliasi gauti Europos Sąjungos finansavimą. Tiesa, prisidėti itin įspūdingomis sumomis turės tiek savivaldybė, tiek pati įmonė, tačiau, jei finansavimas iš ES būtų gautas, prieigą prie naujų geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tinklų turėtų dar iki 2 tūkst. gyventojų. Planuojama viso projekto vertė siekia 13,17 mln. eurų.

Donaldo Trumpo diplomatijos traukinys važiuoja, o Briuselis toliau snaudžia. Europai kritiniu metu sušauktame lyderių suvažiavime, konkretūs sprendimai, kaip padėti Ukrainai ir kaip didinti Europos saugumą – nepriimti. Gitanas Nausėda sako, kad noras remti Ukrainą niekur nedingo ir kritikuoja Europos Sąjungos diplomatijos vadovės Kajos Kallas pasiūlytus paramos planus. Sako, kad jie parengti netinkamai.  Vienas kitas Europos lyderis išspaudžia šypseną, išeidamas iš vadovų tarybos posėdžio.

Prancūzija ir Italija stabdo Europos Sąjungos (ES) pastangas pristatyti amuniciją Kyjivui. Šios dvi šalys nenori įsipareigoti konkrečioms finansinėms sumoms ir delsia, kai šiuo metu ir taip mažėja JAV parama Ukrainai. Vyriausybės strateginės analizės centro vyriausiasis politikos analitikas Justinas Mickus aptarė, kaip šis sprendimas atsilieptų ateityje bei ar verta susirūpinti ES finansine pagalba ir ištikimumu remti Ukrainą.

Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės su savo istorija, tradicijomis ir kultūra, ir šią įvairovę būtina gerbti, tačiau tai nereiškia, kad ES sprendimai dėl Ukrainos turėtų būti blokuojami vien todėl, kad Vengrijos nuomonė šiuo klausimu skiriasi nuo likusių 26 šalių įsitikinimų. Taip pasibaigus ketvirtadienį Briuselyje vykusiam Europos Tarybos posėdžiui surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo ET pirmininkas António Costa.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė tvirtina, kad norint užtikrinti Senojo žemyno saugumą į gynybą turi investuoti visos Europos Sąjungos (ES) valstybės. Nors kai kurios Bendrijos narės yra geografiškai nutolusios nuo šalių agresorių, tai, pasak patarėjos, tai nereiškia, kad jos yra saugesnės ir gali į krašto apsaugą investuoti mažiau.

Jei mato poreikį, Europos Sąjunga ar atskiros regiono šalys turėtų finansuoti „Amerikos balso“ (Voice of America, VOA), „Laisvosios Europos radijo“ (Radio Free Europe, RFE) ir kitų JAV finansavimą praradusių žiniasklaidos priemonių veiklą, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.

Europos Sąjungos (ES) šalys penktadienį sutiko pratęsti sankcijas daugiau kaip 2,4 tūkst. asmenų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, pranešė diplomatai. Vengrija delsė, bet galiausiai – iš sąrašo išbraukus keturis žmones – sutiko pratęsti sankcijas dar pusmečiui, sakė pareigūnai. „Mūsų ryžtas remti Ukrainą yra lemiamas“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen.

Skambūs pareiškimai, jog prasideda muitų karas, gali atnešti įtakos Europos Sąjungos bei Lietuvos ekonomikai. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė esąs tikras, kad JAV laimės prekybos karą su Europos Sąjunga (ES). Apie tai bei galimą D. Trumpo muitų tarifų sumažinimą ateityje analizavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Donaldui Trumpui suartėjus su Kremliumi, pasigirdo kalbos ir apie galimybę Europai vėl pirkti rusiškas dujas ir naftą. Nors per pirmąją kadenciją D. Trumpas aršiai kritikavo „Nord Stream“ projektą, bet dabar užsienio žiniasklaida skelbia, kad būtent amerikiečiai gali tapti tarpininkais šiuose susitarimuose tarp Vokietijos ir Rusijos.  „Liūdna, kai Vokietija sudarinėja didžiulius sandorius su Rusija dėl naftos ir dujų.

Prancūzijos prezidentas siūlo Europą apsaugoti prancūzišku branduoliniu skėčiu. O į neeilinį posėdį Briuselyje susirinkę Europos vadovai sprendžia, kaip surinkti papildomus 800 milijardų eurų Europos gynybai.  Tuo metu JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio, ant kaktos išsipaišęs kryžių, Amerikos žiniasklaidai duoda interviu ir atkartoja Kremliaus propagandą: esą karas prieš Ukrainą yra karas Vakarų rankomis tarp JAV ir Rusijos.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Europos Sąjungos vadovai pasirašė išvadas dėl to, kaip smarkiai padidinti gynybos išlaidas visame bloke, pasitelkiant įvairias naujas finansavimo priemones, rašoma „Politico“. Europos Sąjungos šalys ketvirtadienį pritarė planams stiprinti bloko gynybą Rusijos grėsmės akivaizdoje, siekiant sutelkti 800 mlrd. eurų, pranešė Europos Vadovų Tarybos atstovė spaudai. Briuselyje vykusiame neeiliniame EVT posėdyje ES lyderiai susitarė dėl gynybos teksto, sakė atstovė.

Šiandien Europos Sąjunga rengia specialų viršūnių susitikimą, Europos Vadovų Tarybą, dėl karo Ukrainoje. Apie tai, iš kur bus gaunama 800 milijardų suma Europos gynybai ir daugiau „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo eurokomisaras Andrius Kubilius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas bei kiti.

Praėjusiais metais Europos Sąjungos (ES) šalyse bei Norvegijoje ir Šveicarijoje smarkiai sumažėjo prieglobsčio prašymų skaičius. 29 valstybėse iš viso registruota 1 014 000 prašymų –  100 000 mažiau, lyginant su ankstesniais metais (minus 11 proc.), sakoma naujoje ES prieglobsčio agentūros (EUAA) metinėje ataskaitoje. Tai lėmė pirmiausiai Vokietijoje sumažėjęs prieglobsčio prašytojų skaičius.

Dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, jog iš Europos Sąjungos (ES) importuojamoms prekėms bus taikomi 25 proc. muitai, verčia nerimauti visą Europą. „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ apie galimus sprendimo būdus ir šio plano vertinimą apžvelgė Europos parlamento nariai Aurelijus Veryga ir Paulius Saudargas. Europos parlamento narys A. Veryga komentavo, ką jis įžvelgia šioje situacijoje dėl D. Trumpo galimų importo muitų ES valstybėms.

JAV prezidenas Donaldas Trumpas pagrasino, kad įves 25 proc. tarifus importui iš Europos Sąjungos (ES) šalių. Kokią grėsmę tai sukels bei kokią naudą atneš Lietuvai apžvelgė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Kaip pasakojo A. Izgorodinas, 25 proc. tarifas ES turėtų tam tikros įtakos Lietuvai. „Jeigu 25 proc. tarifas būtų įvestas visai Europos produkcijai, tai nurėžtų nuo euro zonos ekonomikos augimo vieną procentinį punktą. Tai atitinkamai maždaug 1 proc.

Lietuva, pagal nusikalstamų veiklų dažnumą, buvo pripažinta saugiausia šalimi Europoje. Sociologas įvertino, kokie pagrindiniai veiksniai tai lėmė ir, kad egzistuoja ženklų, rodančių, jog einame gerovės valstybės link. Valstybės duomenų agentūra pranešė, kad Europos Sąjungos statistikos tarnybos („Eurostat“) duomenimis, 2023 m. Lietuvoje tik 2,7 % gyventojų pranešė apie kaimynystėje įvykusį nusikaltimą. Tai – vienas mažiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas šią savaitę lankydamasi Vašingtone dėl „tvarkaraščio planavimo problemų“ nesusitiks su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, trečiadienį informavo blokas. ES stengiasi būti išgirsta JAV prezidentui Donaldui Trumpui be Kyjivo ir jo sąjungininkų Europoje pradėjus derybas su Maskva dėl jos karo prieš Ukrainą užbaigimo.

ES planuoja griežčiau kovoti su jos standartų neatitinkančiais importuojamais maisto produktais – apie tai bus pranešta naujoje žemės ūkio politikos apžvalgoje, kuri bus paskelbta trečiadienį ir kuria siekiama nuraminti Europos ūkininkus, susiduriančius su pasauline prekybos įtampa. Europos Komisija ketina pristatyti naują veiksmų planą sektoriui, kuris – nepaisant to, kad suryja trečdalį bloko biudžeto – jau seniai piktinasi liberaliu Briuselio požiūriu į prekybą.

Europos Sąjungos (ES) ambasadoriai trečiadienį susitarė dėl naujų sankcijų Maskvai, įskaitant draudimą importuoti rusišką aliuminį, pranešė bloko diplomatai. ES užsienio reikalų ministrai oficialiai patvirtins sankcijų paketą pirmadienį, kai bus minimos trečiosios rusų invazijos į Ukrainą metinės. Tai jau šešioliktas sankcijų paketas, ES paskelbtas Rusijai nuo 2022-ųjų vasario.

Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai antradienį pareikalavo, kad Europa padidintų finansavimą savo gynybai ir remtų Ukrainą po to, kai Jungtinės Valstijos kartu su Rusija ėmėsi pastangų sustabdyti karą.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalas perspėja, jog Europos Sąjunga jau patiria Rusijos agresiją. Jo manymu, „Europai (pačiai) reikia, kad Ukraina ją apsaugotų“. Premjeras praneša ir apie Rusijos vykdomas agresijos atakas Europoje, paminėdamas Lietuvą, rašoma „Politico“. „Šie žodžiai gali nustebinti ne tik pačią Europos Sąjungą. Juk Europos miestų gatvėse nėra tankų, o apie artėjančias balistines raketas ar bepiločius orlaivius neįspėja oro pavojaus sirenos.

Visai neseniai pasklido tragiška naujiena, kad Vokietijos mieste Miunchene imigrantas iš Afganistano rėžėsi automobiliu į žmones, 28 asmenys nukentėjo. Toks incidentas Vokietijoje jau ne pirmas. Tiesa, Lietuvoje daugėjant imigrantams iš Vidurinės Azijos bei kitų šalių, taip pat kyla klausimų dėl jų patikimumo.

Kaip Lietuvos verslui atsilieptų, jei Donaldas Trumpas įvestų papildomus muitus prekėms iš Europos Sąjungos? Ekonomistai tikina, kad galimi pasaulio prekybos trikdžiai paliestų ir paprastus lietuvius. Pasak ekspertų, labiausiai nukentėtų šalies naftos, baldų, optikos, chemijos, elektronikos pramonės įmonės, taip pat gamyklos, tiekiančios produkciją vokiečių automobilių gamintojams.

Europos Sąjungos (ES) ambasadorė JAV Jovita Neliupšienė nurodo, jog Briuselis nenori tarifų karo su Vašingtonu. Anot diplomatės, tai būtų naudingiausia tik JAV ir Bendrijos priešininkėms. Visgi, jeigu prezidento Donaldo Trumpo administracija priims atitinkamus sprendimus ES atžvilgiu, ambasadorė pažymi – Bendrija į tai taip pat reaguos.

Europos Komisija trečiadienį paskelbė, kad sieks įvesti naujus mokesčius elektroninės prekybos importui, taip kovodama su „kenksmingų“ produktų, kurių didžioji dalis įvežama iš Kinijos, antplūdžiu.

Finansų bei teisingumo ministrai sako, jog vis dar svarstoma, ar atsiimti Europos Sąjungos (ES) teismui praėjusią vasarą pateiktą ieškinį dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos.  „Svarstome“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Lietuvoje verda diskusijos, kas geriau šaliai – ar kasmet priimti 158 migrantus pagal Europos Sąjungos numatytą kvotą, ar susimokėti daugiau nei 3 milijonus eurų per metus. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Vytautas Sinica tvirtina, kad pirmiausia Lietuva privalo rūpintis savo nacionaliniu saugumu ir imti pavyzdį iš kaimynų lenkų – atsisakyti laikytis šio Europos Sąjungos susitarimo.

Dėl užmojo Lietuvoje pasiekti šalies gynybai iki 5-6 proc. BVP (bendro vidaus produkto) gynybai, kyla klausimas, kaip tai bus bandoma įgyvendinti, ir ar tai pareikalaus gyventojų mokėti didesnius mokesčius? Kokios yra šalies perspektyvos padidinti BVP iki 6 proc. per ateinančius penkerius metus, ar tai būtų apsieinama be mokesčių didinimo, „Žinių radijo“ laidoje atsakė specialistai.

Prezidento Donaldo Trumpo keičiama Amerikos politika susirūpinimą kelia ir šioje Atlanto pusėje. D. Trumpas pagrasino muitais Europos Sąjungai už tai, kad mes perkame per mažai amerikietiškų automobilių ir žemės ūkio produktų. Kaip ir nepakankamai investuojame į gynybą. Su dalimi D. Trumpo pareiškimų Europos politikai sutinka, su kitais – ne.

Gitanas Nausėda prieš kelias dienas pareiškė, jog Lietuva sieks iki 2030 metų didinti bendrą vidaus produktą (BVP) šalies gynybai iki 6 proc. Ekonomisto teigimu, tai yra nesunkiai pasiekiamas ir naudingas tikslas, tačiau apipintas ne viena galima rizika. „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino nuomone, per ateinančius penkerius metus pasiekti iki 6 proc.

Ekonomistai vis dažniau pabrėžia – Lietuvoje gyventi dar niekada nebuvo taip gerai. Palyginus su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis, Lietuvos ekonomika auga labai sparčiai. Visgi, visai Europai iškyla pavojus dėl per lengvai dalijamų pažadų – politikai daug kalba apie socialinę gerovę ir didesnes išmokas gyventojams, tačiau iš kur tam paimti pinigų – neaišku.  Apie tai, kokiu keliu pasuks Europa, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė ekonomistas Marius Dubnikovas.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad svarstant Europos Sąjungos (ES) Migracijos pakto alternatyvas, jis palaikytų solidarumo įnašo mokėjimą. „Saugiausia Lietuvai, aišku, yra susimokėti tuos pinigus, bet čia kalbėsime su finansų ministru ir žiūrėsime“, – LRT radijui trečiadienį sakė V. Kondratovičius.

Nuo gruodžio 28 dienos visi Europos Sąjungoje parduodami maži ir vidutinio dydžio nešiojamieji elektroniniai prietaisai turės būti suderinami su USB-C jungtimis.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad visos pastangos išlaikyti Rusijos dujų srautą į Europos Sąjungą (ES) yra žalingos įvairiais lygmenimis, o grasinimai, nukreipti prieš Ukrainą, yra visiškai nepriimtini. „Ne paslaptis, kad energijos eksportas yra pagrindinis Rusijos pajamų šaltinis, leidžiantis jai tęsti brutalų agresijos karą prieš Ukrainą“, – sakė M. Tsahkna.

Vokietija ir keturios kitos Europos Sąjungos šalys gavo kelis milijardus eurų ES paskolų ir dotacijų, pirmadienį pranešė Europos Komisija. Šie pinigai skirti iš bloko „Covid-19“ atkūrimo fondo, kuris buvo įsteigtas 2021 m. pandemijos ekonominiams padariniams likviduoti. Vokietija gavo 13,5 mlrd. eurų, įgyvendinusi klimato ir energetikos politikos bei skaitmeninimo reformas, teigė Komisija. Tai apima tolesnį nacionalinės vandenilio strategijos plėtojimą ir švaraus judumo skatinimą.

Senojo žemyno ekonominės problemos artimiausiu metu tik didės, o ilgainiui bendriją gali ištikti ekonominė katastrofa. Tokį niūrų paveikslą Europos Sąjungai ketvirtadienį piešia vienas iš įtakingiausių tarptautinės politikos ledinių „Politico“. Geros dienos Europoje baigėsi „Pastaraisiais dešimtmečiais Europos ekonomika buvo itin atspari dėl bloko plėtros į Rytus ir prekių paklausos Azijoje ar JAV.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį pareiškė, kad jokie sprendimai dėl karo Ukrainoje nutraukimo negali būti priimami be Kyjivo žinios arba už jo partnerių europiečių nugarų. Rusijos plataus masto invazijai tęsiantis jau beveik trejus metus, Maskva nuolat žengia į priekį ir atakuoja itin svarbią Ukrainos energetikos infrastruktūrą, nors ir patiria nemažų nuostolių. Ketvirtadienį Briuselyje vyksta ES aukščiausiojo lygio susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Europos Sąjunga (ES) dar šiais metais skirs Turkijai papildomai milijardą eurų pasirūpinti šalyje esančiais pabėgėliais. Tai bendroje su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu spaudos konferencijoje Ankaroje pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Pinigai esą jau keliauja ir, be kita ko, yra skirti pabėgėlių sveikatos priežiūrai ir švietimui Turkijoje, sakė ji. Lėšos taip pat bus naudojamos sienos apsaugai.

 Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pirmą kartą pritaikė sankcijas Rusijos karinės žvalgybos agentams dėl vadinamųjų hibridinių atakų, kuriomis siekiama destabilizuoti padėtį Europoje, įskaitant dezinformaciją, kibernetines atakas ir padegimus. Vakarų šalys kaltina Kremlių surengus virtinę incidentų, kuriais siekiama susilpninti paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija.

Europos Komisija (EK) tvirtina Europos Sąjungos Tarybos priimtą 15-ąjį sankcijų Rusijai paketą. Kaip pranešė EK atstovybė Lietuvoje, šiame rinkinyje daugiausiai dėmesio skiriama tolesniam Rusijos tamsiojo laivyno pažabojimui ir kovai su sankcijų apėjimu. Sankcijų rinkiniu taip pat reikšmingai papildomi asmenų ir subjektų, susijusių su Rusijos kariniu ir pramoniniu kompleksu, sąrašai ir padidinama ES centrinių vertybinių popierių depozitoriumų teisinė apsauga.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pareiškė, kad paduos Jungtinę Karalystę į ES Teisingumo Teismą dėl to, kad ji pažeidė taisykles dėl laisvo bloko piliečių ir jų šeimos narių judėjimo po „Brexito“. Europos Komisija (EK) pareiškė mananti, kad „yra keletas trūkumų“, susijusių su tuo, kaip Britanija 2020 metų pabaigoje įgyvendino sutartis.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį rengiamame susitikime įves sankcijas Rusijos žvalgybos agentams dėl vadinamųjų hibridinių atakų prieš bloką, penktadienį pranešė diplomatai. ES ir NATO kaltina Maskvą, kad ji stovi už virtinės incidentų, kuriais siekiama destabilizuoti Vakarus, palaikančius prieš Kremliaus invaziją kovojančią Ukrainą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie 170 mln. eurų finansavimo paketą šešioms Europos šalims, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija, kad būtų sustiprintas jų sienų saugumas. U. von der Leyen apie tai pranešė socialinės žiniasklaidos platformoje X po diskusijų su Suomijos ministru pirmininku Petteri Orpo.

Europos Sąjungos (ES) šalys trečiadienį susitarė į juodąjį sąrašą įtraukti dar apie 50 naftos tanklaivių iš Rusijos „šešėlinio laivyno“, naudojamo siekiant apeiti Vakarų sankcijas, įvestas dėl karo Ukrainoje, pranešė pareigūnai. Šis žingsnis – dalis 15-ojo sankcijų paketo, kurį 27 šalių blokas įves nuo Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 metais. Ukrainos rėmėjai siekia apriboti Kremliaus galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą, įvesdami įvairius ekonominius ir politinius apribojimus Maskvai.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė, kad su Rusija ir Baltarusija besiribojančios valstybės narės galėtų apriboti migrantų teisę į prieglobstį tais atvejais, kai Maskva ir Minskas juos pasitelkia kaip ginklus. „Pavyzdžiui, jos gali apriboti naudojimąsi prieglobsčio teise tokioje situacijoje, tačiau griežtomis sąlygomis ir teisinėmis ribomis“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja, atsakinga už technologijų suverenumą, saugumą ir demokratiją, Henna Virkkunen.

Dėl kietųjų dalelių oro taršos 2022 m. Europos Sąjungoje mirė beveik 240 tūkst. žmonių, t. y. penkiais procentais mažiau nei ankstesniais metais, teigiama antradienį paskelbtoje Europos aplinkos agentūros ataskaitoje. Agentūra apskaičiavo, kad „mažiausiai 239 tūkst.“ mirčių įvyko dėl susidūrimo su didesniu nei rekomenduojama KD2,5 lygiu. KD2,5 – mažiausios dalelės, kurias galima įkvėpti ir kurios ypač pavojingos žmonių sveikatai.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai kitą savaitę aptars, kaip nubausti Sakartvelo valdžios institucijas už represijas prieš proeuropietiškus protestuotojus, antradienį pranešė Briuselis. „Nuolatinis atsilikimas nuo demokratijos ir pastaruoju metu Sakartvelo valdžios institucijų naudojamos represinės priemonės turi pasekmių mūsų dvišaliams santykiams. ES apsvarstys papildomas priemones“, – sakoma pareiškime.

Europoje gyvenantys vilkai neteks griežtos apsaugos statuso, o tai kelia nerimą aplinkosaugininkams, kurie baiminasi dėl gyvūnų, kurie dar neseniai buvo ant išlikimo ribos, išnykimo, rašoma „The Guardian“. Gruodžio 3 dieną komitetas, kuriam pavesta išsaugoti laukinę gamtą, sumažino vilkų apsaugos statusą po to, kai jo nariai balsavo už Europos Sąjungos pasiūlymą sumažinti vilkų medžiojimo apribojimus.