Kuo rizikuojame, jei rimtai stokojame vitamino D?

Kaulų silpnumas, minkštumas ir deformacijos

Neigiamas poveikis kaulams priklauso nuo paciento, kuris stokoja vitamino D, amžiaus. Tarkime, vaikams gali išsivystyti sunkus sveikatos sutrikimas – rachitas. Tuomet kaulai tampa minkšti, jie deformuojasi. Gana specifiniai simptomai – kreivos kojos, pakaušio plokštumas. Taip pat gali sulėtėti vaiko augimas ir atsirasti kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, negrįžtamų skeleto deformacijų. 

Tuo tarpu suaugusiesiems rimtai stokojant vitamino D pasireiškia osteomaliacija arba kaulų minkštėjimas. Ilgainiui gali išsivystyti kaulų retėjimas, vadinamas osteoporoze. Pasekmės gali būti ypač skaudžios – didėja traumų ir lūžių rizika, sunkėja gijimas ir atsistatymas po sužeidimų, kurie gali būti itin sunkūs. 

Raumenų problemos – silpnumas, skausmas ir sutrikusi funkcija

Itin sunkus vitamino D trūkumas gali sukelti varginantį raumenų silpnumą. Tai dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems dėl šios priežasties dar labiau padidėja pavojingų griuvimų ir traumų rizika. Ilgiau stokojant šio svarbaus riebaluose tirpaus vitamino gali pasireikšti kaulų ir nugaros skausmai, kurie trunka ilgesnį laiką. 

Imuninės sistemos sutrikimai ir kitos sveikatos problemos

Vitaminas D vaidina svarbų vaidmenį imuninio atsako reguliavime. Rimtai stokojant vitamino D gali padidėti įvairių infekcijų rizika, ypatingai – kvėpavimo takų susirgimų tikimybė. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis ir stiprus vitamino D trūkumas taip pat gali prisidėti prie didesnės autoimuninių ligų išsivystymo rizikos. Verta paminėti pirmo tipo cukrinį diabetą, reumatoidinį artritą, išsėtinę sklerozę ir kitas autoimunines ligas.  

Manoma, kad stokojant vitamino D gali būti didesnė širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė, pavyzdžiui, labiau rizikuojama turėti aukštą kraujo spaudimą, patirti infarktą ir (arba) insultą. 

Jei vitamino D trūksta nėštumo metu, tuomet padidėja gestacinio diabeto ir  preeklampsijos išsivystymo tikimybė, be to, gali būti neigiamai paveiktas vaisiaus kaulų ir imuninės sistemos vystymasis. Papildomas vitamino D vartojimas būtinas ir kūdikiams. 

Padidėjusi nerimo, depresijos, nuotaikos sutrikimų ir lėtinio nuovargio tikimybė

Moksliniai tyrimai rodo svarbų ryšį tarp ilgalaikio vitamino D trūkumo ir padidėjusios depresijos rizikos. Ypatingai svarbu paminėti sezoninę depresiją, kuri paprastai pasireiškia tamsiuoju ir šaltuoju metų laiku. Vitamino, kartais vadinamo prohormonu, stoka taip pat gali būti susijusi su nuotaikų kaitomis, nerimo sutrikimais, lėtiniu nuovargiu, ilgalaikiu liūdesiu ir energijos bei „gyvenimo polėkio“ trūkumu. Jaučiant tokius simptomus visuomet rekomenduojama pasitikrinti vitamino D kiekį kraujyje ir, jei reikia, būtinai vartoti jo papildomai. 

Ką daryti, kad netrūktų vitamino D? 

Rekomenduojame rūpintis savo sveikata ir reguliariai pasitikrinti vitamino D kiekį kraujyje. Tai ypatingai svarbu šaltuoju metų laiku ir (arba) kai pasireiškia šios gyvybiškai svarbios medžiagos trūkumo simptomai. Kad žmogus nestokotų vitamino D, jam reikėtų kasdien pabūti saulėje bent po dešimt – trisdešimt minučių be jokių apsaugų nuo UV, tačiau Lietuvoje tai tiesiog neįmanoma. Tokiu atveju tenka vitamino D vartoti papildomai, o vien tinkama mityba užtikrinti pakankamą jo kiekį praktiškai neįmanoma, nors mityba – taip pat labai svarbi. Vertėtų valgyti daugiau riebios žuvies, menkių kepenėlių, kiaušinių trynių, vitaminu praturtintų pieno produktų – tai bene svarbiausi šio riebaluose tirpaus vitamino maistiniai šaltiniai. 

Vitamino D trūkumas pasaulyje kartais vadinamas šių laikų pandemija, nes žmonėms jo trūksta masiškai. Gana nauja Lietuvoje vitamino D forma gali daug greičiau suteikti norimą klinikinį poveikį, nes „aplenkia“ metabolizmą kepenyse, tinkama net ir riebalų įsisavinimo žarnyne turintiems ar nutukusiems pacientams. Ši nauja vitamino D forma Lietuvoje vis dažniau skiriama gydytojų ir padeda gydyti vitamino D stoką ir jos sukeltas ligas, ypač tiems žmonėms, kuriems nustatyta inkstų ar kepenų ligų, būdingas didesnis kūno masės indeksas ar malabsorbcijos sindromas, priskiriama didesnė osteoporozės rizika, pavyzdžiui, vartojant kortikosteroidus. Jei manote, kad šis vaistas galėtų tikti ir Jums, pasikalbėkite su savo gydytoju – jis nustatys, ar reikalinga vitamino D vartoti papildomai ir koks preparatas galėtų padėti greičiausiai pasiekti norimą klinikinį efektą.

Straipsnį parengė: „Berlin Chemie“.