europos sąjunga

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė septynių šalių, kurias laiko saugiomis, sąrašą, siekdama paspartinti migrantų grąžinimą ir apsunkinti šių šalių piliečiams galimybę prašyti prieglobsčio bloke. „Daugelis valstybių narių susiduria su dideliu neišnagrinėtų prieglobsčio prašymų antplūdžiu, todėl labai svarbu padaryti viską, ką galime padaryti, kad sprendimai dėl prieglobsčio suteikimo būtų priimami greičiau“, – sakė migracijos eurokomisaras Magnusas Brunneris.

Europos Sąjungos (ES) atsakomieji muitai 21 mlrd. eurų vertės JAV prekėms bus sustabdyti iki liepos 14 d., kad būtų skirta laiko deryboms su Vašingtonu, pirmadienį pranešė Briuselis. JAV prezidentas Donaldas Trumpas balandžio 2 d. paskelbė, kad ES įvedami 20 proc. muitai, tačiau po savaitės jis sustabdė šių priemonių taikymą 90-čiai dienų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad JAV muitų sumažinimas iki 10 proc. yra „trapi pauzė“, todėl Europos Sąjunga (ES) turi „mobilizuoti visus turimus svertus, kad apsisaugotų“. „Su Europos Komisija privalome pasirodyti stiprūs: Europa turi toliau dirbti dėl visų būtinų atsakomųjų priemonių“, – sakė jis socialiniame tinkle „X“ po netikėto JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimo, kad jis pristabdo muitų didinimą, nukreiptą į ES ir kitas šalis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) labai protingai elgiasi susilaikydama nuo atsakomųjų muitų įvedimo Jungtinėms Valstijoms. „Jie buvo labai protingi. Jie buvo pasirengę paskelbti apie kerštą, o tada išgirdo apie tai, ką mes padarėme Kinijos ir kitų atžvilgiu“, – per Baltųjų rūmų posėdį žurnalistams sakė D. Trumpas.

Europos Sąjungoje (ES) gali neatsirasti  lėšų, kurias investicijoms į susisiekimo sektorių galėtų gauti Lietuva, nusprendusi egzistuojančio geležinkelio bėgių standartą keisti į europietišką ir tiesti visiškai naujas vėžes kituose šalies regionuose, sako Europos Parlamento (EP) Transporto komiteto vicepirmininkas Virginijus Sinkevičius, penktadienį rašo „Verslo žinios“.   „Kad šioje finansinėje perspektyvoje (iki 2027 metų) tam atsirastų lėšų, labai smarkiai abejoju, matant gynyb...

JAV įvedant 20 proc. muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Bendrijos atsakas turi būti paruoštas, kaip įspėjimas, tačiau dėl muitų mažinimo su Amerika reikėtų derėtis.  „Kita dalis su balandžio 2 dienos (paskelbtais – BNS) muitais susijusi dar planuojama.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį sakė, kad Europos Sąjungos pasiūlymas taikyti nulinius tarifus pramonės prekėms, įskaitant automobilius, nėra pakankamas transatlantinės prekybos deficitui. „Europos Sąjunga mums labai, labai bloga, jie neima mūsų automobilių (...), jie neima mūsų žemės ūkio produktų. Faktiškai jie nieko neima“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas. Praėjusią savaitę jis paskelbė 20 proc. muitus Europos prekėms, turinčius įsigalioti balandžio 9 dieną.

Dar vienas akibrokštas iš Europos Sąjungos (ES) valdininkų. Baltijos šalys ir Lenkija teikė paraišką, kad Briuselis finansuotų vadinamąją „dronų sieną“ pasienyje su Rusija ir Baltarusija. O suma, kurios šalys paprašė, bendrijos mastais itin maža – vos keliolika milijonų eurų. Ir nors Briuselio valdininkai šimtamilijonines sumas skirsto įvairiems projektams, jie nusprendė, kad išorinės Europos Sąjungos sienos saugumui pinigų skirti nereikia.

Lietuvai ir Estijai negavus Europos Sąjungos (ES) finansavimo vadinamajai „dronų sienai“, premjeras Gintautas Paluckas sako apgailestaujantis, kad šiuos klausimus teks spręsti nacionaliniu lygiu ir valstybės lėšomis. „Akivaizdu, jog ir Briuselyje nevienodai matome, kuo gyvena mūsų valstybės narės ES. Ir lieka tik apgailestauti, kad šiuos klausimus turėsime spręsti savo nacionalinių valstybių pastangomis ir lėšomis“, – pirmadienį Marijampolėje žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Lietuva yra suinteresuota rasti sprendimą dėl Jungtinių Valstijų (JAV) pristatytų muitų, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, ragindamas Europos Sąjungą (ES) karštligiškai nesiimti atsakomųjų priemonių. „Lietuva yra suinteresuota rasti sprendimą.

Lietuvai ir Estijai negavus Europos Sąjungos (ES) lėšų vadinamajai dronų sienai, skirtai saugoti valstybių pasienį, bus ieškoma kitų finansavimo šaltinių, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. „Nematyčiau čia didelės problemos dėl to, kad tas projektas nebuvo pasirinktas finansuoti. Manau, kad galėsime ieškoti kitų finansavimo šaltinių šitam projektui“, – pirmadienį žurnalistams sakė vadas.

Žodžiais už Ukrainą mūrų stojanti Europa, atrodo, sunkiai tarpusavyje randa bendrą kalbą – ypač, kai jaučia ne tik Rusijos grėsmę, bet ir Donaldo Trumpo spaudimą. Europai kritiniu metu sušauktame lyderių suvažiavime, konkretūs sprendimai, kaip padėti Ukrainai ir kaip didinti Europos saugumą – nepriimti. Europiečiams neįtiko Kaja Kallas pasiūlymas Ukrainai skubiai skirti 5 milijardų eurų amunicijai.

Praėjusiais metais Europos Sąjungos (ES) keliuose žuvo  3 proc. mažiau žmonių nei 2023 m., skelbiama Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje. Pranešime pažymima, kad nors 2024 m. žūčių keliuose skaičius sumažėjo iki 19 800, bendras padėties gerėjimo tempas išlieka lėtas ir, tikėtina, kad dauguma valstybių narių nepasieks ES tikslo iki 2030 m. perpus sumažinti žūčių keliuose skaičių.

Armėnijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymą, numatantį, kad Jerevanas pradės siekti narystės Europos Sąjungoje (ES), šiai istoriškai su Rusija susijusiai šaliai vis labiau tolstant nuo Maskvos orbitos. Pastaraisiais metais ši neturinti išėjimo į jūrą Kaukazo valstybė vis labiau suartėjo su Vakarais. Ji nusivylusi tuo, kad, jos teigimu, Maskva nesugebėjo jos apsaugoti nuo aršiausio priešo Azerbaidžano.

Nors Europos Komisija didžiulį dėmesį skiria kovai su klimato kaita, ar lygybės ir įvairovės skatinimui, naujausia Europos Sąjungos piliečių apklausa parodė, kad žmonėms reikia ne to. 26 tūkst. europiečių nurodė, kad labiausiai jiems aktualios temos – ekonomika, kainos ir infliacija, darbo vietos ir saugumas.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 27 Europos Sąjungos šalyse gyvena beveik 450 mln. gyventojų. O prieš keletą mėnesių nuspręsta išsiaiškinti – ko žmonės nori iš Europos Sąjungos.

Stringa Europos Sąjungos (ES) finansiniai paramos planai Ukrainai. Vsuomenėje kyla neramumai, klausimai ar ES apskritai yra pajėgi atremti pavojus prisidedant finansiškai ir ar išeina greitai priimti (pasižadėtus) planus. Politologai plačiau tai apžvelgė ir atskleidė didžiausią ES spragą.

„Kėdainių vandenys“ su projektu „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimas Kėdainių rajone“ viliasi gauti Europos Sąjungos finansavimą. Tiesa, prisidėti itin įspūdingomis sumomis turės tiek savivaldybė, tiek pati įmonė, tačiau, jei finansavimas iš ES būtų gautas, prieigą prie naujų geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tinklų turėtų dar iki 2 tūkst. gyventojų. Planuojama viso projekto vertė siekia 13,17 mln. eurų.

Donaldo Trumpo diplomatijos traukinys važiuoja, o Briuselis toliau snaudžia. Europai kritiniu metu sušauktame lyderių suvažiavime, konkretūs sprendimai, kaip padėti Ukrainai ir kaip didinti Europos saugumą – nepriimti. Gitanas Nausėda sako, kad noras remti Ukrainą niekur nedingo ir kritikuoja Europos Sąjungos diplomatijos vadovės Kajos Kallas pasiūlytus paramos planus. Sako, kad jie parengti netinkamai.  Vienas kitas Europos lyderis išspaudžia šypseną, išeidamas iš vadovų tarybos posėdžio.

Prancūzija ir Italija stabdo Europos Sąjungos (ES) pastangas pristatyti amuniciją Kyjivui. Šios dvi šalys nenori įsipareigoti konkrečioms finansinėms sumoms ir delsia, kai šiuo metu ir taip mažėja JAV parama Ukrainai. Vyriausybės strateginės analizės centro vyriausiasis politikos analitikas Justinas Mickus aptarė, kaip šis sprendimas atsilieptų ateityje bei ar verta susirūpinti ES finansine pagalba ir ištikimumu remti Ukrainą.

Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės su savo istorija, tradicijomis ir kultūra, ir šią įvairovę būtina gerbti, tačiau tai nereiškia, kad ES sprendimai dėl Ukrainos turėtų būti blokuojami vien todėl, kad Vengrijos nuomonė šiuo klausimu skiriasi nuo likusių 26 šalių įsitikinimų. Taip pasibaigus ketvirtadienį Briuselyje vykusiam Europos Tarybos posėdžiui surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo ET pirmininkas António Costa.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė tvirtina, kad norint užtikrinti Senojo žemyno saugumą į gynybą turi investuoti visos Europos Sąjungos (ES) valstybės. Nors kai kurios Bendrijos narės yra geografiškai nutolusios nuo šalių agresorių, tai, pasak patarėjos, tai nereiškia, kad jos yra saugesnės ir gali į krašto apsaugą investuoti mažiau.

Jei mato poreikį, Europos Sąjunga ar atskiros regiono šalys turėtų finansuoti „Amerikos balso“ (Voice of America, VOA), „Laisvosios Europos radijo“ (Radio Free Europe, RFE) ir kitų JAV finansavimą praradusių žiniasklaidos priemonių veiklą, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.

Europos Sąjungos (ES) šalys penktadienį sutiko pratęsti sankcijas daugiau kaip 2,4 tūkst. asmenų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, pranešė diplomatai. Vengrija delsė, bet galiausiai – iš sąrašo išbraukus keturis žmones – sutiko pratęsti sankcijas dar pusmečiui, sakė pareigūnai. „Mūsų ryžtas remti Ukrainą yra lemiamas“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen.

Skambūs pareiškimai, jog prasideda muitų karas, gali atnešti įtakos Europos Sąjungos bei Lietuvos ekonomikai. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė esąs tikras, kad JAV laimės prekybos karą su Europos Sąjunga (ES). Apie tai bei galimą D. Trumpo muitų tarifų sumažinimą ateityje analizavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Donaldui Trumpui suartėjus su Kremliumi, pasigirdo kalbos ir apie galimybę Europai vėl pirkti rusiškas dujas ir naftą. Nors per pirmąją kadenciją D. Trumpas aršiai kritikavo „Nord Stream“ projektą, bet dabar užsienio žiniasklaida skelbia, kad būtent amerikiečiai gali tapti tarpininkais šiuose susitarimuose tarp Vokietijos ir Rusijos.  „Liūdna, kai Vokietija sudarinėja didžiulius sandorius su Rusija dėl naftos ir dujų.

Prancūzijos prezidentas siūlo Europą apsaugoti prancūzišku branduoliniu skėčiu. O į neeilinį posėdį Briuselyje susirinkę Europos vadovai sprendžia, kaip surinkti papildomus 800 milijardų eurų Europos gynybai.  Tuo metu JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio, ant kaktos išsipaišęs kryžių, Amerikos žiniasklaidai duoda interviu ir atkartoja Kremliaus propagandą: esą karas prieš Ukrainą yra karas Vakarų rankomis tarp JAV ir Rusijos.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Europos Sąjungos vadovai pasirašė išvadas dėl to, kaip smarkiai padidinti gynybos išlaidas visame bloke, pasitelkiant įvairias naujas finansavimo priemones, rašoma „Politico“. Europos Sąjungos šalys ketvirtadienį pritarė planams stiprinti bloko gynybą Rusijos grėsmės akivaizdoje, siekiant sutelkti 800 mlrd. eurų, pranešė Europos Vadovų Tarybos atstovė spaudai. Briuselyje vykusiame neeiliniame EVT posėdyje ES lyderiai susitarė dėl gynybos teksto, sakė atstovė.

Šiandien Europos Sąjunga rengia specialų viršūnių susitikimą, Europos Vadovų Tarybą, dėl karo Ukrainoje. Apie tai, iš kur bus gaunama 800 milijardų suma Europos gynybai ir daugiau „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo eurokomisaras Andrius Kubilius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas bei kiti.

Praėjusiais metais Europos Sąjungos (ES) šalyse bei Norvegijoje ir Šveicarijoje smarkiai sumažėjo prieglobsčio prašymų skaičius. 29 valstybėse iš viso registruota 1 014 000 prašymų –  100 000 mažiau, lyginant su ankstesniais metais (minus 11 proc.), sakoma naujoje ES prieglobsčio agentūros (EUAA) metinėje ataskaitoje. Tai lėmė pirmiausiai Vokietijoje sumažėjęs prieglobsčio prašytojų skaičius.

Dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, jog iš Europos Sąjungos (ES) importuojamoms prekėms bus taikomi 25 proc. muitai, verčia nerimauti visą Europą. „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ apie galimus sprendimo būdus ir šio plano vertinimą apžvelgė Europos parlamento nariai Aurelijus Veryga ir Paulius Saudargas. Europos parlamento narys A. Veryga komentavo, ką jis įžvelgia šioje situacijoje dėl D. Trumpo galimų importo muitų ES valstybėms.

JAV prezidenas Donaldas Trumpas pagrasino, kad įves 25 proc. tarifus importui iš Europos Sąjungos (ES) šalių. Kokią grėsmę tai sukels bei kokią naudą atneš Lietuvai apžvelgė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Kaip pasakojo A. Izgorodinas, 25 proc. tarifas ES turėtų tam tikros įtakos Lietuvai. „Jeigu 25 proc. tarifas būtų įvestas visai Europos produkcijai, tai nurėžtų nuo euro zonos ekonomikos augimo vieną procentinį punktą. Tai atitinkamai maždaug 1 proc.

Lietuva, pagal nusikalstamų veiklų dažnumą, buvo pripažinta saugiausia šalimi Europoje. Sociologas įvertino, kokie pagrindiniai veiksniai tai lėmė ir, kad egzistuoja ženklų, rodančių, jog einame gerovės valstybės link. Valstybės duomenų agentūra pranešė, kad Europos Sąjungos statistikos tarnybos („Eurostat“) duomenimis, 2023 m. Lietuvoje tik 2,7 % gyventojų pranešė apie kaimynystėje įvykusį nusikaltimą. Tai – vienas mažiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas šią savaitę lankydamasi Vašingtone dėl „tvarkaraščio planavimo problemų“ nesusitiks su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, trečiadienį informavo blokas. ES stengiasi būti išgirsta JAV prezidentui Donaldui Trumpui be Kyjivo ir jo sąjungininkų Europoje pradėjus derybas su Maskva dėl jos karo prieš Ukrainą užbaigimo.

ES planuoja griežčiau kovoti su jos standartų neatitinkančiais importuojamais maisto produktais – apie tai bus pranešta naujoje žemės ūkio politikos apžvalgoje, kuri bus paskelbta trečiadienį ir kuria siekiama nuraminti Europos ūkininkus, susiduriančius su pasauline prekybos įtampa. Europos Komisija ketina pristatyti naują veiksmų planą sektoriui, kuris – nepaisant to, kad suryja trečdalį bloko biudžeto – jau seniai piktinasi liberaliu Briuselio požiūriu į prekybą.

Europos Sąjungos (ES) ambasadoriai trečiadienį susitarė dėl naujų sankcijų Maskvai, įskaitant draudimą importuoti rusišką aliuminį, pranešė bloko diplomatai. ES užsienio reikalų ministrai oficialiai patvirtins sankcijų paketą pirmadienį, kai bus minimos trečiosios rusų invazijos į Ukrainą metinės. Tai jau šešioliktas sankcijų paketas, ES paskelbtas Rusijai nuo 2022-ųjų vasario.

Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai antradienį pareikalavo, kad Europa padidintų finansavimą savo gynybai ir remtų Ukrainą po to, kai Jungtinės Valstijos kartu su Rusija ėmėsi pastangų sustabdyti karą.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalas perspėja, jog Europos Sąjunga jau patiria Rusijos agresiją. Jo manymu, „Europai (pačiai) reikia, kad Ukraina ją apsaugotų“. Premjeras praneša ir apie Rusijos vykdomas agresijos atakas Europoje, paminėdamas Lietuvą, rašoma „Politico“. „Šie žodžiai gali nustebinti ne tik pačią Europos Sąjungą. Juk Europos miestų gatvėse nėra tankų, o apie artėjančias balistines raketas ar bepiločius orlaivius neįspėja oro pavojaus sirenos.

Visai neseniai pasklido tragiška naujiena, kad Vokietijos mieste Miunchene imigrantas iš Afganistano rėžėsi automobiliu į žmones, 28 asmenys nukentėjo. Toks incidentas Vokietijoje jau ne pirmas. Tiesa, Lietuvoje daugėjant imigrantams iš Vidurinės Azijos bei kitų šalių, taip pat kyla klausimų dėl jų patikimumo.

Kaip Lietuvos verslui atsilieptų, jei Donaldas Trumpas įvestų papildomus muitus prekėms iš Europos Sąjungos? Ekonomistai tikina, kad galimi pasaulio prekybos trikdžiai paliestų ir paprastus lietuvius. Pasak ekspertų, labiausiai nukentėtų šalies naftos, baldų, optikos, chemijos, elektronikos pramonės įmonės, taip pat gamyklos, tiekiančios produkciją vokiečių automobilių gamintojams.

Europos Sąjungos (ES) ambasadorė JAV Jovita Neliupšienė nurodo, jog Briuselis nenori tarifų karo su Vašingtonu. Anot diplomatės, tai būtų naudingiausia tik JAV ir Bendrijos priešininkėms. Visgi, jeigu prezidento Donaldo Trumpo administracija priims atitinkamus sprendimus ES atžvilgiu, ambasadorė pažymi – Bendrija į tai taip pat reaguos.

Europos Komisija trečiadienį paskelbė, kad sieks įvesti naujus mokesčius elektroninės prekybos importui, taip kovodama su „kenksmingų“ produktų, kurių didžioji dalis įvežama iš Kinijos, antplūdžiu.

Finansų bei teisingumo ministrai sako, jog vis dar svarstoma, ar atsiimti Europos Sąjungos (ES) teismui praėjusią vasarą pateiktą ieškinį dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos.  „Svarstome“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Lietuvoje verda diskusijos, kas geriau šaliai – ar kasmet priimti 158 migrantus pagal Europos Sąjungos numatytą kvotą, ar susimokėti daugiau nei 3 milijonus eurų per metus. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Vytautas Sinica tvirtina, kad pirmiausia Lietuva privalo rūpintis savo nacionaliniu saugumu ir imti pavyzdį iš kaimynų lenkų – atsisakyti laikytis šio Europos Sąjungos susitarimo.

Dėl užmojo Lietuvoje pasiekti šalies gynybai iki 5-6 proc. BVP (bendro vidaus produkto) gynybai, kyla klausimas, kaip tai bus bandoma įgyvendinti, ir ar tai pareikalaus gyventojų mokėti didesnius mokesčius? Kokios yra šalies perspektyvos padidinti BVP iki 6 proc. per ateinančius penkerius metus, ar tai būtų apsieinama be mokesčių didinimo, „Žinių radijo“ laidoje atsakė specialistai.

Prezidento Donaldo Trumpo keičiama Amerikos politika susirūpinimą kelia ir šioje Atlanto pusėje. D. Trumpas pagrasino muitais Europos Sąjungai už tai, kad mes perkame per mažai amerikietiškų automobilių ir žemės ūkio produktų. Kaip ir nepakankamai investuojame į gynybą. Su dalimi D. Trumpo pareiškimų Europos politikai sutinka, su kitais – ne.

Gitanas Nausėda prieš kelias dienas pareiškė, jog Lietuva sieks iki 2030 metų didinti bendrą vidaus produktą (BVP) šalies gynybai iki 6 proc. Ekonomisto teigimu, tai yra nesunkiai pasiekiamas ir naudingas tikslas, tačiau apipintas ne viena galima rizika. „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino nuomone, per ateinančius penkerius metus pasiekti iki 6 proc.

Ekonomistai vis dažniau pabrėžia – Lietuvoje gyventi dar niekada nebuvo taip gerai. Palyginus su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis, Lietuvos ekonomika auga labai sparčiai. Visgi, visai Europai iškyla pavojus dėl per lengvai dalijamų pažadų – politikai daug kalba apie socialinę gerovę ir didesnes išmokas gyventojams, tačiau iš kur tam paimti pinigų – neaišku.  Apie tai, kokiu keliu pasuks Europa, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė ekonomistas Marius Dubnikovas.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad svarstant Europos Sąjungos (ES) Migracijos pakto alternatyvas, jis palaikytų solidarumo įnašo mokėjimą. „Saugiausia Lietuvai, aišku, yra susimokėti tuos pinigus, bet čia kalbėsime su finansų ministru ir žiūrėsime“, – LRT radijui trečiadienį sakė V. Kondratovičius.

Nuo gruodžio 28 dienos visi Europos Sąjungoje parduodami maži ir vidutinio dydžio nešiojamieji elektroniniai prietaisai turės būti suderinami su USB-C jungtimis.