Rusija

Rusijos Valstybės Dūmos vicepirmininkas Vladislavas Davankovas pareiškė, kad milijardierius Elonas Muskas neva pasiprašė politinio prieglobsčio Rusijoje, rašo „RBC Ukraine“. Apie tai leidinio „Youtube“ kanale komentavo politologas Igoris Reiterovičius. Ekspertas įvertino šias kalbas V. Davankovas apie E. Musko prieglobsčio prašymą prakalbo penktadienį Sankt Peterburge, ekonomikos forume. Anot jo, Rusijos užsienio reikalų ministerija neva gavo prašymą suteikti politinį prieglobstį E. Muskui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad „neatmeta galimybės“, jog jo pajėgos užims Ukrainos šiaurės rytinį Sumų miestą, turint tikslą sukurti buferinę zoną palei sieną. „Neturime tikslo užimti Sumus, bet iš principo neatmetu to galimybės... Jie kelia mums nuolatinę grėsmę, nuolat apšaudo pasienio rajonus", – sakė V. Putinas Sankt Peterburge vykstančio Rusijos ekonomikos forumo dalyviams.

Merginos iš Afrikos tikėjosi profesinio mokymo ir uždarbio Rusijoje, bet atsidūrė karinėse gamyklose. Apie jų istorijas rašo „Zerkalo“. „Man patinka Rusija, jos kalba ir kultūra“, – pasakojo 20-metė Aminata. Ji paliko savo tėvynę Siera Leonę tam  kad galėtų įgyti profesinį išsilavinimą Rusijoje. Aminatos atvejis nėra vienintelis. Dešimtys merginų, atrodo, svajojo apie gerą uždarbį ir profesinį augimą, tačiau viskas žlugo po atvykimo į Elabugą – didelį pramonės miestą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį sakė žinantis, kad ekspertai įspėja dėl Rusijos ekonomikos nuosmukio, ir pareigūnams pasakė, kad to negalima leisti jokiomis aplinkybėmis.  „Kai kurie specialistai ir ekspertai nurodo stagnacijos ir net recesijos riziką. To jokiomis aplinkybėmis negalima leisti“, – sakė V. Putinas svarbiausio Rusijos ekonomikos forumo Sankt Peterburge dalyviams.

Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino imperinės ambicijos peržengs Ukrainos sienas – jis siekia atkurti Sovietų Sąjungos įtakos zoną, ypač Baltijos šalyse, rašoma „Ukrinform“. „Manau, kad nors Rusija iš tiesų pasiekė tik ribotą sėkmę, grėsmė, kurią ji kelia, yra labai rimta. Matome, kad Rusija toliau stiprina savo karinį potencialą – gamina daugiau ginklų, verbuoja daugiau karių.

Susirašinėjimo programėlės „Telegram“ įkūrėjas milijardierius Pavelas Durovas teigia, kad yra daugiau nei 100 vaikų tėvas, pranešė transliuotojas BBC. „Klinikoje, kurioje prieš 15 metų pradėjau duoti spermą, kad padėčiau draugui, man pasakė, kad tokiu būdu 12-oje šalių buvo pradėta daugiau nei 100 kūdikių“, – duodamas interviu prancūzų žurnalui „Le Point“ sakė P. Durovas.

Leningrado srities vicegubernatorius Igoris Petrovas rastas savo sodyboje su šautine žaizda. Pirminė mirties priežastis – „netyčia nusišovė valydamas ginklą“. Igorio Petrovo kūnas šiandien rastas Vsevoložsko rajone esančiame kaime su šautine žaizda. Ekspertai apžiūrėjo įvykio vietą, įsilaužimo ir kovos pėdsakų nerasta.  Pasak „The Moscow Times“ cituojamų šaltinių, I. Petrovo namuose įsilaužimo pėdsakų nerasta, o mirtinas sužalojimas galėjo būti padarytas „atsitiktinai“ – valant ginklą.

 Šiaurės Korėja svarsto galimybę siųsti 25 000 savo piliečių į Rusiją mokytis gaminti ir valdyti dronus, atvykę darbuotojai galėtų padėti didinti gamybą ir įgytų patirties, kuri praverstų grįžus į tėvynę. Apie tai pranešė Japonijos transliuotojas NHK, remdamasis savo diplomatiniais šaltiniais Vakaruose ir Rusijoje. Minėta gamykla yra Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje Rusijos Tatarstano respublikoje.

Rusija ketvirtadienį perspėjo Jungtines Valstijas nesiimti karinių veiksmų prieš Iraną, kilus spėlionėms, ar Vašingtonas įsitrauks į karą kartu su Izraeliu. Praėjusią savaitę Izraelis pradėjo beprecedentę smūgių Iranui bangą, į kurią Teheranas atsakė raketų ir dronų atakomis. Maskva yra viena svarbiausių Irano sąjungininkių; Rusija su Iranu gilina karinį bendradarbiavimą ir vos prieš kelis mėnesius pasirašė susitarimą dėl strateginės partnerystės.

Izraelio ir Irano karas gali pastatyti Rusiją į sudėtingą padėtį, tačiau Kremlius į situaciją žiūri ir kaip į galimybę pasipelnyti, sako Jungtinės Karalystės žvalgyba, rašo „Ukrainska Pravda“. Rusija neturi oficialių įsipareigojimų teikti Iranui karinę pagalbą. 2025 m. sausio mėnesį pasirašytas visapusiškos strateginės partnerystės susitarimas tarp Rusijos ir Irano apima bendradarbiavimą įvairiose srityse, įskaitant gynybą ir saugumą, tačiau jame nėra nuostatų dėl savitarpio gynybos.

Rusijos ir Kinijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas ketvirtadienį kalbėjosi telefonu ir griežtai pasmerkė Izraelio atakas prieš Iraną, pranešė Kremlius ir Kinijos valstybinė žiniasklaida, abu lyderiai ragina ieškoti diplomatinio konflikto sprendimo.

Luninece (Baltarusija) įvyko neįprastas nelaimingas atsitikimas – 51 metų vyras patyrė gyvybei pavojingų sužalojimų ant jo užkritus paukščių inkilo. Nelaimė įvyko per audrą: stiprus vėjas nuplėšė inkilą nuo medžio tuo metu, kai nukentėjusysis pasilenkė, norėdamas susirišti batų raištelį. Paukščių namelis nukrito jam ant nugaros ir sukėlė sunkius sužalojimus, skelbiama „Naša Niva“.  Medicininė apžiūra nustatė šonkaulio lūžį ir dešiniojo plaučio sužalojimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Irano ir Izraelio susitarimas dėl kovų nutraukimo yra įmanomas, ir pridūrė, kad žydų valstybės smūgiai esą privertė iraniečius susitelkti aplink savo vadovybę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Sankt Peterburge agentūrai „dpa“ pasakė, kad yra pasirengęs kalbėtis su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, jei šis pats jam paskambins. Jei F. Merzas paskambintų ir norėtų pasikalbėti, V. Putinas sakė, kad į skambutį atsilieptų. „Mes visada esame tam atviri“, – naujienų agentūrai „dpa“ sakė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį perspėjo Vokietiją dėl „labai rimtos žalos“ santykiams su Rusija, jei Berlynas nusiųs į Ukrainą kruizinių raketų „Taurus“. Kadangi sistema „Taurus“ priklauso nuo Bundesvero karininkų ir palydovinių duomenų, jos panaudojimas reikštų tiesioginį Vokietijos įsitraukimą į karą Ukrainoje, sakė V. Putinas per susitikimą su didžiųjų naujienų agentūrų atstovais Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo (SPIEF) užkulisiuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki to, kai NATO turėtų pasirašyti planą visoje Europoje didinti savo karinius pajėgumus, pareiškė, kad aljanso siekis didinti išlaidas gynybai nekelia „grėsmės“ Rusijai. Vėlai vakare surengtoje spaudos konferencijoje Rusijos lyderis taip pat sakė, kad jo kariai nenustos veržtis į priekį Ukrainoje, o savo kolegą ukrainietį Volodymyrą Zelenskį stengėsi piešti kuo tamsesnėmis spalvomis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad yra pasirengęs susitikti su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu, bet tik derybų dėl trejus metus trunkančio konflikto užbaigimo „galutiniame etape“. Jis taip pat užsiminė, kad V. Zelenskis neturi teisės pasirašyti taikos susitarimo, nes, kol tęsėsi karo padėtis, baigėsi jo penkerių metų kadencija, nors Kijevas šią mintį atmeta kaip nepagrįstą propagandą.

Rusijos teismas nusprendė perduoti valstybei privačią Maskvos Domodedovo oro uosto nuosavybę – tai naujausias plataus masto nacionalizavimo faktas. Nuo 2022-ųjų, kai Kremlius nurodė pradėti plataus masto karą Ukrainoje, Rusijos teismai perėmė dešimtis privačių įmonių – tai dalis to, ką kritikai vadina Kremliaus pastangomis sustiprinti ekonomikos kontrolę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo kuluaruose ketina atsakyti į užsienio žurnalistų klausimus. V. Putinas planuoja surengti apskritojo stalo sesiją su tarptautinių naujienų agentūrų vadovais. Be kitų klausimų, tikimasi, kad jis išdėstys Maskvos poziciją dėl Izraelio ir Irano konflikto, kuriam savaitgalį vykusiame pokalbyje su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) pasisiūlė tarpininkauti.

Praėjus maždaug dvejiems metams nuo Suomijos įstojimo į NATO, Rusija, anot žiniasklaidos, rengiasi didinti savo karinį buvimą netoli Rusijos ir Suomijos sienos. Suomių radijo stotis „Yle“, remdamasi iš palydovų darytomis nuotraukomis, pranešė, kad Rusija Kandalakšoje Murmansko srityje pradėjo statyti garnizoną artilerijos brigadai. Tai yra pirmasis konkretus ženklas, kad netoli sienos nuolatiniam buvimui bus didinamas karių skaičius, teigė radijo stotis.

Rusija perspėjo Jungtines Valstijas neįsitraukti į konfliktą su Iranu Izraelio pusėje. „Tai būtų žingsnis, kuris radikaliai destabilizuotų visą situaciją“, – Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Netgi svarstymai apie JAV dalyvavimą yra pavojingi, sakė diplomatas.

Vyras, kuris antradienį iššoko iš traukinio Adleris–Kaliningradas, pasirodė esąs 21 metų Baškortostano gyventojas Daniilas M., skelbia „Agentstvo“. Pasak tėvo, vaikinas „ieško vietos, kur gera gyventi“. Daniilas yra kilęs iš Baškortostano, tačiau, remiantis nutekėjusia informacija, bent nuo 2021 m. gyveno Domodedovo priemiestyje, Maskvos srityje. Tuo pačiu adresu, kaip manoma, yra registruotas ir jo tėvas.

Europos Sąjungos delegacijos atstovė buvo užpulta komandiruotės metu Tolimuosiuose Rytuose, Rusijoje. Moteris buvo sumušta, kai išėjo iš viešbučio pasivaikščioti, skelbiama Vokietijos leidinyje „Spiegel“. Žurnalistų duomenimis, diplomatės (jos vardas straipsnyje nenurodytas) užpuolimas įvyko ankstyvą gegužės 26 d. rytą Vladivostoke. Incidento faktą leidiniui patvirtino Europos Komisijos spaudos sekretorė Anitta Hipper. Skelbiama, kad moteris išėjo iš viešbučio apie 7 val.

Konfliktui tarp Izraelio ir Irano įgaunant pagreitį, Rusijai nėra ko jaudintis, nes, nepriklausomai nuo „nugalėtojo“, Kremliui konfliktas Artimuosiuose Rytuose yra palankus, rašo CNN. Kremliaus sudėtingų santykių su Artimaisiais Rytais centre jau seniai tvyrojo keista įtampa. Viena vertus, Rusijos ekonominė įtaka ten visada buvo stipri.

Pats save Baltarusijos diktatoriumi vadinantis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jaunimas nesupranta iš kur atsiranda bulvės ir paragino daugiau dirbti laukuose. Vakaruose nepripažintas ir nuo Kremliaus malonės priklausomas Baltarusijos prezidentas kvietė jaunimą skatinti dirbti, „kad jie suprastų, jog bulvės lauke auga, o ne internete“, skelbiama „BelTA“. A. Lukašenka, atrodo, nusivylė naująją Baltarusijos karta.

Naftos tanklaivis „Adalynn“, plaukiojantis su Antigvos ir Barbudos vėliava, kuriam Ukraina įvedė sankcijas už priklausymą Rusijos šešėlinei laivynui, dega Omano įlankoje po susidūrimo su kitu tanklaiviu „Front Eagle“, plaukiojančiu su Liberijos vėliava. Kaip praneša „Bloomberg“, tanklaiviai susidūrė Omano įlankoje, 44 km nuo Haur Fakkan uosto JAE, po to abiejuose laivuose kilo gaisras. JAE pakrančių apsaugos tarnybos duomenimis, pavyko išgelbėti 24 „Adalynn“ įgulos narius.

Šiaurės Korėja siunčia 1 000 išminavimo specialistų ir 5 000 karių į Rusijos Kursko sritį netoli Ukrainos sienos, teigia aukščiausio rango Rusijos pareigūnas. Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu apie karių siuntimą pranešė antradienį po naujausio susitikimo su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu. Praėjusių metų rugpjūtį Ukrainos kariai surengė netikėtą puolimą į Kursko sritį ir kelis mėnesius kontroliavo nedidelę jos teritoriją.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas suskubo džiaugtis JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimu dėl Rusijos pašalinimo iš G8 šalių grupės. D. Trumpas anksčiau šią savaitę griežtai sukritikavo Rusijos pašalinimą iš G8 šalių grupės. Prieš oficialiai prasidedant šiųmečiam Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimui, jis Kanadoje pareiškė, kad atitinkamas sprendimas tada buvo „didelė klaida“. Kaip rašo UNIAN, D. Peskovas pareiškė, kad Maskva sutinka su tuo.

Jungtinė Karalystė antradienį sugriežtino sankcijas vadinamajam šešėliniam Rusijos laivynui, įvesdama draudimus dar 20-čiai laivų ir įtraukdama į juodąjį sąrašą 10 kitų asmenų ar įstaigų, susijusių su energetika ir laivyba. Saugumo analitikai teigia, kad senstančių laivų parką Rusija naudoja siekdama apeiti tarptautines sankcijas, kuriomis jai draudžiama parduoti naftą.

Šiaurės Korėja atsiųs kariuomenės išminuotojų ir statybininkų, padėsiančių atstatyti Rusijos vakarinę Kursko sritį, antradienį lankydamasis Pchenjane sakė rusų Saugumo tarybos vadovas Sergejus Šoigu. Jį citavo Rusijos naujienų agentūros. S. Šoigu sakė, kad Šiaurės Korėja atsiųs „statybininkų diviziją, dvi karines brigadas – 5 tūkst. žmonių“ ir 1 tūkst. išminuotojų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį dalyvaudamas Kanadoje vykstančio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime pareiškė, kad Rusija ir net Kinija galėtų priklausyti šiai organizacijai. JAV vadovas nurodė, jog norėtų, kad G-7 taptų G-8 ar galbūt net G-9, nors Rusija ir Kinija būtų autoritarinės vyriausybės organizacijoje, kurios narės dabar yra demokratinės valstybės. D. Trumpas tvirtino, kad buvo „labai didelė klaida“ pašalinti Rusiją 2014 metais, jai aneksavus Krymą.

Rusijos saugumo vadovas Sergejus Šoigu antradienį, antrą kartą per mažiau nei dvi savaites, atvyko į Šiaurės Korėją susitikti su lyderiu Kim Jong Unu, pranešė Rusijos naujienų agentūros.  Rusijai ketvirtus metus puolant Ukrainą, Šiaurės Korėja yra viena pagrindinių Rusijos sąjungininkių, pasiuntusi tūkstančius karių padėti Kremliui išstumti Ukrainos pajėgas iš jos pasienyje esančios Kursko srities. Remiantis įvairiais pranešimais, Pchenjanas siunčia Rusijai ir ginklus.

Rusijoje vaikai jau nuo 7 metų bus rengiami valdyti dronus, tam bus įsteigti specialūs pilotavimo čempionatai. Tai matyti iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino patvirtinto vyriausybės užduočių sąrašo, sudaryto po stebėtojų tarybos „Pirmojo žingsnio“ posėdžio, rašo „The Moscow Times“. Visos Rusijos varžybos vaikams, kurios bus pradėtos rengti 2026 m., bus pavadintos „Ateities pilotai“. Putino įsakas numato, kad minimalus dalyvių amžius bus sumažintas nuo 10 iki 7 metų.

Rusijos keleivinis lėktuvas pakilęs pradėjo griūti, rašo rusų portalas „Life“. Nukrito vieno iš lėktuvo variklių gaubtas. Iš Maskvos pakilęs „Superjet 100“ turėjo skristi į Batumį, Sakartvelą. Tačiau kilimo metu nukrito lėktuvo dešiniojo variklio gaubtas. Dėl to buvo nuspręsta grįžti į oro uostą. Kaip matyti iš įrašų socialinėse medijose, įvykis išgąsdino lėktuvo keleivius. Incidentas įvyko sekmadienį Maskvos Vnukovo oro uoste.

Rusijos ir JAV susitikimas dėl jų ambasadų veiklos normalizavimo buvo atšauktas JAV iniciatyva, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, rašo „Astra“. „Tikimės, kad jų paskelbta pertrauka nebus pernelyg ilga“, – cituojama ji.   Stambule aptarti ambasadų veiklos aktyvinimo anksčiau buvo susitikusios žemesnio lygio rusų ir JAV delegacijos.

Rusija plečia savo branduolines bazes netoli Europos, pranešė Švedų transliuotojas SVT, gavęs naujų palydovinių vaizdų. Gegužę darytose bendrovės „Planet Labs“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad pastaraisiais metais šalia Europos buvo išplėstos ir atnaujintos mažiausiai penkios Rusijos branduolinių ginklų bazės. Nuotraukose taip pat matyti bandymų poligonai, aptvertos geležinkelio stotys ir kita. „Mes apie tai žinome ir jau seniai tai stebime.

Palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusija pastaraisiais metais išplėtė ir modernizavo mažiausiai penkis su branduoliniais ginklais susijusius objektus prie Europos sienų, birželio 16 d. pranešė Švedijos transliuotojas SVT, remdamasis naujomis nuotraukomis, gautomis iš „Planet Labs“. Vienas ryškiausių pokyčių užfiksuotas Kaliningrade, kur, manoma, esanti branduolinių ginklų saugykla buvo iš esmės rekonstruota.

Fiona Hill, viena iš Vladimiro Putino psichologinio profilio autorių ir buvusi Donaldo Trumpo patarėja perspėja, jog Rusijos lyderis yra pasirengęs naudoti branduolinius ginklus ir sąmoningai manipuliuoja branduolinio karo baime, kad įbaugintų Vakarų lyderius, rašoma „The Times“. 2019 m. G20 viršūnių susitikime Osakoje, dar prieš Rusijai pradedant visapusišką invaziją į Ukrainą, V. Putinas įbaugino JAV prezidentą D. Trumpą.

Rusijoje sulaikytas ukrainietis papasakojo apie patirtis, kankinimus, seksualinį smurtą bei įvairius grasinimus, kuriuos jam teko išgyventi. Pirmosios Maksymo Butkevyčiaus dienos Rusijos nelaisvėje buvo pažymėtos pažeminimais, kurie buvo niekis palyginti su tuo, kas įvyko netrukus. 2022 m. karo Ukrainoje pradžioje paimti į nelaisvę M. Butkevyčius ir jo bendražygiai, kurie buvo įvilioti į spąstus rytinėje fronto linijoje, iš pradžių buvo mušami ir apiplėšinėjami.

1968 m. vasarą sovietų tankai priartėjo prie Norvegijos sienos netoli vienintelio pasienio punkto tarp SSRS ir Norvegijos – „Borisoglebsko–Sturskugo“ – ir nukreipė ginklus į kaimyninę šalį. Tai buvo didžiausia jėgos demonstracija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kuri vos nesibaigė katastrofa, rašoma „Telegram“ kanale „Pravda Gerščenko“. Šaltojo karo įkarštyje Norvegija, nepaisant narystės NATO, stengėsi neprovokuoti SSRS.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su savo kolega iš JAV Donaldu Trumpu aptarė Izraelio ir Irano konfliktą, taip pat pastangas siekiant susitarimo dėl Ukrainos, šeštadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida. „Pavojinga eskalacija Artimuosiuose Rytuose, žinoma, buvo pokalbio centre“, – pareiškė Kremlius, kurį citavo agentūros.

Silpstant Irano pozicijai Vidurio Rytuose, gali sumažėti ir jo Rusijai teikiama pagalba, o dėl to nusilptų ir pačios Rusijos pozicija Ukrainoje vykstančiame kare, naujienų agentūrai LETA pasakojo Latvijos Tarptautinių reikalų instituto mokslininkas Tomsas Ratfeldersas. Jis pabrėžė, kad Vidurio Rytai yra labai svarbus regionas, kuriame susikerta pasaulio prekybos keliai. Šis regionas yra svarbus naftos prekybai, nes kai kurios iš jo šalių yra didžiausios pasaulyje naftos eksportuotojos.

Britų naikintuvai perėmė Lenkijos oro erdvę virš Baltijos jūros pažeidusį Rusijos žvalgybinį lėktuvą, penktadienį pranešė lenkų kariuomenė.  „Dar vienas rusų lėktuvo perėmimas virš Baltijos jūros – šįkart jį perėmė du britų naikintuvai“, – socialiniame tinkle „X“ parašė gynybos ministerija.  Ministerija pridūrė, kad Rusijos žvalgybinis lėktuvas Il-20 virš Baltijos jūros įskrido 2 km į Lenkijos oro erdvę, pridūrė ministerija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu ir Irano prezidentu Masudu Pezeshkanu, praneša Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, remdamasis Kremliaus pareiškimu. Izraelio premjerui V. Putinas pabrėžė, kad „Rusija smerkia Izraelio veiksmus, pažeidžiančius JT chartiją ir tarptautinę teisę“. Jis taip pat pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi tarpininkauti Izraelio ir Irano konflikte.

Penktadienį Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacijų vadovybė (DORSZ) pranešė, kad maždaug 10.50 val. Rusijos žvalgybinis lėktuvas Il-20 pažeidė Lenkijos oro erdvę virš Baltijos jūros, į ją įskridęs maždaug per 2 kilometrus.  DORSZ tai pavadino dar vienu pavyzdžiu, kai Rusija išbando NATO sistemų pasirengimą.  Prieš Rusijos lėktuvui įskrendant į Lenkijos oro erdvę buvo pakelti Didžiosios Britanijos naikintuvai.

Rusija pasmerkė „rimtą įtampos eskalavimą“ Artimuosiuose Rytuose po Izraelio atakų prieš Iraną. Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad V. Putinas buvo nuolat informuojamas ir kad „Rusija yra susirūpinusi dėl įvykių“. Rusija, palaikanti glaudžius santykius su Iranu, neseniai pasisiūlė tarpininkauti JAV derybose dėl prieštaringai vertinamos Teherano branduolinės programos.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį pasveikino Rusijos žmones nacionalinės šventės proga. „Jungtinės Valstijos tebėra įsipareigojusios remti Rusijos žmones, kurie toliau siekia šviesesnės ateities“, – pareiškė M. Rubio. „Naudodamiesi proga taip pat dar kartą patvirtiname Jungtinių Valstijų norą konstruktyviai bendradarbiauti su Rusijos Federacija, kad būtų pasiekta ilgalaikė taika tarp Rusijos ir Ukrainos“, – pridūrė jis.

Paskutinis pokalbis su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu buvo geras, bet kol kas nieko iš jo neišėjo, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Apie tai jis kalbėjo „Pod Force One“, rašo UNIAN. Kalbėdamas apie karą D. Trumpas pareiškė, kad jame žūsta daugiau nei penki tūkstančiai karių abejose pusėse. Pokalbio metu D. Trumpas bandė išvengti klausimų apie pokalbį su V. Putinu. „Jis (Putinas – red. past.) kalbėjo apie tai, ko nori, ir apie tai, ko nenori, turėjome gerą pokalbį.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad bandymai pagerinti Rusijos ir JAV santykius greičiausiai neduos greitų rezultatų. „Dvišaliuose santykiuose yra daug kliūčių, todėl vargu ar galime tikėtis greitų rezultatų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. D. Peskovo komentaras nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas kelis kartus pasikalbėjo telefonu.