karas

Jungtinės Valstijos ir Ukraina trečiadienį pareiškė, kad netrukus gali pasirašyti ilgai lauktą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, nors Kyjivas, siekdamas ilgalaikės JAV paramos, paskutinę minutę išreiškė susirūpinimą. Prezidentas Donaldas Trumpas pareikalavo teisių į Ukrainos naudingąsias iškasenas, itin svarbias naujosioms technologijoms. Tokiu būdu jis reikalavo kompensacijos už milijardų dolerių vertės JAV ginklų, atsiųstų nuo Rusijos įsiveržimo prieš daugiau nei trejus metus.

Taikos Ukrainoje susitarimas nebus pasiektas taip greitai, kaip to nori JAV, sako Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, rašo „Sky news“. „Suprantame, kad Vašingtonas nori greitos sėkmės šiame procese, bet kartu tikimės supratimo, kad Ukrainos krizės sureguliavimas yra per daug sudėtingas, kad tai būtų galima atlikti per vieną naktį, yra daugybė detalių ir daugybė smulkmenų, kurias reikia išspręsti prieš sureguliavimą“, – sako jis.

Nepaisant kalbų apie paliaubas, Rusija didina karo veiksmų intensyvumą, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, rašo „Ukrinform“. Anot jo, intensyviausiai rusai puola Pokrovsko kryptimi.  „Nepaisant garsių pareiškimų apie pasirengimą nutraukti ugnį per gegužės šventes, okupantai gerokai padidino karo veiksmų intensyvumą, pagrindines pastangas sutelkdami Pokrovsko kryptimi“, – sako jis.

JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Rosemary DiCarlo tikisi pažangos derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo, tačiau atkreipia dėmesį į suintensyvėjusius išpuolius prieš civilius gyventojus. Apie tai ji antradienį kalbėjo JT Saugumo Tarybos posėdyje, rašo „Ukrinform“. „Per pastarąsias kelias savaites matėme suintensyvėjusias pastangas įtraukti šalis į derybas.

Trečiadienį Pietų Korėjos įstatymų leidėjai, remdamiesi šalies žvalgybos agentūra, pranešė, kad Rusijos kare prieš Ukrainą žuvo 600 Šiaurės Korėjos karių, rašo „Reuters“. Skaičiuojama, kad Šiaurės Korėja iš viso Rusijai nusiuntė 15 tūkst. karių. Sudėjus sužeistuosius ir žuvusiuosius Šiaurės Korėjos nuostoliai siekia 4 700 aukų. Skelbiama, kad mainais už karius Rusija Šiaurės Korėjai suteikė pagalbą šnipinėjimo, dronų ir priešlėktuvinių raketų srityse.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija trečiadienį, po kelias savaites trukusių intensyvių derybų, pasirašė ekonominės partnerystės susitarimą su Ukraina, kuriuo Vašingtonui suteikiama prieiga prie Kyjivo retųjų naudingųjų iškasenų telkinių, pranešė abi šalys. „Džiaugiuosi galėdamas pranešti apie šiandien pasirašytą istorinį ekonominės partnerystės susitarimą“, – sakė iždo sekretorius Scottas Bessentas vaizdo pranešime, pavadinęs susitarimą istoriniu.

Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas toliau bando JAV prezidento Donaldo Trumpo kantrybę. Nors Kremliaus vadovas nuolat siūlo įvairius „taikos gestus“, Rusijos kariuomenė toliau smogia civiliams taikiniams Ukrainoje. Britų istorikas ir žurnalistas Owenas Matthewsas leidinyje „The Telegraph“ rašo, kad V. Putinas nežiūri į D. Trumpą rimtai. Ekspertas įsitikinęs, kad jis manipuliuoja Amerikos vadovu.

Dnipro srityje dronas pataikė į gyvenamąjį namą. Žuvo 12 metų mergaitė, rašo „Kanal 24“. Rusija Dniepro srities Samarivsko rajoną atakavo naktį. Dar viena 2019 m. gimusi mergaitė išgyveno. Vaikai buvo įstrigę po griuvėsiais. Vietos gyventojai patys ištraukė vieną vaiką, tačiau 2012 m. gimusi mergaitė, deja, mirė pakeliui į ligoninę. Kitą 2019 m. gimusią mergaitę išgelbėjo ir gydytojams perdavė tarnybos. Jų tėvai taip pat buvo sužeisti, tačiau jų hospitalizuoti neprireikė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesutiko su JAV pasiūlymu įšaldyti karą fronto linijoje ir toliau reikalauja maksimalių teritorinių reikalavimų Ukrainai, praneša „Bloomberg“, remdamasi trimis su situacija susipažinusiais šaltiniais.

Į JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos planą neįtrauktas raginimas surengti naujus rinkimus Ukrainoje, praneša „Laisvės radijas“, remdamasis Europos diplomatais.  „Diktatorius be rinkimų, Zelenskis verčiau veiktų greitai, kitaip liks be šalies“, – vasarį rašė D. Trumpas savo socialinėje platformoje „Truth Social“ apie Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, kurio penkerių metų kadencija baigėsi pernai.

Ukraina neteko

Ore sklandančios karo nuojautos ne vienam šiuo metu kelia nerimą. Tačiau dailininkė, keramikė, laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė sako niekada nebijojusi karo. Ne todėl, kad būtų bebaimė, o todėl, kad visada jam ruošėsi. Kaip susidoroti su baime ir kaip apie karą kalbėti su vaikais? Kaip kurti drąsų ir laimingą gyvenimą net ir pavojaus akivaizdoje? Apie tai Nomeda Marčėnaitė pasakoja renginių režisieriaus Aurimo Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ eteryje, rašoma pranešime spaudai.

Šiaurės Korėja pirmą kartą patvirtino nusiuntusi savo karių į Rusijos Kursko sritį: valstybinė naujienų agentūra KCNA pirmadienį paskelbė, kad Pchenjano kariai padėjo Maskvai atkovoti ukrainiečių užimtas teritorijas. Vos prieš kelias dienas Rusija patvirtino Šiaurės Korėjos dalyvavimą, o Pietų Korėjos ir Vakarų žvalgybos agentūros jau seniai tvirtino, kad Pchenjanas pernai padėti rusams Kursko srityje atsiuntė daugiau kaip 10 tūkst. savo karių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį aptarė pastangas siekti taikos Rusijos kare prieš Ukrainą. Jų susitikimas, kaip ir daugelis kitų šią dieną, įvyko, kai Vatikane šeštadienį buvo laidojamas popiežius Pranciškus. „Ukraina pasiruošusi besąlygiškoms paliauboms“, – E. Macronas paskelbė socialiniame tinkle „X“. Anot jo, dabar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi įrodyti, kad ir jis iš tikrųjų nori taikos.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį užtikrino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad Europos Sąjunga (ES) rems Ukrainą visose derybose siekiant karo su Rusija pabaigos. „Mielas V. Zelenski, Europa visada bus išvien su Ukraina siekiant taikos. Galite pasikliauti mūsų parama prie derybų stalo siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos“, – ji rašė socialiniame tinkle „X“ po susitikimo su Ukrainos prezidentu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį Romoje susitiko su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu. JK vyriausybė paskelbė, kad abu lyderiai susitiko po popiežiaus Pranciškaus laidotuvių. Jie aptarė pažangą siekiant susitarimo dėl teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje, taip pat susitarė toliau aktyviai bendradarbiauti ir intensyviai dirbti su tarptautiniais partneriais planuojant kitus etapus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas JAV pasiuntiniui Steve'ui Witkoffui penktadienį įvykusiame susitikime pareiškė, kad Rusija pasirengusi surengti taikos derybas su Ukraina „be išankstinių sąlygų“, šeštadienį pranešė Kremlius.

Baltijos šalių, Ukrainos, Čekijos bei Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų komitetų pirmininkai kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą prašydami lyderystės ir nedaryti kompromisų dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorinio integralumo.  „Dėl Ukrainos suverenumo ir teritorijos vientisumo negali būti nei jokių kompromisų, nei jokio spaudimo pačiai Ukrainai“, – teigiama deklaracijoje.

Antrasis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas Romoje šeštadienį neįvyko, pranešė Ukrainos prezidentūra. „Antrojo susitikimo nebuvo. Prezidentų darbotvarkės yra labai įtemptos“, – žurnalistams sakė V. Zelenskio atstovas Serhijus Nykyforovas, anksčiau teigęs, kad planuojamos tolesnės derybos. 15 minučių pokalbis Ukrainiečių prezidentas ir JAV lyderis anksčiau šeštadienį trumpam susitiko popiežiaus Pranciškaus laidotuvių kuluaruose.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui prakalbus apie jėga iš Ukrainos atimto Krymo pripažinimą Rusijai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad formuojamas labai pavojingas precedentas. Politiko teigimu, toks tarptautinį rezonansą sukėlęs Vašingtono ketinimas gali būti regioninių konfliktų priežastis.  „Taip negali būti. Tai labai, labai pavojingas momentas, kuris gali sukelti daugybę regioninių konfliktų“, – žurnalistams šeštadienį sakė S. Skvernelis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Romoje galėtų susitikti su JAV lyderiu Donaldu Trumpu, naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango pareigūnas. V. Zelenskis ir D. Trumpas šeštadienį dalyvaus Romoje įvyksiančiose popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse. „Abu prezidentai galėtų susitikti“, – sakė pareigūnas, kuris kalbėjo anonimiškai. Tai būtų pirmas JAV ir Ukrainos vadovų susitikimas po vasarį Baltuosiuose rūmuose prieš televizijos kameras įvykusio jų ginčo.

Volodymyras Zelenskis šeštadienį atvyko į Romą dalyvauti popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse, pranešė Ukrainos prezidento atstovas. „Volodymyras Zelenskis, pirmoji ponia Olena Zelenska (...) dalyvaus ceremonijoje“, – sakė Serhijus Nykyforovas. Penktadienį V. Zelenskis sakė, kad nėra tikras, ar turės laiko nuvykti į Romą, ir kad Rusijos smūgis Kyjivui, kai žuvo mažiausiai 12 žmonių, yra tarp priežasčių, dėl kurių jis galėtų nedalyvauti popiežiaus laidotuvėse.

Vašingtone su Ukrainos finansų ministru susitikęs Gintauto Palucko vadovaujamo ministrų kabineto narys Rimantas Šadžius žada tolesnę finansinę paramą Kyjivui.  „Pirmiausia, noriu dar kartą akcentuoti – remsime Ukrainą tiek finansiškai, tiek politiškai – tiek, kiek reikės. Ne tik iki Ukrainos pergalės, bet ir po jos – mums labai rūpi, kad jūsų šalies atstatymo projektai vyktų kuo sklandžiau ir sparčiau“, – susitikime su Ukrainos kolega Serhiy Marchenko pabrėžė Lietuvos finansų ministras.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. balandžio 26 d. rusų armija Ukrainoje jau prarado maždaug 947 610 karių, iš kurių 1 110 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį per susitikimą su JAV prezidento pasiuntiniu Steve'u Witkoffu aptarė tiesioginių derybų su Ukraina galimybę, paskelbė Kremlius, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija ir Ukraina jau labai arti susitarimo. Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl atmetė užuominas, kad Ukrainai teks atsisakyti Krymo. Tai buvo ketvirta S. Witkoffo kelionė į Rusiją nuo sausio, kai D. Trumpas sugrįžo į Baltuosius rūmus.

Kyjivas paprašė Romos ir kitų partnerių surengti aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Ukrainos. Šeštadienį į Romą atsisveikinti su popiežiumi Pranciškumi atvyksta daugelis lyderių. Apie tai skelbia „La Repubblica“, rašo UNIAN. Kyjivas prašo surengti susitikimą Anot leidinio šaltinių, Kyjivas prašo, kad susitikime dalyvautų JAV, Italija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir galbūt Vokietija, kuriai Vatikane vyksiančioje atsisveikinimo ceremonijoje atstovaus buvęs kancleris Olafas Scholzas.

Rusija yra pasirengusi „susitarti“ su JAV dėl Ukrainos, tačiau yra keletas „šio susitarimo elementų, kuriuos reikia galutinai suderinti“, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, rašo UNIAN. „JAV prezidentas mano, kad judame teisinga kryptimi. Prezidento pareiškime minimas susitarimas, ir mes esame pasirengę susitarti, tačiau vis dar yra tam tikrų konkrečių elementų, kuriuos reikia galutinai suderinti. Tuo mes ir užsiimame“, – „CBS News“ sakė jis.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve’as Witkoffas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį susitiko jau ketvirtąjį kartą. Judviejų susitikimas užfiksuotas kamerų, o vaizdo įrašu pasidalino Rusijos valstybinė žiniasklaida. O 3 valandas trukusį jųdviejų pokalbius Kremliaus atstovas apibūdino kaip „konstruktyvius“ bei prasitarė, kas buvo aptarta.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienio vakarą padarė keletą pareiškimų apie Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą. Pasak jo, Jungtinės Valstijos nori jį greitai užbaigti.  „Manau, kad darome didelę pažangą. Pažiūrėsime, kas nutiks. Kelios artimiausios dienos bus labai svarbios“, – sakė jis.

JAV iždo departamento vadovas Scottas Bessentas Ukrainos ministrui pirmininkui trečiadienį Vašingtone vykusiame susitikime pasakė, kad abi šalys turėtų kuo greičiau pasirašyti svarbų susitarimą dėl išteklių gavybos. Ministras pirmininkas Denysas Šmyhalys lankosi Jungtinėse Valstijose, kad iki šeštadienio būtų sudarytas susitarimas, pagal kurį Jungtinėms Valstijoms būtų mokamas procentas nuo pelno, gaunamo iš Ukrainos išteklių ir retųjų mineralų gavybos.

Tikėtina, kad Didžioji Britanija ir kitos Europos šalys atsisakys planų siųsti tūkstančius savo karių į Ukrainą kaip taikos palaikymo misijos dalį, praneša UNIAN, remdamasi „The Times“. Londonas mano, kad rizika gali būti per didelė, rašo „The Times“, remdamasis diplomatiniu šaltiniu, dalyvaujančiu diskusijose dėl „norinčiųjų koalicijos“....

Užsienio žiniasklaida skelbia, kad JAV supyko dėl Ukrainos ir prezidento Zelenskio nenoro nusileisti dėl okupuotų teritorijų ir Krymo. Londone turėjusios vykti tarptautinės užsienio reikalų ministrų taikos derybos dėl Ukrainos buvo atidėtos, tačiau įvyko žemesnio lygio pareigūnų susitikimas, pranešė Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė. „Ukrainos taikos derybų su užsienio reikalų ministrais susitikimas šiandien atidedamas.

Londone vykstant susitikimui dėl Ukrainos, Ukrainos vicepremjerė ir ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko pareiškė, kad su kai kuriais reikalavimais Ukraina negali sutikti.

Rusija pasinaudojo paliaubomis ir perkėlė iš Krymo į Zaporižios sritį techniką bei kareivius. Ukrainos gynybos pajėgos tikisi suintensyvėjusių Rusijos kariuomenės puolimo operacijų visoje pietinėje fronto linijoje, pranešė Pietų gynybos pajėgų atstovas spaudai Vladyslavas Vološynas.  Jo teigimu, priešai tęsia puolimo operacijas Zaporižios srityje, konkrečiai Huliaipolės, Novopavlivkos ir Orichivo sektoriuose. Per pastarąją dieną Novopavlivkos sektoriuje buvo 17 bandymų pulti.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija antradienį iškvietė Kinijos ambasadorių, kad pareikštų rimtą susirūpinimą dėl įtarimų, jog Rusijos kariuomenėje tarnauja Kinijos kovotojai, o kinų bendrovės padeda Rusijai gaminti karinę įrangą, pranešė ministerija. Pekinas trečiadienį atkirto pavadindamas šiuos kaltinimus nepagrįstais.

Rusijos pajėgos smogė Dniepro sričiai, praneša „Kanal 24“. Rusų dronas smogė Marhanecio gyvenvietei. Taip pat atakuotas Charkivas, Odesa, Poltava. Kaip praneša srities vadovas Serhijus Lysakas, žuvo septyni žmonės, dar šeši buvo sužeisti. Informacija tikslinama. Smūgis Charkivui Rusijos pajėgos naktį iš antradienio į trečiadienį dronais taip pat smogė Charkivui. Anot vietos tarnybų, rusai nusitaikė į civilius pastatus, kilo gaisrai, kai kurie pastatai apgadinti arba sugriauti.

Donaldas Trumpas leis Vladimirui Putinui pasilikti beveik visą Ukrainos teritoriją, kurią Rusija užgrobė nuo karo pradžios, taip pat Krymą, rašo „The Telegraph“. Anot leidinio, šis sąlyga yra septynių punktų plano, kuriuo siekiama užbaigti karą, dalis. Ji bus aptarta trečiadienį Londone, kai JAV pareigūnai išklausys Kyjivo reakciją. 7 punktų planas Pasiūlyme numatyta, kad JAV siūlo oficialiai pripažinti Krymą Rusijai ir numato de facto pripažinti kitas okupuotas teritorijas.

JAV pateikė Ukrainai galutinį taikos pasiūlymą, kuriame numatyta pripažinti Krymą Rusijos dalimi ir neoficialiai pripažinti Rusijos kontrolę beveik visose teritorijose, užimtose nuo 2022 m., skelbia „Axios“. Informaciją leidiniui pateikė neįvardijami šaltiniai.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, ko Rusija reikalauja iš Ukrainos, kad teroristai nutrauktų ugnį. Jis patikino, kad „Rusija pasieks savo tikslus taikiai arba karinėmis priemonėmis“. Taip pat pridūrė, jog Rusija neketina pulti Baltijos šalių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Rusija turi duoti aiškų atsakymą, ar sutiks su paliaubomis dėl smūgių civiliniams taikiniams. „Ukraina laikosi savo pasiūlymo nesmūgiuoti bent jau civilinei infrastruktūrai. Mes tikimės aiškaus atsakymo iš Maskvos. Esame pasirengę bet kokiam pokalbiui, kaip tai užtikrinti“, – vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis aplankė karius šiaurės rytinėje Sumų srityje ir su vadais aptarė padėtį regione. Generolas feisbuke rašė, kad Sumų pasienio teritorijose ir Rusijos teritorijoje tęsiasi intensyvūs mūšiai. „Vykdydami savo viršininkų įsakymus, rusų daliniai mėgina išstumti mus iš teritorijos Kurske ir užkariauti Sumų pasienio teritorijas“, – teigiama pranešime.

Ukrainos delegacija trečiadienį atvyks į Londoną į derybas dėl ugnies nutraukimo, Europos ir JAV pareigūnams spaudžiant sustabdyti Rusijos invaziją, pirmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Derybos bus praėjusią savaitę Paryžiuje įvykusio susitikimo, kuriame JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pristatė Vašingtono planą, kaip užbaigti daugiau kaip trejus metus trunkantį karą, tęsinys.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad Maskva išnagrinės Ukrainos pasiūlymą nutraukti smūgius prieš civilinę infrastruktūrą, tačiau apkaltino Kyjivą naudojant tokius objektus kariniais tikslais. „Viską išanalizuosime ir priimsime atitinkamus sprendimus“, – sakė V. Putinas valstybinės televizijos žurnalistams apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sekmadienį paskelbtą pasiūlymą sustabdyti dronų ir raketų atakas prieš civilinę infrastruktūrą.

Vis daugiau Lietuvos gydymo įstaigų imasi iniciatyvos pačios ruoštis galimiems pavojams – tvarkosi rūsius, vandentiekius, įrenginėja vietas darbuotojams ir pacientams pasislėpti. Tačiau ir specialistai, ir politikai pripažįsta – iki tinkamo pasirengimo dar toli. Jaunųjų gydytojų asociacijos apklausa parodė, kad daugiau nei pusė sveikatos priežiūros specialistų mano, kad yra visiškai nepasiruošę teikti pagalbą karo sąlygomis.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Netoli mūsų vykstantis rusų pradėtas karas Ukrainoje, aukų ir griūvėsių vaizdai paveikė daugelį, todėl gyventojus neramina įvairūs klausimai. Pavyzdžiui, kas būtų su mūsų turtu, paskolomis ir ar padėtų draudimas, jei karas ar kita nelaimė užkluptų Lietuvą? Įdomu tai, kad daugeliu atvejų atstatyti su paskolą pasiimtą būstą padėtų draudimas. Vis tik karo metu draudimo bendrovės nuo atsakomybės būtų atleidžiamos, o gyventojai nuo paskolos – ne.

Rusija pirmadienį patvirtino atnaujinusi smūgius Ukrainai po 30 valandų trukusių velykinių paliaubų, o Ukraina teigė, kad dronai ir raketos apšaudė Dnipropetrovsko ir Mykolajivo regionus. „Pasibaigus paliauboms, Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos tęsė specialiąją karinę operaciją“, – sakoma Rusijos kariuomenės pareiškime, vartojant savo terminą karui pavadinti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė naujausią informaciją apie padėtį fronte. Anot jo, sekmadienį dar kartą įrodyta, kad rusų žodžiai yra verti nieko. V. Zelenskiui informaciją apie padėtį fronte pateikė Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis. Paliaubų Ukraina nemato Vladimiras Putinas buvo pasiūlęs paliaubas per Velykas, tačiau rusai kaip tik suintensyvino atakas. „Deja, tendencija, kad rusai vis dažniau naudoja sunkiąją ginkluotę, tęsiasi.

Pastarąją parą Rusija kare Ukrainoje neteko apie 960 kareivių ir 168 karinės technikos vienetų, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Apie tai sekmadienį paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Nuo 2022 metų vasario 24 dienos iki 2025 metų balandžio 20 dienos Rusija kare Ukrainoje prarado iš viso apie 941 100 kareivių.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie paliaubas per Velykas. „Dėl humanitarinių priežasčių Rusija nuo šiandien 18.00 val. Maskvos laiku (17.00 val. Vidurio Europos vasaros laiku) iki sekmadienio vidurnakčio  0.00 val. (sekmadienio vakaro 23.00 val. Vidurio Europos vasaros laiku) skelbia Velykų paliaubas, – sakė V. Putinas susitikime su Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadu Valerijumi Gerasimovu.