ekonomika

Lietuviai šiandien išlaidauja taip, tarsi rytojus neegzistuotų – nepaisydami geopolitinių grėsmių, infliacijos ir akivaizdžių ekonominių rizikų. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad toks beatodairiškas optimizmas gali brangiai kainuoti – vartojimas šuoliuoja, pinigų ekonomikoje daugiau nei bet kada, tačiau produktyvumas, kuris ir lemia realų šalies turtingumą, lieka vietoje.

Septyni ekspertai, kurie dar 2008 m. nuspėjo finansų krizę, šiandien vėl įspėja apie pavojus pasaulio ekonomikai. Nors ekspertai skirtingai vertina rizikas, visi mato nerimą keliančių ženklų, rašo „Bild“. JAV finansinių įstaigų rajono, Volstryto veteranas Gary Shillingas teigia bijantis naujos krizės bangos. Jis sako, kad situacija primena 2008-uosius: rinkos perkaitusios, daugėja spekuliacijų, valstybės skolos pasiekė rekordus. „Situacija yra paini. Aš nesuprantu, kur juda finansų rinkos.

Ukrainai vis sunkiau laikant gynybos linijas, generolas leitenantas Igoris Romanenko perspėja – be esminių mobilizacijos, ekonomikos ir karo padėties įstatymų pokyčių fronto stabilizuoti nepavyks. Jis ragina šalį įvesti „darbo armiją“ ir griežčiau kontroliuoti jaunimo išvykimą. Norėdama stabilizuoti situaciją fronte, Ukraina turi žengti 3 svarbius žingsnius.

Bulgarijos vyriausybė perėmė į savo rankas didelę „Lukoil“ priklausančią naftos perdirbimo gamyklą. Manoma, kad Serbija gali žengti panašiu keliu ir imtis veiksmų dėl Rusijos turto savo teritorijoje. Šie įvykiai rodo, kaip dėl Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą Rusija praranda įtaką svarbiame regione, rašo „Bloomberg“. Straipsnio autoriai primena, kad praėjusį mėnesį įsigaliojus JAV sankcijoms Rusijos naftos pramonei, Bulgarija susidūrė su rimta problema.

Ukrainos smūgių poveikis Rusijai neturi tokių pačių laiko ribojimų, kokius šiuo metu turi Ukrainos energetikos infrastruktūrą bombarduojantys rusai, pareiškė Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas. „Rusijos veiksmų poveikis aiškiai ribojamas konkrečiu laikotarpiu, o mūsų veiksmų poveikis neturi tokių laiko apribojimų, nes mes smogiame daugiausia Rusijos eksporto pajėgumams. Tai darome ne tik žiemą. Jie tai labai gerai supranta“, – „Kanalui 24“ sakė jis.

Baltijos šalyse veikiantis bankas „Citadele“ nekeičia Lietuvos ekonomikos augimo prognozės ir mano, kad kitąmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3 proc. Šių metų prognozės banko analitikai taip pat nekeičia – kaip ir rugsėjį, prognozuoja 2,5 proc. augimą. „Lapkritį atnaujinę prognozes, mes jų labai stipriai nepakeitėme (...) ir neskubame mažinti šių metų BVP prognozių.

Europos Komisija (EK) šiek tiek blogina kitų metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę – bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų didėti 3 proc., kai gegužę prognozuotas augimas siekė 3,1 proc. Tai numatoma naujausioje EK rudens ekonomikos prognozėje. Šiemet šalies BVP augti turėtų 2,4 proc., o 2027-aisiais – 2,2 proc. Tuo metu infliacija Lietuvoje šiemet turėtų sudaryti 3,4 proc., 2026 m. – 2,8 proc., 2027 m. – 2,7 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) skirs 3 mln. eurų finansavimą dirbtinio intelekto (DI) reguliacinės smėliadėžės veikloms Vilniaus, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose. Kiekvienam iš regionų bus padalinta po 1,5 mln. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų, o projektą įgyvendins Inovacijų agentūra, pirmadienį pranešė ministerija. Jos teigimu, smėliadėžių tikslas – sudaryti galimybes Lietuvos įmonėms realiomis sąlygomis išbandyti savo DI sprendimus bei užtikrinti atitiktį su ES DI aktu.

Lapkričio 17-21 dienomis Lietuvoje lankosi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvai vadovė Kazuko Shirono (Širono) ir TVF ekspertai, kurie analizuos šalies ekonominę situaciją. Fondo atstovai nagrinės fiskalinės politikos, mokesčių, socialinės apsaugos, valstybės biudžeto planavimo ir įgyvendinimo sritis, finansų sektoriaus padėtį bei kitus klausimus, pranešė Finansų ministerija.

Rusijos invazijai užsitęsus ir frontui toliau slenkant į Ukrainos gilumą, šalis ruošiasi ilgam ir alinčiam karui: nuo dronų pramonės plėtros iki kariuomenės reformų. Tačiau didėjant nuostoliams, gilėjant politinėms krizėms ir Vakarams vis dar svarstant paramos apimtis, Kyjivą vis stipriau spaudžia ir įnirtingi mūšiai, ir vidaus įtampa. Ukrainos miestas Pokrovskas Donecko srityje yra pavojuje. Tuo pat metu Rusija stiprina atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą artėjant žiemai.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka kaip ir kiekvieną rudenį išleido įsaką dėl šalies socialinės ir ekonominės raidos tikslų kitiems metams patvirtinimo – 2026-aisiais šalies ekonomika turi augti 2,8 proc., o infliacija neviršyti 7 procentų. Prezidento įsaku taip pat numatyti pinigų politikos, ekonomikos augimo užtikrinimo, infliacijos ribojimo priemonių tikslai.

SEB mažina šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 2,5 proc., o kitų metų augimo prognozę gerina iki 3,2 proc., skelbiama naujausioje banko makroekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Rugpjūtį prognozuota, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,7 proc., o kitąmet – 3,1 proc. Šių metų ekonomikos augimo prognozės mažinamos dėl prastesnio nei tikėtasi trečiojo metų ketvirčio BVP rezultato. Šiemet vidutinė metinė infliacija Lietuvoje turėtų siekti 3,5 proc.

Jau visai netrukus, nuo 2026 metų sausio 1 dienos, lietuviai galės atsiimti II pensijų pakopos kaupimo lėšas. Ne paslaptis, kad gyventojai šios galimybės laukė, o II  pakopos pensijų kaupimas daugumos buvo vertinamas nepalankiai.

Kas 6-as Lietuvos gyventojas blogai vertina savo finansinę padėtį, o 3 proc. pripažįsta, kad pinigų neužtenka net maistui. „Citadele" banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad tokie duomenys atskleidžia gilėjančią visuomenės atskirtį – nors šalies ekonomika auga, dalis gyventojų susiduria su dideliais finansiniais sunkumais. Tuo metu Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė pažymi, kad kas 5-as šalies gyventojas gyvena skurdo rizikoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pirmadienį pirmuoju vizitu lankosi Vokietijos sostinėje Berlyne, kur susitiks su potencialiais investuotojais, šios šalies įmonių ir politikos atstovais, pranešė ministerija. „Mūsų tikslas – bent 30 proc. naujų investicijų pritraukti į Lietuvos regionus, ypač stiprinant gynybos pramonę.

Popierinius pinigus papildys nauji virtualūs. Į išmanųjį telefoną, ar kitą įrenginį, kuris virs pinigine, atkeliaus skaitmeniniai eurai. O jais bus galima naudotis ir be interneto ryšio. Dalis rinkos ekspertų džiaugiasi tokia naujove, kuri ne tik leis dar labiau supaprastinti atsiskaitymus, bet ir atribos Europą nuo amerikietiškų paslaugų. Kiti mano, kad Europos Centrinis Bankas vėjais paleis milijonus eurų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Euro zonos ekonomika liepą-rugsėjį, palyginti su ankstesniu trijų mėnesių laikotarpiu, įvertinus sezoniškumą, paaugo 0,2 proc., ketvirtadienį skelbia Eurostatas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros skaičiavimais, per metus (palyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu) 20 šalių vienijančio bendros valiutos bloko bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 1,3 procento. Balandį-birželį euro zonos ekonomika augo 0,1 proc.

Estijos plėtros stebėjimo centras (Arenguseire Keskus) teigia, kad Lietuvos ekonomika auga sparčiau už Estijos, o Lietuvos valdžia ėmėsi drąsesnių ekonomikos skatinimo priemonių taikydama mokesčių lengvatas, praneša Estijos nacionalinis transliuotojas ERR. Per paskutinius trejus metus Lietuvos ekonomikos augimas buvo spartesnis už Estijos. 2024 m. nominalus Estijos ekonomikos augimo greitis buvo 2,4 procentinio punkto lėtesnis už Lietuvos.

Spalio 24-ąją iš Kipro į Lietuvą skridusi Regina dėl ore pastebėtų meteorologinių balionų buvo nukreipta leistis Gdanske, Lenkijoje. Apie vėlavimus ir pasikeitusią maršruto kryptį keleiviai taip ir nebuvo iš anksto informuoti – moteris pasakoja, kad ilga kelionė sukėlė daug nepatogumų. Lietuvos oro uostų atstovai pakartoja, kad dėl natūralių stichinių („Force majeure“) reiškinių nėra gaunama kompensacija už atšauktą ar vėluojantį skrydį.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skirs 1 mln. eurų bendrovėms, kurios pasiūlytų, kaip apsaugoti Lietuvos oro erdvę nuo pastarąją savaitę keturiskart Vilniaus oro uosto darbą paralyžavusių oro balionų ir kitų skraidančių objektų. „Skelbsime technologijų ir inovacijų programą, kuriai iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skiriame iki 1 mln.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja, kad iki 2030-ųjų kas antra darbo vieta Lietuvoje kurs aukštą pridėtinę vertę. Ministerija parengė ekonomikos transformacijos planą „3i“, kuris nustato kryptis, kaip Lietuva pereis prie subalansuoto, aukštą pridėtinę vertę kuriančio augimo. Planas apima inovacijas, investicijas ir modernias institucijas, pranešė ministerija.

2003-ieji Lietuvai buvo istoriniai. Vyko referendumas, kuris turėjo atsakyti į klausimą: „Ar pritariate Lietuvos narystei Europos Sąjungoje?“. Politikai ieškojo visų įmanomų būdų pritraukti rinkėjus, tačiau atmosfera buvo įtempta. Vieni matė bilietą į klestėjimą ir laisvą keliavimą, kiti bijojo kainų augimo ir žemdirbių bankrotų.

Lietuvos konsorciumas laimėjo 65 mln. eurų kofinansavimą naujam dirbtinio intelekto (DI) technologijų vystymui ir taikymui skirtam centrui „LitAI“, skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Teigiama, kad tai bus vienintelė tokio masto DI gamykla Baltijos šalyse, kurios bendra projekto vertė sieks 130 mln. eurų. 50 proc. kofinansavimą projektui suteiks „EuroHPC Joint Undertaking“ iš ES fondų. „Tai – strateginis žingsnis Lietuvos skaitmeninės pažangos link.

Lietuvos ekonomikos iššūkiai – žemos pajamos ir darbo jėgos kvalifikacija reikalauja skubių permainų. Siekiant augimo, būtina koncentruotis į aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą ir švietimo prioritetų keitimą. Ar esame pasirengę pradėti nuo pagrindų? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Arvydas Paukštys, „Teltonika“ įkūrėjas, investuotojas.

Čekijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paaugo 0,5 proc. ir ketvirčio prieaugis buvo mažesnis negu pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 0,7 proc., bei mažiausias per metus, parodė šalies statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Importo augimo tempas sulėtėjo nuo 2,5 proc. pirmąjį ketvirtį iki 1,5 proc., o eksporto – nuo 3 proc. iki vos 0,3 procento. Tuo metu namų ūkių vartojimo augimas paspartėjo nuo 0,4 iki 1 proc.

Lietuvos ekonomika gyvena pakilios nuotaikos akimirką – atlyginimai auga, vartojimas stiprėja, o investuotojai dar tiki šalies potencialu. Tačiau horizonte kaupiasi nerimo debesys: geopolitinė įtampa Europoje, hibridinės atakos prieš infrastruktūrą ir vidaus politikos vingiai gali staiga pakeisti žaidimo taisykles. Apie tai „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ekonomistams prognozuojant, jog valdžiai leidus nuo kitų metų žmonėms atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas, tai gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai, paskirtoji premjerė Inga Ruginienė mano, kad tokias prognozes daryti dar anksti. „Žmonės apsispręs ir tik tada viščiukus skaičiuosime, kai įsigalios reforma. Sakyti, kad ekonomiką užplūs dideli milijonai, dar labai ankstyvas įvertinimas“, – žurnalistams trečiadienį sakė I. Ruginienė.

Norėdama laiku gauti dalį europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, Lietuva šį rudenį turi užbaigti pradėtas reformas socialinės apsaugos ir transporto srityse, teigia Finansų ministerijos atstovas. „Liko dar įgyvendinti keletą būtinų reformų socialinės apsaugos ir transporto srityse.

Šiuo metu galimybėmis investuoti Lietuvoje domisi mažiausiai penkios įmonės, veikiančios gynybos srityje, teigia paskirtasis ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas. „Šiuo metu vyksta bent penki procesai dėl potencialių investuotojų gynybos srityje. Tikiuosi, kad mažiausiai tiek jų (investuotojų į gynybos pramonę – ELTA) galėsime laimingai pasitikti Lietuvoje“, – susitikime su Seimo konservatorių frakcija antradienį sakė E. Grikšas.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas perspėja gyventojus apie artėjančią krizę. Anot jo, šiuo metu gali susidaryti klaidingas vaizdas, kad Lietuvos ekonomika įgauna didelį pagreitį, tačiau tai nereiškia, kad toks laikotarpis užsitęs. Ekonomistas sako, kad jau 2028 m. šalyje galima tikėtis ekonominio nuosmukio.

Lietuvos ekonomikos raidai artimiausiais metais reikšmingą įtaką darys šią vasarą priimti vidaus ir išorės sprendimai – JAV prekybos muitai, II pakopos pensijų sistemos reforma bei mokestiniai pakeitimai. Tai padidins ekonomikos svyravimus, tačiau neišmuš iš augimo kelio. Artimiausiais metais ekonomikos raidai didesnį poveikį turės pensijų ir mokesčių reformos, tačiau per kelerius metus ūkio aktyvumą labiau veiks JAV muitai, rašoma Lietuvos banko pranešime žiniasklaidai.

Algų augimo galime tikėtis ir kitąmet, tačiau galimybė atsiimti sukauptus II-osios pensijų pakopos pinigus gali turėti neigiamos įtakos šalies ekonomikai, tikina rinkos ekspertai. Apie tai, kokie mūsų laukia ateinantys metai, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Swedbank“ ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Finansų ministerija prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,6 proc., 2026-aisiais – 3,3 proc., o vėlesniais vidutinio laikotarpio metais – apie 2,5 proc. Šiemet kovą ji skaičiavo, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,8 proc., o kitąmet – 2,9 proc.  Atnaujintas ekonominės raidos scenarijus numato, jog vidutinė metinė infliacija šiemet padidės iki 3,5 proc. (kovo prognozė – 3,3 proc.), ketvirtadienį skelbia ministerija.

Nors Lietuva neplanuoja uždaryti pasienio kontrolės punktų su Baltarusija, dėl šių metų Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad“ pasienyje dirbama padidinto budrumo režimu – stiprinama kontrolė, patruliavimas ir stebėjimas. Atsakingos tarnybos pabrėžia, kad prireikus, jos yra pasirengusios imtis griežtesnių priemonių.

Per metus Lietuvoje rekordiškai – daugiau nei 40 procentų išbrango maistinis saulėgrąžų ir rapsų aliejus. Jei pernai litras saulėgrąžų aliejaus vidutiniškai kainavo 3 eurus, dabar pirkėjai griebiasi už galvos ir sako, kad už tą patį aliejų tenka pakloti 4,5 euro. Pasak ekspertų, dėl to kaltas ir prastas derlius, ir bėdos importuojant žaliavas.

Pasaulio ekonomika šiemet auga lėčiau, nes JAV ūkio plėtra yra kuklesnė. 2026 metų JAV ir euro zonos augimo prognozę šiek tiek pagerinome, tačiau nerimas dėl tolimesnių JAV prekybos politikos sprendimų išlieka. Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet turėtų dar kartą mažinti bazinę palūkanų normą, rašoma pranešime žiniasklaidai. 2025 metų Lietuvos BVP prognozės nekeitėme, bet pagerinome kitų metų augimo prognozę iki 3,1 proc., nes tikėtinas vienkartinis vartojimo šuolis.

Jungtinės Karalystės vartotojų pasitikėjimo indeksas per pastarąjį mėnesį pakilo aukščiausiai per pastaruosius metus, paskatintas centrinio banko pinigų politikos švelninimo, rašo „Trading Economics“. „NIQ GfK“ skaičiuojamas indeksas paaugo nuo minus 19 punktų praėjusį mėnesį iki minus 17 punktų šį mėnesį.

Kodėl tik keturi iš dešimties lietuvių save laiko elitu, o kiti abejoja viduriniosios klasės ateitimi? Ar Lietuvoje elito ir viduriniosios klasės įvaizdis – tik fasadas? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas prof. Boguslavas Gruževskis ir „Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Klausytojas sako: „Buvau valstybės tarnautojas, tada priskyriau save prie viduriniosios klasės.

Belgijos bendrasis vidaus produktas antrąjį metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu trijų mėnesių laikotarpiu, padidėjo 0,2 proc., skelbia šalies centrinis bankas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Augimas užfiksuotas septintą metų ketvirtį iš eilės, tačiau sulėtėjo iki kukliausio per šį laikotarpį, nuo 0,4 proc. per pirmus tris šių metų mėnesius. Anot pranešimo, augimą balandį-birželį skatino paslaugų ir statybų sektoriai, stabdė nežymus pramonės traukimasis.

Kinijos ekonomika vis dar susiduria su „labai sunkia ir sudėtinga situacija“, penktadienį pripažino šalies prekybos ministras ir užsiminė, kad vyriausybė imsis veiksmų, siekdama įveikti būsimus iššūkius. Antradienį paskelbti oficialūs duomenys parodė, kad ekonomikos augimo tempas antrąjį ketvirtį siekė 5,2 proc., tačiau analitikai įspėja, kad reikia dėti daugiau pastangų, norint išvengti smukimo antroje metų pusėje.

Pirmąjį šių metų pusmetį į Lietuvą atvyko dirbti 32 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – 11 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku (36 tūkst.), o iš Europos Sąjungos (ES) šalių –  6,8 tūkst., arba 33,3 proc. daugiau (5,1 tūkst.), pranešė Užimtumo tarnyba. Vis dėlto per metus dirbančių trečiųjų šalių piliečių skaičius Lietuvoje išaugo 8,7 proc. iki 150,3 tūkst. (pernai liepos 1 dieną – 138,3 tūkst.), o ES piliečių – 27 proc. iki 15,5 tūkst. (12,2 tūkst.). Baltarusių per metus sumažėjo 2,7 proc.

Metinė infliacija euro zonoje birželį kilo iki 2 proc., nuo buvusių 1,9 proc. gegužę, pirminį vertinimą skelbia Eurostatas. Tuo metu Lietuvos metinė infliacija praėjusį mėnesį siekė 3,1 proc., o gegužę – 3 proc. 2024 m. birželį Lietuvoje metinė infliacija siekė 1 proc. Daugiausiai prie metinės infliacijos 2025 m. birželį prisidėjo paslaugos – šio sektoriaus infliacija siekė 3,3 proc. ir buvo mažesnė nei gegužę (3,2 proc). Maisto, alkoholio ir tabako sektoriuje užfiksuota 3,1 proc.

Iranas svarsto galimybę uždaryti Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio jūrinių prekybos kelių. Tai griežtas atsakas į augančią įtampą regione.

Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė nuo penktadienio traukiasi iš pareigų. Sprendimas priimtas šalių susitarimu, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Vadovė atėjo į viešąjį sektorių iš privataus sektoriaus su labai aiškiu tikslu – perkelti gerąsias verslo vadybos praktikas į viešąjį sektorių. Vertiname jos indėlį kuriant atvirą ir rezultatais grįstą inovacijų ekosistemą“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Stasiukaitis.

Statistikams gegužę po aštuonių mėnesių pertraukos fiksavus mėnesio defliaciją, ekonomistai tai sieja su pigusiais energetiniais ištekliais bei neatmeta, kad kainos gali smukti ir kitais šių metų mėnesiais. Vis dėlto, jų teigimu, vidutinę metinę infliaciją skatinantys veiksniai išliks, ypač jei Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos susitars dėl prekybos muitų.

Ekonomikos ir inovacijų viceministro pareigas palieka Andžejus Trachimovičius. Iš posto skaitmeninimo politiką kuravęs viceministras traukiasi dėl asmeninių priežasčių, penktadienį pranešė ministerija. Pasak jos, nuo kadencijos pradžios pernai gruodį A. Trachimovičius prisidėjo prie skaitmeninės darbotvarkės strategijos ir plėtros prioritetų kūrimo, teisės aktų pakeitimų, išsprendė valstybinių duomenų centro naudojimo problemas, atliko kitus darbus.

Euro zonos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, įvertinus sezoniškumą, paaugo 0,6 proc., penktadienį skelbia Eurostatas – oficiali Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra, remdamasi galutiniais duomenimis. Tiek pat paaugo ir visos Europos Sąjungos ekonomika. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį ES BVP didėjo 0,4 proc., o vien tik euro zonos – 0,3 procento.

Lenkija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainos 3,2 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), pranešė duomenis patikslinusi nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Patikslintas, bet negalutinis įvertis sutapo su praėjusio mėnesio viduryje skelbtu išankstiniu. Ekonomikos metinė plėtra sausį-kovą lėtėjo nuo 3,4 proc. spalį-gruodį, o tai nulėmė iki 2,5 proc. sumenkęs namų ūkių vartojimo augimas bei neigiamas grynasis užsienio prekybos indėlis.

Trečiadienį Vyriausybėje vyksiančios kasmetinės skaidrumo akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“. Renginio metu bus aptarta šešėlinės ekonomikos situacija Lietuvoje.  Vyksiančioje konferencijoje taip pat bus diskutuojama apie numatomas kovos su šešėliu priemones, gyventojų bei verslo požiūrį į šešėlį.  Vyriausybėje kalbės Muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai.