Rusija

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose, suabejojo savo kolegos iš JAV Donaldo Trumpo įsipareigojimu užtikrinti NATO ir Europos šalių saugumą.  „Ar prezidentas Trumpas apskritai pastebės Europą? Ar jis mato, kad NATO yra reikalinga? Ar jis gerbs ES (Europos Sąjungos) institucijas?“, – klausė V. Zelenskis savo kalboje, raginančioje Europą tapti labiau savarankiškesne.

Aukščiausiosios Rados „Liaudies tarno“ frakcijos vadovas Davidas Arachamija pareiškė, kad Ukrainos atstovų ir JAV prezidento Donaldo Trumpo komandos derybos gali įvykti vasario mėnesį. Parlamentaras tai pareiškė per televiziją, praneša „Ukrinform“. „Vasario pradžioje Vašingtone bus surengta „Ukrainos savaitė“. Manau, kad ten iš tikrųjų ir vyks pagrindiniai procesai ir derybos su naująja D. Trumpo komanda. Todėl laukiame“, – sakė D. Arachamija.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pakomentavo vakarykštę JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguraciją. Apie tai jis kalbėjo baltarusių propagandos agentūrai „Belta“, rašo UNIAN. „Tiesą sakant, manęs nedomino Joe Bidenas – ankstesnis prezidentas. Bet žiūrėjau į jį, jis kažkodėl atrodė padoriau nei pats D. Trumpas“, – pastebėjo A. Lukašenka.

Baltarusijos Gardino srityje, Gožos karinio poligono pakraštyje buvo pastebėti įtvirtinimai ir tranšėjos. Jie yra už 6 km nuo Baltarusijos ir Lietuvos sienos ir Pervalkos-Raigorodo pasienio kontrolės punkto. Tai pranešė Baltarusijos „Laisvės radijo“ tarnyba, remdamasi „Planet Labs“ palydovinėmis nuotraukomis. Pažymima, kad 340 metrų ilgio ir 5-7 metrų pločio griovys rytinėje kelio į Pervalkos pasienio kontrolės punktą pusėje atsirado 2024 m. lapkričio pabaigoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį vaizdo ryšiu kalbėjosi su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, Donaldui Trumpui diena anksčiau sugrįžus į Baltuosius rūmus. V. Putino ir Xi Jinpingo, kurie palaiko stiprius asmeninius santykius, pokalbis akcentavo glaudžius Rusijos ir Kinijos ryšius, dar labiau sutvirtėjusius po to, kai Kremliaus šeimininkas 2022-ųjų vasarį pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą.

Rusijos režimo lyderis pirmadienį Vladimiras Putinas pareiškė esąs pasirengęs deryboms dėl karo Ukrainoje pabaigos su JAV, tačiau su sąlyga, kad Ukraina pasiduos, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. Sausio 20 d. V. Putinas sušaukė Saugumo Tarybos posėdį, kuriame kartu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu kalbėjo apie Rusijos pasirengimą taikos deryboms su naująja JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį įspėjo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą nesibaigs nei rytoj, nei poryt, nors Donaldas Trumpas, ką tik sugrįžęs į Baltuosius rūmus, ir yra žadėjęs greitai užbaigti šį konfliktą. „Neapgaudinėkime savęs“, – sakė E. Macronas savo kreipimesi į Prancūzijos ginkluotąsias pajėgas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs deryboms dėl karo Ukrainoje su Donaldo Trumpo vadovaujama JAV administracija ir tikisi, kad bet koks susitarimas užtikrins „ilgalaikę taiką“. „Mes taip pat esame atviri dialogui su naująja JAV administracija dėl Ukrainos konflikto“, – sakė V. Putinas per televiziją, sveikindamas D. Trumpą artėjančios inauguracijos proga.

Ukrainoje sulaikyti trys aukšto rango kariuomenės pareigūnai dėl įtariamo „neveikimo“, leidusio Rusijos pajėgoms pernai užgrobti dalį rytinės Charkivo srities, pirmadienį pranešė prokurorai.  „Generalinei prokuratūrai procedūriškai prižiūrint, buvo sulaikyti trys Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pareigūnai“, – sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame Generalinės prokuratūros pranešime ir priduriama, kad du iš sulaikytųjų yra generolai.

„Siversko“ operatyvinės-taktinės kariuomenės grupuotės atsakomybės zonoje fiksuojami Rusijos bepiločių orlaivių maršrutų ir techninių charakteristikų pokyčiai. Kaip praneša „Ukrinform“, tai per televiziją pareiškė grupuotės atstovas spaudai Vadymas Mysnykas. „Keičiasi ir naudojamų bepiločių orlaivių techninės charakteristikos, priešas juos (dronus) nuolat tobulina“, – sakė jis.

Maskva kaltina Ukrainos ginkluotąsias pajėgas jų užimtoje Kursko srities dalyje nužudžius mažiausiai septynis civilius. Negyvi žmonės rasti gyvenamojo namo rūsyje Ruskoje Porečnojės kaime Sudžos rajone, Maskvoje pranešė centrinis tyrimų komitetas. Jo atstovė Svetlana Petrenko kalbėjo apie „teroro aktą prieš taikius gyventojus“. Atsakingi Ukrainos kariuomenės asmenys esą bus patraukti atsakomybėn.

Į Rusiją plūsta alus iš Europos Sąjungos pramonės milžinų. Pranešama, jog šiuo metu tik danai nustojo remti Vladimiro Putino karinį fondą. Daugiausiai alaus agresorei tiekia Vokietija ir Čekija, jas vejasi Kinija, tačiau Rusijoje netrūksta tiek lenkiško, tiek lietuviško alaus. Pagal Rusijos agentūros RIA Novosti skaičiavimus, Kinija padidino alaus tiekimą Rusijai ir per dešimt praėjusių metų mėnesių didžiausių tiekėjų reitinge pakilo iš šeštos į trečiąją vietą.

Išrinktasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pranoko pats save: viešai spaudos konferencijoje Floridoje pristatė savo imperialistinius planus perimti Grenlandiją iš Danijos, Panamos kanalą, o Kanadai siūlo tapti Amerikos valstija. Pasak D. Trumpo, Grenlandija padėtų užtikrinti saugumą Arkties regione ir neleistų dominuoti Rusijai bei Kinijai.

„Telegram“ įkūrėjas P. Durovas Prancūzijos, kur yra apkaltintas tuo, kad nesiėmė veiksmų prieš programėlę naudojančius nusikaltėlius, tyrimą atliekantiems magistratams sakė suprantantis visų įtarimų rimtumą, šeštadienį naujienų agentūrai AFP sakė su byla susipažinęs šaltinis. Rusijos, Prancūzijos ir Jungtinių Arabų Emyratų pilietybes turintis P. Durovas, kuris buvo sulaikytas rugpjūtį, gruodį sakė, kad asmeniškai pasibjaurėjo įtariama nusikalstama veikla jo platformoje, sakė šaltinis.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį paleido 23 politinius kalinius, pranešė valstybinė žiniasklaida. Tai dar vieni malonės suteikimo atvejai prieš kitą savaitę įvyksiančius prezidento rinkimus. Nuo 1994-ųjų valdantis A. Lukašenka per kito savaitgalio rinkimus, kuriuos jo kritikai, Vakarai ir nepriklausomos teisių gynimo grupės vadina tik šou, turi pratęsti savo valdymą.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas penktadienį paragino Rusiją ir Ukrainą siekti „politinio susitarimo“, kuriuo būtų užbaigtas karas.  Iranas yra Maskvos sąjungininkas.  M. Pezeshkianas tokį pareiškimą padarė Kremliuje, stovėdamas greta Rusijos vadovo Vladimiro Putino.  „Įsitraukimas į kovą ir karą nėra problemos sprendimas“, – teigė M. Pezeshkianas, kurio komentarai buvo verčiami į rusų kalbą.

Šiandien Rusijoje turėjo įvykti dar vienas posėdis Konstantino Kotovo, kaltinamo „ekstremistinio“ Aleksejaus Navalno „Kovos su korpucija fondo“ (FBK) finansavimu šešiais pervedimais po 500 rublių (4,7 euro), byloje. Iki paskutinės akimirkos manyta, kad kaltinamajam skirtas namų areštas ir jis ramiai laukia teismo namuose, tačiau žmogaus teisių gynėjai pranešė, kad aktyvistas jau kelias dienas yra Lietuvoje. „Supratau, kad žaisti kažkokią ruletę su teismu, su tyrimu yra visiškai beprasmiška.

Rusijos Saratovo srities Engelso mieste po pakartotinio Ukrainos bepiločių orlaivių smūgio jau ketvirtą dieną dega kombinato „Kristal“ naftos bazė. Tai pranešė televizijos kanalas „Current Time“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Regiono gubernatorius Romanas Busarginas pareiškė, kad gaisro plotas „gerokai sumažėjo“. „Profilinės tarnybos ir specialistai dirba ir daro viską, kad likviduotų gaisrą“, – parašė valdininkas socialiniuose tinkluose.

Rusai padegimų vykdytojų Ukrainoje dažniausiai randa per internetą ir verbuoja daugiausia nepilnamečius bei priklausomybių turinčius asmenis. Kaip praneša „Ukrinform“, tai per televiziją pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos (UST) atstovas Artiomas Dechtiarenka. „Vykdytojų ieškoma per mesendžerį ir greito uždarbio siekiančias interneto bendruomenes. Beje, dažniausiai rusai apgauna: arba visai nesumoka, arba sumoka mažiau ir reikalauja sukelti dar vieną gaisrą.

Penktadienio naktį Rumunija pakėlė į orą savo naikintuvus F-16 Rusijos bepiločiams orlaiviams atakuojant Ukrainos miestus prie Dunojaus. Vienas iš dronų galėjo nukristi Rumunijos teritorijoje. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Digi24“. Anot leidinio, apie 1.45 val. buvo paskelbtas oro pavojus Rumunijos gyvenviečių prie Dunojaus gyventojams, o Ukrainos krante buvo matyti sprogimai.

Rusijos teismas penktadienį paskelbė „ekstremizmo“ bylos verdiktus trims advokatams, dirbusiems kalėjime mirusiam opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui.  Penktadienį teismo posėdyje Vladimiro srityje, į rytus nuo Maskvos, advokatams Vadimui Kobzevui, Aleksejui Lipceriui ir Igoriui Serguninui buvo paskelbtos laisvės atėmimo  nuo pusketvirtų iki penkerių metų bausmės. Minimi trys advokatai buvo suimti 2023 metų spalį už dalyvavimą „ekstremistinės“ organizacijos veikloje.

Visas šiuo metu Rusijos Kursko srityje dislokuotas Šiaurės Korėjos kontingentas – maždaug 12 tūkst. kareivių –  iki balandžio vidurio gali būti sunaikintas, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.  Iki balandžio vidurio visi šie kariai gali būti nužudyti arba sužeisti, jei Šiaurės Korėjos pajėgos ir toliau patirs nuostolius tokiu lygiu kaip dabar, teigia analitikai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankydamasis Varšuvoje pakomentavo Lenkijos nacionalinės atminties instituto vadovo, partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) remiamo kandidato 2025-ųjų prezidento rinkimuose Karolio Nawrockio (Karolio Navrockio) pareiškimą, kad jis nemato Ukrainos NATO ir Europos Sąjungoje (ES), kol nebus išspręsti visi istoriniai lenkams rūpimi klausimai.

Nutraukus dujų tranzitą per Ukrainą, Rusija ketina pirkti dujas kontroliuojamai Uždniestrei Europos neatidėliotinų sandorių rinkoje, pranešė informuoti šaltiniai laikraščiui „Kommersant“. Jų teigimu, sandorius sudarinės tarpininkai, o lėšų tam tikimasi skirti iš Rusijos biudžeto. Planuojama, kad nuo sausio iki balandžio mėnesio Uždniestrei bus nuperkama apie 3 mln. kubinių metrų dujų per dieną.

Naktį į sausio 16-ąją Ukrainos pajėgos dronais atakavo Tambovo parako gamyklą, kuri yra viena iš svarbiausių Rusijos karinės pramonėje. Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka pažymėjo, jog šioje gamykloje gaminamas parakas, naudojamas įvairiuose Rusijos kariuomenės naudojamuose šaunamuosiuose ginkluose, artilerijos ir reaktyvinių sistemų sviediniuose.

Slovakijos vyriausybė įsitraukia į labai pavojingą politinį žaidimą teigdama, kad karinė parama Ukrainai nereikalinga, ir pasisakydama už nuolaidas Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimams.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė interviu Lenkijos žiniasklaidos priemonių („Onet“, „Rzeczpospolita“, TVN24, „Krytyka Polityczna“) žurnalistams. „Slovakijos lyderiai žaidžia labai pavojingą žaidimą. Jie tai darys tol, kol karas pasieks jų pačių namus“, - sakė jis.

Buvęs Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace'as  laikraščio „The Telegraph“ skiltyje išdėstė savo mintis, kad 2025 m. Vakarai turėtų pradėti „statyti aukštą kalėjimo tvorą“ aplink Rusiją ir „užrakinti duris“ Rusijos elitui. Jo teigimu, dėl karo nusikaltimų kaltas ne tik V. Putino režimas, bet ir jo veiksmus palaikantys rusai.

Sausio 10 d. JAV įvestos sankcijos Rusijos naftos pramonei sustabdė maždaug dešimtadalį jos naudojamo šešėlinio laivyno. Jų eksportuojamos naftos vertė gali siekti 3,4 mlrd. eurų. Dalis naftą gabenančių laivų jau buvo uostuose ir iškrovinėjo naftą, todėl jiems sankcijos dar nebuvo taikomos.

Ukrainos valdžios institucijos trečiadienį paskelbė apie masinę Rusijos raketų ataką prieš svarbią infrastruktūrą šalies vakaruose.  Rusija naujausią ataką prieš Ukrainą surengė praėjus dienai po to, kai Kyjivas paskelbė surengęs didžiausią ataką prieš Rusijos teritoriją per beveik trejus metus trunkantį karą. Antradienį Ukraina smogė rusų gamykloms ir energetikos mazgams už šimtų kilometrų nuo fronto linijos.

Kremlius mėgina pasinaudoti energetikos krize Moldovoje, kad pateisintų būsimą Rusijos agresiją prieš šią šalį, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.  Analitikai rašo, kad tiek Ukrainos, tiek Moldovos valdžios institucijos deda pastangas įveikti dujų krizę Moldovoje. Tačiau separatistinė prorusiška Uždniestrės valdžia atmeta Ukrainos ir Moldovos pagalbą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankosi Lenkijoje, abiem šalims pasiekus susitarimą dėl Antrojo pasaulinio karo metais įvykusių Voluinės žudynių aukų palaikų ekshumavimo. Šis klausimas daug metų kėlė įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo. Varšuva ilgai siekė, kad Kyjivas leistų ekshumuoti aukų palaikus.

Kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija antradienį pranešė baigusi rengti reglamentą, kuriuo Jungtinių Valstijų rinkoje bus draudžiami Kinijos ar Rusijos išmaniųjų technologijų turintys automobiliai. Naujos taisyklės priimtos po to, kai anksčiau šį mėnesį Vašingtonas paskelbė svarstantis naujus ribojimus, kuriais siekiama spręsti dronų, naudojančių tokių priešiškų šalių kaip Kinija ir Rusija technologijas, keliamą pavojų.

Šiaurės Korėjos kariuomenės pasirodymas Kursko regione, kur Ukraina ir toliau valdo dalį Rusijos teritorijų, „žymiai pablogino“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padėtį, „The New York Times“ sakė keli anonimiškai kalbėję Ukrainos kariškiai.

Svitlana sako niekada nesvarsčiusi išduoti savo šalies, „nei sekundei“. Interviu leidiniui BBC davusi moteris įsitikinusi: „Mano vyras niekada man nebūtų atleidęs“.  Svitlana leidiniui papasakojo apie Rusijos agentų bandymus ją užverbuoti, šantažuojant jos vyru, kuris yra tapęs kariniu kaliniu Rusijoje.

Šiaurės Korėjos kariams duotas įsakymas susinaikinti, jei jiems grėstų patekti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nelaisvę.  Apie tai pranešė Pietų Korėjos žvalgyba, cituoja „The Moscow Times“. Jų duomenimis, Šiaurės Korėjos kariams liepta bet kokia kaina vengti nelaisvės Ukrainoje, net jei tai reikštų mirtį.

Maskvos centre buvo nušautas FSB kontržvalgybos departamento darbuotojas Vladimiras Feščenka, pranešė RBC šaltinis. Jo žiniomis, žmogžudystė „dėl dviejų vyrų kivirčo“ įvyko viename iš Gynybos ministerijos pastatų. Tai TASS patvirtino ir teisėsaugos institucijos, patikslindamos, kad 26-erių A. Feščenka buvo Rusijos keturkovės čempionas. „Apžiūros metu jam buvo nustatyta šautinė žaizda galvoje. Nužudymo priežastis – buitinis konfliktas su kariškiu“, – sakė agentūros pašnekovas.

Siuntinių gaisrai Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos oro uostuose ir sandėliuose tapo priežastimi susitikimams Baltuosiuose rūmuose, po kurių Vašingtonas įspėjo Vladimirą Putiną nesiųsti tokių įrenginių  lėktuvais į JAV, rašo „The New York Times“, remdamasis penkiais šaltiniais. Leidinio pašnekovai mano, kad V. Putinas atsižvelgė į išankstinį įspėjimą ir sustabdė programą.

Rusija ir Iranas penktadienį per iraniečių prezidento Masoudo Pezeshkiano vizitą Maskvoje pasirašys „visapusiškos strateginės partnerystės“ sutartį, pirmadienį pranešė Kremlius. „Sausio 17 dieną Vladimiras Putinas surengs derybas su Irano Islamo Respublikos prezidentu Masoudu Pezeshkianu, kuris atvyks į Maskvą su oficialiu vizitu“, – pranešė Kremlius.

Rusijos deputatas, Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksejus Žuravliovas pareiškė, kad karinio konflikto atveju „Lietuva neištemptų ir paros“, o Baltijos šalys „istoriškai priklauso Rusijai“. Rusijoje praėjusios savaitės pabaigoje kilo didelis sąmyšis dėl Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pareiškimo apie Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritį.

Rusijoje, Tuloje, užsidegė karo ligoninė.  Apie tai praneša leidiniai „Meduza“ ir „Focus“. Skelbiama, kad gaisras kilo Tuloje esančioje ligoninėje. Leidiniai, remdamiesi šaltiniais, skelbia, kad ligoninė priklauso Rusijos 39-ajam atskirajam Oro pajėgų medikų būriui. Kilo didelis gaisras Pranešama, kad gaisras kilo trečiame pastato aukšte, liepsnos jau apėmė 1000 kvadratinių metrų plotą.  Šiuo metu vyksta evakuacija iš ligoninės, informacijos apie aukas kol kas nėra.

Rusijos naftos ir dujų prekybos milžinė „Gazprom“ atleidžia beveik pusę savo administracijos darbuotojų. Vietos informavimo priemonėms nutekinus darbuotojams išsiuntinėtą laišką, „Gazprom“ vadovybė pripažino: atleidžiami 1,6 iš 4,1 tūkst. darbuotojų. 2024 m. pabaigoje bendrovės vadovui Aleksejui Mileriui buvo išsiųstas laiškas „Dėl požiūrio į personalo valdymą pakeitimo“. Pasiūlymą parengė valdybos pirmininko pavaduotoja Jelena Iljuchina.

Kinijos ir Rusijos prekyba pernai pasiekė rekordinį lygį, pirmadienį parodė oficialūs duomenys, atspindintys tvirtus šalių ekonominius ryšius, nepaisant Vakarų sankcijų Maskvai. Remiantis Kinijos generalinės muitinės administracijos paskelbtais duomenimis, 2024 m. bendras importas ir eksportas su Rusija sudarė 244,8 mlrd. dolerių, t. y. daugiau nei 240,1 mlrd.

Į pietinį Rusijos Krasnodaro regioną sekmadienį atvyko speciali darbo grupė, padėti tvarkytis su naftos išsiliejimu Kerčės sąsiauryje iš dviejų per audrą pažeistų tanklaivių, pranešė pareigūnai. Naftos išsiliejimas buvo pastebėtas prieš mėnesį, o užteršta zona ir toliau plečiasi.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronas užfiksavo Rusijos karį, kuris su prieštankine mina bandė numušti bepilotį orlaivį.  Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ praneša Ukrainos leidinys UNIAN.  Išsigandęs metė į droną prieštankinę miną Plintančiame vaizdo įraše matyti, kaip dronas dideliu greičiu skrieja link rusų kario.  Vyras, pastebėjęs droną, bando bėgti, tačiau dronas jį greitai pasiveja ir atakuoja.

Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas išplūdo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl imperinių ambicijų.  Tokia retorika iš B. Johnsono lūpų skambėjo interviu leidiniui Delfi.ee, cituoja „Sky News“. B. Johnsonas jau seniai garsiai palaiko Ukrainą, kuri buvo užpulta V. Putino.  B. Johnsonas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pavadino „su**stu idiotu“ dėl jo imperinių ambicijų.

Vienas iš į nelaisvę paimtų Šiaurės Korėjos karių pareiškė norintis likti Ukrainai, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.  Apie tai skelbia UNIAN.  Pasak V. Zelenskio, Ukrainos saugumo tarnyba šiuo metu dirba su į nelaisvę paimtais Šiaurės Korėjos kariais. V. Zelenskis teigia, kad vienas iš jų išreiškė norą likti Ukrainoje, o kitas nori sugrįžti į Šiaurės Korėją.  Vienas iš KLDR karių, kurį užėmė Gynybos pajėgos Kursko regione, nori likti Ukrainoje.

Ukrainos padėtis šiuo metu nėra pakankamai stipri, kad galima būtų pradėti taikos derybas su Rusija, pirmadienį pasakė NATO vadovas Markas Rutte. Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Landsbergis: raginimai Kyjivui tartis su Maskva primena Lietuvos situaciją 1991-aisiais Pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad raginimai Ukrainai derėtis su karą prieš ją pradėjusia Rusija primena situaciją prieš 34 metus Lietuvai siekiant Vakarų valstybių pripažinimo.

Maskva šeštadienį apkaltino Vašingtoną, kad šis, paskelbęs naujas plataus masto sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, yra pasirengęs rizikuoti stabilumu pasaulio energijos rinkose.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius penktadienį pareiškė ketinąs kalbėtis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu po to, kai Vašingtonas paskelbė plataus masto sankcijas įvairioms energetikos bendrovėms, tarp kurių yra ir viena Serbijos įmonė.