karas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV veda „labai konstruktyvias derybas dėl Ukrainos“, ir patikino, kad „padarys viską“, jog sustabdytų Rusijos ir Ukrainos karą. Apie tai jis antradienį kalbėjo spaudos konferencijoje, rašo „Ukrainska Pravda“. „Mes vedame labai geras derybas, labai konstruktyvias derybas dėl Ukrainos“, – cituojamas jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV iš karo Ukrainoje gavo milijardines pajamas ir neįkainojamą kovinę patirtį. Apie tai jis kalbėjo interviu Piersui Morganui, rašo UNIAN. Anot V. Zelenskio, JAV bendrovės yra sudariusios sutartis didžiausiomis kainomis per pastaruosius 50 metų dėl didžiulės paklausos, kurią sukėlė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. „Tokią paklausą turi visos Europos šalys. Žmonės yra išsigandę. Tai didžiulės pinigų sumos.

Rusijos Krasnadoro krašte naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, rašo UNIAN. Skelbiama, kad gamyklai smogė dronas. Užsidegė cisterna su naftos produktais. Regiono gubernatorius Veniaminas Kondratjevas sako, kad saugykloje naftos buvo nedaug. „Kanevsko rajono Novominsko kaime ant cisternos su nedideliais naftos produktų likučiais nukrito UAV nuolaužos. Kilo gaisras, jam buvo priskirtas antrasis sudėtingumo laipsnis.

„Bloomberg“ rašo, kad idėja pasidalinti retais ištekliais su JAV, jei amerikiečiai ir toliau remtų Kyjivą bei suteiktų reikiamą karinę pagalbą, buvo įvardyta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dar pernai metais pristatytame pergalės plane.

Ukrainos pajėgos, dalyvavusios pernai įvykdytame puolime į Rusijos Kursko sritį, iki pat misijos išvakarių nežinojo, kad ruošiasi pradėti tokį puolimą į Rusijos teritoriją, „Business Insider“ pasakoja vienas iš vadų Oleksijus Vovkotrubas. Jis buvo 1-ojo būrio, priklausančio 33-iojo atskirojo šturmo pulko 1-ajai šturmo kuopai, vadas. Jo dalinys pernai rugpjūčio 6 d įžengė į Rusijos Kursko sritį. Interviu minėtam leidiniui jis atskleidė naujų operacijos detalių.

Ukraina nori Donaldo Trumpo paramos, tačiau jos fronto linija trūkinėja, rašo „Politico“. Ukraina patyrė didžiulius nuostolius, susidūrė su dezertyravimu. Anastasija, Ukrainos karo medikė, savanoriškai į kariuomenę įstojo 2022 m. Ji neturėjo jokios karinės ar medicininės patirties, tačiau norėjo padėti sužeistiems Ukrainos kariams ir planavo likti toliau nuo kovos veiksmų.

Sausį Rusijos pajėgos tęsė puolimą prieš Ukrainą, nors jo greitis gerokai sumažėjo, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo „Kanal 24“. Vis dėlto rusų nuostoliai išliko rekordiniai. Anot analitikų, 2025 m. sausį rusai neteko 48 240 karių – tai yra daugiau nei trys rusų motorizuotosios pėstininkų divizijos. Dėl to sausio mėnuo yra antras pagal nuostolius nuo karo pradžios.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad jei JAV nenori padėti Ukrainai įstoti į NATO, tokiu atveju privalu suteikti alternatyvią saugumo garantiją Kyjivui – branduolinius ginklus.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo organizacija skelbia, kad pastaruoju metu padaugėjo pranešimų apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų vykdytas egzekucijas prieš Ukrainos karius, paimtus į nelaisvę.  Nuo 2024 metų rugpjūčio pabaigos užfiksuota 79 egzekucijų per 24 skirtingus įvykius.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pakomentavo Ukrainoje įvykdytus išpuolius prieš Ukrainos kariškius, rašo „Kanal 24“. Sekmadienį prie kariuomenės biuro centriniame Pavlohrado mieste įvyko sprogimas, buvo sužeistas žmogus. Nusikaltimų virtinė Šeštadienį per sprogimą Rivnėje, Šiaurės Vakarų Ukrainoje, esančiame kariuomenės verbavimo centre žuvo vienas žmogus ir šeši buvo sužeisti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad nori derėtis su Ukraina dėl susitarimo, pagal kurį Kyjivas mainais į amerikiečių siunčiamą pagalbą tiektų JAV retąsias iškasenas, naudojamas elektronikoje.

Ukrainos pareigūnai šeštadienį visoje šalyje paskelbė oro pavojų, oro pajėgoms įspėjus dėl raketų ir dronų. „Raketų grėsmė Mykolajivo ir Chersono srityse“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė oro pajėgos. Nurodoma, kad Sumų ir Poltavos sričių link taip pat skrieja raketos. „Priešo (...) bepiločių pavojus Charkivo, Sumų, Poltavos, Černihivo ir Žytomyro srityse“, – sakoma kitame įraše.

Sausio 31-ąją Rusijos kariškiai apšaudė Kupjanską, sužeisti du žmones, kilo gaisras. Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Priešas vėl terorizuoja taikius Charkivo srities gyventojus. 9.43 val. Kupjansko mieste per apšaudymą užsidegė privati namų valda. Buvo sužeisti du žmonės – 46 metų vyras ir 84 metų moteris. Jie abu patyrė ūminę reakciją į stresą“, – rašoma pranešime.

Rusijos kariškiai praėjusią parą, sausio 30-ąją, nužudė vieną Donecko srities gyventoją, o dar 18 žmonių sužeidė.  Tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak pareigūno, "sausio 30-ąją rusai nužudė 1 Donecko srities gyventoją - Ivano Frankivske, dar 18 žmonių regione buvo sužeisti“. Kaip pabrėžė regiono vadovas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė mažiausiai...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienio vakarą pranešė, kad Rusija balistinėmis raketomis atakavo istorinį Odesos centrą.  Pranešama, kad yra nukentėjusių.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusijos Briansko srityje griaudėjo sprogimai, skelbiama, kad buvo įvykdyta dronų ataka, rašo „Kanal 24“. Vietos gyventojai skelbė girdėję kelis sprogimus ir matę gaisrą. Atakos taikinys galėjo būti naftotiekio „Družba“ skirstymo stotis. Naftotiekis „Družba“ yra strategiškai svarbus objektas, nuo kurio priklauso naftos tiekimas iš Rusijos į Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas ir Europą. Skaičiuojama, kad juo per metus transportuojama apie 33 mln.

Rusijos agresijos atveju viena iš labiausiai tikėtinų Rusijos kariuomenės puolimo krypčių išlieka Baltijos šalys, Lenkija ir ypač Suvalkų koridorius. Todėl Varšuva imasi precedento neturinčių žingsnių siekdama modernizuoti ir stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas, o pastaruoju metu įgytas ginklų arsenalas yra įspūdingas. Apie tai apžvalgoje rašo leidinys „Focus“. Europa ruošiasi galimam karui Europos valstybės griežtina saugumo priemones, besibaiminančios galimo konflikto su Rusija.

Rusijos karas prieš Vakarus jau vyksta, o nepripažinus šio fakto Vakarų pralaimėjimas yra tik laiko klausimas, perspėjo buvęs Ukrainos finansų ministras Oleksandras Danyliukas, rašo Sky news“. Anot jo, Maskva vis labiau pabrėžia, kad nemato paliaubų galimybės, toliau didina ginklų gamybą. „Visi šie rodikliai rodo, kad Rusija vis labiau stengiasi ne tik kariniu būdu užgrobti Ukrainą, bet ir destabilizuoti bei užvaldyti Vakarus“, – „Royal United Services Institute“ rašo jis.

Naktį Ukrainos pajėgos atliko taiklią ataką, skirtą sunaikinti Andreapolio naftos pumpavimo siurblinę, kuri yra svarbi dujotiekio „Baltic Pipeline System-2“ dalis.  Apie tai remdamiesi šaltiniais rašo leidinys UNIAN. Skelbiama, kad dėl drono atakos buvo apgadinta stoties filtravimo siurbimo platforma ir rezervuarai, išsiliejo nafta ir kilo gaisras. Rusams dėl atakos teko sustabdyti magistralinį vamzdyną, tiekiantį naftą į terminalą Leningrado srityje.

Aukštas NATO pareigūnas patvirtino, kad Rusija turėjo planą nužudyti Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“ vadovą Arminą Pappergerį. Apie tai praneša leidinys „Politico“. Sąmokslą sužlugdė JAV ir Vokietijos žvalgyba Pasak NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo inovacijų, hibridinių ir kibernetinių tinklų klausimais Jameso Appathurai, sąmokslas, kurį sužlugdė JAV ir Vokietijos žvalgyba, buvo dalis Rusijos planų nužudyti gynybos pramonės vadovus visoje Europoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vakarą atkirto Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris vėl ieškojo pasiteisinimų, kodėl Maskva nesideri su Kyjivu dėl karo pabaigos.

Po fiktyvių rinkimų surengęs spaudos konferenciją autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė nesigailintis, kad padėjo Rusijai užpulti Ukrainą, rašo „The Guardian“. Jis teigė, kad nesigaili sprendimo leisti savo „vyresniajam broliui“ Vladimirui Putinui pasinaudoti Baltarusija įsiveržimui į Ukrainą. „Dėl nieko nesigailiu“, – sakė jis. A. Lukašenka yra ištikimas V. Putino bendražygis, o Baltarusijos teritorija buvo ne kartą naudota Rusijos pajėgų Ukrainai atakuoti.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas perspėjo, kad rimtos derybos dėl karo pabaigos turėtų būti pradėtos iki vasaros. Kitu atveju gali prasidėti procesai, keliantys grėsmę Ukrainos egzistavimui. Apie tai jis kalbėjo „Ukrainska Pravda“, rašo UNIAN. Anot leidinio, neseniai vyko uždaras Rados posėdis, į kurį parlamento frakcijos pakvietė Ukrainos pajėgų vadovybę. „Iš pradžių daug, painiai, bet labai įdomiai papasakojo Generalinio štabo atstovai. Paskui dar buvo įvairių pranešimų.

Užėmę Velyka Novosilką, rusai turi keletą tolimesnio puolimo variantų, kurių gali imtis pavasarį ar vasarą, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. „Velyka Novosilka yra netoli kelių upių, o tai gali apsunkinti tolesnį rusų taktinį žygį šiame rajone. Tikėtina, kad taktiniai vietovės ypatumai apsunkins Rusijos pajėgų galimybes panaudoti Velyka Novosilkos užėmimą siekiant operatyviai reikšmingų laimėjimų vakarinėje Donecko srityje“, – sako analitikai.

Ukraina palaiko savo pozicijas Kursko srityje, kad užkirstų kelią Rusijos prieš Sumus ir Charkivą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo sekmadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. V. Zelenskis nurodė, kad kalbėjosi su Ukrainos gynybos ministru ir aptarė padėtį fronte, įskaitant ir Kursko sritį. „Netrukus sueis jau pusė metų, kai mes aktyviai veikiame Kursko srityje, siekdami apginti Ukrainos žemę.

Kyjivas penktadienį perspėjo, kad JAV ir Rusija nesiderėtų dėl karo Ukrainoje užbaigimo į derybas neįtraukusios pačios Ukrainos ir Europos. Toks perspėjimas pasigirdo po to, kai Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė esąs pasirengęs deryboms su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. „Jis (Putinas) nori derėtis dėl Europos likimo, bet be Europos. Ir jis nori kalbėtis apie Ukrainą be Ukrainos“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

Kovose už Ukrainą žuvo 30 metų savanoris iš Austrijos, pranešė  Austrijos laikraštis „Östrerreich“ (oe24), gavęs Austrijos užsienio reikalų ministerijos patvirtinimą. Pasak leidinio, apie austro savanorio žūtį pirmoji paskelbė jo draugė ukrainietė socialiniame tinkle „Instagram“. Ji paskelbė Richardo S. nuotrauką. Jo gimimo data rodo, kad jam vos prieš dvi savaites sukako 30 metų.

Ukrainos saugumo tarnyba sulaikė du Rusijos agentus, koordinavusius Rusijos raketų ir dronų atakas pietiniuose Ukrainos regionuose.  Bylos medžiaga rodo, kad vienas iš nusikaltėlių buvo 20-metis Odesos srities gyventojas. Rusai jį užverbavo nuotoliniu būdu per „Telegram“ kanalą, siūlantį „lengvus pinigus“. Nusikaltėliui buvo pavesta surinkti geografinius duomenis apie Ukrainos kontrolės punktų, mobiliųjų grupių ir priešlėktuvinių raketų sistemų vietas.

Per rusų oro atakas netoli Ukrainos sostinės žuvo du ir buvo sužeisti dar mažiausiai du žmonės, penktadienį pranešė vienas Kyjivo valdžios atstovas. „Deja, per priešų dronų antskrydį Kyjivo regione žuvo du žmonės“, – platformoje „Telegram“ pranešė laikinasis Kyjivo regiono karinės administracijos vadovas Mykola Kalašnykas. Jis pridūrė, kad gyvenamajame name kilus gaisrui buvo sužeisti dar mažiausiai du asmenys.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketina gerokai sumažinti JAV karių skaičių Europoje. Italijos naujienų agentūra „Ansa“, remdamasi diplomatiniu šaltiniu, praneša, kad jau planuojama iš Europos teritorijos išvesti apie 20 tūkst. karių. Kartu Amerikos prezidentas nori reikalauti iš Europos partnerių didesnio finansinio dalyvavimo išlaikant likusias JAV pajėgas.

Trečiadienį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle pasiuntė žinią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. D. Trumpas paragino derėtis ir pabaigti karą, kitu atveju Rusijai pagrasino dar didesnėmis sankcijomis. Kai kurie ekspertai tvirtina, kad tai – tam tikras pokytis JAV prezidento retorikoje, siunčiantis neblogą žinią Ukrainai.

Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijoje išlaikys dabartinį rusų pėstininkų atakų tempą Kursko regione, tačiau taip pat lems didelius Šiaurės Korėjos nuostolius, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. Anot ekspertų, Šiaurės Korėjos nuostoliai per mėnesį gali siekti 30–45 tūkst. karių, įskaitant žuvusius ir sužeistus. ISW duomenimis, Šiaurės Korėja karius Rusijoje dislokuos iki kovo vidurio ir tai padės Rusijai palaikyti atakų Kursko srityje intensyvumą bei tempą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad iki taikos Ukrainoje dar toli, rašo UNIAN. Atsakydamas į klausimą apie galimybę įvesti taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje, O. Scholzas sako, kad šalys partnerės netrukus aptars Ukrainos saugumo garantijas pasibaigus karui. „Būtų gera žinia, jei karas Ukrainoje baigtųsi. Tačiau net ir tokiu atveju turime užtikrinti Ukrainai saugią ateitį.

Artimiausiais mėnesiais Šiaurės Korėja atsiųs pastiprinimą savo kariuomenei, kuri jau kovoja Rusijos pusėje prieš Ukrainą. Apie tai praneša leidinys „The New York Times“, remdamasis savo šaltiniais, skelbia „Ukrinform“. Kovoja kitaip nei rusai Pasak vieno aukšto rango JAV gynybos pareigūno, kalbėjusio su anonimiškumo sąlyga, pastiprinimo tikimasi „per artimiausius du mėnesius“. Daugiau informacijos šaltinis nepateikė.

Naujasis JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo tikslas yra užbaigti karą Ukrainoje taip, kad nebūtų galimybės, kad po kelerių metų jis vėl prasidės. Apie tai jis kalbėjo „CBC Mornings“, rašo UNIAN. „JAV politika yra užbaigti karą Ukrainoje ir mes norime padaryti viską, ką galime, kad tai pavyktų“, – sako jis. Anot M. Rubio, D. Trumpo administracija ketina dėti pastangas, kad karas baigtųsi tvariai, tai yra, po kelerių metų vėl neprasidėtų.

Ukraina niekada teisiškai nepripažins okupuotų teritorijų kaip Rusijos, net jei visi jos sąjungininkai tam pritartų, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje antradienį, rašo UNIAN. Jo buvo paklausta, ar Kyjivui būtų priimtinas susitarimas, pagal kurį Rusija pasiliktų okupuotas teritorijas Rytų Ukrainoje savo kontrolėje. V. Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos vadovybė negali atsisakyti žemių, dėl kurių paaukojo ukrainiečių gyvybes.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praleido užsibrėžtą terminą, iki kurio turėjo užbaigti karą Ukrainoje, rašo CNN. Žinoma, niekas tikrai netikėjo, kad D. Trumpui pavyks užbaigti tris metus trunkantį karą per 24 valandas, kaip jis neįtikinamai žadėjo būdamas kandidatu į prezidentus. Netgi jo naujasis specialusis pasiuntinys Ukrainai paprašė 100 dienų sprendimui rasti.

JAV prezidento Donaldo Trumpo aplinkoje yra žmonių, kurie jam perduoda dezinformaciją ir prorusišką poziciją dėl Ukrainos. Tai antradienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sakydamas kalbą Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose, praneša UNIAN. Pasak jo, su D. Trumpu jis palaiko tikrai gerus santykius, tačiau Ukrainos prezidentas įžvelgia, kad pastarajam gali būti meluojama dėl karo.

Iš vakar vykusios JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos kalbos ne vienas žmogus susidarė savitą įspūdį apie tai, ko bus galima iš jo tikėtis ir kas gręstų Lietuvai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė dalinosi savo įžvalgomis, ką ji pastebėjo iš D. Trumpo pareikštų užmojų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad „Iranas jau dalyvauja kare“, tiekdamas Rusijai tolimojo nuotolio dronus ir licencijas jiems gaminti. Jis taip pat pasisakė, ar šios šalies kariai, Ukrainos žiniomis, dalyvauja mūšiuose fronto linijose, rašo UNN.

Bendraujame per minkštai ir nemokome savo vaikų muštis, sako šaržuoti linkęs „G&G Sindikatas“ įkūrėjas, Šaulių sąjungos narys, visuomenininkas Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Esant neramiems geopolitiniams laikams jis skatina mokytis savigynos ir išgyvenimo įgūdžių, nes nesame tikri, kada ateis diena, kai turėsime gintis.  Apie lietuvių mąstymą ir kodėl reikia mokyti savo vaikus muštis, naujienų portalo „tv3.lt“ laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ – pokalbis su G. Liaudansku-Svaru.

Šeštadienio naktį mažiausiai 10 Ukrainos dronų smogė naftos saugyklai Rusijos Tulos srityje, apie tai praneša „Ukrinform“ remdamasi Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis. „Mažiausiai 10 dronų sausio 18 d. naktį pataikė tiksliai į naftos saugyklą Tulos srityje. Priešo objektui Ukrainoje pagamintais dronais smogė Žvalgybos direktorato dronų operatoriai“, – sakė šaltinis iš Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato.

Ukrainos sostinėje per rusų ataką žuvo keturi žmonės, šeštadienį pranešė miesto karinė administracija. „Jau yra keturi žuvusieji (miesto) Ševčenkos rajone“, – platformoje „Telegram“ parašė Kyjivo karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka. T. Tkačenka taip pat sakė, kad per ataką trys kiti žmonės buvo sužeisti. Keliomis valandomis anksčiau Kyjivo meras Vitalijus Klyčko įspėjo dėl balistinių raketų grėsmės sostinei ir sakė, kad buvo aktyvuotos oro gynybos sistemos.

Žurnalistų apsaugos komitetas (CPJ) ketvirtadienį pranešė, kad paskutinį 2024-ųjų mėnesį už grotų buvo laikomas 361 žiniasklaidos darbuotojas. Tarp daugiausiai žurnalistų įkalinusių šalių minimi Kinija ir Izraelis.

Rusijos naikintuvas Rusijos Voronežo regione numetė sparnuotąją raketą Ch-69. Jos paprastai naudojamos atakoms prieš Ukrainą. Apie tai praneša „Astra“, rašo UNIAN. Skelbiama, kad regione buvo rastos neaiškaus objekto nuolaužos. Teigiama, kad įvyko sprogimas, po kurio kilo didžiulis gaisras.

Jungtinės Karalystės premjerui Keirui Starmeriui viešint Ukrainoje, Ukrainos prezidento rezidencijoje, šia kryptimi buvo paleistas bent vienas dronas, rašo „Sky news“. K. Starmerio vizito metu rūmų kieme griaudėjo sprogimai, veikė priešlėktuvinė gynyba, kaukė sirenos. Kaip rašo „Sky news“, nors sirenos ir sprogimai yra Ukrainos kasdienybė, dronai retai skrenda virš prezidento rūmų. Vienas dronas buvo numuštas, tačiau liudininkai mano, kad skraidė mažiausiai du dronai.

Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjai pripažįsta, kad karui Ukrainoje išspręsti prireiks kelių mėnesių ar net dar daugiau laiko. Kaip rašo „Reuters“, tai yra aiškus pripažinimas, kad vieno didžiausių D. Trumpo užsienio politikos pažadų nepavyks įgyvendinti. D. Trumpas prieš rinkimus žadėjo, kad jeigu bus išrinktas, karą Ukrainoje pabaigs per parą nuo savo prezidentavimo pradžios.

Rusija naktį iš pirmadienio į antradienį apšaudė kelis Ukrainos regionus. Yra žuvusių. Rusijos kariškiai apšaudė gyvenvietę Charkivo srityje, žuvo žmogus Sausio 14-osios rytą Rusijos kariškiai smogė Charkivo srities Kozača Lopanės gyvenvietei, žuvo žmogus. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Derhačų miesto karinės administracijos vadovas Viačeslavas Zadorenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Šiandien apie 8 val.

Praėjusią parą Rusijos kariuomenė smogė 196 smūgius 12-kai Zaporižios srities gyvenviečių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Priešas smogė 4 aviacijos smūgius Stepnohirskui ir Kamianskei. 93 įvairių modifikacijų dronai atakavo Lobkovę, Huliaipolę, Orichivą, Ščerbakus, Novoandrijivką, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Malynivką, Novodarivką ir Olhivskę“, - parašė pareigūnas.