vengrija

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kirto Vengrijos vadovui Viktorui Orbanui – anot jo, šis žavisi Maskva ir mėgdžioja Vladimiro Putino autoritarinį valdymo modelį. D. Tuskas pabrėžė, kad toks kelias veda ne į pažangą, o į atsilikimą – ir priminė, kad Vengrija iš lyderės tapo viena skurdžiausių Europos Sąjungos šalių.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas kitą savaitę vyks į Vašingtoną susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Lyderiai planuoja aptarti naujausias JAV sankcijas Rusijos naftos sektoriui, kurios kelia nerimą Budapeštui.

Trumpas teigia, kad dabartinė fronto linija gali tapti taikos simboliu, tačiau ekspertai abejoja, ar tai išspręs krizę. Ar spaudimas iš Europos ir JAV gali pakeisti šią situaciją, ar viskas priklausys nuo ginklų ir sankcijų politikos? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Šimtai tūkstančių vengrų ketvirtadienį Budapešto gatvėse dalyvavo atskirose dviejų pagrindinių oponuojančių šalies politinių judėjimų demonstracijose, artėjant kitų metų pavasarį vyksiantiems nacionaliniams rinkimams. Mitingai išryškino nacionalistų premjero Viktoro Orbano ir jo pagrindinio politinio varžovo Peterio Magyaro (Pėterio Madjaro) priešpriešą, ilgamečiam Vengrijos vadovui žadančią didžiausią konkurenciją per 15 jo valdymo metų.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas per kalbą Budapešte, minint 1956 m. revoliucijos metines, griežtai sukritikavo Europos Sąjungos politiką dėl karo Ukrainoje ir pareiškė, kad Vengrija esą yra „taikos pusėje“, tačiau „tai ne mūsų karas“. Savo kalboje V. Orbanas teigė, kad jei Briuselis netrukdytų JAV prezidento taikos misijai, karas jau būtų pasibaigęs, rašo „Evropeiskaja pravda“. Pasak jo, Vengrija yra taikos pusėje, tačiau tai „ne mūsų karas“, kuris stabdo Europos ir Vengrijos ekonomikos a...

Sprogimai sudrebino dvi Europos naftos perdirbimo gamyklas – Rumunijoje ir Vengrijoje. Abi jos siejamos su Rusijos energetikos sektoriaus milžinais. Nors oficialios priežastys dar tiriamos, neatmetama ir tyčinio išpuolio versija. Incidentai kilo tuo metu, kai Ukraina vis dažniau smogia Rusijos energetinei infrastruktūrai, rašo „Kyiv Independent“. Spalio 20-osios vakarą Rumunijos ir Vengrijos naftos perdirbimo gamyklose įvyko sprogimai.

Buvęs rusų agentas, žvalgybos pulkininkas Andrejus Bezrukovas perspėjo Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną nevykti į Budapeštą susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, skelbia „Express“. Jis paragino skubiai perkelti planuojamą susitikimą su D. Trumpu į Dubajų. Kremliaus pakalikas apkaltino britus ruošiant sąmokslą nužudyti Putiną A. Bezrukovas apkaltino britus ruošiant „visiškai klastingą“ operaciją, „britų sąmokslą nužudyti“ V. Putiną.

Pasaulio žvilgsnis, ypač Ukrainos, šiuo metu nukreiptas į galimą Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą. Apie tai, ar šis susitikimas iš tiesų įvyks, kokie jo tikslai ir kodėl pasirinkta Budapešto vieta kelia abejonių, „Unian“ pasakojo Ukrainos parlamento narys, Oleksandras Merežka. Anot O. Merežkos, tikimybė, kad D. Trumpo ir V. Putino susitikimas Budapešte įvyks, šiuo metu siekia tik apie 50 procentų.

Europos Sąjungoje (ES) skamba pasiūlymas pakeisti narystės ES taisykles, rašo „Politico“. Pasiūlymas yra ankstyvojoje stadijoje, sako trys leidinio šaltiniai. Manoma, kad ši idėja padėtų atblokuoti ES plėtrą. Tokios šalys kaip Ukraina galėtų būti priimtos į ES dar prieš tai, kai ES pertvarkys savo veiklos principus. Naujos šalys galėtų prisijungti prie ES be visų balsavimo teisių.

Vengrija, sekdama Mongolijos ir Tadžikistano pavyzdžiu, atsisakė areštuoti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo orderį, praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi Vengrijos užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto pareiškimu. Politikas leido suprasti, kad V. Putinui nereikia bijoti arešto pagal TBT orderį Vengrijoje, kai Rusijos diktatorius atvyks į Budapeštą susitikimui su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Vengrijos opozicijos lyderis Peteris Magyaras teigia, kad 2015–2018 m. vengrų žvalgybos pareigūnai buvo siunčiami į šalies Europos Sąjungos (ES) ambasadą Briuselyje, patvirtindamas pranešimus, kad Budapeštas ten vykdė šnipinėjimo operaciją, praneša Lenkijos televizija „TVP World“. „Po to, kai (ministras – ELTA) Janosas Lazaras perėmė ES reikalus, į Briuselį atvyko keisti asmenys be politinės patirties, prisidengę „diplomatų“ statusu, kurie, tikėtina, dirbo Vengrijos tarnyboms“, – platformoje „F...

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad jo šalis neketina atsisakyti rusiškos energijos, nepaisant tarptautinio spaudimo. Pasak jo, Rusija „niekada nenuvylė“ Vengrijos energijos tiekimo klausimais, todėl Budapeštas toliau vadovausis savo nacionaliniais interesais.

Ketvirtadienį paskelbtoje tarptautinio žiniasklaidos tyrimo ataskaitoje teigiama, kad Vengrija daugelį metų bandė daryti spaudimą savo piliečiams, dirbantiems ES institucijose Briuselyje, kad šie šnipinėtų jos naudai ir darytų įtaką šalių bloko priimamiems sprendimams. Ataskaitoje priduriama, kad ši schema, kurią vykdė Vengrijos žvalgybos tarnyba, buvo skirta daugiausia šios šalies ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui, kuris dažnai konfliktuoja su Europos Sąjunga ir kitų ES šalių lyderiais.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Wladyslawas Teofilis Bartoszewskis trečiadienį sukritikavo Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną už tai, kad pastarasis apkaltino Lenkijos premjerą Donaldą Tuską „žaidžiant pavojingą žaidimą“ su Europos saugumu, praneša „Kyiv Post“. V. Orbano pareiškimai pasipylė po D. Tusko kalbos Varšuvos saugumo forume, kur Lenkijos premjeras teigė, kad karas Ukrainoje taip pat yra „mūsų karas“. „Galite manyti, kad kariaujate su Rusija, bet Vengrija nekariauja.

Vengrija ketvirtadienį paskelbė apie dešimties metų trukmės dujų tiekimo sutartį su Prancūzijos bendrove „Engie“, nors ši Europos Sąjungos (ES) šalis ir toliau yra labai priklausoma nuo Rusijos tiekiamo iškastinio kuro. Budapeštas išlieka artimiausiu Kremliaus partneriu Europos bloke, nepaisydamas Rusijos invazijos į Ukrainą, ir atmeta raginimus mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį pareiškė, kad jo sąjungininkas JAV prezidentas Donaldas Trumpas neprašė Budapešto liautis pirkus naftą iš Rusijos. D. Trumpas pareikalavo, kad NATO sąjungininkės nustotų pirkti iškastinį kurą iš Maskvos – esą tik tada jis įves sankcijas, skirtas priversti Kremlių nutraukti karą Ukrainoje. Vengrija kartu su kaimynine Slovakija yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, naftotiekiu vis dar importuojančių naftą iš Rusijos.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sukėlė audrą savo pareiškimu apie vengrų dronus, įskridusius į Ukrainos teritoriją. Į šiuos žodžius griežtai sureagavo Ukrainos užsienio reikalų ministerija, pabrėžusi, kad V. Orbanas vis dar „apnuodytas Rusijos propaganda“, rašo „Unian“. „Gera žinia ta, kad ministras pirmininkas Orbanas pripažino: tam tikri dronai iš Vengrijos pusės vis dėlto įskrido į Ukrainos oro erdvę.

Atsakydama į tai, kad Ukrainoje buvo uždrausta keletas prorusiškų vengriškų leidinių, Vengrija taip pat užblokavo keletą Ukrainos žiniasklaidos kanalų. Apie tai socialiniuose tinkluose paskelbė Vengrijos vyriausybės atstovas spaudai Zoltánas Kovácsas. Savo įraše Z. Kovácsas citavo Vengrijos ministro pirmininko kanceliarijos vadovo Gergely‘io Gulyáso pareiškimą.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto aštriai sukritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris pareiškė, kad šalies oro erdvėje galėjo pasirodyti vengrų žvalgybiniai dronai. Ministras tvirtina, jog Ukrainos lyderis esą regi „tai, ko iš tikrųjų nėra“, rašo „Unian“. Savo įraše socialiniame tinkle „X“ Vengrijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad „Zelenskis praranda sveiką protą dėl savo antivengriškos manijos.

Rugsėjo 26 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Vengrijos žvalgybiniai dronai galėjo įskrido į Ukrainos oro erdvę. Preliminariais duomenimis Vengrijos dronai galėjo rinkti žvalgybinę informaciją apie pramoninį potencialą Ukrainos pasienio regionuose, rašo „Kanal 24“. „Pavesta patikrinti visus turimus duomenis ir nedelsiant pranešti apie kiekvieną užfiksuotą faktą“, – pranešė Ukrainos prezidentas.

Vengrijai ir Slovakijai sunku atsisakyti rusiškos naftos, nes jos neturi alternatyvių naftos tiekimo kanalų, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, rašo „The Moscow Times“. „Jos yra apsuptos sausumos, neturi nuostabaus vandenyno, kuriuo galėtų atplaukti laivai iš viso pasaulio. Į jas veda tik vienas naftotiekis. <…> Aš tiesiog nenoriu, kad žmonės juos kaltintų“, – sakė D. Trumpas per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.

Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai antradienį rekomendavo palikti galioti Vengrijos opozicijos lyderio Peterio Magyaro ir italės antifašistinės aktyvistės teisinę neliečiamybę, pranešė parlamento šaltiniai. Anot kritikų, jų persekiojimas politiškai motyvuotas. Europos Parlamento (EP) Teisės reikalų komitetas atmetė prašymus atimti iš P. Magyaro ir kairiosios pakraipos įstatymų leidėjos Ilarios Salis (Ilarijos Salis) apsaugą nuo baudžiamojo persekiojimo.

Budapešte sekmadienį kelios dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš premjero Viktoro Orbano išlaidas informacinėms kampanijoms bei kaltino jį klaidinant rinkėjus ir kurstant neapykantą dėl politinės naudos. Nuo sugrįžimo į valdžią 2010-aisiais nacionalistų lyderis nuolat rengė didžiules informacines kampanijas, kiekvienais metais kainavusias milijonus mokesčių mokėtojų pinigų.

Šeštadienį Vengrijos užsienio reikalų ministras pareikalavo, kad Europos Sąjunga pasektų JAV prezidento Donaldo Trumpo pavyzdžiu ir priskirtų antifašistinį judėjimą „Antifa“ „teroristinėms“ grupuotėms.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas sulaukė neįprastai aštrios Švedijos kritikos, užsipuolęs šalies teisėtvarką.  Pirmadienį socialiniame tinkle X paskelbtame vaizdo įraše V. Orbanas užsipuolė Europos Sąjungos šalį, teigdamas, kad Švedijos vyriausybė moko Vengriją apie teisinę valstybę, kai joje pačioje viešoji tvarka griūva.

Ketvirtadienį Europos Teisingumo Teismas (ETT) panaikino Europos Komisijos sprendimą patvirtinti Vengrijos valstybės pagalbą dviem naujiems Pakso elektrinės branduoliniams reaktoriams. Europos Sąjungos aukščiausiojo teismo teisėjai teigė, kad Komisija turėjo išnagrinėti ne tik ES valstybės pagalbos taisykles, bet ir tai, ar jos atitinka ES viešųjų pirkimų taisyklių reikalavimus.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas išreiškė „visišką solidarumą“ su Lenkija dėl bepiločių orlaivių įsiveržimo į pastarosios oro erdvę. „Lenkijos teritorinio vientisumo pažeidimas yra nepriimtinas“, – trečiadienį feisbuke parašė V. Orbanas. Dešinysis populistas neužsiminė, kad, kaip teigia Varšuva, dronai buvo rusiški ir kad Maskva yra agresorė Rusijos ir Ukrainos kare. V. Orbano vyriausybė palaiko gerus santykius su Kremliumi ir ne kartą bandė blokuoti ES sankcijas Rusijai.

Budapeštas nuėjo taip toli flirtuodamas su agresoriumi, kad pradėjo kelti grėsmę ir pažeisti vengrų tautinės mažumos Ukrainoje narių teises, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. „Flirtuodamas su agresoriumi, oficialusis Budapeštas nuėjo taip toli, kad kelia grėsmę ir pažeidžia vengrų tautinės mažumos (Ukrainoje) narių teises“, – tinkle „X“ parašė jis.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys socialiniame tinkle „X“ susikirto su Vengrijos kolega Peteriu Szijjartu dėl pastarojo sprendimo į šalį neįleisti Ukrainos gynėjo.  Ketvirtadienį Vengrijos užsienio reikalų ministras P. Szijjarto pareiškė, kad jo šalis uždraudė Ukrainos „karinio dalinio, kuris neseniai įvykdė itin žiaurius išpuolius prieš naftotiekį „Družba“, vadui atvykti į savo teritoriją“. Tokį sprendimą K. Budrys socialiniame tinkle „X“ pavadino gėdingu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į žinią, kad Vengrija uždraudė vienam iš ukrainiečių karo vadų atvykti į Vengriją, rašo UNIAN. V. Zelenskio vertinimu, toks sprendimas kelia pasipiktinimą. „Dabar, kai mūsų žmonės likviduoja vieno iš didžiausių Rusijos teroristinių išpuolių padarinius, matome dar vieną Vengrijos pareigūnų bandymą pateikti juodą kaip baltą ir perkelti Ukrainai kaltę už tęsiamą karą“, – sako V. Zelenskis.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad Vengrijos vyriausybė uždraudė įvažiuoti į šalį ukrainiečių vadui po atakų prieš naftotiekį „Družba“. Pasak „Ukrinform“, jis tai pareiškė platformoje „X“. „Reaguodama į naujausią Ukrainos smūgį naftotiekiui „Družba“, Vengrijos vyriausybė nusprendė uždrausti atsakingo karinio dalinio vadui atvykti į Vengriją ir visą Šengeno erdvę“, – rašė P. Szijjarto.

Po dar vieno žiauraus masinio rusų puolimo prieš Kyjivą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė besitikintis išgirsti Vengrijos valdžios institucijų reakciją, apie tai jis pranešė savo „Telegram“ kanale. „Žmonės vis dar gali būti po griuvėsiais. Dešimtys sužeistų. Šiandienos Rusijos raketos ir smogiamieji dronai yra aiškus atsakas visiems pasaulyje, kurie savaites ir mėnesius ragino nutraukti ugnį ir imtis realios diplomatijos. Rusija renkasi balistiką, o ne derybų stalą.

Vengrijos vyriausybė pripažino, kad gali peržiūrėti savo poziciją dėl Ukrainos narystės ES, jei Ukrainos pusė imsis „realių žingsnių“. Apie tai rugpjūčio 27 d. pareiškė Vengrijos užsienio reikalų viceministras Levente Magyaras, rašo „Evropeiskaja pravda“. L. Magyaras tai pareiškė po susitikimo su Ukrainos vicepremjeru, atsakingu už eurointegraciją, Tarasu Kačka.

Ukrainos ir Vengrijos diplomatijoje – aštrus žodžių karas. Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto apkaltino Volodymyrą Zelenskį grasinimais ir atakomis prieš Vengrijos energetinį saugumą, o Ukrainos diplomatijos vadovas Andrijus Sybiha atkirtęs paragino vengrus atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos.

Vengrijos ir Slovakijos užsienio reikalų ministrai Peteris Szijjarto bei Jurajus Blanaras oficialiu laišku kreipėsi į Europos Komisiją, reikalaudami užtikrinti energetinės infrastruktūros saugumą. Laiškas adresuotas Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojai, užsienio reikalų įgaliotinei Kajai Kallas bei energetikos komisarui Danui Jorgensenui.

Ukrainos kariuomenė pranešė vėl atakavusi Rusijos naftotiekį „Družba“, kuriuo nafta teka Vengrijos ir Slovakijos kryptimi. Kovinių dronų taikinys buvo Unečos siurblinė Vakarų Rusijos Briansko srityje, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos dronų dalinio vadas Robertas Bovdis. Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas feisbuke rašė, kad naftos tekėjimas į Vengriją nutrauktas. Jis kalbėjo apie dar vieną ataką prieš jo šalies energetinį saugumą.

Vengrijos sostinės Budapešto policija pakvietė opozicijai priklausantį šio miesto merą Gergely Karacsony duoti parodymus kaip įtariamajam dėl 30-ojo „Budapest Pride“ parado organizavimo nepaisant oficialiai įvesto draudimo, ketvirtadienį naujienų agentūrą AFP informavo mero biuras. Minimos eitynės, kurios vyko birželio pabaigoje, sutraukė rekordiškai daug dalyvių.

Ketvirtadienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas „Ultrahang“ tinklalaidėje pareiškė, kad Vengrija tapo visų dabartinių Europos Sąjungos (ES) pastangų priešingybe ir gali išstoti iš ES. Į tai sureagavo grasinimo nepabūgęs Lenkijos užsienio reikalų ministras. V. Orbanas pažadėjo savo rinkėjams, kad jei jis nuspręs, jog šalies narystė ES „nebeturi prasmės“, imsis atitinkamų veiksmų.

Dešimtys tūkstančių vertingų knygų šiuo metu traukiamos iš viduramžių vienuolyno Vengrijoje lentynų, siekiant jas apsaugoti nuo vabalų antplūdžio, kuris gali sunaikinti šimtmečių istoriją. Knygos gelbėjamos tūkstančio metų senumo Panonhalmos abatijoje – benediktinų vienuolyne, viename seniausių Vengrijos mokslo centrų, kuris yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Restauratoriai, iš lentynų turintys išimti apie 100 tūkst. rankomis įrištų knygų, kruopščiai sudeda jas į dėžes.

Budapešto policija pirmadienį paskelbė, kad neatliks tyrimų birželio pabaigoje Vengrijos sostinėje surengto „Pride“ parado dalyvių atžvilgiu, nors šis renginys oficialiai buvo uždraustas. Šis netikėtas sprendimas buvo priimtas opozicijos politikams būgštaujant, kad dalyviams gali grėsti didelės baudos, nes vyriausybė buvo įvedusi draudimą. „Pride“ paradai visame pasaulyje rengiami siekiant pademonstruoti paramą LGBTQ asmenų teisėms.

Metų infliacija Vengrijoje birželį spartėjo iki 4,6 proc. nuo 4,4 proc. gegužę, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Anot pranešimo, vartotojų kainų indekso metinį prieaugį praėjusį mėnesį skatino pirmiausia iki 6,2 proc. spartėjęs brangimas maisto produktų, iki 8,6 proc. – energijos išteklių, taip pat ne maisto prekių – iki 2,6 procento. Tuo tarpu paslaugų brangimas lėtėjo iki 5,4 proc., alkoholinio ir tabako – iki 6,3 procento.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pirmadienį savaitgalį vykusį Budapešto „Pride“ paradą, kuriame dalyvavo rekordiškai daug žmonių, nepaisiusių vyriausybės draudimo, pavadino gėda.  Organizatorių skaičiavimais, 30-osiose eitynėse Vengrijos sostinėje dalyvavo iki 200 tūkst. žmonių, prieštaraujančių kraštutinių dešiniųjų lyderio politikai, nukreiptai prieš lesbietes, gėjus, biseksualus ir translyčius asmenis.

Šeštadienį 30-osiose Budapešto „Pride“ eitynėse žygiavo beprecedentė žmonių minia. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas pareiškė, kad šis renginys esą buvo „bjaurus ir gėdingas“, praneša stotis „Euronews“. Tarptautinė spauda skaičiuoja, kad šeštadienį vykusiame uždraustame renginyje dalyvavo nuo 100 000 iki 200 000 žmonių. Sekmadienį paaiškėjo, kaip šį paradą įvertino V. Orbánas.

Europos lyderiai, susitikę ketvirtadienį Briuselyje, pritarė Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES) derybų pradžiai, nors Vengrija blokavo bendrą bloko pareiškimą. ES lyderiai Briuselyje aptarė geoekonominius iššūkius ir vykstančius karus Ukrainoje bei Artimuosiuose Rytuose.

Vengrijos policija ketvirtadienį uždraudė birželio 28-ąją Budapešte surengti pagrindines šalies „Pride“ eitynes, tačiau sostinės meras pažadėjo, kad jos įvyks nepaisant draudimo. Nuo tada, kai Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas 2010-aisiais sugrįžo į valdžią, Vengrija priėmė virtinę įstatymų, kurie buvo kritikuojami šalyje ir visoje Europos Sąjungoje (ES) dėl to, kad, siekiant „apsaugoti vaikus“, jais ribojamos seksualinių mažumų teisės.

Vengrijos įstatymų leidėjai antradienį balsavo už įstatymą, kuriuo panaikinami apribojimai rinkimų kampanijų išlaidoms, o kritikai teigia, kad ši priemonė leis ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui gauti neribotą paramą iš savo sąjungininkų per 2026 m. vyksiančius rinkimus.  Nuo V. Orbano sugrįžimo į valdžią 2010 m. Vengrijos valdančioji koalicija dažnai keitė šalies rinkimų sistemą, o tai paskatino opozicijos grupes kaltinti ją keičiant demokratijos taisykles savo naudai.

Vengrijos vyriausybės sprendimas atidėti balsavimą dėl prieštaringai vertinamo įstatymo projekto, kuriuo norima suvaržyti iš užsienio finansuojamą žiniasklaidą ir nevyriausybines organizacijas (NVO), nereiškia, kad pavojus žiniasklaidos laisvei praėjo, perspėja vyriausieji redaktoriai.

Dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių, įskaitant didžiąsias valstybes nares Prancūziją ir Vokietiją, antradienį paragino Briuselį imtis veiksmų prieš Vengriją, jei ši neatsisakys prieš LGBTIQ nukreiptų priemonių, kuriomis siekiama uždrausti „Pride“ renginius. Septyniolika iš 27 bloko narių pasirašė laišką, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl neseniai priimtų teisinių priemonių, kurios, teigiama, prieštarauja pagrindinėms ES vertybėms.

Vengrija turi visus šansus netekti vieno iš svarbių savo įgaliojimų Europos Sąjungoje – Europos Taryboje planuojama jau kitą savaitę surengti posėdį, kuriame bus svarstoma atimti iš Vengrijos balso teisę, nurodoma pranešime apie šį viršūnių susitikimą, kurio tekstą cituoja naujienų agentūra „Unian“. „Įgyvendinant 7 straipsnyje numatytą procedūrą, pradėtą pagrįstu 2018 m. Europos Parlamento siūlymu, ministrai surengs aštuntąjį Vengrijos klausimo svarstymą“, – rašoma pranešime.