karas

Aukšti NATO pareigūnai pamažu artėja prie minties, kad taikos susitarimas tarp Ukrainos ir Rusijos neišvengiamai artėja. Apie tai apžvalgoje rašo britų leidinio „Sky News“ korespondentas Europoje Adamas Parsonsas.

Rytų Ukrainoje tęsiasi smarkūs mūšiai. Generalinio štabo Kyjive duomenimis, iš atskirų fronto ruožų šeštadienį pranešta apie iš viso 153 susirėmimus dėl rusų puolimo. Pirmiausiai aplink Donbasą rusų daliniai vis mėgina pralaužti Ukrainos gynybos linijas. Įnirtingiausi mūšiai vyksta Pokrovsko ir Kurachovės apylinkėse. Prie Pokrovsko Rusijos daliniai surengė 28 puolamąsias atakas, teigiama Ukrainos kariuomenės pranešime.

Nepaisant kelių ribojimų, grynaisiais pinigais lietuviai vis dar gali atsiskaityti daugelyje vietų. Vis tik mokėjimų kortele ar bankiniu pavedimu Lietuvoje įvyksta dešimtis kartų daugiau.

Volodymyras Zelenskis pasiūlė sudaryti paliaubų susitarimą, jei Ukrainos šiuo metu kontroliuojama teritorija būtų paimta „po NATO skėčiu“, o dėl likusios teritorijos grąžinimo jis galėtų derėtis vėliau „diplomatiniu būdu“. Apie tai jis kalbėjo išskirtiniame interviu „Sky news“. Svarbiausi įvykiai: 23:30 | Smūgis Krymui: ukrainiečiai pataikė į rusų priešlėktuvinės gynybos sistemą Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko pra...

Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) nepalaiko sąjungininkų karių dislokavimo Ukrainoje, nepaisant kitų šalių įsitraukimo į karą Rusijos pusėje. Tai ketvirtadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte „Fox News“ eteryje, praneša „Voice of America“. „Manau, kad tai daryti būtų neprotinga“, – sakė M. Rutte, paklaustas apie galimybę siųsti NATO karius į Ukrainą, nes šalis agresorė gauna Šiaurės Korėjos paramą savo kariuomene.

Autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dar vieną grasinimą, šį kartą, matyt, reaguodamas į praėjusios savaitės pranešimus, kad kai kurie neįvardyti Vakarų pareigūnai siūlo JAV lyderiui Joe Bidenui suteikti Ukrainai branduolinių ginklų prieš jam paliekant savo postą.

Baltijos šalims kyla vis didesnė grėsmė – Vokietijos žvalgybos vadovas Bruno Kahlas įspėja, kad dėl Rusijos vykdomų sabotažo veiksmų NATO galėtų aktyvuoti aljanso  5–ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos. Pasak jo, Maskva gali pasitelkti „žaliuosius žmogeliukus“ Baltijos šalyse, kad sutrikdytų Vakarų vienybę ir išbandytų NATO atsaką.

Atsargos generolas Keithas Kelloggas, kurį išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas skiria savo specialiuoju pasiuntiniu derybose dėl Ukrainos, dar liepos mėnesį stočiai „Amerikos balsas“ buvo išdėstęs savo viziją dėl karo užbaigimo – jis tada rekomendavo, kad JAV pradėtų taikyti oficialią politiką „siekti paliaubų ir suderėto Ukrainos konflikto sprendimo“. K. Kelloggas tuo metu sakė, kad dar nebuvo pristatęs savo vizijos D. Trumpui, tačiau atitinkamas planas galėtų būti vien...

Ukrainos prezidento patarėjas komunikacijos klausimais Dmytro Lytvynas teigia, kad dabar nėra prasmės mažinti dabartinį šaukimo į kariuomenę amžių, nes šalis laiku negauna tarptautinių partnerių pažadėtų ginklų sistemų. D. Lytvynas šiuo klausimu pasisakė platformoje „X“, Vakarų žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kuriuose teigiama, kad JAV ragina Ukrainą mažinti mobilizacinį amžių.

Ukrainos sostinės Kyjivo Dniprovskio ir Darnyckio rajonuose ant žemės nukrito Rusijos raketų nuolaužos. Kaip praneša „Ukrinform“, tokius duomenis pateikė savivaldybės administracija. Pasak administracijos vadovo Serhijaus Popko, po Rusijos raketų smūgio Kyjivui atviroje teritorijoje Dniprovskio rajone buvo pastebėta nuolaužų. Tuo tarpu Darnyckio rajone nuolaužos nukrito vienos įmonės teritorijoje. „Nežymiai apgadinti keli priestatai ir sunkvežimis.

Rusija ketvirtadienį masiškai atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą, pranešė ukrainiečių energetikos ministras, visoje šalyje dėl raketų grėsmės paskelbus oro pavojų. „Energetikos sektorius vėl patiria didžiulę priešo ataką. Išpuoliai prieš energetikos objektus vyksta visoje Ukrainoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka.

Autoritarinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimai vis dažniau kelia susirūpinimą dėl branduolinio karo ir galimybės grąžinti branduolinius ginklus Ukrainai. Tačiau ar JAV pasirengusi žengti šį rizikingą žingsnį? Baltieji rūmai atsakė, ar teiks tokią pagalbą Kyjivui, skelbia „Newsweek“. Svarbiausi įvykiai: 23:17 | Kyjive nugriaudėjo sprogimai Vėlų ketvirtadienio vakarą Kyjive nuaidėjo sprogimai, veikia oro gynybos sistemos.

Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad dėl raketų grėsmės visoje šalyje paskelbtas oro pavojus ir kad į kelis regionus skrenda raketos. „Visoje Ukrainos teritorijoje dėl raketų pavojaus paskelbtas oro pavojus“, – sakoma Ukrainos karinių oro pajėgų pranešime „Telegrame“, o kitose žinutėse priduriama, kad aptiktos raketos, nukreiptos į Mykolajivo, Kirovohrado ir Odesos sritis.

Trečiadienį aukštas JAV prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnas pareiškė, kad Ukraina turėtų apsvarstyti galimybę sumažinti karinės tarnybos amžių savo kariams iki 18 metų. Šiuo raginimu JAV siekia paskatinti Kyjivą stiprinti savo kovines pajėgas kare su Rusija, praneša „Reuters“. Karių trūkumas Ukrainoje Kreipdamasis į žurnalistus, neįvardytas JAV pareigūnas teigė, kad Ukraina nemobilizuoja ir neapmoko pakankamai naujų karių. „Šiuo metu reikia žmogiškųjų išteklių“, – sakė jis.

Nauji JAV prezidento Joe Bideno sprendimai dėl karinės pagalbos Ukrainai ir Rusijos branduolinio arsenalo naudojimo vargu ar iš esmės pakeis karo eigą, rašo „The New Yorker“, kurį cituoja UNIAN. Visų pirma, abejojama, ar ATACMS ir kitų tolimojo nuotolio raketų naudojimas smūgiams į taikinius Rusijoje turės didelės įtakos karo veiksmų eigai. „Tai gali sulėtinti rusus, bet ne smarkiai“, – leidiniui sakė Ukrainos karinis šaltinis. – „Raketomis savo pozicijų mūšio lauke nepagerinsi.

Laikinai okupuotame Kryme judėjimo ATESH partizanai tiesiai iš Rusijos karių gauna rusiškų ilgo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų S-400 „Triumf“ koordinates. Apie tai pasipriešinimo judėjimas pranešė savo „Telegram“ puslapyje. „Rusijos kariškiai, tarnaujantys pusiasalio oro gynybos daliniuose, pradėjo reguliariai susisiekti su mūsų judėjimo koordinatoriumi Kryme.

Rusų okupantai, kiekviename okupuotame regione įsteigę vadinamuosius „daugiafunkcinius centrus“, dabar nusprendė juos sujungti į vieną tinklą. Apie tai pranešė Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centras. „Priešai Ukrainos LOT toliau steigia pseudostruktūras, kuriomis siekia sustiprinti savo kontrolę ir integruoti okupuotas teritorijas į administracinę ir teisinę Rusijos erdvę.

Praėjusį trečiadienį per raketų ataką Kursko srityje buvo sužeistas Šiaurės Korėjos generolas ir žuvo keli Kim Jong Uno kariai. Apie tai praneša leidinys „Financial Times“, remdamasis neįvardytu Ukrainos pareigūnu. Smūgiavo kelis kartus Pasak pareigūno, smūgis į Maryinos kaimą buvo vienas iš „kelių“, per pastarąją savaitę nukreiptų prieš Šiaurės Korėją Kursko srityje. Jis pridūrė, kad Ukrainos pajėgos aktyviai ieškojo korėjiečių, kuriuos išsklaidė rusai, buvimo vietų.

Amerikiečių istorikas ir Jeilio universiteto profesorius Timothy Snyderis įvardijo tris galimus Trečiojo pasaulinio karo scenarijus: įprastinio karo eskalavimą Europoje arba Ramiojo vandenyno regione, branduolinių ginklų platinimą. „Ukrainiečiai, priešindamiesi Rusijai, mažina visų tokios katastrofos scenarijų tikimybę... Nėra jokios prasmės kaltinti juos Rusijos invazija ar trukdyti jiems atlikti savo darbą. Tai jau nebe baimė, o save naikinanti panika.

Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) svarsto galimybę atlikti prevencinius tikslius smūgius Rusijos teritorijoje, jei kilus ginkluotam konfliktui su ja, šalys narės nuspręstų veikti. Apie tai konferencijoje Briuselyje prakalbo NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris, praneša UNIAN. „Kompetentingiau yra ne laukti, o smogti į paleidimo įrenginius Rusijoje tuo atveju, jei Rusija mus užpultų.

Ukrainiečių ir NATO šalių ambasadoriai antradienį Briuselyje surengs derybas dėl praėjusią savaitę Rusijos į Ukrainą paleistos eksperimentinės vidutinio nuotolio hipergarsinės raketos.  Ketvirtadienį Maskva smogė Dnipro miestui, tam tikslui panaudodama naują hipergarsinę vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“. Tai vėliau patvirtino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Rusijos pajėgos keliomis bangomis naktį dronais atakavo Ukrainos sostinę Kyjivą. „Puolimas bepiločiais orlaiviais prieš sostinę tęsiasi“, – tinkle „Telegram“ rašė meras Vitalijus Klyčko. Oro gynyba esą veikia įvairiose miesto dalyse. „(Dronai) veržiasi į sostinę iš įvairių krypčių“, – rašė V. Klyčko, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Liudininkai pasakojo apie virtinę sprogimų, kurie reiškė aktyvuotas oro gynybos sistemas.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Johnas Healey'is mano, kad parama Ukrainai turėtų būti padvigubinta ir kad bendra penkių kariniu požiūriu galingiausių Europos šalių pozicija padės sustabdyti Rusijos agresijos plėtrą. J. Healey'is tai pasakė brifinge po Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Italijos ir Lenkijos gynybos ministrų susitikimo Berlyne, praneša „Ukrinform“. „Pirmiausia su Rustemu Umerovu aptarėme būtinybę padvigubinti paramą Ukrainai.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel BBC teigė, kad jos sudaryti dujų sandoriai su Rusija buvo skirti padėti Vokietijos įmonėms ir išsaugoti taiką su Maskva. Ji taip pat tvirtino, kad karas su Ukraina būtų prasidėjęs anksčiau, jei 2008 m. nebūtų užblokuotas Kyjivo įstojimas į NATO. A. Merkel vadovavo Vokietijai 16 metų. Ji buvo valdžioje finansų krizės, 2015 m. migrantų krizės ir, svarbiausia, 2014 m. Rusijos invazijos į Ukrainą metu.

Vokietijos ginkluotosios pajėgos (Bundesveras) pradėjo instruktuoti įmonių atstovus, kaip pasiruošti galimam karui su Rusija, rašo „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Pasak leidinio, šalies vyriausybė parengė slaptą dokumentą „Vokietijos operatyvinis planas“ karinės invazijos atveju. Jame visų pirma išvardyti visi statiniai ir infrastruktūros objektai, kuriems reikalinga speciali apsauga kariniais tikslais. Dokumente taip pat pateikiamas išsamus veiksmų planas gynybos atveju.

NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris įspėja, kad didžiųjų Vakarų bendrovių vadovai turi būti pasirengę karo sąlygoms ir pakoreguoti savo gamybos ir paskirstymo linijas, kad taptų mažiau pažeidžiami galimo Rusijos ir Kinijos šantažo atveju. „Jei galėsime užtikrinti visų gyvybiškai svarbių paslaugų ir prekių tiekimą bet kokiomis sąlygomis, tai bus pagrindinė mūsų atgrasymo priemonės dalis“, – „Reuters“ citavo R. Bauerį.

Lvivo pasienio apsaugos būrio pareigūnai, bendradarbiaudami su Ekonominio saugumo biuro detektyvais, atskleidė aferą, kurioje dalyvavo trys labdaros fondai: prisidengdami humanitarine pagalba Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, jie į Ukrainą įvežė daugiau kaip 700 transporto priemonių.

Rusijos raketos pirmadienį priešpiet smogė Pietų Ukrainos Odesos miesto centrui, pranešė Odesos gubernatorius Olehas Kiperis. Jo pavaduotojo Oleksandro Charlovo duomenimis, nukentėjo šeši žmonės. Penkių jų sužalojimai yra vidutinio sunkumo, pavojus jų gyvybei negresia. Vieno asmens būklė rimta. Vaizdo įraše socialinėje žiniasklaidoje buvo matyti gatvė ir abiejose jos pusėse stovintys gyvenamieji namai ir automobiliai. Pastatai smarkiai apgadinti, gatvė nusėta nuolaužų.

Per Rusijos smūgį Charkivui pirmadienį buvo sužeista 15 žmonių. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas. Ugniagesių pajėgos gesina gaisrą, teigiama pranešime. Priešas smogė į tankiai apstatytą miesto dalį, rašė O. Synehubovas. Užsidegė ūkiniai pastatai ir automobiliai. Anot duomenų, devyni sužeistieji nugabenti į ligoninę. Ataka surengta 8.30 val. Charkivo miesto Kyjivskyjo rajone.

Rusų pajėgos praėjusią naktį atakavo energetikos infrastruktūrą Ukrainos pietiniame Mykolajivo regione, taip pat keletą pramonės objektų pietrytiniame Zaporižios regione, remdamasi Ukrainos valdžios suteikta informacija pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Inžinieriams pavyko atkurti elektros tiekimą daugumai po šio išpuolio be jos likusių vartotojų, platformoje „Telegram“ pranešė Mykolajivo gubernatorius Vitalijus Kimas.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį bepiločiais orlaiviais buvo užpultas Kalugos regionas Rusijoje, krentančios nuolaužos vienoje iš naftos perdirbimo įmonių sukėlė gaisrą, pranešė platformos „Telegram“ kanalas „ASTRA“. Šio šaltinio teigimu, kanalai „Z“ ir vietos žiniasklaida pranešė, kad buvo užpulta Kalugos instrumentų gamykla „Typhoon“. Regiono gubernatorius Vladislavas Šapša oficialiai pranešė, kad oro gynybos pajėgos Kalugos prieigose sunaikino tris bepiločius orlaivius.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša naktį į sekmadienį sunaikinusios rusų oro gynybos sistemos S-400 radiolokacinę stotį. Sistema buvo dislokuota Kursko srityje, paskelbė Generalinis štabas. Ginkluotosios pajėgos atkreipia dėmesį į tai, kad rusų dalinys, kuris naudojo S-400, praeityje dalyvavo atakose prieš civilius.

Ukrainos gynybos ministerijos žvalgyba pateikė daugiau detalių apie ketvirtadienį rusų įvykdytą smūgį Dniprui nauja balistine raketa, rašo „Kanal 24“. Žvalgyba nustatė, kad rusai atakavo Ukrainą raketų sistema „Kedr“. Smūgis buvo paleistas iš Astrachanės srities, o raketos skrydis iki Dniepro upės truko tik 15 minučių. „Raketoje buvo sumontuotos šešios kovinės galvutės: kiekvienoje galvutėje buvo po šešis pabūklus“, – nurodoma pranešime.

Ketvirtadienį JAV žvalgybos ir nacionalinio saugumo agentūros perspėjo JAV įmones išlikti budriomis, nes Maskva gali surengti sabotažus, rašo „Bloomberg“. Anot JAV pareigūnų, reikėtų saugotis veikėjų, kurie gali rengti sabotažus prieš įmones JAV ir užsienyje. Perspėja dėl sabotažo Maskva siekia susilpninti paramą Ukrainai, todėl gali verbuoti įmonių darbuotojus arba pasiųsti pašalinius asmenis, kurie išgautų informaciją iš darbuotojų.

Šiaurės Korėjos kariai pastebėti pietiniame Rusijos okupuoto Mariupolio uostamiestyje, penktadienį CNN sakė šaltinis Ukrainos saugume. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas pranešė, kad Šiaurės Korėjos kariai taip pat pastebėti ir rytinėje Charkivo srities dalyje. Tačiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Charkivo operatyvinė ir taktinė grupė neigia pasirodžiusią informaciją apie Šiaurės korėjos karius Charkive.

Krymo tiltas yra savotiškas okupantų galvos skausmas, rašo „Obozrevatel“. Kremlius nurodė užtikrinti jo saugumą, rusams jį tenka dengti baržomis arba saugoti papildomomis oro gynybos sistemomis. Anot „Defense Express“ eksperto, Ukrainos karo istorijos žinovo ir į atsargą išėjusio kapitono Volodymyro Zablockio, Krymo tiltas yra sunkiasvorė konstrukcija, todėl jį sunaikinti vienu smūgiu  galima nebent panaudojus branduolinį ginklą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo Rusijos ketvirtadienį įvykdytą smūgį Ukrainai tarpžemynine balistine raketa. „Lapkričio 21 d. Ukraina švenčia Orumo ir laisvės dieną – prisimenant dvi Ukrainos revoliucijas ir pagerbiant tai, kokie iš tikrųjų yra ukrainiečiai. Šiandien mūsų išprotėjęs kaimynas dar kartą parodė, kas jis iš tikrųjų yra ir kaip jis niekina orumą, laisvę ir apskritai žmogaus gyvybę. Ir kaip jis bijo. Jis taip bijo, kad jau naudoja naujas raketas.

Asociacija „Lygiai“ pradeda naują ir labai reikalingą lėšų rinkimo akciją „ApaRatai“, skirtą padėti Ukrainos moterims gauti kokybišką medicininę priežiūrą karo nuniokotame Chersono regione. Mobili ginekologijos klinika Chersone pradėjo veikti prieš kiek daugiau nei metus ir kasdien aptarnauja moteris, neturinčias galimybės pasiekti gydymo įstaigų. Ši klinika jau padėjo daugiau nei 1000 moterų Chersono regione ir toliau yra gyvybiškai svarbi vietos bendruomenei.

Rusija ketvirtadienį paskelbė užėmusi dar vieną Rytų Ukrainos kaimą netoli Kurachovės. Gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad jos pajėgos užėmė Dalnės kaimelį, esantį už 5 km į pietus nuo Kurachovės. Rusų pajėgos jau keli mėnesiai nuosekliai artėja prie šio miesto.

Ketvirtadienio rytą Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą tarpžemynine balistine raketa. UNIAN savo „Telegram“ kanale pasidalijo keliais vaizdo įrašais, kuriame, kaip teigiama, užfiksuotas šios raketos smūgis Dniprui. Anot leidinio, manoma, kad rusai panaudojo tarpžemyninę balistinę raketą RS-26 „Rubež“ su atskiriamomis kovinėmis galvutėmis. Teigiama, kad tokios raketos turi būti numušamos prieš paleidžiant kovines galvutes, kitaip tenka taikytis į kiekvieną kovinę galvutę atskirai.

Angela Merkel, būdama Vokietijos kanclere bandė stabdyti Ukrainos norą greitai prisijungti prie NATO. Ji jau tada baiminosi karinio Rusijos atsako. Apie tai A. Merkel rašo savo memuaruose, skelbia „Die Zeit“. Knygoje A. Merkel aprašo susitikimus su tuometiniu ir būsimuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Angela Merkel atsakė, kodėl bandė slopinti Ukrainos norą prisijungti prie NATO A. Merkel politika Ukrainos atžvilgiu Kyjive kritikuojama iki šiol.

Reikalui esant Didžiosios Britanijos ginkluotosios pajėgos yra pasirengusios nedelsiant kovoti su Rusijos ginkluotomis pajėgomis, jei Vladimiras Putinas įsiverš į kurią nors Rytų Europos valstybę, sako Didžiosios Britanijos Gynybos štabo vado pavaduotojas Robas Magowanas.

 Karas Ukrainoje nusinešė dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių, sugriovė namus ir milijonus privertė bėgti iš šalies, tačiau taip pat padarė didžiulę žalą aplinkai, Baku vykstančioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP29) sakė Ukrainos aplinkos ministrė Svitlana Hryntchuk. Antradienį S. Hryntchuk pareiškė, kad žala aplinkai, kurią padarė karinės operacijos po 2022 m. vasario mėnesį Rusijos pradėtos plataus masto invazijos, vertinama 71 mlrd. dolerių.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas jau yra pasirengęs aptarti paliaubas Ukrainoje su išrinktu JAV prezidentu Donaldu Trumpu, skelbia „Reuters“. Anot leidinio, V. Putinas atmeta bet kokias teritorines nuolaidas ir reikalauja, kad Kyjivas atsisakytų ambicijų įstoti į NATO. Apie tai agentūrai kalbėjo penki šaltiniai, susipažinę su Kremliaus mintimis. Putinas kelia sąlygas Anot šaltinių, V. Putinas sutiktų įšaldyti konfliktą palei fronto liniją.

Reikia nelaukti stebuklo iš išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir dirbti kiekvieną dieną, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis antradienį kalbėjo Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje, rašo UNIAN. Pirmiausia jis aptarė situaciją Pokrovsko ir Kupjansko rajonuose. Anot jo, šie miestai susiduria su sunkiais išbandymais. „Ir ten, ir kitomis kryptimis Rusija patyrė daugiausia nuostolių šiame kare.

Antradienį sueina 1 000 dienų nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Per šį laiką įvyko daugybė kruvinų Rusijos atakų, sugriauta dalis Ukrainos infrastruktūros, žuvo tūkstančiai žmonių. Karas pakeitė ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio išvaizdą. Nuo V. Zelenskio tapo neatsiejama rusvai žalsvos spalvos apranga, kuria vilkėdamas jis vyko ir į aukščiausio lygio susitikimus. Keitėsi ir V. Zelenskio veidas.

Antradienį sueina 1 000 dienų nuo karo Ukrainoje pradžios. Ukrainiečių žiniasklaida skelbia, kiek teritorijos per šį laiką palietė mūšiai ir kiek žemių rusai užėmė. Kaip rašo „Kanal 24“ per pastarąsias 1 000 dienų karo veiksmai apėmė maždaug 109 059 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos, arba 18 proc. visos teritorijos. Tai apima Kyjivo, Žytomyro, Černihivo, Sumų, Poltavos, Charkivo, Donecko, Zaporižios, Chersono ir Mykolajivo sričių dalis ir visą Luhansko srities teritoriją.

Vėlų pirmadienio vakarą rusai dviem dronais „Shahed“ smogė Sumų sričiai ir pataikė į bendrabutį, rašo UNIAN. Anot Sumų srities administracijos, antradienio ryto duomenimis, žuvo šeši žmonės, sužeista dar 12. Tarp sužeistųjų – du vaikai. Sumų regiono valstybinė administracija praneša, kad gelbėjimo darbai tęsiami, po griuvėsiais dar gali būti žmonių. Vietos žiniasklaidos duomenimis, tarp žuvusiųjų yra motina ir vaikas.

Ukrainai pasinaudojus JAV prezidento Joe Bideno uždegta žalia šviesa smogti Rusijai ilgojo nuotolio ginklais aiškėja daugiau detalių apie pirmąją ataką.  Svarbiausios dienos naujienos: 23:55 | Ukraina patvirtino biudžetą, kuriame 60 proc. lėšų numatoma skirti gynybai ir saugumui Ukrainos įstatymų kūrėjai antradienį nubalsavo patvirtinti 2025 m. biudžetą, kuriame 50 mlrd. JAV dolerių arba 60 proc. visų išlaidų numatoma skirti gynybai ir saugumui.