ekonomika

Ekonomistams prognozuojant, jog valdžiai leidus nuo kitų metų žmonėms atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas, tai gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai, paskirtoji premjerė Inga Ruginienė mano, kad tokias prognozes daryti dar anksti. „Žmonės apsispręs ir tik tada viščiukus skaičiuosime, kai įsigalios reforma. Sakyti, kad ekonomiką užplūs dideli milijonai, dar labai ankstyvas įvertinimas“, – žurnalistams trečiadienį sakė I. Ruginienė.

Norėdama laiku gauti dalį europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, Lietuva šį rudenį turi užbaigti pradėtas reformas socialinės apsaugos ir transporto srityse, teigia Finansų ministerijos atstovas. „Liko dar įgyvendinti keletą būtinų reformų socialinės apsaugos ir transporto srityse.

Šiuo metu galimybėmis investuoti Lietuvoje domisi mažiausiai penkios įmonės, veikiančios gynybos srityje, teigia paskirtasis ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas. „Šiuo metu vyksta bent penki procesai dėl potencialių investuotojų gynybos srityje. Tikiuosi, kad mažiausiai tiek jų (investuotojų į gynybos pramonę – ELTA) galėsime laimingai pasitikti Lietuvoje“, – susitikime su Seimo konservatorių frakcija antradienį sakė E. Grikšas.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas perspėja gyventojus apie artėjančią krizę. Anot jo, šiuo metu gali susidaryti klaidingas vaizdas, kad Lietuvos ekonomika įgauna didelį pagreitį, tačiau tai nereiškia, kad toks laikotarpis užsitęs. Ekonomistas sako, kad jau 2028 m. šalyje galima tikėtis ekonominio nuosmukio.

Lietuvos ekonomikos raidai artimiausiais metais reikšmingą įtaką darys šią vasarą priimti vidaus ir išorės sprendimai – JAV prekybos muitai, II pakopos pensijų sistemos reforma bei mokestiniai pakeitimai. Tai padidins ekonomikos svyravimus, tačiau neišmuš iš augimo kelio. Artimiausiais metais ekonomikos raidai didesnį poveikį turės pensijų ir mokesčių reformos, tačiau per kelerius metus ūkio aktyvumą labiau veiks JAV muitai, rašoma Lietuvos banko pranešime žiniasklaidai.

Algų augimo galime tikėtis ir kitąmet, tačiau galimybė atsiimti sukauptus II-osios pensijų pakopos pinigus gali turėti neigiamos įtakos šalies ekonomikai, tikina rinkos ekspertai. Apie tai, kokie mūsų laukia ateinantys metai, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Swedbank“ ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Finansų ministerija prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,6 proc., 2026-aisiais – 3,3 proc., o vėlesniais vidutinio laikotarpio metais – apie 2,5 proc. Šiemet kovą ji skaičiavo, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,8 proc., o kitąmet – 2,9 proc.  Atnaujintas ekonominės raidos scenarijus numato, jog vidutinė metinė infliacija šiemet padidės iki 3,5 proc. (kovo prognozė – 3,3 proc.), ketvirtadienį skelbia ministerija.

Nors Lietuva neplanuoja uždaryti pasienio kontrolės punktų su Baltarusija, dėl šių metų Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad“ pasienyje dirbama padidinto budrumo režimu – stiprinama kontrolė, patruliavimas ir stebėjimas. Atsakingos tarnybos pabrėžia, kad prireikus, jos yra pasirengusios imtis griežtesnių priemonių.

Per metus Lietuvoje rekordiškai – daugiau nei 40 procentų išbrango maistinis saulėgrąžų ir rapsų aliejus. Jei pernai litras saulėgrąžų aliejaus vidutiniškai kainavo 3 eurus, dabar pirkėjai griebiasi už galvos ir sako, kad už tą patį aliejų tenka pakloti 4,5 euro. Pasak ekspertų, dėl to kaltas ir prastas derlius, ir bėdos importuojant žaliavas.

Pasaulio ekonomika šiemet auga lėčiau, nes JAV ūkio plėtra yra kuklesnė. 2026 metų JAV ir euro zonos augimo prognozę šiek tiek pagerinome, tačiau nerimas dėl tolimesnių JAV prekybos politikos sprendimų išlieka. Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet turėtų dar kartą mažinti bazinę palūkanų normą, rašoma pranešime žiniasklaidai. 2025 metų Lietuvos BVP prognozės nekeitėme, bet pagerinome kitų metų augimo prognozę iki 3,1 proc., nes tikėtinas vienkartinis vartojimo šuolis.

Jungtinės Karalystės vartotojų pasitikėjimo indeksas per pastarąjį mėnesį pakilo aukščiausiai per pastaruosius metus, paskatintas centrinio banko pinigų politikos švelninimo, rašo „Trading Economics“. „NIQ GfK“ skaičiuojamas indeksas paaugo nuo minus 19 punktų praėjusį mėnesį iki minus 17 punktų šį mėnesį.

Kodėl tik keturi iš dešimties lietuvių save laiko elitu, o kiti abejoja viduriniosios klasės ateitimi? Ar Lietuvoje elito ir viduriniosios klasės įvaizdis – tik fasadas? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas prof. Boguslavas Gruževskis ir „Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Klausytojas sako: „Buvau valstybės tarnautojas, tada priskyriau save prie viduriniosios klasės.

Belgijos bendrasis vidaus produktas antrąjį metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu trijų mėnesių laikotarpiu, padidėjo 0,2 proc., skelbia šalies centrinis bankas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Augimas užfiksuotas septintą metų ketvirtį iš eilės, tačiau sulėtėjo iki kukliausio per šį laikotarpį, nuo 0,4 proc. per pirmus tris šių metų mėnesius. Anot pranešimo, augimą balandį-birželį skatino paslaugų ir statybų sektoriai, stabdė nežymus pramonės traukimasis.

Kinijos ekonomika vis dar susiduria su „labai sunkia ir sudėtinga situacija“, penktadienį pripažino šalies prekybos ministras ir užsiminė, kad vyriausybė imsis veiksmų, siekdama įveikti būsimus iššūkius. Antradienį paskelbti oficialūs duomenys parodė, kad ekonomikos augimo tempas antrąjį ketvirtį siekė 5,2 proc., tačiau analitikai įspėja, kad reikia dėti daugiau pastangų, norint išvengti smukimo antroje metų pusėje.

Pirmąjį šių metų pusmetį į Lietuvą atvyko dirbti 32 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – 11 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku (36 tūkst.), o iš Europos Sąjungos (ES) šalių –  6,8 tūkst., arba 33,3 proc. daugiau (5,1 tūkst.), pranešė Užimtumo tarnyba. Vis dėlto per metus dirbančių trečiųjų šalių piliečių skaičius Lietuvoje išaugo 8,7 proc. iki 150,3 tūkst. (pernai liepos 1 dieną – 138,3 tūkst.), o ES piliečių – 27 proc. iki 15,5 tūkst. (12,2 tūkst.). Baltarusių per metus sumažėjo 2,7 proc.

Metinė infliacija euro zonoje birželį kilo iki 2 proc., nuo buvusių 1,9 proc. gegužę, pirminį vertinimą skelbia Eurostatas. Tuo metu Lietuvos metinė infliacija praėjusį mėnesį siekė 3,1 proc., o gegužę – 3 proc. 2024 m. birželį Lietuvoje metinė infliacija siekė 1 proc. Daugiausiai prie metinės infliacijos 2025 m. birželį prisidėjo paslaugos – šio sektoriaus infliacija siekė 3,3 proc. ir buvo mažesnė nei gegužę (3,2 proc). Maisto, alkoholio ir tabako sektoriuje užfiksuota 3,1 proc.

Iranas svarsto galimybę uždaryti Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio jūrinių prekybos kelių. Tai griežtas atsakas į augančią įtampą regione.

Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė nuo penktadienio traukiasi iš pareigų. Sprendimas priimtas šalių susitarimu, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Vadovė atėjo į viešąjį sektorių iš privataus sektoriaus su labai aiškiu tikslu – perkelti gerąsias verslo vadybos praktikas į viešąjį sektorių. Vertiname jos indėlį kuriant atvirą ir rezultatais grįstą inovacijų ekosistemą“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Stasiukaitis.

Statistikams gegužę po aštuonių mėnesių pertraukos fiksavus mėnesio defliaciją, ekonomistai tai sieja su pigusiais energetiniais ištekliais bei neatmeta, kad kainos gali smukti ir kitais šių metų mėnesiais. Vis dėlto, jų teigimu, vidutinę metinę infliaciją skatinantys veiksniai išliks, ypač jei Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos susitars dėl prekybos muitų.

Ekonomikos ir inovacijų viceministro pareigas palieka Andžejus Trachimovičius. Iš posto skaitmeninimo politiką kuravęs viceministras traukiasi dėl asmeninių priežasčių, penktadienį pranešė ministerija. Pasak jos, nuo kadencijos pradžios pernai gruodį A. Trachimovičius prisidėjo prie skaitmeninės darbotvarkės strategijos ir plėtros prioritetų kūrimo, teisės aktų pakeitimų, išsprendė valstybinių duomenų centro naudojimo problemas, atliko kitus darbus.

Euro zonos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, įvertinus sezoniškumą, paaugo 0,6 proc., penktadienį skelbia Eurostatas – oficiali Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra, remdamasi galutiniais duomenimis. Tiek pat paaugo ir visos Europos Sąjungos ekonomika. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį ES BVP didėjo 0,4 proc., o vien tik euro zonos – 0,3 procento.

Lenkija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainos 3,2 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), pranešė duomenis patikslinusi nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Patikslintas, bet negalutinis įvertis sutapo su praėjusio mėnesio viduryje skelbtu išankstiniu. Ekonomikos metinė plėtra sausį-kovą lėtėjo nuo 3,4 proc. spalį-gruodį, o tai nulėmė iki 2,5 proc. sumenkęs namų ūkių vartojimo augimas bei neigiamas grynasis užsienio prekybos indėlis.

Trečiadienį Vyriausybėje vyksiančios kasmetinės skaidrumo akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“. Renginio metu bus aptarta šešėlinės ekonomikos situacija Lietuvoje.  Vyksiančioje konferencijoje taip pat bus diskutuojama apie numatomas kovos su šešėliu priemones, gyventojų bei verslo požiūrį į šešėlį.  Vyriausybėje kalbės Muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai.

Seime skinasi kelia dalis pateiktų mokesčių pertvarkos pasiūlymų, o visuomenėje netrūksta pasipiktinimo bei kritikos  Vyriausybei. Ar Lietuvos ekonomikai gresia pavojus? Apie mokesčių reformą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja nepriklausomas rizikos analitikas Šarūnas Andriukaitis-Sutkus ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Rusijos ekonomika po dvejų jai neįprastai spartaus augimo metų įžengia į recesijos laikotarpį, kurios pirmieji požymiai prieš kurį laiką pasirodė pramonėje, o naujausi duomenys rodo jos plitimą visoje ekonomikoje, trečiadienį rašo Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi ekspertų vertinimais.

Ekonomistai skelbia, kad Vilnius – turtingiausias miestas Baltijos šalyse. Pralenkė Rygą ir Taliną. Negana to, pirmasis iš Baltijos šalių sostinių aplenkė Europos Sąjungos vidurkį. Vilniaus bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui pernai buvo 9 procentais didesnis nei Taline, 36 procentais didesnis nei Rygoje ir 5 procentais viršijo Europos Sąjungos vidurkį. Žmonės pastebi, kad miestas klesti, tačiau turtingiausiame mieste ir kainos didžiulės, todėl ekonomistai jį vadina ir brangiausiu.

„Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas kritiškai vertina planuojamą mokesčių reformą, teigdamas, kad jos pasekmės gali skaudžiai paliesti ne didžiausias pajamas gaunančius žmones, kaip tikimasi, o viduriniąją klasę: dirbančius asmenis, auginančius šeimas, paveldinčius ar turinčius nekilnojamojo turto.

Dirbantis Lietuvos gyventojas vidutiniškai per mėnesį gauna daugiau nei 1420 eurų į rankas, darbo pajamos per metus padidėjo maždaug 110 eurų. Tokią naujausią statistiką skelbia „Sodra“. Ekonomistai priduria, kad šiuo metu algos šalyje kyla per greitai. Esą jei tempas nelėtės, Lietuvoje gali pradėti didėti nedarbas.  Viešbutis „Suncity“ Šiauliuose veikia nepilną pusmetį. Ten iš viso dirba 33 žmonės.

Seimo Ekonomikos komitetas pritarė siūlymui, kad darbuotojų skaičius neturėtų daryti įtakos įmonei taikomo pelno mokesčio tarifui. Pagal dabartinį pelno mokesčio įstatymą, lengvatinis 6 proc. tarifas yra taikomas ne daugiau nei 10 darbuotojų turinčioms įmonės, kurių pajamos neviršija 300 tūkst. eurų per metus. Pirmaisiais veiklos metais jos nuo mokesčio visiškai atleidžiamos.

Seimui priėmus antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuri leistų gyventojams sukauptas lėšas atsiimti lengviau ir jas išleisti vartojimui, į Lietuvos ekonomiką papildomai galėtų būti „įlieta“ maždaug milijardas eurų, kurie ilguoju laikotarpiu teigiamo poveikio šalies ūkiui neturėtų, prognozuoja Lietuvos bankas (LB).  Seime svarstomi Vyriausybės siūlomi pensijų sistemos pokyčiai, kuriais būtų atsisakyta automatinio įtraukimo į kaupimą, gyventojams būtų leidžiama vieną kartą išsiimti 25 proc.

Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Vilnius ne tik tapo turtingiausiu ir sparčiausiai augančiu Baltijos šalių miestu, bet ir pirmasis iš Baltijos šalių sostinių pasivijo bei viršijo Europos sąjungos (ES) vidutinį Bendrojo vidaus produkto (BVP) lygį. Tokį sostinės proveržį pastebėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas, kuris nurodė, kad Vilniaus BVP vienam gyventojui 2024 metais buvo 9 proc. didesnis nei Taline, 36 proc. didesnis nei Rygoje ir 5 proc.

Tarptautinės įmonės vis rečiau ieško naujo biuro ploto Lietuvoje, o naujos darbo vietos dažniau kuriamos kitose šalyse, ypač Lenkijoje. Pasak specialistų, šią tendenciją lemia ne nuotolinis darbas, o strategiškai priimtas sprendimas mažinti vietinį personalą ir ieškoti palankesnių sąlygų užsienyje. Tokia informacija savo socialinių tinklų paskyroje pasidalijo bendrovės „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.

Svarstant naujus mokesčių pakeitimus, kyla vis daugiau klausimų, ar jie bus naudingi gyventojams ir ekonomikai. Ekonomistai pritaria nekilnojamojo turto apmokestinimui, tačiau dėl pajamų ir pelno mokesčių didinimo nuomonės išsiskiria. Apie mokesčių reformą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė.

Lietuvos ekonomika rodo augimo ženklus, tačiau išlieka neapibrėžtumų. Ekspertai pastebi stiprų vietinio kapitalo aktyvumą ir pozityvius rodiklius, tačiau pabrėžia – geopolitinė įtampa ir investuotojų atsargumas vis dar daro įtaką.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad Lietuvos ekonomika iki 2027 m. kasmet augs maždaug po 3 proc. Pasak jo, didžiausią įtaką tam turės slopstantis infliacinis spaudimas ir mažėjančios palūkanų normos. „Į 2025 m. pasaulinė ekonomika įžengė su dideliu netikrumu dėl ateities. Įtampos išlieka ir dabar bei slopina pasaulinės ekonomikos atsparumą.

Jei žmogus parduos būstą, kurį turėjo trumpiau nei 10 metų, jis turės sumokėti mokesčius nuo pelno valstybei, o jei pelnas bus didelis – gali būti taikomas aukštas progresinis tarifas. Ekspertai įspėja, kad tai gali būti nesąžininga ir skatintų bandymus slėpti pajamas. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Finansų ministerija skelbė, jog priėmus visus mokestinius pasiūlymus, planuojama į valstybės ir savivaldybių biudžetus papildomai surinkti 248,7 mln.

Kitais metais Finansų ministerija žada tam tikrus mokesčių reformų pokyčius. Gyventojai, pardavę savo būstus, turės dalį pelno, kuris gali išaugti dvigubai, susimokėti valstybei. Taip yra dėl to, kad už kiekvieną pardavimą yra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad tai sudarytų neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai.

Metų infliacija Lenkijoje balandį sulėtėjo iki 4,2 proc. nuo 4,9 proc., fiksuotos ankstesnius tris mėnesius, rodo nacionalinės statistikos tarnybos GUS trečiadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Naujasis rodiklis - mažiausias per pastaruosius devynis mėnesius. Nacionalinės naujienų agentūros PAP kalbinti ekonomistai pranašavo infliacijos sulėtėjimą iki 4,3 procento. Anot GUS, infliaciją aukštumose išlaikė būsto ir komunalinių paslaugų kainos (per metus augusios 13 proc.

Kinijos aukšto rango pareigūnai penktadienį paragino stipriau remti ekonomiką ir priešintis vienašališkam spaudimui pasaulinės prekybos srityje, pranešė valstybinė žiniasklaida.  Manoma, kad šie komentarai yra užslėpta kritika dėl didelių muitų, kuriuos neseniai JAV įvedė kiniškoms prekėms.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar praeitą savaitę paskelbė 90 dienų atidedąs visuotinių muitų įsigaliojimą, palikdamas galioti bazinį 10 proc. tarifą, kuris bus taikomas visoms šalims, išskyrus Kiniją, kuriai bus įvesti dar didesni muitai. „Žinių radijo“ laidoje „Luminor“ vyr. ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas kalbėjo, kodėl, jo manymu, JAV prezidento D. Trumpo tarifai veda pasaulį į labai blogą padėtį.

 Kinija trečiadienį paskelbė, kad jos ekonomika pirmąjį ketvirtį išaugo daugiau nei prognozuota – net 5,4 proc., eksportuotojams skubant parduoti daugiau prekių, kol bus paskelbti nauji JAV muitai. Pekinas ir Vašingtonas surėmė ietis itin dinamiškoje ir rizikingoje prekybos kovoje, JAV prezidentui Donaldui Trumpui įvedus muito tarifų viso pasaulio šalims ir ypač iš Kinijos įvežamoms prekėms.

Šoką finansų rinkose sukėlę Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo įvesti tarifai yra paremti archajišku požiūriu ir neturi jokio istorinio precedento, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.  „Jeigu jūs parašytumėte ChatGPT: „Nustatykite teisingą būdą apmokestinti importo tarifus, atsižvelgiant į užsienio prekybos deficitą su užsienio šalimis“ – jis pasiūlys būtent tokią formulę, kurią atsinešė D. Trumpas.

Lietuva siekia turėti galimybę Rusijai ir Baltarusijai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas, jeigu jų nebeliktų Europos Sąjungos (ES) lygiu. Tą numatančiomis pataisomis, kurias matė ir BNS, siekiama papildyti šiuo metu Seime svarstomą Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, numatantį jų pratęsimą dar vieneriems metams iki 2026-ųjų gegužės.

Vokietijos pirmaujantys ekonominių tyrimų institutai ketvirtadienį sumažino šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2025 metais prognozę iki bemaž sąstingio, įspėdami, kad JAV importo muitai pagilins stringančios didžiausios Europoje ekonomikos problemas. Šeši analitiniai centrai savo naujausioje bendroje prognozėje dabar numato, kad 2025-aisiais BVP padidės tik 0,1 proc., palyginti su rugsėjį prognozuota 0,8 proc. plėtra.

Pirmosios apklausos po muitų pasauliui paskelbimo Donaldui Trumpui nežadėjo nieko gero. Pritariančių prezidento darbui skaičius sumažėjo. Žinoma, tai tik atskiri signalai. Tačiau ir ilgesnė tendencija rodo, kad dauguma amerikiečių D. Trumpui nepuoselėja šiltų jausmų. O viena jo kaip prezidento stiprybių – ekonomika – tampa silpnybe.   Tinklaraštis „Silver Bulletin“ pateikia visų svarbiausių apklausų vidurkį.

Valdantiesiems artėjant prie sutarimo dėl mokestinių pakeitimų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) siūlo Lietuvai peržiūrėti nekilnojamojo turto (NT) bei kitus turto mokesčius. Organizacija siūlo Lietuvai plėsti NT mokesčio bazę bei mano, jog iš turto mokesčių Lietuva galėtų surinkti daugiau pajamų. „Padidinti turto mokesčiai galėtų atnešti papildomų pajamų.

Valdančiųjų – socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ – koalicijos taryba antradienį beveik galutinai susitarė dėl kai kurių mokesčių pertvarkos, pranešė premjeras Gintautas Paluckas. Ko galime tikėtis kitąmet, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir „PwC“ vadovaujantis partneris Nerijus Nedzinskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Kinija pristatė 30-ies punktų planą, kaip paskatinti vartotojų išlaidas – užduotis, kuri tapo dar aktualesnė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo prekybos karą, rašoma „The Washington Post“. Kinija pažadėjo „energingai skatinti vartojimą“, nes bando suteikti naują impulsą antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai, kuri ir taip susidūrė su sunkumais dar prieš JAV prezidentui D. Trumpui pradedant prekybos karą.

Baltarusijos ekonomika sausio-vasario mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, palyginamosiomis kainomis paaugo 3,1 proc., skelbia nacionalinė statistikos tarnyba („Belstat“). Galiojusiomis kainomis bendrasis vidaus produktas (BVP) įvertintas 38,7 mlrd. rublių. BVP defliatoriaus indeksas sudarė 106,8 procento. „Belstat“ duomenimis, 2024-aisiais šalis sukūrė palyginamosios kainomis 4 proc. solidesnį nei ankstesniais metais BVP.