karas

Maskva atmetė Kyjivo kaltinimus, kad Kinija yra įsitraukusi į Rusijos karą Ukrainoje. „Taip nėra. Kinija laikosi subalansuotos pozicijos. Kinija yra mūsų strateginė partnerė, draugė, bendražygė. Kinija visada užėmė labai, labai subalansuotą poziciją“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros. Prieš tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kinijos piliečiai dalyvauja kare. „V. Zelenskis neteisus“, – pažymėjo D. Peskovas.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis klysta teigdamas, kad Rusija įtraukė Kiniją į karą Ukrainoje. Trečiadienį V. Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas turi duomenų apie 155 Kinijos piliečius, kurie buvo pasiųsti padėti Maskvos invazijai. Anksčiau šią savaitę jis pranešė, kad Ukrainos kariuomenė rytiniame Donecko regione paėmė į nelaisvę du Kinijos karius. „Partnerė, draugė ir bendražygė.

Trečius metus Ukrainoje vykstant karui, kas septintas lietuvis teigia, kad nėra pasiruošęs įvairioms ekstremalioms situacijoms, rodo „Baltijos tyrimų“ atlikta visuomenės apklausa. Tyrimo duomenimis, galimoms grėsmėms nesantys pasiruošę įvardijo 70 proc. šalies gyventojų. Tuo metu 21 proc. respondentų nurodė, jog yra pasiruošę, o 9 proc. nežino.

Martinas Heremas, buvęs Estijos ginkluotųjų pajėgų vadas („Welt“ straipsnyje), įspėja, kad Rusija gali per šešis mėnesius sukaupti pakankamai jėgų, kad pradėtų agresiją prieš Baltijos šalis. Į tai, kad Rusija gali sustiprinti savo karinius veiksmus šalia Lietuvos, jei konfliktas Ukrainoje būtų nutrauktas, įvertino politologas ir saugumo specialistas Deividas Šlekys.

Rusai surengė vieną baisiausių šio karo atakų – balistine raketa su kasetiniu užtaisu smogė restoranui ir vaikų žaidimo aikštelei Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtinėje. Pražudė kone dvi dešimtis civilių iš kurių pusė – vaikai. Okupantai taip pasielgė netrukus po to, kai autoritarinio Rusijos lyderio Vladimiro Putino pasiuntinys Vašingtone susitiko su Donaldo Trumpo komanda ir siūlė kartu daryti verslą.

Rusai surengė vieną baisiausių šio karo atakų – balistine raketa su kasetiniu užtaisu smogė restoranui ir vaikų žaidimo aikštelei Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtinėje. Pražudė kone dvi dešimtis civilių iš kurių pusė – vaikai. Okupantai taip pasielgė netrukus po to, kai autoritarinio Rusijos lyderio Vladimiro Putino pasiuntinys Vašingtone susitiko su Donaldo Trumpo komanda ir siūlė kartu daryti verslą.

Siekdamos paliaubų Ukrainoje, Jungtinės Valstijos praranda kantrybę su Rusija, rašo vokiečių leidinys „Der Spiegel“, remdamasis informacija NATO sluoksniuose. Pasak leidinio, Aljanso susitikime penktadienį Briuselyje JAV valstybės sekretorius Marco Rubio leido suprasti, kad prezidentas Donaldas Trumpas veikiausiai nepritars dabartinei Rusijos autoritarinio lyderio Vladimiro Putino vilkinimo taktikai.

Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos kariuomenių vadai šią savaitę atvyko į Kyjivą aptarti Ukrainos kariuomenės stiprinimo ir paramos karo nualintai šaliai po to, kai baigsis karo veiksmai su Rusija, šeštadienį pranešė Prancūzijos kariuomenės vadas Thierry Burkhard'as.

Ukraina nėra pasmerkta pralaimėti kare su Rusija, nors vargu ar jai pavyks išlaisvinti visą savo teritoriją, sako NATO pajėgų Europoje vadas, JAV generolas Christopheris Cavolis, rašo UNIAN. Anot jo, nors kare įmanoma viskas, ukrainiečiai nėra pasmerkti palaimėjimui. Ukraina nėra pasmerkta pralaimėti kare su Rusija Ch.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien susitiko su Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos kariniais pareigūnais ir teigia, kad netrukus gali būti susitarta dėl užsienio karių dislokavimo Ukrainoje, rašoma „Sky News“.  ...

Karas prieš Ukrainą tapo sunkia našta Rusijos ekonomikai, tačiau Kremlius neketina apriboti savo agresijos, net jei JAV suteikia patogią dingstį. Atrodo, kad autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas mano, jog karo pabaiga jam pačiam kelia kur kas didesnį pavojų nei jo tęsimas, „Foreign Policy“ rašo Pileckio instituto (Lenkija) Totalitarinių studijų centro docentas Janas Garneris.

Kare Ukrainoje yra naudojamos įvairios technologijos. Ukrainiečiai pradėjo užkrėsti dronus kenkėjiškomis programomis, rašo „Forbes“. Teigiama, kad taip Ukrainos dronai dabar naudojami nedidelėms kibernetinėms operacijoms prieš Rusiją vykdyti. Ukrainiečiai užkrečia dronus virusais Anot leidinio, buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame rusai įspėja apie įvairias kenkėjiškas programas, neseniai aptiktas Ukrainos dronuose. Dronai gali užkrėsti prijungiamus kompiuterius, tačiau ne visą tinklą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas teigė, jog „karas Ukrainoje yra ant ugnies nutraukimo slenksčio“, tačiau abi pusės turi susitarti, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“....

Antradienį Rusija pareiškė pasiskundusi Jungtinėms Valstijoms dėl Ukrainos smūgių į jos energetikos objektus. Keliomis valandomis anksčiau Kyjivas pranešė, kad dėl Rusijos atakos be elektros liko dešimtys tūkstančių žmonių.  Abi šalys kaltina viena kitą sulaužius susitarimą nutraukti energetikos objektų apšaudymą, nors joks oficialus susitarimas nėra sudarytas ir nėra aišku, kokius įsipareigojimus prisiėmė kiekviena šalis.

Rusija pirmą kartą nuo 2025-ųjų pradžios naktį nevykdė masinės dronų atakos prieš Ukrainą, rašo „Ukrainska Pravda“. Naktį iš pirmadienio į antradienį nefiksuotos masinės dronų atakos, sako Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos. Vis dėlto tai nereiškia, kad rusai neatakavo Ukrainos. Pasak Dniepropetrovsko srities tarybos vadovo Mykolos Lukašuko, nuo vakaro iki ryto rusai smogė Nikopoliui. Buvo apgadinti trys privatūs namai, infrastruktūra ir administracinis pastatas.

Baltieji rūmai patvirtino Donaldo Trumpo anksčiau išsakytus žodžius, kad JAV prezidentą erzina „abiejų karo pusių lyderiai“. Anksčiau D. Trumpas teigė, kad jo netenkina Rusijos ir Ukrainos vadovybės veiksmai taikos derybose, bet aiškino, kad yra pasiryžęs „įvesti taiką“....

Rusija svarstė Ukrainoje panaudoti taktinius branduolinius ginklus, rašo „The New York Times“. Anot leidinio, Vladimirui Putinui brangiausias Ukrainos gabalėlis yra Krymas. Kadangi ukrainiečiai judėjo link Dniepro ir tikėjosi persikelti bei  pasistūmėti link pusiasalio, tai sukėlė įtampą. Gali paskatinti Putiną imtis beviltiškų priemonių? Leidinio šaltinių teigimu, Ukraina suvokė, kad norėdama paskatinti Rusijos režimo lyderį V. Putiną derėtis, turės daryti spaudimą Krymui.

Rengiamasi Ukrainos prezidento rinkimams, nors daugelis abejoja, kad juos galima surengti karo metu, rašo „The Economist“. Anot leidinio šaltinių, Ukrainoje vyksta pasirengimo darbai. „Kyjive aplink Volodymyrą Zelenskį galandami durklai. Jau kelis mėnesius Ukrainos prezidentas patiria didelį spaudimą iš užsienio: iš Vladimiro Putino, kuris be jokios ironijos suabejojo jo teisėtumu, ir iš Dolando Trumpo, kuris pakartojo V. Putino kalbas. Atrodo, kad abu juos erzina V. Zelenskio užsispyrimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino nubausti Rusiją už daugiau kaip 183 tūkst. įtariamų karo nusikaltimų, kuriuos Ukraina užfiksavo nuo Maskvos invazijos 2022 m., sakydamas, kad teisingumas būtinas siekiant užkirsti kelią „blogio plitimui“, rašoma „Reuters“....

Ukrainos gynybos pajėgos griežtai laikosi su partneriais sudarytų susitarimų nutraukti smūgius energetikos objektams ir atakuoja tik karinius taikinius.  Tai feisbuke pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, praneša „Ukrinform“. Kaip pažymėjo Generalinio štabo atstovai, Rusijos gynybos ministerija ir toliau gamina melagienas apie tariamus Ukrainos smūgius energetikos objektams pačioje Rusijoje ir okupuotose Ukrainos teritorijose.

Vokietijos žvalgybos duomenimis, Vladimiras Putinas ruošiasi dideliam karui su NATO, praneša BILD. Naujoje Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos ir Bundesvero ataskaitoje teigiama, kad Rusijos valdžia, atrodo, rengiasi dideliam karui su NATO. Ataskaitoje teigiama, kad Kremlius santykius su Vakarais vertina kaip sisteminį konfliktą ir yra pasirengęs panaudoti jėgą savo tikslams pasiekti.

Penktadienį. kovo 28 d., vakare, Rusijos Federacijos kariuomenė masiškai puolė Dniprą, naudodama bepiločius lėktuvus....

Lenkija ruošiasi karui, rašo „Politico“. Vis dėlto nors Varšuva didina gynybos išlaidas, lieka kita problema – reikia žmonių. Lenkija dėl savo istorijos turi įsišaknijusį karingumą Rusijos atžvilgiu. Rusijos 2022 m. pradėtas karas prieš Ukrainą šį jausmą dar labiau sustiprino. Dabar Varšuva gynybai išleidžia bene daugiausiai – 4,7 proc. nuo BVP, turi vieną didžiausių Europos kariuomenių ir leidžia milijardus lėktuvams, raketoms, tankams ir kitiems dalykams.

Jungtinė karalystė ir Prancūzija atstovaus Europai prie derybų su Rusijos Federacija stalo, žurnalistams Paryžiuje sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Niekas neduos Putinui Ukrainos žemės, pabrėžė jis, rašo UNIAN. Ukrainos pozicija yra aiški, ji numato Europos dalyvavimą prie derybų dėl karo pabaigos stalo.

Ukrainai reikia, kad, pasibaigus karui su Rusija, Europa „rimtai“ prisidėtų kariais, kurie yra pasirengę kovoti, o ne taikdariais, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas. Ihoris Žovkva, kuris eina prezidento administracijos vadovo pavaduotojo pareigas, dalyvavo Džidoje ir Rijade surengtose derybose su JAV atstovais.

Rusija numatė 15 galimų karinių konfliktų iki 2045 m. scenarijų, sako Ukrainos žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas Vadimas Skibyckis, rašo liga.net. Šeši iš jų susiję su Šiaurės Europa. Rusija parengė prognozę Pasak V. Skibyckio, Rusija aiškiai suvokia savo vietą ir vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje bei savo vietą pasaulinės lyderystės sistemoje. Anot jo, Maskva jau anksčiau parengė prognozę 2026–2035 m. (su perspektyva iki 2045 m.) ir aiškiai apibrėžė keturis scenarijus.

Lenkijos nacionalinio saugumo biuro (BNN, už šalies saugumą atsakinga institucija, atskaitinga tiesiogiai prezidentui, – red. past.) vadovas Dariuszas Lukowskis šalies žiniasklaidai pareiškė, kad be sąjungininkų pagalbos šalis pajėgų atlaikyti Rusijos puolimą „savaitę ar dvi“.  „Priklausomai nuo to, kaip vyktų kova, ši gynyba su šiandieninėmis atsargomis galėtų trukti savaitę ar dvi“, - laidoje „Renginių svečias“ sakė BBN vadovas, generolas Dariuszas Lukowskis, paklaustas, kiek laiko Lenki...

Europos Komisija įspėja, kad kiekvienas pilietis turėtų sukaupti pakankamai maisto atsargų, kad krizės atveju galėtų apsirūpinti savimi bent 72 valandoms, teigiama Europos Komisijos parengtos Pasirengimo sąjungos strategijos projekte, skelbia „Politico“. „Ekstremalių sutrikimų atveju pradinis laikotarpis yra pats kritiškiausias“, – sakoma dokumente, kuriame išdėstyti galimi scenarijai – nuo karo iki kibernetinių atakų, nuo mirtinų ligų iki klimato sukeltų potvynių.

Rusijos kariuomenė terorizuoja Charkivą. Miestą atakuoja dronai, jame girdėti mažiausiai 15 sprogimų. Pasak Charkivo mero Igorio Terechovo, priešo bepiločiai orlaiviai ir toliau skrieja į miestą, rašo UNIAN.

Vykstant deryboms Saudo Arabijoje dėl Rusijos karo Ukrainoje baigties, Rusija, anot „Moscow Times“, reikalauja visos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijų. Pasak politologų, ekspertų, tokie užmojai nėra kažkas neįtikėtino. Rusija iš šio karo siekia maksimumo ir, iš esmės, sugniuždyti Ukrainą. Nepaisant to, egzistuoja Rusijos silpnumo ženklų.

Ukrainos saugumo tarnyba sulaikė Rusijos karinės žvalgybos agentą, kuris integravosi 5 ukrainiečių pajėgas ir perdavinėjo informaciją rusams, rašo „Kanal 24“. Rusų šnipas buvo sulaikytas Sumų srityje. Sulaikytas rusų šnipas Skelbiama, kad okupantai vyrą užverbavo per „Telegram“ kanalą, kuriame jis išreiškė paramą Rusijos agresijai. Rusijos žvalgyba davė jam užduotį „integruotis“ į Ukrainos kariuomenę ir rinkti žvalgybinę informaciją Rusijai.

Prieš kelias dienas JAV prezidentas Donaldas Trumpas, duodamas interviu svetainės „Outkick“ steigėjui Clay‘jui Travisui, pareiškė, kad „būtų puiku“ užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, pabrėždamas, kad padėtis, susijusi su konflikto sureguliavimu, yra „daugmaž kontroliuojama“. Apie tai, kaip gali keistis karo eiga po naujo derybų etapo, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologė Margarita Šešelgytė ir istorikas Algimantas Kasparavičius.

Organizacijos „Maži, bet stiprūs“ savanoris, Ukrainos pusėje kariaujantis lietuvis Osvaldas neseniai per ataką neteko savo bičiulio, o pats buvo sužeistas. Karys įsitikinęs – yra būdas, galintis sumažinti aukų skaičių, tačiau veikti reikia greitai, rašoma pranešime spaudai. Sumažins pranašumą „Priešai šiuo metu turi labai daug dronų su optiniu kabeliu ir atakuoja nuolatos. Nuo jų kenčia ir kariai, ir civiliai asmenys, ir strateginiai objektai.

JAV žvalgyba toliau įžvelgia pavojų, kad V. Putinas gali griebtis branduolinių ginklų, rašo „Bloomberg“....

Stringa Europos Sąjungos (ES) finansiniai paramos planai Ukrainai. Vsuomenėje kyla neramumai, klausimai ar ES apskritai yra pajėgi atremti pavojus prisidedant finansiškai ir ar išeina greitai priimti (pasižadėtus) planus. Politologai plačiau tai apžvelgė ir atskleidė didžiausią ES spragą.

Pirmadienį po Rusijos ir JAV derybininkų pokalbių Ukraina tikisi dar kartą susitikti su JAV pareigūnais ir tęsti derybas dėl galimo ugnies nutraukimo. „Kol kas laukiame Jungtinių Valstijų ir Rusijos susitikimo rezultatų. Remiantis tuo, surengsime dar vieną susitikimą su Jungtinėmis Valstijomis“, – kelioms žiniasklaidos priemonėms sakė vienas aukštas anonimiškumo pageidavęs Ukrainos pareigūnas.

Jeigu Lietuvoje prasidėtų karas ar gyventojai būtų evakuojami dėl kitos nelaimės, valdžios institucijos jiems turėtų suteikti vandens, maisto, higienos priemonių, drabužių ir avalynės.

Saudo Arabijos sostinėje Rijade baigėsi daugiau kaip 12 valandų trukusios JAV ir Rusijos derybos dėl galimų paliaubų kare Ukrainoje, pranešė rusų naujienų agentūros. Antradienį ketinama paskelbti bendrą pareiškimą.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, dauguma lietuvių karo atveju būtų pasiryžę ginti Lietuvą. Visgi, anot atsargos pulkininko Vaidoto Malinionio, vien tik noro neužtenka. Atsargos pulkininko teigimu, nemaža dalis visuomenės vis dar nežino, ką reikėtų daryti, jei išauštų diena X, o į gynybą orientuotoms valstybės organizacijoms reikia daugiau pajėgumų.

Per Rusijos pajėgų surengtą apšaudymą Ukrainos Pokrovsko mieste šeštadienį žuvo du civiliai. Tai feisbuke pranešė Donecko srities prokuratūra. Pradėtas tyrimas. Kokį ginklą naudojo rusai, kol kas nenustatyta, nurodoma pranešime.  Okupantai miestą apšaudė 13.30 val. Žuvusieji yra 41 metų vyras ir 66-erių moteris.

Jau pirmadienį Saudo Arabijoje turėtų prasidėti pirmos – tiesa netiesioginės – Ukrainos ir Rusijos derybos, kurioms tarpininkaus amerikiečiai. D. Trumpo pasiuntinys Styvas Vitkofas, duodamas interviu prorusiškam žurnalistui Takeriui Karlsonui, pareiškė, jog tikisi per artimiausią savaitę su Kyjivu ir Maskva susitarti dėl paliaubų jūroje. Tuo pat metu jis pažėrė rusiškų naratyvų apie okupuotas Ukrainos teritorijas ir atskleidė, ką Putinas jam pasakojo Maskvoje bandydamas įsiteikti D. Trumpui.

Kinijos diplomatai Briuselyje teiravosi Europos Sąjungos vadovaujančių institucijų atstovų, kaip ES vertintų galimą KLR dalyvavimą taikos palaikymo misijoje Ukrainoje. Tai pranešė Vokietijos leidinys „Die Welt“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais, rašo „Ukrinform“. Briuselis mano, kad Kinijos sprendimas prisijungti prie taikos palaikymo misijos Ukrainoje gali tapti veiksniu, priversiančiu Maskvą persvarstyti savo neigiamą požiūrį į taikdarius.

Sumų srities pareigūnai tiria dviejų civilių žūtį per Rusijos atakas. Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities policija, kuria remiasi „Ukrinform“. Gautomis žiniomis, per Rusijos atakas Krasnopilios bendruomenėje žuvo du civiliai, o dar du buvo sužeisti. Be to, buvo sugriauti 26 privatūs gyvenamieji namai, dar 30 apgadinta. Nukentėjo daugiabutis gyvenamasis namas, parduotuvė, kultūros centras, apgadinti trys ūkiniai pastatai.

Praėjusią parą Donecko srityje Rusijos kariškiai nužudė du civilius, o dar devynis žmones sužeidė. Tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Kovo 21-ąją rusai nužudė 2 Donecko srities gyventojus: Kostiantynivkoje ir Fedorivkoje. Dar 9 žmonės srityje buvo sužeisti“, – parašė V. Filaškinas. „Ukrinform“ primena, kad kovo 20-ąją Rusijos kariškiai nužudė vieną Donecko srities gyventoją, o dar penkis sužeidė.

Sumų srities Krasnopilios gyvenvietėje Rusijos kariuomenės aviacijos smūgio aukų skaičius išaugo iki trijų, taip pat žinoma apie du sužeistuosius. Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“. Nustatyta, kad per valandą priešas į gyvenvietės centrą paleido mažiausiai šešias valdomąsias aviacines bombas. Per priešo ataką apgadinta ir sugriauta administracinių pastatų ir privačių namų.

Izraelio kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad jos kariai atnaujino antžemines operacijas Rafache ir tęsia puolimą kitose Gazos Ruožo dalyse.  „Per pastarąsias kelias valandas IDF (kariuomenės) pajėgos pradėjo vykdyti antžeminius veiksmus Šabūro rajone Rafache. Vykdydami šią veiklą, kariai išardė (...) teroristų infrastruktūrą“, – sakoma Izraelio kariuomenės išplatintame pranešime.

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios abiejų šalių energetikos objektai buvo atakuoti nesuskaičiuojamą kiekį kartų. Tokiais smūgiai bandoma pakenkti kitos pusės kariniams pajėgumams, susilpninti žmonių ryžtą ir apsunkinti jų gyvenimą.

Donaldas Trumpas kalba iš Baltųjų rūmų. Jis iškart prabyla apie Ukrainą ir tikina, kad susitarimas dėl retųjų žemės elementų netrukus bus pasirašytas.

Rusijos kariškiai raketomis smogė Dnipropetrovsko srities Kamianskės rajonui. Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Priešas raketomis smogė Kamianskės rajonui“, – parašė pareigūnas. Preliminariais duomenimis, sužeisti trys žmonės, vieno iš jų būklė yra sunki. Atakos padariniai tikslinami, pridūrė S. Lysakas.