Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
22:55 | Medvedčuko žmona įtraukta į ieškomų žmonių sąrašą
Prorusiško buvusio Ukrainos politiko Viktoro Medvedčuko žmona Oksana Marčenko Ukrainoje buvo įtraukta į ieškomų žmonių sąrašą, rašo UNIAN.
Ji kaltinama finansavusi veiksmus, kuriais siekiama sugriauti konstitucinę santvarką arba užgrobti valstybės valdžią.
22:15 | Ukrainos premjeras: kontrpuolimas gali būti atidėtas
Ukrainos kontrpuolimas laikinai rusų okupuotoms teritorijoms išlaisvinti gali būti atidėtas iki vasaros, sako šalies premjeras Denysas Šmyhalis.
Apie tai jis kalbėjo interviu „The Hill“, rašo UNIAN.
Anot jo, Ukrainos sąjungininkai bei partneriai nedaro jokio spaudimo dėl kontrpuolimo pradžios, tačiau didžiausias spaudimas jaučiamas iš šalies vidaus.
„Visi mūsų draugai ir partneriai puikiai žino, kad norint eiti į kontrpuolimą, reikia būti tam 100 procentų (pasiruošus – red. past.), jei ne daugiau“, – pabrėžia D. Šmyhalis.
Paklaustas, kaip pasirengimą kontrpuolimui gali paveikti galimas slaptų Pentagono dokumentų nutekinimas, jis atsakė, kad Ukraina bet kokiu atveju išlaisvins savo teritoriją.
„Mes ne kartą įrodėme, kad galime tai padaryti. Iš savo tarptautinių partnerių prašome papildomų karinių pajėgumų, tokių kaip tankai, amunicija, lėktuvai, šarvuočiai“, – tikina Ukrainos premjeras.
Ukraina jau kurį laiką anonsuoja kontrpuolimą, kuriuo sieks išlaisvinti laikinai rusų užgrobtas žemes.
21:50 | Nerimas Kryme: rusai skelbia besiruošiantys Ukrainos kontrpuolimui
Rusijos statytiniai Kryme ruošiasi Ukrainos kontrpuolimui, rašo „Sky news“.
Rusų paskirtas pareigūnas Sergejus Aksionovas pareiškė, kad Rusijos pajėgos Kryme neva sukūrė „modernią, gilią gynybą“ ir turi „daugiau nei pakankamai“ karių, kad atremtų Ukrainos kontrpuolimą.
„Negalime nuvertinti priešo, bet tikrai galime pasakyti, kad esame pasiruošę (atakai) ir jokios katastrofos nebus“, – cituojamas jis.
Ukraina jau kurį laiką anonsuoja kontrpuolimą, tačiau kol kas nėra aišku, kada jis prasidės. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas antradienį teigė, kad sprendimas pradėti kontrpuolimą bus priimtas paskutinę akimirką, jį priims Ukrainos pajėgų vadas Valerijus Zalužnas.
21:39 | Rusija atakavo Zaporižią
Rusijos pajėgos antradienį įvykdė didelę ataką prieš Ukrainos pietryčiuose esančią Zaporižios sritį, rašo „Sky news“.
Anot Ukrainos, rusai paleido dvi valdomas raketas į civilius objektus, laimei, aukų išvengta.
21:10 | Žiniasklaida: už rusų lėktuvo A-50U atakos Baltarusijoje gali slypėti Ukrainos agentai
Iš nutekintų JAV dokumentų galima manyti, kad už rusų lėktuvo A-50U atakos Baltarusijoje stovi Ukrainos Saugumo tarnybos (SBU) agentai.
Apie tai skelbia „The Economist“, rašo „Ukrainska pravda“.
„Vasario 26 dieną SBU pareigūnai gavo stulbinamą išvadą. Jų pačių agentai Baltarusijoje nepaisė įsakymo ir anksčiau tą pačią dieną atakavo Rusijos žvalgybinį lėktuvą (A-50U – red. past.)“ – cituojamas pranešimas.
Teigiama, kad apie Ukrainos agentų veiksmus amerikiečiai sužinojo pasiklausę pokalbių. Anot minėto leidinio, ši žvalgybos informacija buvo pateikta įslaptintoje skaidrėje apie karą Ukrainoje.
Vasario 26-ąją Baltarusijoje esančiame Mačiuliščų kariniame aerodrome nugriaudėjo sprogimai. Jų metu buvo apgadintas Rusijos karinis lėktuvas A-50U.
20:41 | Vengrija sudarė naujus energetikos susitarimus su Rusija
Vengrija antradienį pasirašė naujus susitarimus, kuriais siekiama užtikrinti tolesnį Rusijos energijos tiekimą.
Tai rodo, kad šalis su Maskva tęsia diplomatinius ir prekybinius ryšius, kurie dėl rusų karo Ukrainoje kelia nerimą nemažai daliai Europos lyderių.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto per spaudos konferenciją Maskvoje sakė, kad Rusijos valstybinė energetikos bendrovė „Gazprom“ sutiko leisti Vengrijai prireikus importuoti didesnius gamtinių dujų kiekius, nei numatyta pernai pakeistoje ilgalaikėje sutartyje.
Dujų, kurios Vengriją pasieks dujotiekiu „Turkstream“, kaina neviršys 150 eurų už kubinį metrą, teigė P. Szijjarto.
Tai yra susitarimo, pagal kurį Vengrija galės atidėti apmokėjimą už dujas, jei rinkos kainos viršys šį lygį, dalis.
Vengrų diplomato kelionė į Rusijos sostinę nėra įprastas reiškinys Europos Sąjungos valstybių pareigūnams. Dauguma 27 šalių bloko narių atsiribojo nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino dėl jo invazijos į Ukrainą ir siekė, kad jų šalys atsisakytų rusiško iškastinio kuro.
Vengrijos vyriausybė intensyviai siekė palenkti ES, kad jai nebūtų taikomos jokios sankcijos Rusijos dujoms, naftai ar branduoliniam kurui, taip pat grasino vetuoti siūlomus ES veiksmus prieš Maskvą.
P. Szijjarto yra vienas iš nedaugelio ES šalių pareigūnų, kurie nuo karo Ukrainoje pradžios daugiau nei prieš metus susitiko su Rusijos pareigūnais šios šalies sostinėje.
Vasarį įvykusios kelionės į Baltarusiją metu ministras taip pat tapo pirmuoju ES šalies aukšto rango pareigūnu, apsilankiusiu joje nuo tada, kai autoritarinis šalies lyderis Aliaksandras Lukašenka, V. Putino sąjungininkas, 2020 metais pradėjo griežtą susidorojimą su opozicija.
Maskvoje P. Szijjarto susitiko su Aleksandru Novaku, Rusijos ministro pirmininko pavaduotoju, atsakingu už energetiką, ir Rusijos valstybinės branduolinės energetikos bendrovės „Rosatom“ vadovu Aleksejumi Lichačiovu. Per susitikimą su žiniasklaida jis pabrėžė, kad prieiga prie Rusijos energijos išteklių yra labai svarbi Vengrijos saugumui, nepaisant politinių sumetimų, kuriuos sukėlė karas.
„Kol energijos tiekimo klausimas bus fizinis, o ne politinis ar ideologinis, patinka tai, ar ne, Rusija ir bendradarbiavimas su Rusija išliks labai svarbūs Vengrijos energetiniam saugumui“, – sakė P. Szijjarto.
19:59 | Bidenas: JAV žurnalisto įkalinimas Rusijoje peržengia ribas
JAV prezidentas Joe Bidenas Rusijos įvykdytą amerikiečių žurnalisto Evano Gershkovicho įkalinimą dėl kaltinimų šnipinėjimu antradienį pavadino peržengiančiu nustatytas ribas.
Iš Vašingtono į kelionę po Šiaurės Airiją ir Airiją išvykstantis J. Bidenas žurnalistams taip pat sakė, kad „Wall Street Journal“ korespondento įkalinimas yra visiškai neteisėtas.
JAV lyderis teigė, kad pirmadienį nesėkmingai bandė susisiekti su E. Gershkovicho šeima.
Pirmadienį JAV valstybės departamentas žurnalistą oficialiai priskyrė prie neteisėtai sulaikytų asmenų – pagal šį statusą byla perduota specialiajam pasiuntiniui įkaitų klausimais Rogeriui Carstensui.
Patyręs „Wall Street Journal“ reporteris E. Gershkovichas buvo sulaikytas Jekaterinburge, maždaug už 1800 km į rytus nuo Maskvos.
Rusijos naujienų agentūros penktadienį pranešė, kad jis buvo apkaltintas šnipinėjimu – šį kaltinimą pats vyras ir jo darbdavys neigė.
18:54 | Okupantų nuostoliai auga: Ukraina skelbia apie galingus smūgius rusams
Ukrainiečių aviacija antradienį surengė 13 smūgių į Rusijos karių ir karinės technikos koncentracijos zonas, rašo UNIAN.
Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, Ukrainos pajėgos taip pat numušė du „Orlan-10“ tipo rusiškus dronus.
„Raketų ir artilerijos daliniai per dieną pataikė į keturias karių, ginklų ir karinės įrangos koncentracijos zonas, taip pat dvi priešo elektronikos stotis“, – sakoma štabo pranešime.
Ukrainos skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija neteko 179 320 karių.
18:28 | Ukrainiečiai pasidalijo kvapą gniaužiančiu įrašu
Ukrainos Valstybės sienos apsaugos tarnybos kariai atmušė dar vieną okupantų bandymą pulti Donecko srities Bachmuto miestą.
Apie tai tarnyba paskelbė savo socialiniuose tinkluose, rašo „Ukrinform“.
Šeši Luhansko pasieniečiai tris valandas laikė savo pozicijas ir atrėmė Rusijos ataką. Vėliau pasieniečiai sulaukė pastiprinimo.
„Sumaniai panaudojus granatsvaidžius ir šaulių ginklus, okupantų puolimas buvo atremtas, o sužeistieji evakuoti į saugią zoną“, – pažymi tarnyba.
Dėl Bachmuto jau kelis mėnesius tęsiasi intensyvūs mūšiai, miestas yra laikomas vienu karščiausių fronto taškų.
18:03 | Pirmieji Lietuvos instruktoriai išvyko į Ukrainos karių mokymo misiją Vokietijoje
Į Ukrainos karių mokymo misiją Vokietijoje antradienį išvyko pirmoji Lietuvos instruktorių grupė.
Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigados „Žemaitija“ instruktorių grupė dalyvauja Europos Sąjungos karinės pagalbos misijoje Ukrainai (EUMAM Ukraine).
Lietuvos instruktoriai iki gegužės 15 dienos kartu su Vokietijos ir Belgijos instruktoriais dalyvaus Vokietijos vadovaujamoje daugianacionalinėje karių mokymo programoje.
Misijos metu bus organizuojami baziniai ginklų valdymo, šaudybos, medicinos ir inžineriniai mokymai, vyks kolektyvinis įvairaus lygmens padalinių rengimas, orientuotas į puolimą bei gynybą apgyvendintose ir miškingose teritorijose.
Pasak Lietuvos kariuomenės, jos instruktoriai ukrainiečius apmoko pagal įvairias dvišales ir tarptautines iniciatyvas. 2023 metais Lietuvos kariuomenė įvairiuose mokymuose bei kursuose paruoš iki 2 tūkst. Ukrainos karių.
Europos Sąjungos organizuojamos EUMAM Ukraine misijos tikslas – stiprinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinius pajėgumus, kad jos galėtų ginti Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą nepažeidžiant tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų, taip pat apsaugoti civilius gyventojus.
17:17 | Ekspertas įsitikinęs: Krymą ukrainiečiai išlaisvins iki rudens
Ukrainos pajėgos gali išvaduoti rusų aneksuotą Krymą dar iki šių metų rudens, jei turės pakankamai pajėgų ir priemonių, pareiškė ukrainiečių karo ekspertas Romanas Svitanas, rašo UNIAN.
Anot jo, pusiasalis gali tapti spąstais rusams.
„Pats Krymas kariniu požiūriu yra sudėtinga teritorija karinėms operacijoms. Tačiau, atsižvelgiant į mūsų kontrpuolimo perspektyvas, Krymo tiltas, kuriuo rusai perkelia techniką, gali būti sunaikintas labai greitai. Oru ir jūra rusai negalės tiekti pakankamai įrangos ir amunicijos Krymo gynybai, todėl jiems Perekopo sąsmauka gali likti vieninteliu patikimu keliu“, – aiškina ekspertas.
R. Svitano įsitikinimu, rusams būtų labai sunku išlaikyti Krymą.
„Jei Ukraina ir toliau gaus karinę paramą, tai tikėtina, kad Krymas bus deokupuotas iki rudens. Mums taip pat reikės tolimojo nuotolio ginklų, su kuriais galėtume sunaikinti Krymo tiltą ir visus karinius objektus Krymo teritorijoje.
Tada Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali įžengti į Krymą ir išvaduoti visą okupuotą teritoriją. Rusai Kryme yra įstrigę. Nes per visą istoriją nei viena Kryme buvusi armija negalėjo sulaikyti pusiasalio. Ir jie neturi kur išvesti kariuomenės“, – pabrėžia jis.
Krymą Rusija aneksavo dar 2014-aisiais, šis žingsnis buvo plačiai pasmerktas tarptautinės bendruomenės.
16:46 | Ukrainos pareigūnas: sprendimas dėl kontrpuolimo bus priimtas paskutinę akimirką
Sprendimas pradėti kontrpuolimą bus priimtas paskutinę akimirką, sako Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, rašo UNIAN.
„Jei kas nors mano, kad turime tik vieną variantą, tai taip nėra. Net trijų variantų neužtenka“, – tikina jis.
O. Danilovas patikslino, kad sprendimą pradėti kontrpuolimą priims Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas.
Kalbėdamas apie tai jis taip pat pakomentavo pastarųjų dienų aktualijas – tariamą duomenų apie kontrpuolimą nutekėjimą.
„Specialiosios tarnybos turėtų būti akylesnės, kai kalbama apie slaptus dokumentus“, – pabrėžia jis.
Anot O. Danilovo, tai neturės įtakos Ukrainos kontrpuolimo planams. Kartu jis išreiškė abejonę, ar paskelbti dokumentai yra tikri.
„Bet kuriuo atveju galiu pasakyti, kad Ukrainoje žmonių, žinančių apie mūsų planus, skaičius yra itin ribotas“, – sako jis.
Kiek anksčiau „Radio Svoboda“ O. Danilovas teigė, kad informaciją apie kontrpuolimo planus žino vos trys–penki žmonės.
Pareigūno teigimu, Ukraina nuolat palaiko ryšį su savo pagrindiniais sąjungininkais – JAV, Jungtine Karalyste, Vokietija bei Lenkija. Vis dėlto duomenys apie tam tikras operacijas, dalinius bei kryptis yra visiškai slapti.
„Jei kas nors mano, kad juos turi, galiu tik pasveikinti. Bet nežinau, iš kur jų būtų galima gauti“, – pabrėžia jis.
Pastarosiomis dienomis „Twitter“, „Telegram“, „Discord“ ir kitose platformose pasirodė dešimtys dokumentų nuotraukų, kuriuose tariamai atskleidžiama informacija apie Ukrainos pasirengimą kontrpuolimui.
Įvairūs Ukrainos pareigūnai praktiškai iš karto pareiškė, kad tariamas nutekėjimas yra tik Rusijos provokacija.
16:25 | Rusijos parlamento nariai pritarė elektroninių šaukimų į kariuomenę įvedimui
Rusijos įstatymų leidėjai antradienį pritarė, kad būtų sukurta elektroninių šaukimų į kariuomenę sistema, kuri itin palengvintų vyrų mobilizaciją į kariuomenę, Maskvos puolimui Ukrainoje tęsiantis jau antrus metus.
Valstybės Dūma – Rusijos žemieji parlamento rūmai – vienbalsiai pritarė šiam teisės aktui per antrąjį ir trečiąjį svarstymus.
Pakeitimus dar turi patvirtinti Federacijos Taryba ir pasirašyti prezidentas.
15:48 | Danija: sprendimas dėl naikintuvų siuntimo Ukrainai gali būti priimtas iki vasaros
Danijos gynybos ministras antradienį pareiškė, kad tikisi, jog danai ir sąjungininkai iki vasaros nuspręs, ar padovanoti Ukrainai vakarietiškus naikintuvus, jau Lenkijai ir Slovakijai jau pradėjus siųsti naikintuvus MiG-29.
Gynybos ministro pareigas einantis Troelsas Lundas Poulsenas viešėdamas Ukrainoje teigė, kad diskusijos užtrunka, nes šalys turi veikti kartu.
„Danija nepadarys to viena“, – kelioms Danijos žiniasklaidos priemonėms sakė T. Lundas Poulsenas ir pridūrė, kad sprendimą vis dar galima priimti artimiausiu metu.
„Turime tai daryti kartu su keliomis šalimis. Apie tai taip pat kalbėsimės su amerikiečiais“, – teigė ministras.
Kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje Slovakija ir Lenkija pradėjo tiekti Ukrainai sovietų gamybos naikintuvus MiG-29.
Varšuva pareiškė, kad yra pasirengusi atiduoti visus – apie 30 – savo MiG-29.
Tačiau, nepaisant Kyjivo prašymų, jokių modernių naikintuvų, tokių kaip JAV sukurti F-16, nebuvo pažadėta, o Vašingtonas iki šiol sakė, kad naikintuvų nesiųs.
Nyderlandai ir Prancūzija kol kas neatmetė galimybės siųsti naikintuvus, o vasario mėnesį Jungtinė Karalystė pasiūlė apmokyti Ukrainos naikintuvų pilotus.
Danija turi 43 naikintuvus F-16, iš kurių 30 yra naudojami.
Šiuos naikintuvus keičia modernesni F-35, kurių Danija įsigijo 27.
15:32 | JT: nuo karo pradžios žuvo mažiausiai 8 500 civilių
Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios oficialiai patvirtinta beveik 8 500 civilių žūčių, skelbia Jungtinės Tautos (JT), rašo CNN.
Anot JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR), iki šių metų balandžio 9-osios oficialiai fiksuotos 22 734 civilių aukos. Oficialiai patvirtinta, kad 8 490 civilių žuvo, o 14 244 buvo sužeisti.
Vis dėlto biuras perspėja, kad skaičiai toli gražu nėra realūs ir iš tikrųjų gali būti kur kas didesni. Kai kurios Ukrainos vietos OHCHR šiuo metu nėra pasiekiamos, o dalis pranešimų dar turi būti oficialiai patvirtinti.
Daugiausia žūčių fiksuota Ukrainos kontroliuojamose ir rusų puolamose teritorijose, Donecko, Luhansko srityse.
15:12 | Podoliakas: reikia daugiau ginklų ir mažiau diskusijų
Ukrainai reikia daugiau tolimojo nuotolio ginklų ir mažiau svarstymų apie galimą duomenų nutekėjimą, pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.
„Jei turėtume laiko, galėtume stebėti, kaip Rusijos Federacija subyra ir jos „elitas“ ryja vienas kitą. Bet mes to neturime, nes mūsų žmonės miršta.
Mums reikia mažiau svarstymų apie „nutekėjimą“ ir daugiau tolimojo nuotolio ginklų, kad tinkamai užbaigtume karą ir kad Rusijos Federacija susidurtų su realybe“, – „Twitter“ rašo jis.
If we had time, we could watch the RF fall apart & its "elites" devour each other. But we don't have it, as our people are dying. We need less contemplation on "leaks" and more long-range weapons in order to properly end the war and make the RF face the reality…
REKLAMA— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) April 11, 2023
Pastarosiomis dienomis „Twitter“, „Telegram“, „Discord“ ir kitose platformose pasirodė dešimtys dokumentų nuotraukų, kuriuose tariamai atskleidžiama informacija apie Ukrainos pasirengimą kontrpuolimui.
Įvairūs Ukrainos pareigūnai praktiškai iš karto pareiškė, kad tariamas nutekėjimas yra tik Rusijos provokacija.
14:48 | JAV rengia branduolinių pajėgų pratybas – pirmą sykį nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios
STRATCOM (JAV kariuomenės strateginė vadovybė, – red. past.) paskutinį sykį tokio pobūdžio pratybas rengė 2021-ųjų rudenį. Kariuomenės atstovų teigimu, šios pratybos leis „sustiprinti kovinį pasirengimą“, o jose dalyvaus ne tik JAV, bet ir „pagrindinės sąjungininkės“, įskaitant ir Didžiąją Britaniją.
Skelbiama, kad pratybų metu bus įtraukta visa joje dalyvaujančių šalių aukščiausia vadovybė. Perspėjama, kad šiomis dienomis padažnės bombonešių skrydžiai. Pratybos prasidės balandžio 11-ąją, jų trukmė nėra nurodoma.
JAV pusantrų metų nerengė panašaus pobūdžio pratybų, nepaisant karingos Rusijos prezidento Vladimiro Putino retorikos, kuris jau pirmąją karo su Ukraina dieną paskelbė apie branduolinėse šalies pajėgose įvestą karinės parengties režimą.
2021-ųjų gruodį V. Putinas paskelbė, kad Maskva gali atsisakyti dar nuo sovietų laikų taikytos „atsakomojo branduolinio smūgio“ koncepcijos ir pereiti prie galimybės „suduoti prevencinį smūgį“.
Jau šių metų vasarį V. Putinas paskelbė apie Rusijos dalyvavimo strateginės puolamosios ginkluotės sutartyje su JAV sustabdymą, o dar po mėnesio – apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijos teritorijoje.
Kremlius nuolat skleidžia paniką dėl galimo branduolinio karo, jeigu Vakarai ir toliau padės Ukrainai kovoti su Rusijos agresija.
13:12 | Lenkijos premjeras išskrido į JAV stiprinti ekonominio ir gynybinio bendradarbiavimo
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis antradienį išskrido į JAV dalyvauti susitikimuose, kurių pagrindinis tikslas – stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą ekonomikos ir gynybos srityje.
M. Morawieckis antradienį Baltuosiuose rūmuose turėtų susitikti su JAV viceprezidente Kamala Harris. Tris dienas truksiančio vizito metu taip pat numatyti jo susitikimai su amerikiečių gynybos bendrovių atstovais.
„Skrendu į Jungtines Valstijas, kad sustiprinčiau ryšius su mūsų galingiausia sąjungininke, su šalimi, kurį užtikrina saugumą Europoje, ypač mūsų regione“, – teigė Lenkijos ministras pirmininkas.
12:03 | JAV abejojama Ukrainos kontrpuolimo sėkme – „The Washington Post“
„The Washington Post“ rašoma, kad vasario mėnesio slaptoje JAV kariuomenės ataskaitoje, paremtoje dokumentais, kurie buvo tariamai nutekinti ir pasirodė viešumoje praėjusį mėnesį, piešiamos niūrios Ukrainos kontrpuolimo galimybės.
Ši informacija kardinaliai skiriasi nuo to, ką viešai deklaruoja JAV vadovybė, kalbėdama apie Ukrainos pajėgų galimybės.
„Nutekintame“ dokumente prognozuojama kukli Ukrainos sėkmė, jeigu būtų pradėtas kontrpuolimas. Pažymima, kad Kyjivo strategijos esmė – pulti prarastas teritorijas šalies rytuose ir judėti į pietus, kad būtų atkirstas Rusijos sausumos koridorius į Krymą. Manoma, kad ukrainiečiams dėl karių, karinės technikos ir amunicijos stygiaus bus sunku pasiekti ženklesnių pergalių ir pareikalaus daug aukų.
JAV karinė vadovybė, anot „The Washington Post“, skeptiškai vertina ukrainiečių galimybes prasiveržti pro Rusijos įtvirtinimus, tačiau tikisi, kad pavyktų sunaikinti transporto grandinę į Krymą.
10:33 | Rusija ėmėsi tų, kurie bėga nuo karo tarnybos: draus išvykti į užsienį, parduoti butus ar vairuoti automobilius
09:42 | Bepilotis su sprogmeniu atakavo Belgorodo oro uostą
Balandžio 10-ąją Rusijos pasienio su Ukraina mieste Belgorode užfiksuotas incidentas su bepiločiu. Rusijos žiniasklaida skelbia, kad sprogmenį nešęs įrenginys rėžėsi į teritorijos tvorą ir sprogo.
Šuchovo vardo oro uosto teritorijoje sprogo bepilotis, skelbiama „Baza“. Pranešama, kad niekas nenukentėjo, o pats oro uostas neveikia dėl paskelbtos neskraidymo zonos Rusijos teritorijoje šalia Ukrainos.
„Astra“ pranešama, kad incidentas užfiksuotas balandžio 10-ąją, 16 val. 30 min. vietos laiku. Pažeista tvora ir signalizacijos kabelis. Skelbiama, kad į oro uosto tvorą rėžėsi „autonominis bepilotis su sprogstamuoju užtaisu“.
Žuvusiųjų ar nukentėjusiųjų nėra, praneša vietos žiniasklaida. Oficialūs Rusijos teisėsaugos šaltiniai kol kas šio įvykio nekomentavo.
09:26 | Ukraina stabdo grūdų eksportą į Lenkiją
Ukraina iki ateinančio sezono – ateinančių žemės ūkio metų (šių kalendorinių metų vidurio) – nebeeksportuos grūdų į Lenkiją, pareiškė Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskis po susitikimo su Lenkijos kolega Robertu Telusu, pranešė Lenkijos radijas.
„Ukraina susilaikys nuo kviečių, kukurūzų, saulėgrąžų sėklų ir rapsų siuntimo į Lenkiją kaip paskirties šalį“, – sakė Ukrainos ministras, pridurdamas, jog jo šalies vyriausybė artimiausiomis dienomis priims atitinkamą potvarkį.
„Ukraina supranta mūsų problemas ir priėmė mūsų siūlymą labai griežtai persvarstyti grūdų importo į Lenkiją klausimą“, – pabrėžė R. Talusas.
08:46 | Lukašenka prašo Rusijos pagalbos gintis: Matote, kad lenkai ir lietuviai sujudo
07:29 | Dokumentų nutekinimas sukėlė krizę tarp JAV ir sąjungininkių, – „Politico“
Šalių atstovai Londone, Briuselyje, Berlyne, Dubajuje ir Kyjive pradėjo klausinėti kolegų Vašingtone apie tai, kaip slapta informacija atsidūrė internete, kas nešą atsakomybę už nutekinimą, ir ką JAV daro, kad ši informacija būtų panaikinta iš socialinių tinklų erdvės.
Sąjungininkes taip pat neramina, ar Baltieji rūmai ėmėsi žingsnių apriboti žvalgybinės informacijos nutekinimo galimybes ateityje. „Politico“ skelbiama, kad nutekinimas tariamai sukėlė krizę tarp JAV ir sąjungininkių, ir kol kas neaišku, kaip Vašingtonas spręs situaciją, kurią daugelis jau vadina vienu didžiausių amerikiečių žvalgybos pralaimėjimų nuo „WikiLeaks“ informacijos išviešinimo.
„Pats nutekinimo pobūdis ir dokumentų turinys labai neįprasti, – pareiškė „Politico“ vienas buvęs JAV žvalgybos analitikas, dirbęs su Rusija. – Aš negaliu prisiminti atvejo, kuomet nutekinimas būtų tokios didelės apimties ir apimtų tokį platų informacijos spektrą, ir kuri būtų patekusi į socialinius tinklus, o ne žurnalistams, kaip tai buvo Snowdeno atveju“.
Pentagonas: galimas slaptų JAV dokumentų nutekėjimas kelia labai rimtą pavojų saugumui
Pentagonas pirmadienį pareiškė, kad galimas itin slaptų JAV dokumentų nutekėjimas kelia labai rimtą pavojų Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui.
Nutekėjimas, kurį tiria Teisingumo departamentas, pranešama, apima vertinimus ir slaptas žvalgybos ataskaitas, kuriose kalbama ne tik apie Ukrainą ir Rusiją, bet ir apie itin jautrias JAV sąjungininkių analizes.
Internete platinami dokumentai kelia „labai rimtą pavojų nacionaliniam saugumui ir turi potencialo skleisti dezinformaciją“, žurnalistams sakė gynybos sekretoriaus padėjėjas viešiesiems ryšiams Chrisas Meagheris.
„Vis dar tiriame, kaip tai įvyko, ir aiškinamės, kokio masto tai problema. Buvo imtasi priemonių, kad būtų atidžiau išnagrinėta, kaip ir kam platinama tokio pobūdžio informacija“, – sakė jis.
Pastarosiomis dienomis „Twitter“, „Telegram“, „Discord“ ir kitose platformose pasirodė dešimtys dokumentų nuotraukų, nors kai kurios iš jų internete galėjo būti kelias savaites ar net mėnesius, kol praėjusią savaitę ėmė sulaukti žiniasklaidos dėmesio.
Ch. Meagheris atsisakė komentuoti, ar dokumentai yra tikri, sakydamas, kad Pentagono komanda stengiasi tai įvertinti, tačiau pažymėjo, kad internete platinamose nuotraukose, regis, matyti slapta informacija.
„Atrodo, kad nuotraukose matyti dokumentai, kurių formatas panašus į tą, kuris naudojamas kasdien mūsų vyresniesiems vadovams teikiant naujausią informaciją apie Ukrainą ir su Rusija susijusias operacijas, taip pat kitą žvalgybos informaciją“, – sakė jis, tačiau kai kurie iš jų, anot jo, atrodo pakeisti.
Tarp jų – internete platinamas dokumentas, kuris, atrodo, buvo pakeistas taip, kad jame būtų nurodyta, jog Ukraina patyrė daugiau nuostolių nei Rusija, nors originalioje versijoje teigiama priešingai.
