Karas

Karo analitikas Ivanas Stupakas pareiškė, kad Rusija šiandien neturi pasauliui ką pasiūlyti, išskyrus branduolinę grėsmę. Pasak eksperto, Kremlius, nuolat gąsdindamas branduoliniu ginklu, tik bando kompensuoti technologinį ir mokslinį atsilikimą bei sukurti didybės iliuziją, skelbia UNIAN. „Rusija civilizuotam pasauliui neturi ko pasiūlyti, išskyrus branduolinę grėsmę“, – pareiškė karo analitikas I. Stupakas.

Dauguma suomių ir toliau palankiai vertina NATO, o beveik pusė baiminasi didelio karo Europoje, rodo naujausia Suomijos verslo ir politikos forumo (EVA) užsakyta apklausa, kuria remiasi šalies naujienų agentūra STI. Pranešama, kad nuo pavasario, kai buvo atlikta ankstesnė apklausa, visuomenės pasitikėjimas aljanso saugumo garantijomis išaugo. Beveik pusė respondentų – 46 proc.

Tiesioginės konfrontacijos su Rusija atveju Europai gali būti sunku mobilizuoti pakankamai karių ar greitai pagaminti užtektinai ginklų, perspėjama antradienį paskelbtoje naujoje ataskaitoje.

Spalio mėnesį rusai okupantai prieš Ukrainą panaudojo rekordiškai daug valdomųjų oro bombų nuo pat šių metų pradžios. Apie tai pranešė gynybos ministerija. „Per 31 antrojo rudens mėnesio dieną Rusijos lėktuvai ant mūsų kariuomenės pozicijų ir fronto linijos gyvenviečių numetė daugiau nei 5 328 valdomąsias bombas. Tai didžiausias valdomų bombų skaičius, numestas per vieną mėnesį nuo 2025 m. pradžios“, – rašoma pranešime.

Rusijos pajėgos, Ukrainos duomenimis, naktį į antradienį dronais intensyviai atakavo Odesos sritį. Ypač taikytasi į energetikos ir uosto infrastruktūrą, tinkle „Telegram“ pranešė gubernatorius Olehas Kiperis, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Nepaisant aktyvuotos oro gynybos, sunaikinusios daugumą bepiločių, būta pataikymų. Kilę gaisrai buvo užgesinti. Žuvusiųjų ar sužeistųjų nėra. Ukraina tuo tarpu, Rusijos duomenims, atakavo Sterlitamako naftos chemijos gamyklą Rusijos gilumoje.

Okupuotoje Ukrainos Luhansko srityje antradienio naktį nugriaudėjo sprogimas Rusijos šaudmenų saugykloje, skelbia portalas „The Kyiv Independent“. Taip pat pranešama apie sprogimus keliose Rusijos srityse.  „The Kyiv Independent“ teigimu, sprogimas įvyko po pranešimo apie dronų ataką Dovžansko mieste Luhansko srityje. Šis miestas yra nutolęs apie 80 km į pietryčius nuo Luhansko miesto ir nuo 2014 metų yra okupuotas Rusijos.

Karą išgyvenusi ir vis dar kasdien fronte kovojanti Ukrainos kariuomenė ruošiasi dideliems pokyčiams – šalis planuoja įvesti terminuotas sutartis dėl tarnybos kariuomenėje.

Rusijos išpuoliams nesiliaujant, Danija kartu su Nyderlandais ragina kitas ES valstybes nares prisidėti prie Ukrainos kultūros paveldo atkūrimo. Apie tai paskelbė Danijos kultūros ministras Jakobas Engel-Schmidtas, kuris pirmadienį Kopenhagoje surengė neoficialų ES kultūros ministrų susitikimą, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. „Šiandien visos Europos šalys susirinko Danijoje, siekdamos paremti Ukrainos atkūrimo fondą.

Jungtinė Karalystė nusiuntė Ukrainai daugiau „Storm Shadow“ raketų smūgiams Rusijoje, skelbia „Bloomberg“. Jungtinės Karalystės vyriausybė neseniai papildė Ukrainos atsargas „Storm Shadow“ raketomis. Sprendimas dėl „Storm Shadow“ – prieš sunkų laikotarpį Tai leidiniui patvirtino šaltiniai. Anot šaltinių, raketos nusiųstos tam, kad Ukraina galėtų tęsti ilgų nuotolių smūgių kampaniją Rusijos teritorijoje. Sprendimas priimtas prieš žiemą, kurios Ukraina baiminasi.

Per naują dronų ataką Sumų srityje Ukrainos šiaurės rytuose žuvo mažiausiai vienas žmogus. Gelbėtojai iš namo griuvėsių ištraukė žuvusiojo kūną. Dar trys asmenys buvo sužeisti, pranešė srities administracija. Sumų sritis dažnai atakuojama rusų pajėgų. Ukrainos oro gynyba naktį  į pirmadienį į Ukrainą paleido 138 dronus ir keliolika raketų, įskaitant „Kinžal“ ir „Iskander“ tipo. Dauguma dronų ir viena raketa buvo neutralizuota. Registruoti smūgiai 11 vietų.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pasiūlė naują Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo datą, skelbia „Yle“. Sakydamas kalbą Helsinkyje jis pareiškė, kad toks susitikimas galėtų įvykti lapkričio pabaigoje. A. Stubbas mano, kad susitikimas galėtų vykti Johanesburge, Pietų Afrikoje, vyksiančiame G20 viršūnių susitikime.

Kovos dėl Pokrovsko tęsiasi, Rusijos pajėgos bando įžengti į miestą ir nutraukti tiekimo kelius. Dalis teritorijos tebėra apsupties pavojuje, sako buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas generolas Mykola Malomuža, rašo „Kanal 24“. Anot jo, situacija sudėtinga, bet dar gali pasikeisti. M. Malomuža įsitikinęs, kad Pokrovkso likimas priklauso nuo Ukrainos vadovybės veiksmų.

Rusijos ekonominės problemos, kurias sukėlė jos karas prieš Ukrainą ir Vakarų sankcijos, toliau didėja, o vienas iš labiausiai nukentėjusių sektorių yra logistika, praneša Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba. Žvalgybos duomenimis, didėjančias išlaidas, vežėjų trūkumą ir prieigos prie Europos uostų praradimą dar labiau apsunkino Lietuvos ir Baltarusijos sienos uždarymas, dėl kurio kilo pavojus tranzitui į Kaliningradą.

Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją parą pasistūmėjo į priekį Dobropilioje. Pasak kariuomenės vado Oleksandro Syrskio, iš viso išlaisvinta beveik 190 kvadratinių kilometrų teritorijos, o dar per 240 kvadratinių kilometrų išvalyta nuo priešo diversinių grupių.

Per Rusijos naktį į sekmadienį surengtą dronų ir raketų atakų bangą žuvo šeši žmonės, įskaitant du vaikus, o dešimtims tūkstančių žmonių buvo nutrauktas elektros tiekimas, pranešė pareigūnai. „Rusijos pajėgos surengė atakas Dnipropetrovsko ir Odesos srityse. Žuvo šeši žmonės, tarp jų du vaikai“, – platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos generalinės prokuratūros biuras. Taip pat dėl Rusijos puolimo pietinėje Zaporižios srityje beveik 58 tūkst.

Rusija prisijungė prie JAV ir viešai atsitraukė nuo minties surengti asmenines prezidento Donaldo Trumpo ir Kremliaus vadovo Vladimiro Putino derybas, skirtas aptarti karą prieš Ukrainą.

Pasauliui susitelkus į Rusijos provokacijas Europoje ir karus Ukrainoje bei Gazoje – Kinija rado būdą paveikti Vakarus. Pekinas paskelbė apribojimus retųjų elementų eksportui, kurie būtini vakarietiškų ginklų gamyboje, nors vėliau šią savaitę pavyko susitarti, kad Kinija elektronikos, automobilių ir gynybos gamyboje reikalingų retųjų metalų tiekimą JAV pratęstų metams. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Gyvūnų globos įstaigos pasigenda informacijos, ką daryti, jeigu Astravo atominėje elektrinėje įvyktų sprogimas. Nežino, kur reikėtų dėti mylimus augintinius ir karo atveju. Tokios informacijos pasigenda ir žmonės, namuose laikantys šunis ar kates. Dažnas neslepia, kad ir kas benutiktų, nei šuns, nei katės likimo valiai nepaliktų.

Rusija pastaraisiais mėnesiais atakavo Ukrainą kruizinėmis raketomis 9M729 – tai slaptas projektas, dėl kurio JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2019 m. pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF). Apie tai pranešė „Reuters“, remdamasi Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dėl sankcijų Rusijos biudžeto deficitas kitais metais sieks mažiausiai 100 mlrd. JAV dolerių, o pagal optimistiškesnes prognozes – net iki 130 mlrd. dolerių. Ukrainos prezidentas apie tai kalbėjo spaudos konferencijoje. „Mes suprantame, kad šios [Rusijai taikomos] sankcijos gali lemti Rusijos biudžeto deficitą iki 100 mlrd. dolerių kitais metais. Turime įvairių analitinių vertinimų: kai kurie siekia apie 100 mlrd.

Kyjivo saugumo tarnybų vadovas penktadienį pranešė, kad Ukraina šiemet surengė beveik 160 sėkmingų atakų prieš Rusijos naftos objektus. Jis pridūrė, kad Ukraina planuoja tęsti tokias operacijas, siekdama sumažinti Rusijos galimybes finansuoti daugiau kaip trejus metus trunkančią plataus masto invaziją. „Nuo metų pradžios buvo surengta beveik 160 sėkmingų smūgių prieš naftos gavybos ir perdirbimo objektus“, – sakė Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasylis Maliukas.

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu pareiškė, kad bet kokie mėginimai nugalėti Rusiją karine jėga yra pasmerkti nesėkmei. Kalbėdamas pirmojo Tarptautinio Rusijos ir NVS tautų festivalio atidaryme, jis teigė, jog Vakarai siekia suskaldyti šalį ir pakirsti jos vertybinius pagrindus, tačiau esą „tautų brolybė išlieka nesulaužoma“, skelbia Rusijos naujienų agentūra TASS.

Estijos kariuomenės vado manymu, šalyje girdisi per daug karo isterijos balsų ir per mažai konstruktyvių, informuotų diskusijų apie dabartinę saugumo padėtį, rašo visuomeninis transliuotojas ERR. „Kalbama, kad kitas (taikinys – ELTA) bus Narva, o tai tik kursto isteriją ir neatspindi realybės. Manau, kad informacinėje erdvėje trūksta tikslumo“, – interviu žurnalui „Sõdur“ sakė Estijos gynybos pajėgų vadas generolas leitenantas Andrusas Merilo.

Per Rusijos kariuomenės raketų paleidimo sistemų smūgį Sloviansko mieste Donecko regione žuvo trys civiliai. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Sloviansko miesto karinės administracijos vadovas Vadymas Liachas. „Šiandien apie 10 valandą priešas Slovianskui sudavė du raketų paleidimo sistemų smūgius – Lisnyj rajone, Olympiiska gatvėje ir 95-osios brigados gatvėje. Deja, žuvo trys žmonės“, – rašė V. Liachas.

Ukrainos pajėgos išgelbėjo kupranugarį, kurį rado klajojantį netoli Rusijos pozicijų prie fronto linijos, pranešė naujienų portalas „TVP World“. Šį mėnesį platformoje „TikTok“ paskelbtame vaizdo įraše buvo galima matyti dvikuprį kupranugarį, pririštą prie kareiviško pikapo, važiuojančio pro šarvuotus automobilius, iš kurių vienas buvo paskendęs dūmuose.

Ketvirtadienio rytą užpuolikai iš Rusijos smogė į Kramatorską Donecko srityje, panaudoję raketų sistemas „Iskander“, feisbuke pranešė  Kramatorsko miesto taryba. „Šiandien, spalio 30 d., 4 val. ryto, Rusijos kariuomenė panaudojo trumpojo nuotolio balistinių raketų sistemą „Iskander“, smogdama į vieną iš miesto rajonų“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad smūgis buvo suduotas į atvirą teritoriją, apgadinti privatūs ir daugiabučiai namai. 8 val. informacijos apie aukas nebuvo gauta.

Per naktinius Rusijos dronų ir raketų smūgius Ukrainoje buvo sužeista 11 žmonių, daug šalies gyventojų liko be elektros, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.  Ukrainos pietrytinėje Zaporižios srityje regioninės karinės administracijos vadovas pranešė, kad Rusija per atakas nusitaikė į gyvenamuosius pastatus.  „Per priešo puolimą prieš Zaporižią sužeistų žmonių skaičius išaugo iki 11“, – platformoje „Telegram“ teigė Ivanas Fedorovas.

Rusijos Sverdlovsko srityje vyras, kaltinamas žiauriai nužudęs savo draugę ir jos šešiametį sūnų, išvengė bausmės – pasirašęs sutartį išvyko kariauti. Sverdlovsko srityje, Rusijoje, 49 metų vietinis gyventojas, sulaikytas už žiaurų savo draugės ir jos mažamečio sūnaus nužudymą, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pasibaigus jo kardomajai priemonei, nuspręsta naujos netaikyti, nes vyras pasirašė sutartį ir išvyko į karą, rašo „Zerkalo“. Pranešama, kad nužudymas įvyko prieš metus.

Jei kas nors būtų paklausęs prieš pusę metų, būčiau pasakęs, kad Rusija ir Ukraina niekada nenustos kariauti, sako JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as. Apie tai jis kalbėjo „Pod Force One“, rašo „New York Post“. Vance'as: būčiau pasakęs, kad tai bus tarsi Rusijos Vietnamas Pastaraisiais mėnesiais D. Trumpas nuolat keitė savo požiūrį į karo pabaigą. Praėjusį mėnesį D. Trumpas Rusiją pavadino „popieriniu tigru“ ir svarstė, kad Ukraina galėtų atgauti užimtą teritoriją.

Ukrainos Chersono miesto Dniepro rajone rusai atakavo medicinos įstaigą, buvo sužeisti trys darbuotojai ir vaikas. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino atitinkamu vaizdo įrašu.

Zaporižios srityje, prie Tokmako miesto partizanai susprogdino bėgius, nuo jų nulėkė karinis traukinys su rusų kroviniu, rašo „Ukrinform“. Apie tai informaciją patvirtino Ukrainos karinė žvalgyba. „Prieš aušrą 2025 m. spalio 26 d. geležinkelio ruože tarp laikinai užimtų gyvenviečių Černihivkos ir Stulnev Berdjansko Zaporižios srityje nugriaudėjo sprogimas“, – teigiama pranešime. Operacijos metu nuo bėgių nulėkė rusų traukinys, pakrautas kariniu kroviniu.

JAV žvalgybos agentūros nemato jokių ženklų, kad Rusija būtų pasirengusi eiti į kompromisą dėl Ukrainos, rašo „NBC News“. Atvirkščiai, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas dabar yra dar labiau užsispyręs nei bet kada anksčiau. Žvalgyba perspėja: Putinas labiau nei bet kada pasiryžęs tęsti karą Anot žvalgybos, V. Putinas yra labiau nei bet kada anksčiau pasiryžęs tęsti karą Ukrainoje ir laimėti mūšio lauke.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad šalis rengia naujas sankcijas prieš Rusijos karinę pramonę ir jos propagandą. Anot jo, šių priemonių tikslas – visiškai nutraukti bet kokius Rusijos karo pramonės ryšius su pasauliu bei sinchronizuoti sankcijų politiką su Europos Sąjunga.

Sankt Peterburgo teismas antradienį 18-metei gatvės muzikantei Dianai Loginovai skyrė 30 tūkst. rublių (322 eurų) baudą už „Rusijos kariuomenės diskreditavimą“, nes ji atliko dainą prieš karą, kurią sukūrė „užsienio agente“ laikoma atlikėja, praneša „The Moscow Times“. Lenino rajono teismas D. Loginovą pripažino kalta dėl to, kad ji gatvėje atliko užsienyje gyvenančios dainininkės Monetočka oficialiai neišleistą kuūrinį „Ty soldat“ (liet.

Rusija Ukrainoje sistemingai puldinėja civilius taikinius dronais ir deportuoja gyventojus iš okupuotų teritorijų, o tai yra nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai. Taip rašoma JT Nepriklausomos tarptautinės Ukrainos tyrimo komisijos ataskaitoje, kuri pirmadienį buvo pristatyta JT Generalinės Asamblėjos Trečiajam komitetui.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas paragino Vakarų sąjungininkus ryžtingai paremti Ukrainą prieš atšąlant orams, rašo UNIAN. „Šis žiemos laikotarpis yra lemiamas. Ukraina turi išsaugoti savo gynybos pajėgumus“, – sako jis.

Italijos gynybos ministras Guido Crosetto pareiškė, kad Ukraina, net ir su Vakarų sąjungininkų pagalba, greičiausiai nebegalės atkovoti teritorijų, prarastų nuo 2014 metų. Pasak jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatsitrauks, nes pakeitęs konstituciją okupuotas žemes įteisino kaip „rusiškas“, o bet kokios derybos dėl jų grąžinimo tapo neįmanomos. Ministras taip pat įspėjo apie aktyvią Rusijos propagandą ir bandymus destabilizuoti Italiją bei kitas Europos šalis.

Izraelio kariuomenė pirmadienį apkaltino Jungtinių Tautų (JT) laikinąsias pajėgas Pietų Libane (UNIFIL) diena anksčiau per žvalgybos duomenų rinkimo misiją numušus vieną iš jos dronų. „Vakar Kfar Kilos vietovėje, Pietų Libane, vykdant įprastinę žvalgybinės informacijos rinkimo operaciją, buvo numuštas Izraelio gynybos pajėgų žvalgybos dronas“, – socialiniame tinkle „X“ sakė kariuomenės atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Nadavas Shoshani.

Po trečio šią savaitę Vilniaus oro uosto naktinio uždarymo sukruto valdžia. Laikinasis Krašto apsaugos ministras su kariuomenės ir policijos vadovais šiandien skubiai tariasi, kaip sustabdyti kontrabandinių balionų skrydžius iš Baltarusijos. Politikai kontrabandininkams grasina baudžiamąja atsakomybe. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina ne tik ilgesniam laikui uždaryti sieną su Baltarusia, bet ir apriboti tranzitą į Kaliningradą.

Trumpas teigia, kad dabartinė fronto linija gali tapti taikos simboliu, tačiau ekspertai abejoja, ar tai išspręs krizę. Ar spaudimas iš Europos ir JAV gali pakeisti šią situaciją, ar viskas priklausys nuo ginklų ir sankcijų politikos? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Ukrainos dronai smogė Rusijos Federacijoje esančiam Belgorodo rezervuarui, praneša naujienų agentūra „Unian“. Sprogimas apgadino užtvankos šliuzą....

Ukrainoje padaugėjo atvejų, kai dėl dronų atakų žmonės negali net įvažiuoti į laukus. Laukuose dega kombainai ir traktoriai. Maskoliai plečia FPV dronų veikimo plotus, ukrainiečiai skaičiuoja praradę kas penktą žemės ūkio paskirties laukų hektarą. Žemės ūkio įmonėje dirbantis Vasilis Marninecas po laukus ne važinėja, o kone skraido. Lėtai važiuoti šiais keliais nesaugu. Ant mašinos įrengta radioelektroninė kovos sistema, leidžianti bent kartais apsisaugoti nuo priešo dronų.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį Dauningo gatvėje Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad Kyjivo sąjungininkai turėtų žengti toliau tiekdami tolimojo nuotolio ginklus. „Manau, kad galime žengti toliau, kalbant apie pajėgumus, ypač (...) tolimojo nuotolio pajėgumus“, – prasidedant susitikimui su V. Zelenskiu sakė K. Starmeris.

Politinė įtampa Lietuvoje didina žmonių nerimą ir nesaugumo jausmą. Grėsmingi pareiškimai apie karą ir politinis susiskaldymas silpnina pasitikėjimą valdžia bei sąjungininkais. Psichologas ragina mažinti politinių diskusijų svarbą ir daugiau dėmesio skirti kasdieniam gyvenimui bei artimiesiems. Kaip rodo naujausias „Spinter“ tyrimas, nerimą jaučia kone 7 iš 10 žmonių. Tai yra dešimtadaliu daugiau nei pernai| Visą straipsnį galite rasti.

Baltarusijos KGB teigia, jog valdžios oponentai Europos Sąjungoje esą kuria „išlaisvinimo armiją“, kurią sudarytų iki 15 tūkstančių kovotojų. Anot pareigūnų, ši jėga rengiama pagal NATO standartus, o jos tikslas – neva įsiveržimas į Baltarusiją. Politiniai Baltarusijos valdžios oponentai ES šalyse rengia „išlaisvinimo armiją“, kurią, jų teigimu, sudarys iki 15 tūkst. žmonių.

Rusija rado būdą išvengti skaudžiausio JAV sankcijų smūgio: planuoja naudoti šešėlinį laivyną ir naujus prekybos kelius. JAV paskelbtos naujos sankcijos prieš didžiausias Rusijos naftos bendroves gali smarkiai smogti Kremliaus biudžetui, tačiau Maskva jau ieško būdų, kaip sušvelninti padarinius. „Bloomberg“ šaltiniai teigia, kad Rusija ketina pasitelkti šešėlinį tanklaivių tinklą ir plėsti naftos prekybininkų ratą, kad išlaikytų eksporto srautus ir biudžeto pajamas.

Rusijos dronas rytiniame Ukrainos Kramatorsko mieste pražudė du ukrainiečių žurnalistus, ketvirtadienį patvirtino jų darbovietė. Valstybės finansuojama naujienų organizacija „Freedom TV“ patvirtino Donecko srities gubernatoriaus paskelbtus pranešimus apie išpuolį. Jis taip pat pasidalino nuotraukomis, kur matyti apanglėjusio reporterių automobilio liekanos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kategoriškai prieštarauja bet kokioms teritorinėms nuolaidoms Rusijai, rašo UNIAN. „Jokių teritorinių nuolaidų“, – trumpai pareiškė V. Zelenskis. Jis taip pat išreiškė nuomonę, kad ugnies nutraukimas Ukrainoje yra įmanomas, tačiau, jo manymu, reikia daryti didesnį spaudimą Rusijai. „Ugnies nutraukimas yra įmanomas. Manau, kad kiekvienas iš mūsų nori ugnies nutraukimo. Bet reikia didesnio spaudimo Rusijai.

Dėl sankcijų Rusijai susitarę Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį renkasi Briuselyje, kad pritartų galimai naujai milžiniškai paskolai Kyjivui, kuriai būtų panaudotas Rusijos įšaldytas turtas, vėl stringant progresui dėl taikos susitarimo Ukrainoje.