Karas

Jungtinės Tautos (JT) antradienį įspėjo, kad jei karas Artimuosiuose Rytuose užsitęstų iki birželio, dar 45 mln. žmonių gali susidurti su badu, o šis skaičius visame pasaulyje pasiektų pavojingas aukštumas. Trečią savaitę vykstantis karas nusinešė šimtus gyvybių, Iranas surengė atsakomuosius smūgius prieš Izraelį ir Persijos įlankos šalis, taip pat atsidarė frontas Libane, kur Izraelis kovoja su „Hezbollah“. „Jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose tęsis iki birželio, dėl kainų augimo dar 45 mln.

Naftos kainai laikantis apie 100 dolerių už barelį, vis dažniau keliami klausimai, kiek ilgai tai tęsis. Rinkos kryptį gali nulemti ne tik ekonomika, bet ir geopolitiniai konfliktai. Kas mūsų laukia? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Kauno technologijos universiteto finansų profesorius Rytis Krušinskas. Naftos kaina ties 100 dolerių: kiek tai tęsis? Kas vyksta su degalų kainomis? „Brent“ nafta šiuo metu laikosi apie 104 dolerius už barelį.

Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje, kai Iranas perdavė Rusijai pirmąją „Shahed“ partiją, Ukraina prašė Irano neteikti ginklų agresoriui, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, tuomet Iranas užtikrino, kad daugiau tokių tiekimų nebus. „Tuo tarpu Irano režimas Rusijai pristatė pirmąją „Shahed“ partiją – tūkstantį dronų. Mes susisiekėme su iraniečiais žvalgybos tarnybų lygmeniu. Paprašėme jų neteikti Rusijai ginklų.

Rusijos kariuomenės vadai nurodo savo pavaldiniams neevakuoti iš mūšio lauko žuvusių karių kūnų, o paimti tik jų galvas ir dokumentus, kad būtų galima nustatyti tapatybę. Taip teigiama perimtame pokalbyje, kurį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos direkcija. Kraupūs rusų vadų įsakymai „Užuot buvę oriai palaidoti, rusų kariai sulaukia kirvio nuo savo kovos draugų rankos pagal nurodymus iš viršaus.

Rusijos nacionalinės saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu pripažįsta, kad Ukrainos atakos Rusijos gilumoje tampa vis didesne problema. Kovinių priemonių, pirmiausiai dronų, tobulėjimas ir jų panaudojimo metodai pasiekė tokį lygį, kad joks Rusijos regionas negali jaustis saugus, Jekaterinburge prie Uralo sakė buvęs gynybos ministras, kurį cituoja rusų naujienų agentūros.

Afganistano sostinėje Kabule kovo 16-osios vakarą įvairiose miesto vietose buvo girdimi sprogimai ir šūviai. Kovinių veiksmų garsai, be kita ko, buvo fiksuojami ir kitose vietovėse, rašo „24 Kanal“. Šaltinių, kalbėjusių su CNN, duomenimis, mažiausiai du sprogimai nugriaudėjo Kabulo rajone. Į įvykio vietą išsiųstos saugumo pajėgos ir skubiosios tarnybos.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai svarsto, kaip blokas galėtų prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio atidarymo, pirmadienį pranešė vyriausioji ES diplomatė Kaja Kallas. K. Kallas pranešė savaitgalį susitikusi su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu ir aptarusi galimą iniciatyvą, kuria būtų siekiama užtikrinti saugų naftos ir trąšų tranzitą per Hormūzo sąsiaurį.

Italijos kariuomenė sekmadienį pranešė, kad Ali al Salemo oro pajėgų bazei Kuveite, kurioje dislokuoti Italijos ir JAV kariai, smogė dronas, tačiau pabrėžė, kad visi jos kariai yra saugūs. Užsienio reikalų ministras Antonio Tajani stengėsi nesureikšminti šio išpuolio – antrojo šią savaitę prieš Italijos bazę Artimuosiuose Rytuose, sakydamas, jog nemano, kad taikomasi į jo šalį.

Iranas nėra suinteresuotas derybomis su Jungtinėmis Valstijomis, pareiškė Islamo Respublikos užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, paneigęs JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kad Teheranas nori susitarimo, kuris užbaigtų karą. „Esame pakankamai stabilūs ir stiprūs. Mes tik giname savo žmones“, – sekmadienį transliuotame interviu CBS laidai „Face The Nation“ sakė A. Araghchi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paviešintuose komentaruose pareiškė, kad yra pasirengęs kitam trišalių taikos derybų dėl jau penktus metus besitęsiančios Rusijos invazijos į Ukrainą užbaigimo ratui, tačiau susitarti dėl susitikimo vietos ir laiko turi Vašingtonas ir Maskva.

Didžiosios Europos energetikos bendrovės paskelbė „force majeure“ dėl nutrūkusio suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo iš Kataro. Analitikai perspėja, kad tiekimo šokas gali tęstis mėnesius. Didžiosios Europos energetikos bendrovės, tarp kurių „Shell“ ir „TotalEnergies“, taip pat Azijoje veikiančios įmonės, paskelbė „force majeure“ (nenugalimos jėgos) aplinkybes dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo iš Kataro nutrūkimo.

Iranas šeštadienį paleido naują raketų salvę į Izraelį, pranešė Irano valstybinė televizija. Nuo vasario 28 dienos, kai JAV ir Izraelio smūgiais Iranui prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose, Teheranas nuolat paleidžia raketų salves į Izraelį.

Dėl karinės operacijos prieš Iraną taikos derybos tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos vėl buvo atidėtos. Iš pradžių susitikimas buvo numatytas vasario pabaigoje, vėliau – perkeltas į praeitą savaitę, bet ir jį teko atidėti. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „RBK-Ukraina“. „Ten vyksta tikrasis Santa Barbaros scenarijus, susijęs su derybomis dėl karo Artimuosiuose Rytuose. Amerikiečiai pareiškė, kad yra pasirengę susitikimui, bet tik Amerikoje.

Izraelis pradėjo naują smūgių bangą prieš Irano sostinę. Penktadienį Izraelio gynybos pajėgos pranešė pradėjusios vykdyti dar „platesnio masto smūgius“ Teherane, skelbia CNN. Irano gvardija skelbia kartu su „Hezbollah“ surengusi atakas prieš Izraelį Tuo metu Irano revoliucinė gvardija paskelbė, kad, bendradarbiaudama su grupuote „Hezbollah“, Teherano sąjungininke Libane, paleido raketų ir dronų į Izraelį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Ukrainos pasiūlymą padėti JAV sustiprinti savo gynybą nuo Irano bepiločių orlaivių atakų. Pasak „Ukrinform“, D. Trumpas tai pareiškė per interviu „Fox News Radio“. Laidos vedėjas Brianas Kilmeade‘as paklausė D. Trumpo, ar Ukraina padeda Jungtinėms Valstijoms apsisaugoti nuo dronų. „Ne, mums nereikia jų pagalbos ginantis nuo dronų. Mes apie dronus žinome daugiau nei kas nors kitas.

Nuo karo su Iranu pradžios Jungtinės Valstijos ir Izraelis smogė daugiau nei 15 tūkst. taikinių, penktadienį pranešė JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas. „Mūsų ir Izraelio oro pajėgos smogė daugiau nei 15 tūkst. priešo taikinių. Tai gerokai daugiau nei 1 tūkst. per dieną“, – per spaudos konferenciją pareiškė P. Hegsethas ir pridūrė, kad penktadienį bus užfiksuotas didžiausias per visą kampaniją smūgių skaičius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį transliuotame interviu pareiškė įtariantis, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas padeda Iranui kare prieš Jungtines Valstijas ir Izraelį. „Manau, kad jis galbūt jam šiek tiek padeda, taip, spėju, ir jis tikriausiai galvoja, kad mes padedame Ukrainai, tiesa?“ – radijo stočiai „Fox News Radio“ teigė JAV vadovas.

Baigiantis antrai karo Irane savaitei – ne tik naujos amerikiečių, bet ir Europos karių aukos. Iranas „Shahed“ dronu atakavo prancūzų bazę Irake, pražudydamas vieną karį. O Amerikos oro pajėgų operacijos metu sudužo degalų papildymo lėktuvas – susidūrė su kitu tokiu pačiu lėktuvu. Avarijos metu žuvo mažiausiai keturi amerikiečiai. Dar viena Teherano režimo raketa skriejo į Turkijos pusę, o Izraelis taip pat patyrė didelę ataką, kurios metu net pusšimtis žmonių sužeisti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karas su Iranu baigsis, kai tai jis pajus „kaulais“, pateikdamas dar vieną asmenišką kriterijų, pagal kurį bus galima spręsti apie karinio konflikto pabaigą, rašo CNN. Penktadienį „Fox Radio“ laidoje paklaustas, kada bus aišku, kad karas baigėsi, D. Trumpas atsakė: „Kai tai pajusiu, gerai, pajusiu kaulais.“ Kiek anksčiau JAV lyderis užsiminė, kad karo veiksmai gali netrukti ilgai.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė penktadienį pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkai turėtų toliau spausti Maskvą, Jungtinėms Valstijoms leidus laikinai sušvelninti ekonomines sankcijas Rusijai. „Visi partneriai turėtų išlaikyti spaudimą Rusijai ir jos karo iždui. Mūsų parama Ukrainai mažina Rusijos galimybes kariauti visame pasaulyje tiek kariniu, tiek finansiniu atžvilgiu“, – sakė ministro pirmininko Keiro Starmerio atstovas spaudai.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos penktadienį surengs iki šiol masiškiausias atakas kare su Iranu....

Pasaulyje daugėjant karų ir konfliktų, žmonės vis dažniau susimąsto, kas nutiktų su jų pinigais ekstremaliosios situacijos atveju, pvz., jei dingtų elektra, internetas ar šalyje būtų paskelbta mobilizacija. Ar tokiu atveju būtų įmanoma išsigryninti pinigų, atsiskaityti kortele ar naudotis elektronine bankininkyste? Daug kas baiminasi, kad tokiu atveju bankomatai neišduotų pakankamai grynųjų, o atsiskaitymai kortelėmis ar el.

Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Mojtaba Khamenei buvo pirmą sykį parodytas per šalies televiziją po to, kai buvo išrinktas naujuoju šalies vadovu. Jis pareiškė, kad Teheranas neketina atsisakyti keršto už žuvusiuosius ir imsis veiksmų prieš Jungtinių Valstijų karinę infrastruktūrą regione. „Mes neatsisakysime atkeršyti už kankinių kraują, ypač už Minabo kankinius“, – sakė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas daro „tai, ką privalo daryti“ dėl Irano, ir pridūrė, jog ši šalis šiuo metu „moka didelę kainą“. Apie tai jis užsiminė Baltuosiuose rūmuose vykusiame renginyje, skirtame Moterų istorijos mėnesiui, nors renginio tema su Iranu nebuvo susijusi.

Po aukų pareikalavusio Ukrainos raketų smūgio gamyklai Rusijoje Maskva patvirtino, kad tarp jos karo tikslų yra Ukrainos demilitarizavimas....

Pasauliui žengiant į antrąją karo Irane savaitę, įtampa atsispindi ir energetikos rinkose. „Brent“ rūšies naftos kaina jau perkopė 100 JAV dolerių už barelį ribą ir pirmadienio rytą siekė apie 108 dolerius. Analitikai perspėja, kad energijos išteklių kainos gali ir toliau svyruoti. Apie tai laidoje diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro politikos analitikas Vladimiras Laučius ir Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos centro vadovas Linas Kontrimas.

Ukraina gavo 11 prašymų iš Irano kaimyninių šalių, Europos ir JAV dėl saugumo paramos kovojant su „Shahed“ dronais ir panašiomis grėsmėmis. Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba bei Ukrainos ginkluotosios pajėgos nustatė, į kuriuos prašymus galima atsakyti nesusilpninant savo gynybos.

Irako šiitų lyderis ajatola Seyyedas Ali al Sistani išleido fatvą, raginančią pradėti šventąjį karą prieš JAV ir Izraelį, „The Moscow Times“ cituojama Irano revoliucinė gvardija (KSIR). „Sistani, vienas aukščiausių Irako šiitų religinių autoritetų, atsakydamas į vieno iš savo pasekėjų religinį paklausimą (istifta), pabrėžė kolektyvinio džihado privalomumą ginant Irano Islamo revoliuciją“, – pareiškė organizacija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė neturįs duomenų apie tai, kad Rusija būtų perdavusi žvalgybinę informaciją Iranui smūgiams prieš Amerikos karinius objektus vykdyti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas būtų užpuolęs JAV per savaitę, rašo „Sky News“....

Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad šeštadienį vakare Irako sostinėje Bagdade ir autonominio Kurdistano regiono Erbilo mieste buvo girdėti sprogimai. Sprogimo Bagdade priežastis kol kas nežinoma, tačiau vienas liudytojas, buvęs netoli sutvirtintos Žaliosios zonos, kurioje yra įsikūrusi JAV ambasada, pranešė matęs, kaip virš šio rajono veikė oro gynybos sistemos. Po to, kai Artimuosiuose Rytuose prasidėjo karas, netoli Bagdado oro uosto buvo neutralizuota keletas dronų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad Ukraina ir Rusija ne kartą buvo priartėjusi prie galimo susitarimo dėl taikos, tačiau kaskart viena iš šalių atsitraukdavo, rašo UNIAN. Pasak prezidento, viena pagrindinių problemų – tvyranti didelė neapykanta tarp dviejų valstybės, t.y. Ukrainos ir Rusijos. „Žinote, Ukraina ir Rusija... Galėtumėme galvoti, kad tarp šių valstybių yra užsimezgusi kokia nors draugystė, tačiau realybėje tarp valstybių tvyro milžiniška neapykanta.

Po JAV ir Izraelio smūgių žuvo didelė dalis Irano valdančiojo elito, įskaitant Ali Khamenei. Didelės vadovybės dalies sunaikinimas galėjo paralyžiuoti valstybės aparatą, tačiau tai neįvyko. Irano valdžios sistema pasirodė esanti kur kas atsparesnė, nei manyta. Ji pradėjo sparčiai persitvarkyti pagal naujas sąlygas.

Kovo 7-osios naktį Rusija paleido į Ukrainą 29 raketas ir 480 bepiločių orlaivių, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, nuo praėjusio vakaro po Rusijos balistinės raketos smūgio Charkive buvo išvalyti gyvenamojo pastato griuvėsiai. Buvo sunaikintas įėjimas ir gretimo pastato viršutiniai aukštai. Šiuo metu žinoma, kad žuvo septyni žmonės. Daugiau kaip 10 žmonių buvo sužeista, įskaitant vaikus. Po griuvėsiais vis dar gali būti žmonių.

Saudo Arabijos gynybos ministras princas Khalidas bin Salmanas šeštadienį paragino Iraną „išvengti klaidingų apskaičiavimų“ po raketų ir dronų paleidimo prieš karalystę. Saudo Arabijos gynybos ministerija virtinėje pareiškimų teigė, kad ji užkirto kelią ne vienam raketų paleidimui į oro bazę, kurioje dislokuotas JAV karinis personalas, ir dronų atakoms prieš didelį naftos telkinį.

Rusijos Federacija naudoja žvalgybos įranga aprūpintus aerostatus, kad visą parą stebėtų bendrovės „Eesti Energia“ elektrines ir skalūnų karjerus Estijos pasienio Rytų Viru apskrityje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas rodo rimtą susidomėjimą apie galimybę dislokuoti amerikiečių karius Irano teritorijoje, rašo „SkyNews“, remdamasis „NBC News“ informacija. Teigiama, kad D. Trumpas aptarė šią galimybę kartu su savo padėjėjais ir respublikonų pareigūnais. Tiesa, apie tokią galimybę buvo diskutuojama ne Baltųjų rūmų teritorijoje. Esą pokalbio metu taip pat buvo vertinama ir Irano padėtis nutraukus karinius veiksmus.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad šeštadienį daugiau nei 80 naikintuvų įvykdė smūgių bangą Irano kariniams objektams, raketų paleidimo įrenginiams ir kitiems taikiniams Teherane bei centrinėje Irano dalyje. „Daugiau nei 80 Izraelio karinių oro pajėgų naikintuvų (...) užbaigė papildomą smūgių bangą, nukreiptą į Irano teroristinio režimo infrastruktūrą“, – teigiama kariuomenės pranešime.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „nėra susirūpinusios“ dėl pranešimų, kad Rusija teikia Iranui žvalgybinę informaciją apie JAV karių pozicijas ir judėjimą. Nors P. Hegsethas atsisakė patvirtinti šiuos pranešimus, duodamas interviu CBS laidai „60 Minutes“ jis pažymėjo: „Mes viską sekame.“ „Mūsų vadai žino viską“, – tvirtino jis ir kartu pridūrė, kad „turime geriausią žvalgybą pasaulyje.

Irano griežtosios linijos teismų sistemos vadovas pareiškė, kad šalis toliau puldinės kaimynes, kurios padeda jos priešams. „Irano ginkluotųjų pajėgų turimi įrodymai rodo, kad kai kurių regiono šalių geografija atvirai ir slaptai yra priešo žinioje“, – sakė Gholamhosseinas Mohseni Ejei, kuris taip pat yra laikinosios vadovybės tarybos narys.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas oficialiai patvirtino savo šalies antikarinę poziciją, atsižvelgdamas į karinį konfliktą tarp JAV, Izraelio ir Irano.

Kovo 5-ąją Teheranas surengė koordinuotą raketų ir dronų ataką prieš Persų įlankos šalis. Taip režimas reaguoja į Jungtinių Valstijų ir Izraelio pareiškimą, esą Iranas paleidžia bene 90 proc. mažiau raketų, nes daug raketų paleidimo sistemų buvo sunaikintos. Teheranas intensyvina smūgius į Izraelį ir netgi pagrasino suduoti smūgį Tel Avive esančiam branduoliniam Dimonos reaktoriui. Kuveito Ali al Salemo bazėje įsikūrusios Jungtinių Valstijų pajėgos.

JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio, anot žiniasklaidos pranešimo, mano, kad karas Irane truks dar kelias savaites. Tai jis pareiškė arabų šalių užsienio reikalų ministrams per virtinę pokalbių telefonu, rašo portalas „Axios“, remdamasis su situacija susipažinusiais asmenimis. M. Rubio esą pareiškė, kad dabar atakos sutelktos į Irano raketų paleidimo įrenginius, atsargas bei fabrikus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį sekmadienį sakė manąs, kad karas truks keturias savaites.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas penktadienį pasmerkė „neteisėtus išpuolius“ Artimuosiuose Rytuose ir įspėjo, kad, karui neapsiribojant viena regiono šalimi, padėtis gali tapti nevaldoma. „Visi neteisėti išpuoliai Artimuosiuose Rytuose ir už jų ribų sukelia didžiulį skausmą ir žalą civiliams visame regione ir kelia didelį pavojų pasaulio ekonomikai, ypač labiausiai pažeidžiamiems žmonėms“, – sakė jis. „Situacija gali tapti nevaldoma.

Rusijos pajėgos vėl pagrobė žmonių iš Sumų srities. Tai 19 civilių iš Sopycho kaimo, kurie buvo pagrobti ir išvežti į Rusiją, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos įgaliotinis žmogaus teisių klausimu Dmytro Lubinecas. Pradžioje su jais buvo prarastas bet koks kontaktas, tada vienoje Rusijos stočių buvo parodytas interviu su jais, sakė D. Lubinecas. Prievartinės civilių gyventojų deportacijos yra tarptautinės humanitarinės teisės ir karo įstatymų bei papročių pažeidimas.

Lietuvos karinė žvalgyba visiems optimistams, kurie tikisi, kad Rusijos karo mašina sustos, siūlo neturėti tokių iliuzijų. Nors Rusija susiduria su ekonominėmis problemomis, tai nemažina Kremliaus noro tęsti karą. Nors ir lėčiau, bet Rusija didina karinius pajėgumus. Tuo pačiu metu organizuoja išpuolius Lietuvoje. Tik kaip su tuo sekasi kovoti mūsų žvalgyboms, lieka neaišku – nei VSD, nei karinė žvalgyba negali visuomenei atsakyti, kiek rusų operacijų jau užkardė ir kiek šnipų sulaikė.

Artimiausiomis savaitėmis derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo tikimasi „papildomos pažangos“.  Apie tai JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas pranešė socialiniame tinkle „X“. Jis priminė, kad „šią savaitę Ukraina ir Rusija įvykdė dar vieną karo belaisvių mainų operaciją, grąžindamos 1000 žmonių pagal susitarimus, pasiektus per neseniai Ženevoje vykusias trišales derybas su Jungtinėmis Valstijomis“, rašo UNIAN.

Azerbaidžanas penktadienį pranešė atšaukiantis diplomatinius darbuotojus iš kaimyninio Irano, praėjus dienai po to, kai iraniečių dronai atakavo oro uostą ir mokyklą Azerbaidžano pasienio regione. „Azerbaidžanas evakuoja savo diplomatinį personalą iš Irano. Procesas taikomas tiek ambasadai Teherane, tiek konsulatui Tabrize“, – sakė užsienio reikalų ministras Jeyhunas Bayramovas.

Jau kelintą dieną dedamos pastangos sugrąžinti Artimuosiuose Rytuose įstrigusius Lietuvos piliečius, o penktadienį iš Dubajaus vykdomas dar vienas evakuacinis skrydis į Lietuvą, kuriuo pirmiausia bus pargabenti pažeidžiamiausi žmonės. Vis dėlto dalis lietuvių pasakoja jau spėję susidurti su problemomis ir nesklandumais. Viena šeima naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad išgirdo šokiruojančius žodžius, kad visa šeima kartu parvykti negali.