karas

Rusijai bombardavus Pokrovską, Donecko srityje, vienas asmuo žuvo, o du buvo sužeisti. Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas apie tai pranešė tinkle „Telegram“. „Pokrovske rusai nužudė 1977 m. gimusį vyrą ir dar du asmenis sužeidė“, – rašė V. Filaškinas. Pasak jo, atakos metu buvo apgadintas namas.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. kovo 8 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko apie 883 950 karių, įskaitant dar 1 150 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Vėlai penktadienį per Rusijos smūgius Rytų Ukrainos Donecko srityje žuvo mažiausiai 11 žmonių, o dar 30 buvo sužeista, pranešė šalies nepaprastųjų situacijų tarnyba. Kiek anksčiau buvo skelbta apie keturis žuvusius žmones. „Vakare rusai smogė Dobropilios centrui. Mažiausiai 11 žmonių žuvo, o dar 30 buvo sužeista“, – tinkle „Telegram“ parašė tarnyba. Pasak jos, buvo apgadinti mažiausiai devyni pastatai.

Ukraina gali pasitraukti iš užimtos Rusijos teritorijose Kursko srityje, rašo POLITICO. Pasak leidinio, tokį žingsnį Ukraina esą žengtų tam, kad išvengtų rusų pajėgų planuojamo apsupimo ir išsaugotų šalies karines pajegas. Kaip teigiama publikacijoje, Ukrainos vadai netrukus turės priimti labai sudėtingą sprendimą – arba tęsti pasipriešinimą rusų pajėgoms Kursko srityje, arba pasitraukti.

JAV lėktuvai su karine pagalba Ukrainai buvo apsukti ore, praneša „Sky news“, remdamiesi savo partnerių „NBC News“ šaltiniais. Lėktuvai, kuriuose buvo ginklų ir įrangos kroviniai, buvo apsukti pirmadienį, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas davė nurodymą stabdyti karinę pagalbą Ukrainai. Į Ukrainą skridę lėktuvai apsisuko apie 18 val. vietos laiku.

Vėlyvą trečiadienio vakarą Rusija raketomis smogė Kryvyj Rihui. Tarp objektų, kuriems suduotas smūgis, yra viešbutis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad viešbutyje buvo apsistoję JAV ir Didžiosios Britanijos humanitarinės organizacijos savanoriai, rašo BBC. Anot V. Zelenskio, jie į viešbutį atvyko visai prieš ataką. Veišbutyje buvo apsistoję JAV ir JK savanoriai Prezidentas sako, kad gelbėjimo operacija Kryvyj Rihe truko visą naktį.

„Tikimės, kad kitą savaitę įvyks prasmingas susitikimas“, – teigė Volodymyras Zelenskis. Pasak prezidento, tai, kad paliaubos, įskaitant tai, kad nebūtų vykdomi išpuoliai prieš energetikos ir civilinę infrastruktūrą bei karinės operacijos Juodojoje jūroje, būtų gera pradžia, rašoma „Unian“....

Nors JAV yra didžiausia Ukrainos karinė rėmėja kare, Donaldo Trumpo sprendimas stabdyti karinę pagalbą Ukrainai nereiškia, kad Ukrainos gynyba greitai žlugs, rašo AP. Anot leidinio, bet kokiu atveju D. Trumpo sprendimas yra didelis smūgis Ukrainai, nes Ukraina nebegaus kai kurių pažangių ginklų. Kiek pagalbos JAV suteikė Ukrainai? Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, JAV suteikė Ukrainai daugiau kaip 180 mlrd.

Ukrainiečiai surengė atsakomąjį smūgį rusams, rašo „Kanal 24“. Žuvo kelios dešimtys rusų. Neseniai rusai smogė ukrainiečių poligonui Dniepro regione, nors aukų skaičius neskelbiamas, manoma, kad žuvo nemažai Ukrainos karių, taip pat buvo sužeistų. Ukraina surengė atsakomąjį smūgį Apie atsakomąjį smūgį rusams pranešė Ukrainos 14-asis atskirasis karinių oro pajėgų pulkas. Anot pulko, pirmiausia buvo aptiktas rusų pėstininkų būrys. Tuomet buvo surengtas smūgis artilerijos sistema.

Tvyraujant labai rimtai ir sudėtingai geopolitinei situacijai vis daugiau gyventojų ruošiasi ekstremalioms situacijoms. Lietuvos Raudonasis Kryžius skelbia Civilinės saugos savanorių atrankas, o jų metu ruošiami žmonės, kurie padės rengti visuomenę, kaip elgtis gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms ar krizėms šalyje.

Uždarame Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto posėdyje buvo svarstomas neigiamas scenarijus dėl galimo JAV karinės pagalbos Ukrainai nutraukimo, sako Ukrainos deputatas, Gynybos komiteto narys Fediras Venislavskis, rašo „RBC Ukraina“. Anot jo, JAV sustabdžius paramą Ukrainai, Ukraina turi maždaug pusę metų. Tačiau gresia, kad situacija darysis vis sudėtingesnė, todėl yra ieškoma alternatyvų, iš kur gauti svarbiausių ginklų.

JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas stabdyti karinę pagalbą Ukrainai, Ukrainai gali turėti  įtakos ilgus metus, CNN pareiškė karinis analitikas ir atsargos pulkininkas Cedricas Leightonas. Anot jo, D. Trumpo sprendimas iš esmės gali pakenkti Ukrainos gebėjimui kovoti su Rusijos invazija ilgus metus ateityje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje ukrainiečiams perspėjo, kad jam žinoma apie Rusijos „derybinę“ poziciją, kurioje niekas nepasikeitė nuo pirminių reikalavimų. Tačiau jis pridūrė, kad Ukraina nesutiks su tokiomis sąlygomis.

Karo ar kitų ekstremalių situacijų metu specialistai pataria turėti išvykimo kuprines su būtiniausiais daiktais. Tačiau kuprines turi tik nedaugelis gyventojų. Todėl verslininkai šioje situacijoje įžvelgė neišnaudotą nišą. Atsiranda vis daugiau pardavėjų, kurie siūlo įsigyti jau sukomplektuotą išvykimo kuprinę, o jos kaina siekia 200–300 eurų.

Kol pasaulyje vyksta dideli geopolitiniai pokyčiai, Lietuvos vadovai lieja ašaras, kad savaitgalį nebuvo pakviesti į Londoną, kur europiečiai tarėsi, ką daryti toliau. Prezidentas ir užsienio reikalų ministras sako, kad tai buvo britų klaida, tačiau po Gitano Nausėdos ir Gabrieliaus Landsbergio viešų pykčių praėjusią kadenciją, Lietuva iki šiol net neturi ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje.

Vakarų Ukrainai pasiūlytos laikinos paliaubos neturės jokios įtakos karui su Rusija, sako Ukrainos atsargos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Tymočko, rašo UNIAN. Jis kalbėjo Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui sekmadienį viename interviu pasakius, kad Paryžius ir Londonas po skubiai surengtų Europos vadovų derybų dėl Ukrainos siūlo mėnesio paliaubas Rusijos užpultoje šalyje, „ore ir jūroje“. Anot I. Tymočko, tokios priemonės niekada neduoda rezultato.

Rusai Dniepro srityje surengė ataką prieš ukrainiečių poligoną, sako Ukrainos ginkluotųjų sausumos pajėgų vadas Mychaila Drapatas, rašo UNIAN. Sekmadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių poligoną atskrenda sprogmuo. Rusija smogė į Ukrainos pajėgų užnugarį Rusijos pajėgos savaitgalį smogė Ukrainos kariniam poligonui Dnipropetrovsko srityje, pirmadienį pranešė pareigūnai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą pakomentavo savo kivirčą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Apie tai jis kalbėjo britų žurnalistams Londone, rašo „Kanal 24“. V. Zelenskis įsitikinęs, kad įtampa nuslūgs ir šalys toliau kurs tvirtus santykius. Ginčas Ovaliajame kabinete buvo pasala? V. Zelenskio buvo paklausta, ar jis nemato kilusio konflikto pasala. Atsakydamas jis pabrėžė atvirų ir konstruktyvių pokalbių su partneriais svarbą.

Fronte žuvo ukrainiečių rašytojos Svitlanos Povalyaevos sūnus Vasilijus Ratušnyj, rašo „Ukrainska Pravda“. Sūnaus mirtį patvirtino pati rašytoja. Tai jau antras moters sūnus, žuvęs per karą. V. Ratušnyj buvo garsaus ukrainiečių aktyvisto Romano Ratušnyj brolis. R. Ratušnyj žuvo 2022 m. Anot moters, V. Ratušnyj žuvo papuolęs į tiesioginį rusų smūgį. Jis buvo vyriausias moters sūnus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį neberengs bendros spaudos konferencijos. Kaip skelbia CNN, tai patvirtino vienas Baltųjų rūmų pareigūnas. JAV prezidentas D. Trumpas penktadienį Baltuosiuose rūmuose stipriai susiginčijo su Ukrainos vadovu V. Zelenskiu, todėl pastangos užbaigti karą su Rusija pakibo ant plauko. Tuo metu V. Zelenskis, kaip skelbia BBC, paliko Baltuosius rūmus anksčiau laiko.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa dalyvaus sekmadienį Londone vyksiančiame susitikime dėl karo Ukrainoje ir Europos saugumo, pranešė jų atstovai spaudai. U. von der Leyen ir A. Costa kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kitais Europos vadovais dalyvaus derybose, kurias rengia Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas interviu „Ukrinform“ aptarė karo naujienas ir pakomentavo galimą paliaubų susitarimą tarp Ukrainos ir Rusijos. Anot jo, Rusija nėra pasiryžusi keisti savo elgesio ir toliau ketina spausti Ukrainą. „Taip buvo visada ir niekas nepasikeis. Čia yra kitas klausimas – paliaubos ar taika. Tai visiškai skirtingi dalykai. Pasiekti greitas paliaubas, galiu pasakyti tik savo asmeninę nuomonę, iš esmės yra realu.

Prieš metus Rusijos oro pajėgų naikintuvai bombonešiai kasdien paleisdavo po šimtą sklandančių bombų visoje fronto linijoje. Dabar Ukraina slopina rusiškas sparnuotąsias bombas ir taip panaikina vieną iš pagrindinių Rusijos pranašumų mūšio lauke, rašo „Forbes“. Iš palydovų valdomos KAB arba UMPK bombos gali nuskristi 25 km ir toliau. Jos kurį laiką buvo „stebuklingas rusų ginklas“, o ukrainiečiai praktiškai neturėjo kuo į jį atsakyti. „Rusijos pajėgos įsitvirtino patogioje rutinoje.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį rusai atakavo Kyjivo regioną dronais, rašo „Kanal 24“. Pramonės objekte kilo didelis gaisras. Anot Ukrainos Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos, Kyjivo regione griaudėjo sprogimai. Gaisras kilo dėl nukritusių dronų nuolaužų. Gaisras jau užgesintas. Iš viso įvykio vietoje dirbo 81 gelbėtojas ir 24 technikos vienetai. Aukų pavyko išvengti.

Rusijos Krasnodaro krašte Tuapsės mieste naktį iš antradienio į trečiadienį nugriaudėjo virtinė sprogimų, rašo „Kanal 24“. Ukrainos žvalgybos šaltiniai leidiniui trečiadienį patvirtino, kad tai buvo jų darbas. Anot šaltinių, atakos metu nukentėjo ne tik uostas, bet ir dar vienas svarbus rusams objektas – naftos perdirbimo gamykla. Žvalgybos šaltinių duomenimis, per atakos metu regione nugriaudėjo mažiausiai 40 sprogimų ir kilo gaisras. Taip pat buvo apgadinta naftos perdirbimo įranga.

Lenkija Ukrainai užsakė papildomus 5 tūkst. „Starlink“ terminalų, pareiškė šalies vicepremjeras. Krzysztofas Gawkowskis (Kšištofas Gavkovskis) šią žinią paskelbė antradienį, interviu su privačiu transliuotoju TVN24. „Yra sprendimas, kurį įgyvendina Skaitmeninių reikalų ministerija“, – sakė jis. „Mes užsakome papildomus 5 tūkst. „Starlink“ (...) Jie jau iš dalies apmokėti ir bus pasiųsti į Ukrainą (...) per ateinančias savaites ar mėnesius“, – pridūrė vicepremjeras.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad Europos pajėgų siuntimas į Ukrainą užtikrinti paliaubų laikymosi įmanomas tik tuo atveju, jei jas remtų Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). „Galima kalbėti tik apie bendrą sprendimą – JAV parama Europos pajėgoms, labai aiškiai susidėliojant, kaip konkrečiai mes reaguotume, koks būtų mandatas, kokia būtų reakcija, esant ugnies nutraukimo pažeidimui“, – BNS trečiadienį sakė D. Šakalienė.

Naktį iš antradienio į trečiadienį buvo surengta didžiulė dronų ataka prieš Rusiją, praneša „Kanal 24“. Krasnadoro krašte įvykdyta viena didžiausių dronų atakų. Rusai skelbia regione numušę 83 dronus. Rusija skelbia numušusi 128 dronus, atakos įvykdymu kaltina Ukrainą. Ukraina kol kas nepateikė oficialaus komentaro. Rusai sako numušę 83 dronus virš Krasnodaro krašto, 30 – virš okupuoto Krymo, aštuonis – virš Azovo jūros, penkis – virš Juodosios jūros ir po vieną virš Kursko ir Briansko sričių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose trečiadienį surengė pirmąjį kabineto posėdį nuo inauguracijos pradžios. Susitikimo metu jis pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyks į Vašingtoną jau šį penktadienį, rašo „SkyNews“....

Derybos dėl taikos tarp JAV ir Rusijos be Ukrainos kai kuriuos Lietuvos žmones privertė jaustis nesaugiai. Baiminamasi dėl ateities ir neprognozuojamų veiksmų tiek iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino, tiek iš JAV prezidento Donaldo Trumpo. Buvęs D. Trumpo patarėjas Baltuosiuose rūmuose sveikatos reikalais, Lietuvos garbės konsulas, daktaras Jonas Prunskis įvertino JAV prezidento užmojus kuo greičiau užbaigti karą ir jo kitus siekius.

Lenkijos kariuomenė antradienio rytą pakėlė naikintuvus, praneša onet.pl. Naikintuvai pakelti dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą. Rusai ryte atakavo Vakarų Ukrainą. Lenkija pakėlė naikintuvus Anot Lenkijos operatyvinės vadovybės, antradienio rytą buvo suaktyvintos pajėgos, antžeminės priešlėktuvinės gynybos ir radiolokacinės žvalgybos sistemos įvestos į parengties būseną. Apie 10 val.

Valdininkai parengė planą, kaip karo ar kitų neramumų, krizių metu veiks prekybos centrai. Jei pultų rusai, šalyje turėtų veikti 125 „atraminės“ parduotuvės, kurios maisto produktus gyventojams užtikrintų nuolat. Vis dėlto gyventojams dažniausiai kyla klausimas, ar tokiose parduotuvėse bus galima atsiskaityti tik grynaisiais pinigais ar veiks ir banko kortelės.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Jeigu kris Ukraina, kitas bus Taivanas, komentare „The Telegraph“ sako britų parlamento narys Iain Duncan Smith. Anot jo, naujosios JAV administracijos įsitikinimas, kad Ukraina yra antraeilis dalykas, yra strategiškai klaidingas. „Tai, kas vyksta Ukrainoje, turi didžiulę įtaką Taivanui. Prezidentas Xi Jinpingas stebėjo, kaip Vakarai chaotiškai pasitraukė iš Afganistano, ir dabar stebi, kaip JAV planuoja pasitraukti iš Ukrainos“, – sako jis.

Ukraina ir JAV susitarė dėl mineralų sandorio, skelbia „Financial Times“. Kaip teigiama publikacijoje, atnaujinta sutartis nenumato, kad JAV visiškai valdys bendrą fondą su Ukraina. Kol kas nėra žinoma, kokia bus JAV dalis fonde.

Šią savaitę JAV prezidentas tikisi pasiekti susitarimą su Rusija ir užbaigti karą. Ties tuo esą intensyviai dirba prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelis Waltzas. Ukraina ir Jungtinės Valstijos derina susitarimo, pagal kurį Vašingtonui būtų suteikta galimybė naudotis Ukrainos gamtiniais ištekliais mainais į JAV paramą, detales, pirmadienį pranešė Kyjivas. Visiems įdomu, kokia bus karo baigtis ir Ukrainos likimas.

Daugelis Lietuvos žmonių, apkrauti dideliu informacijos kiekiu apie vis naujus Rusijos ir JAV susitarimus dėl karo baigties Ukrainoje, baiminasi dėl savo ateities, teiraujasi vieni kitų „ar pas mus ateis karas?“. Natūralu, jog visuomenė jaudinasi ir priimą naujienas apie karą labai jautriai, kodėl taip yra ir kaip to išvengti, pasidalino specialistas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karo belaisvių apsikeitimas su Rusija galėtų būti karo pabaigos pradžia, rašo BBC. Nuo karo pradžios abi šalys jau kelias dešimtis kartų apsikeitė belaisviais. Rusijoje yra tūkstančiai ukrainiečių „Tai sąžiningas ir teisingas variantas“, – sako V. Zelenskis, pažymėdamas, kad Rusijoje yra tūkstančiai ukrainiečių, kai kurie jų laikomi nuo 2014 m. invazijos į Krymą.

Prieš trejus metus Volodymyras Zelenskis tapo Ukrainos pasipriešinimo Rusijai simboliu. Lyjant raketomis V. Zelenskis ryžtingai kalbėjosi su ukrainiečiais. Pasitelkęs įgūdžius, įgytus per ankstesnę komiko karjerą, jis greitai įvaldė meną sutelkti pasaulinę paramą Ukrainai. Tačiau pasiekus trečiąsias karo metines, reikalai keičiasi, rašo „Financial Times“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia Ukrainą sudaryti sandorį su Rusija. Tuo pačiu JAV į šalį nustumia Kyjivą ir menkina V. Zelenskį.

Ligoninėje esantis ir sunkiai sergantis popiežius Pranciškus pasisakė apie karą Ukrainoje. Pirmadienį sueina lygiai trys metai nuo dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Kaip rašoma Vatikano pranešime spaudai, ligoninėje besigydantis popiežius paprašė pasiųsti žinutę apie karo metines. Metines jis pavadino skaudžiomis ir gėdingomis bei pareiškė, kad solidarizuojasi su ukrainiečiais bei kitomis karų aukomis, melsdamasis už taiką.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos Riaznės regione griaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“. Skelbiama, kad galėjo būti dronais atakuota naftos perdirbimo gamykla. Tokia ataka jau būtų trečia prieš šį objektą šiais metais. Internete buvo paskelbta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas gaisras, kaip įtariama, netoli naftos perdirbimo gamyklos. Rusijos vietos valdžios institucijos incidento nekomentavo, taip pat kol kas nekomentavo ir Ukraina.

Paklaustas apie pastarosiomis savaitėmis vykusias derybas su įvairiais lyderiais dėl karo Ukrainoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad, jo nuomone, Rusija „iš visų jėgų“ siekia, kad karas būtų baigtas, rašo „Sky News“....

Londone šeštadienį žygiavo šimtai žmonių, palaikydami Ukrainą prieš pirmadienį minimas trečiąsias Rusijos invazijos metines ir didėjant įtampai tarp Vašingtono ir Kyjivo. Protestuotojai demonstraciją pradėjo nuo Ukrainos globėjo šventojo Volodymyro statulos Vakarų Londone ir žygiavo Rusijos ambasados link, mojuodami Ukrainos vėliavomis ir palaikymo ženklais. Trejus metus besitęsiantį karą Ukrainoje sukėlė plataus masto Rusijos invazija 2022-ųjų vasario 24-ąją į Ukrainą.

64 proc. apklaustų ukrainiečių pritaria tiesioginėms Ukrainos ir Rusijos deryboms, šis rodiklis didėja. Tokią išvadą leidžia daryti penktadienį paskelbti sociologijos grupės „Reiting“ surengtos apklausos rezultatai, praneša „Ukrinform“. Absoliuti dauguma apklaustųjų – 81 proc. – realiu karo užbaigimo būdu laiko kompromisinio sprendimo paieškas derybose, įtraukiant į jas kitas šalis. JAV ir Rusijos deryboms dėl karo užbaigimo nedalyvaujant Kyjivui nepritaria 91 proc. ukrainiečių.

Pastarosiomis dienomis vyrauja daug informacijos apie tai, kad pasaulis stovi ant Trečiojo pasaulinio karo ribos. Kad ir kokia ateitis matytųsi, visuomenei derėtų tinkamai pasirūpinti savo saugumu, jei jam kiltų grėsmė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) prie Vidaus reikalų ministerijos dalinosi apie tai patarimais nuo maisto iki komunikacijos.

Tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos medikų mano esantys nepasiruošę teikti medicininę pagalbą karo metu skelbia Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA). Asociacijos prezidentės Agnės Panavienės teigimu, medikams nėra sudaromos galimybės išmokti reikalingų medicinos įgūdžių, kilus ekstremaliai situacijai ar karui. Be to, pabrėžiama, kad nors iki 2026 m. pabaigos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra numačiusi apmokyti 6 tūkst.

Po derybų su Rusijos delegacija JAV valstybės sekretorius Marco Rubio puolė skambinti Europos sąjungininkams, rašo „The New York Times“. M. Rubio po susitikimo su rusais pranešė, kad atsivėrė naujos galimybės bendradarbiauti su Rusija. Tačiau po kelių valandų jis bandė nuraminti europiečius, kad derybos nereiškia staigaus JAV politikos pokyčio, kaip daugelis nuogąstavo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi nedaug, jei iš viso turi, šalininkų Donaldo Trumpo artimiausioje aplinkoje, rašo „News York Post“. Pastarosiomis dienomis aiškiai pašlijo V. Zelenskio ir D. Trumpo santykiai. Ukrainos prezidentas atmetė pirminį JAV pasiūlymą dėl retųjų iškasenų mainais į JAV pagalbą. Tuomet V. Zelenskis papriekaištavo JAV diplomatams, kad jie surengė derybas su Rusija be Ukrainos.

Pastaraisiais mėnesiais JAV ir Rusijos atstovai Šveicarijoje tyliai susitiko neoficialioms diskusijoms apie karą Ukrainoje, „Reuters“ teigia trys apie tai informuoti šaltiniai. Kontaktai užmegzti pereinamuoju laikotarpiu po prezidento Donaldo Trumpo pergalės lapkričio 5 d. rinkimuose. Pranešama apie slaptus susitikimus Anot šaltinių, derybų dalyviai turėjo diplomatinės ir saugumo patirties, tačiau jie nėra vyriausybės pareigūnai.

Šiaurės Korėjos belaisviai atskleidė tikrąjį kovos už Rusiją siaubą, rašo „The Times“. Leidinys pakalbino į Rusijos pajėgas patekusius Šiaurės Korėjos karius. Šiaurės korėjietis Ri svajojo apie tai, apie ką svajoja išsilavinusių šeimų jaunuoliai – stoti į universitetą, studijuoti ir išlaikyti sergančius tėvus. Vietoj to jis dešimtmetį praleido kaip šauktinis Šiaurės Korėjos armijoje. Net būdamas kvalifikuotas snaiperis elitiniame dalinyje, jis kentė didžiulį šaltį ir griežtą discipliną.