ekonomika

Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė nuo penktadienio traukiasi iš pareigų. Sprendimas priimtas šalių susitarimu, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Vadovė atėjo į viešąjį sektorių iš privataus sektoriaus su labai aiškiu tikslu – perkelti gerąsias verslo vadybos praktikas į viešąjį sektorių. Vertiname jos indėlį kuriant atvirą ir rezultatais grįstą inovacijų ekosistemą“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Stasiukaitis.

Statistikams gegužę po aštuonių mėnesių pertraukos fiksavus mėnesio defliaciją, ekonomistai tai sieja su pigusiais energetiniais ištekliais bei neatmeta, kad kainos gali smukti ir kitais šių metų mėnesiais. Vis dėlto, jų teigimu, vidutinę metinę infliaciją skatinantys veiksniai išliks, ypač jei Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos susitars dėl prekybos muitų.

Ekonomikos ir inovacijų viceministro pareigas palieka Andžejus Trachimovičius. Iš posto skaitmeninimo politiką kuravęs viceministras traukiasi dėl asmeninių priežasčių, penktadienį pranešė ministerija. Pasak jos, nuo kadencijos pradžios pernai gruodį A. Trachimovičius prisidėjo prie skaitmeninės darbotvarkės strategijos ir plėtros prioritetų kūrimo, teisės aktų pakeitimų, išsprendė valstybinių duomenų centro naudojimo problemas, atliko kitus darbus.

Euro zonos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, įvertinus sezoniškumą, paaugo 0,6 proc., penktadienį skelbia Eurostatas – oficiali Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra, remdamasi galutiniais duomenimis. Tiek pat paaugo ir visos Europos Sąjungos ekonomika. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį ES BVP didėjo 0,4 proc., o vien tik euro zonos – 0,3 procento.

Lenkija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainos 3,2 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), pranešė duomenis patikslinusi nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Patikslintas, bet negalutinis įvertis sutapo su praėjusio mėnesio viduryje skelbtu išankstiniu. Ekonomikos metinė plėtra sausį-kovą lėtėjo nuo 3,4 proc. spalį-gruodį, o tai nulėmė iki 2,5 proc. sumenkęs namų ūkių vartojimo augimas bei neigiamas grynasis užsienio prekybos indėlis.

Trečiadienį Vyriausybėje vyksiančios kasmetinės skaidrumo akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“. Renginio metu bus aptarta šešėlinės ekonomikos situacija Lietuvoje.  Vyksiančioje konferencijoje taip pat bus diskutuojama apie numatomas kovos su šešėliu priemones, gyventojų bei verslo požiūrį į šešėlį.  Vyriausybėje kalbės Muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai.

Seime skinasi kelia dalis pateiktų mokesčių pertvarkos pasiūlymų, o visuomenėje netrūksta pasipiktinimo bei kritikos  Vyriausybei. Ar Lietuvos ekonomikai gresia pavojus? Apie mokesčių reformą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja nepriklausomas rizikos analitikas Šarūnas Andriukaitis-Sutkus ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Rusijos ekonomika po dvejų jai neįprastai spartaus augimo metų įžengia į recesijos laikotarpį, kurios pirmieji požymiai prieš kurį laiką pasirodė pramonėje, o naujausi duomenys rodo jos plitimą visoje ekonomikoje, trečiadienį rašo Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi ekspertų vertinimais.

Ekonomistai skelbia, kad Vilnius – turtingiausias miestas Baltijos šalyse. Pralenkė Rygą ir Taliną. Negana to, pirmasis iš Baltijos šalių sostinių aplenkė Europos Sąjungos vidurkį. Vilniaus bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui pernai buvo 9 procentais didesnis nei Taline, 36 procentais didesnis nei Rygoje ir 5 procentais viršijo Europos Sąjungos vidurkį. Žmonės pastebi, kad miestas klesti, tačiau turtingiausiame mieste ir kainos didžiulės, todėl ekonomistai jį vadina ir brangiausiu.

„Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas kritiškai vertina planuojamą mokesčių reformą, teigdamas, kad jos pasekmės gali skaudžiai paliesti ne didžiausias pajamas gaunančius žmones, kaip tikimasi, o viduriniąją klasę: dirbančius asmenis, auginančius šeimas, paveldinčius ar turinčius nekilnojamojo turto.

Dirbantis Lietuvos gyventojas vidutiniškai per mėnesį gauna daugiau nei 1420 eurų į rankas, darbo pajamos per metus padidėjo maždaug 110 eurų. Tokią naujausią statistiką skelbia „Sodra“. Ekonomistai priduria, kad šiuo metu algos šalyje kyla per greitai. Esą jei tempas nelėtės, Lietuvoje gali pradėti didėti nedarbas.  Viešbutis „Suncity“ Šiauliuose veikia nepilną pusmetį. Ten iš viso dirba 33 žmonės.

Seimo Ekonomikos komitetas pritarė siūlymui, kad darbuotojų skaičius neturėtų daryti įtakos įmonei taikomo pelno mokesčio tarifui. Pagal dabartinį pelno mokesčio įstatymą, lengvatinis 6 proc. tarifas yra taikomas ne daugiau nei 10 darbuotojų turinčioms įmonės, kurių pajamos neviršija 300 tūkst. eurų per metus. Pirmaisiais veiklos metais jos nuo mokesčio visiškai atleidžiamos.

Seimui priėmus antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuri leistų gyventojams sukauptas lėšas atsiimti lengviau ir jas išleisti vartojimui, į Lietuvos ekonomiką papildomai galėtų būti „įlieta“ maždaug milijardas eurų, kurie ilguoju laikotarpiu teigiamo poveikio šalies ūkiui neturėtų, prognozuoja Lietuvos bankas (LB).  Seime svarstomi Vyriausybės siūlomi pensijų sistemos pokyčiai, kuriais būtų atsisakyta automatinio įtraukimo į kaupimą, gyventojams būtų leidžiama vieną kartą išsiimti 25 proc.

Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Vilnius ne tik tapo turtingiausiu ir sparčiausiai augančiu Baltijos šalių miestu, bet ir pirmasis iš Baltijos šalių sostinių pasivijo bei viršijo Europos sąjungos (ES) vidutinį Bendrojo vidaus produkto (BVP) lygį. Tokį sostinės proveržį pastebėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas, kuris nurodė, kad Vilniaus BVP vienam gyventojui 2024 metais buvo 9 proc. didesnis nei Taline, 36 proc. didesnis nei Rygoje ir 5 proc.

Tarptautinės įmonės vis rečiau ieško naujo biuro ploto Lietuvoje, o naujos darbo vietos dažniau kuriamos kitose šalyse, ypač Lenkijoje. Pasak specialistų, šią tendenciją lemia ne nuotolinis darbas, o strategiškai priimtas sprendimas mažinti vietinį personalą ir ieškoti palankesnių sąlygų užsienyje. Tokia informacija savo socialinių tinklų paskyroje pasidalijo bendrovės „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.

Svarstant naujus mokesčių pakeitimus, kyla vis daugiau klausimų, ar jie bus naudingi gyventojams ir ekonomikai. Ekonomistai pritaria nekilnojamojo turto apmokestinimui, tačiau dėl pajamų ir pelno mokesčių didinimo nuomonės išsiskiria. Apie mokesčių reformą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė.

Lietuvos ekonomika rodo augimo ženklus, tačiau išlieka neapibrėžtumų. Ekspertai pastebi stiprų vietinio kapitalo aktyvumą ir pozityvius rodiklius, tačiau pabrėžia – geopolitinė įtampa ir investuotojų atsargumas vis dar daro įtaką.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad Lietuvos ekonomika iki 2027 m. kasmet augs maždaug po 3 proc. Pasak jo, didžiausią įtaką tam turės slopstantis infliacinis spaudimas ir mažėjančios palūkanų normos. „Į 2025 m. pasaulinė ekonomika įžengė su dideliu netikrumu dėl ateities. Įtampos išlieka ir dabar bei slopina pasaulinės ekonomikos atsparumą.

Jei žmogus parduos būstą, kurį turėjo trumpiau nei 10 metų, jis turės sumokėti mokesčius nuo pelno valstybei, o jei pelnas bus didelis – gali būti taikomas aukštas progresinis tarifas. Ekspertai įspėja, kad tai gali būti nesąžininga ir skatintų bandymus slėpti pajamas. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Finansų ministerija skelbė, jog priėmus visus mokestinius pasiūlymus, planuojama į valstybės ir savivaldybių biudžetus papildomai surinkti 248,7 mln.

Kitais metais Finansų ministerija žada tam tikrus mokesčių reformų pokyčius. Gyventojai, pardavę savo būstus, turės dalį pelno, kuris gali išaugti dvigubai, susimokėti valstybei. Taip yra dėl to, kad už kiekvieną pardavimą yra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad tai sudarytų neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai.

Metų infliacija Lenkijoje balandį sulėtėjo iki 4,2 proc. nuo 4,9 proc., fiksuotos ankstesnius tris mėnesius, rodo nacionalinės statistikos tarnybos GUS trečiadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Naujasis rodiklis - mažiausias per pastaruosius devynis mėnesius. Nacionalinės naujienų agentūros PAP kalbinti ekonomistai pranašavo infliacijos sulėtėjimą iki 4,3 procento. Anot GUS, infliaciją aukštumose išlaikė būsto ir komunalinių paslaugų kainos (per metus augusios 13 proc.

Kinijos aukšto rango pareigūnai penktadienį paragino stipriau remti ekonomiką ir priešintis vienašališkam spaudimui pasaulinės prekybos srityje, pranešė valstybinė žiniasklaida.  Manoma, kad šie komentarai yra užslėpta kritika dėl didelių muitų, kuriuos neseniai JAV įvedė kiniškoms prekėms.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar praeitą savaitę paskelbė 90 dienų atidedąs visuotinių muitų įsigaliojimą, palikdamas galioti bazinį 10 proc. tarifą, kuris bus taikomas visoms šalims, išskyrus Kiniją, kuriai bus įvesti dar didesni muitai. „Žinių radijo“ laidoje „Luminor“ vyr. ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas kalbėjo, kodėl, jo manymu, JAV prezidento D. Trumpo tarifai veda pasaulį į labai blogą padėtį.

 Kinija trečiadienį paskelbė, kad jos ekonomika pirmąjį ketvirtį išaugo daugiau nei prognozuota – net 5,4 proc., eksportuotojams skubant parduoti daugiau prekių, kol bus paskelbti nauji JAV muitai. Pekinas ir Vašingtonas surėmė ietis itin dinamiškoje ir rizikingoje prekybos kovoje, JAV prezidentui Donaldui Trumpui įvedus muito tarifų viso pasaulio šalims ir ypač iš Kinijos įvežamoms prekėms.

Šoką finansų rinkose sukėlę Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo įvesti tarifai yra paremti archajišku požiūriu ir neturi jokio istorinio precedento, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.  „Jeigu jūs parašytumėte ChatGPT: „Nustatykite teisingą būdą apmokestinti importo tarifus, atsižvelgiant į užsienio prekybos deficitą su užsienio šalimis“ – jis pasiūlys būtent tokią formulę, kurią atsinešė D. Trumpas.

Lietuva siekia turėti galimybę Rusijai ir Baltarusijai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas, jeigu jų nebeliktų Europos Sąjungos (ES) lygiu. Tą numatančiomis pataisomis, kurias matė ir BNS, siekiama papildyti šiuo metu Seime svarstomą Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, numatantį jų pratęsimą dar vieneriems metams iki 2026-ųjų gegužės.

Vokietijos pirmaujantys ekonominių tyrimų institutai ketvirtadienį sumažino šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2025 metais prognozę iki bemaž sąstingio, įspėdami, kad JAV importo muitai pagilins stringančios didžiausios Europoje ekonomikos problemas. Šeši analitiniai centrai savo naujausioje bendroje prognozėje dabar numato, kad 2025-aisiais BVP padidės tik 0,1 proc., palyginti su rugsėjį prognozuota 0,8 proc. plėtra.

Pirmosios apklausos po muitų pasauliui paskelbimo Donaldui Trumpui nežadėjo nieko gero. Pritariančių prezidento darbui skaičius sumažėjo. Žinoma, tai tik atskiri signalai. Tačiau ir ilgesnė tendencija rodo, kad dauguma amerikiečių D. Trumpui nepuoselėja šiltų jausmų. O viena jo kaip prezidento stiprybių – ekonomika – tampa silpnybe.   Tinklaraštis „Silver Bulletin“ pateikia visų svarbiausių apklausų vidurkį.

Valdantiesiems artėjant prie sutarimo dėl mokestinių pakeitimų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) siūlo Lietuvai peržiūrėti nekilnojamojo turto (NT) bei kitus turto mokesčius. Organizacija siūlo Lietuvai plėsti NT mokesčio bazę bei mano, jog iš turto mokesčių Lietuva galėtų surinkti daugiau pajamų. „Padidinti turto mokesčiai galėtų atnešti papildomų pajamų.

Valdančiųjų – socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ – koalicijos taryba antradienį beveik galutinai susitarė dėl kai kurių mokesčių pertvarkos, pranešė premjeras Gintautas Paluckas. Ko galime tikėtis kitąmet, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir „PwC“ vadovaujantis partneris Nerijus Nedzinskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Kinija pristatė 30-ies punktų planą, kaip paskatinti vartotojų išlaidas – užduotis, kuri tapo dar aktualesnė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo prekybos karą, rašoma „The Washington Post“. Kinija pažadėjo „energingai skatinti vartojimą“, nes bando suteikti naują impulsą antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai, kuri ir taip susidūrė su sunkumais dar prieš JAV prezidentui D. Trumpui pradedant prekybos karą.

Baltarusijos ekonomika sausio-vasario mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, palyginamosiomis kainomis paaugo 3,1 proc., skelbia nacionalinė statistikos tarnyba („Belstat“). Galiojusiomis kainomis bendrasis vidaus produktas (BVP) įvertintas 38,7 mlrd. rublių. BVP defliatoriaus indeksas sudarė 106,8 procento. „Belstat“ duomenimis, 2024-aisiais šalis sukūrė palyginamosios kainomis 4 proc. solidesnį nei ankstesniais metais BVP.

Skambūs pareiškimai, jog prasideda muitų karas, gali atnešti įtakos Europos Sąjungos bei Lietuvos ekonomikai. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė esąs tikras, kad JAV laimės prekybos karą su Europos Sąjunga (ES). Apie tai bei galimą D. Trumpo muitų tarifų sumažinimą ateityje analizavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

2025 m. vasarį, palyginti su sausiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,6 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra (VDA). Anot agentūros, 2025 m. vasarį, lyginant su tuo pačiu mėnesiu 2024 m., infliacija sudarė 3,5 proc. 2025 m. vasarį vartojimo prekių kainos padidėjo 0,4 proc., paslaugų kainos – 0,9 proc.

Nors pirmąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalių gyventojai tikisi augsiančių atlyginimų, jų prognozės dėl savo finansinių perspektyvų – atsargios, rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai.  Didžiausia kliūtimi, ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, išlieka infliacija ir išaugusios maisto kainos.  Apklausos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį didžiausias vartotojų optimizmas dėl atlyginimų jaučiamas Lietuvoje ir Latvijoje. Čia po 18 proc.

Išankstinei mėnesio infliacijai Lietuvoje vasarį siekiant 0,5 proc., o metinei – 3,2 proc. – ekonomistai perspėja, kad gyventojams ir verslui teks susitaikyti su aukšta infliacija, kuri vyraus iki vasaros, o artimiausiu metu mėnesio kainų indeksas gali kilti iki 4 procentų.  Tad kokių kainų pokyčių ir kada sulauks gyventojai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Pricer.

2024 m. ketvirtąjį ketvirtį euro zonos ekonomika augo sparčiau, nei iš pradžių apskaičiuota, o ją skatino tiek vartojimas, tiek investicijos, penktadienį parodė oficialūs duomenys. Euro zonos ketvirtojo ketvirčio ekonomikos augimas Eurostato buvo patikslintas nuo 0,1 iki 0,2 proc. Vis dėlto šis rodiklis buvo silpnesnis už 0,4 proc. trečiąjį ketvirtį. Per metus BVP išaugo 1,2 proc. (patikslinta nuo 0,9 proc.). Šis rodiklis taip pat buvo spartesnis už trečiojo ketvirčio 1 proc.

Ekonomistai nerimauja dėl sunkumuose klimpstančios Europos ekonomikos, ir ECB vyresnysis politikos formuotojas Mário Centeno šiai nuomonei antrina. „Esu labai susirūpinęs dėl Europos ekonomikos“, – penktadienį CNBC sakė M. Centeno, kuris taip pat yra Portugalijos banko vadovas. Ketvirtadienį ECB patikslino savo lūkesčius dėl euro zonos 2025 m. BVP augimo iki 0,9 proc., palyginus su anksčiau prognozuotu 1,1 proc.

Vasario mėn. JAV vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo sparčiausiai per 3,5 metų, o 12 mėn. infliacijos prognozės išaugo – tai dar vienas ženklas, kad amerikiečiai vis labiau nerimauja dėl galimo neigiamo prezidento Donaldo Trumpo administracijos politikos poveikio ekonomikai, rašoma „Reuters“. „Conference Board“ apklausoje pažymėta, kad „atsakymuose dominavo komentarai apie dabartinę administraciją ir jos vykdomą politiką“. Ji buvo atlikta po to, kai praėjusią savaitę atlikto...

JAV prezidenas Donaldas Trumpas pagrasino, kad įves 25 proc. tarifus importui iš Europos Sąjungos (ES) šalių. Kokią grėsmę tai sukels bei kokią naudą atneš Lietuvai apžvelgė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Kaip pasakojo A. Izgorodinas, 25 proc. tarifas ES turėtų tam tikros įtakos Lietuvai. „Jeigu 25 proc. tarifas būtų įvestas visai Europos produkcijai, tai nurėžtų nuo euro zonos ekonomikos augimo vieną procentinį punktą. Tai atitinkamai maždaug 1 proc.

Nedarbas Vokietijoje šį mėnesį išliko aukščiausiame nuo 2022-ųjų spalio 6,2 proc. lygyje, rodo Federalinės užimtumo agentūros penktadienį paskelbti duomenys. Nedarbo lygio didžiausioje Europos ekonomikoje stabilizavimasis pateisino analitikų ir ekonomistų prognozes, nurodo agentūra AFP. Bedarbių per mėnesį padaugėjo 5 tūkst. iki 2,886 milijono. Šį mėnesį darbo biržose buvo užregistruota 639 tūkst. laisvų darbo vietų, o tai – 67 tūkst. mažiau nei prieš metus.

Išankstinei mėnesio infliacijai Lietuvoje vasarį siekiant 0,5 proc., o metinei – 3,2 proc. BNS kalbinti ekonomistai sako, kad gyventojams ir verslui teks susitaikyti su aukšta infliacija, kuri vyraus iki vasaros, o artimiausiu metu mėnesio kainų indeksas gali kilti iki 4 procentų. „Labai tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais (mėnesio – BNS) infliacija priartės prie 4 procentų.

Perrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo administracijos pastarojo meto pareiškimai, vienašališkos derybos su rusais kaip reikiant supykdė dalį europiečių ne tik Ukrainoje, Lietuvoje, bet ir Vakarų Europoje. JAV nebenorint būti pagrindiniu saugumo garantu nei Ukrainai, nei visam žemynui Paryžius jau ėmė svarstyti galimybę dislokuoti savo naikintuvus su branduolinio ginklo užtaisais Vokietijoje, taip pakeičiant JAV ir užtikrinant Europos žemyno saugumą.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą, sausį siekė 3,8 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango transporto prekės ir paslaugos (9,4 proc.), švietimo paslaugos (7,5 proc.), ryšių paslaugos (7,0 proc.). Neklasifikuojamų prekių ir paslaugų kainos išaugo vidutiniškai 6,5 procento.

Penktadienį Rusijos centrinis bankas antrą kartą iš eilės paliko rekordiškai aukštą palūkanų normą nepakeistą, neatmesdamas galimybės toliau ją kelti, kadangi infliacijos spaudimas tebėra didelis. Direktorių valdyba, vadovaujama Elviros Nabiullinos, paliko bazinę palūkanų normą rekordiškai aukštą – 21 proc. Nuo 2023 m. liepos mėnesio Rusijos centrinis bankas ją padidino iš viso 1350 bazinių punktų.

Euro zonos ekonomika 2024-aisiais, palyginti su 2023 metais, paaugo 0,7 proc., o visos Europos Sąjungos – 0,9 proc., penktadienį skelbia Eurostatas – oficiali Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra, remdamasi negalutiniais duomenimis. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 0,9 proc., ES – 1,1 procento.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių gyventojų realiosios pajamos praėjusių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu trijų mėnesių laikotarpiu, padidėjo vidutiniškai 0,2 proc., skelbia organizacija, remdamasi negalutiniais duomenimis. Patikslintais duomenimis, antrąjį ketvirtį augimas siekė taip pat 0,2 proc., o ne 0,4 proc., kaip buvo skelbta anksčiau. Bendrojo vidaus produkto dalis vienam gyventojui pernai liepą-rugsėjį augo 0,3 proc.

Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių įdarbinti per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ILTE vadovas sako, jog indėlininkai gautų grąžą, jų lėšos būtų saugios, be to, jie galėtų bet kada atsiimti pinigus.

„Citadele“ banko ekonomistai prognozuoja, kad 2025 m. augs visų Baltijos valstybių BVP, tačiau sparčiausias regione bus Lietuvos ekonomikos augimas – BVP augs 2,9 proc. Prognozuojama, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis šalyje padidės 7 proc., o brangstant ir prekėms, ir paslaugoms infliacija sieks 2,7 proc.  Kaip skelbiama pranešime, spartesnio Lietuvos BVP augimo tikimasi dėl kelių priežasčių.