Trečiadienį verslininkai išgirdo ilgai lauktą žinią – Vyriausybė nuo šeštadienio stabdo galimybių pasą. Šiuos žodžius jie sako pasitikę džiugiomis nuotaikomis, mat nors galimybių pasas ir padėjo pažaboti viruso plitimą, ribojimai verslininkams atnešė milžiniškus nuostolius.
Šimtai tūkstančių eurų galimybių paso patikrai
Galimybių paso kainą prekybininkams, ko gero, galima skirstyti į dvi dalis. Viena – nuostoliai, kuriuos prekybininkai patyrė dėl sumažėjusių pirkėjų srautų. Antra – kaina, kurią reikėjo sumokėti už galimybių paso patikros sistemas.
Vien dokumento patikra prekybininkams kainavo šimtus tūkstančių. Reikėjo pasirūpinti darbuotojais, kurie galėtų prie įėjimų tikrinti dokumentus, kai kurie prekybininkai kreipėsi į apsaugos įmones, treti pirko specialius galimybių paso tikrinimo aparatus.
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigia, kad galimybių paso patikros sistema tinklui kainuoja daugiau nei 100 tūkst. eurų per mėnesį. Į šią sumą įeina techninės priemonės bei atlyginimai darbuotojams, dirbantiems su galimybių paso tikrinimu. Kai kuriose parduotuvėse dirbo samdytos įmonės.
„Maxima“ pirkėjų srautų valdymui ir apsaugos stiprinimui išleido beveik 860 tūkst. eurų. Pasak tinklo Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, daugiau nei 400 tūkst. išleista nuo pernai rugsėjo iki gruodžio.
„Ruošdamiesi galimybių pasų patikrai, su partneriais sukūrėme ir specialią programėlę, kad patikra vyktų greičiau ir pirkėjai pajustų kuo mažiau nepatogumų. Patikrai skirti įrenginiai atsiėjo apie 160 tūkst. eurų. Šiuo metu galimybių pasas galioja 79 „Maximos“ parduotuvėse“, – tv3.lt informuoja E. Dapkienė.
„Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnaitė skaičiuoja, kad iki trečiadienio galimybių paso patikros sistemai turėjo atseikėti 290 tūkst. eurų.
„Iki“ atstovė Vaida Budrienė sako, kad galimybių paso patikrai nuo rugsėjo mėnesio tinklas išleido daugiau nei 300 tūkst. eurų. Galimybių pasas yra tikrinamas 25 parduotuvėse, o kitose reguliuojami srautai.
Pasak V. Budrienės, nors galimybių paso patikra ir srautų reguliavimas vyksta be trikdžių, bet kokie ribojimai verslui yra nuostolingi.
Nemažas sumas galimybių paso tikrinimo sistemoms turėjo išleisti ir prekybos centrai. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad galimybių paso patikra prie vieno įėjimo į prekybos centrą galėjo kainuoti apie 200 eurų vienai dienai.
„Tai tikrai dideli kaštai, ypač dideliems prekybos centrams, kurie turi kelioliką įėjimų. Neretai tai guldavo ant pačio prekybos centro valdytojo pečių, o ne ant nuomininkų“, – tv3.lt aiškina M. Statulevičius.
Nuostoliai bus skaičiuojami milijonais
Be to, kad prekybininkai turėjo išleisti didžiules sumas galimybių paso patikrai, dar reikėjo rūpintis, kaip padengti dėl galimybių paso užklupusius nuostolius. O jų būta daug.
„Didesniuose prekybos centruose pirkėjų srautas sumažėjo ketvirtadaliu. Savaime suprantama, kad tai mums buvo nuostolinga. Tiesa, srautai kažkiek padidėjo mažesnėse parduotuvėse, kur nereikėjo galimybių paso, bet tai nekompensavo tų praradimų, kurie buvo didesnėse parduotuvėse“, – galimybių paso efektą tv3.lt įvardija „Norfos“ atstovas D. Ryliškis.
„Maximos“ atstovė E. Dapkienė teigia, kad nuo pernai rugsėjo 13 d., kai galimybių pasas pradėjo galioti, iki šių metų sausio pabaigos, pirkėjų srautai tinklo parduotuvėse sumažėjo apie 10 proc.
„Daugiausia pirkėjų srautai mažėjo tose parduotuvėse, kuriose įsigaliojo reikalavimas dėl galimybių paso. Visgi svarbu pabrėžti, kad pandemija apskritai pakeitė pirkėjų įpročius: planuodami apsipirkimus, parduotuvėse lankosi rečiau, bet apsiperka daugiau“, – aiškina E. Dapkienė.
Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė G. Šerėnaitė spėja, kad šio ribojimo pasekmes prekybos tinklas jaus dar ilgai, o tam, kad sugrįžtų į priešpandeminį lygį, prireiks nemažai pastangų.
„Priklausomai nuo požiūrio į galimybių pasus pirkėjų srautas persiskirstė, reikšminga dalis žmonių pasirinko apsipirkti ten, kur pirkėjų srautai buvo reguliuojami krepšeliais.
Pirkėjų susigrąžinimui į didžiąsias mūsų parduotuves turėsime dėti daug pastangų, nes nauji jų įpročiai jau susiformavo, kita vertus, atlaisvinus reguliavimus tikimės pozityvių pokyčių. Galimybių paso privalomo tikrinimo mūsų didžiosiose parduotuvėse metu didelius nuostolius patyrėme iš negautų pardavimų pajamų“, – tv3.lt komentuoja G. Šerėnaitė.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) valdančioji direktorė Rūta Vainienė sako, kad kol galimybių pasas dar galioja, nėra tikslinga atlikti skaičiavimus, kokius nuostolius šios priemonės taikymas prekybininkas atnešė. Vis dėlto vėliau tai padaryti ketinama.
„Tai yra milijoninės sumos. Konkrečiau, kai pabaigs galioti, tada susirinksime informaciją ir suskaičiuosime“, – tv3.lt informuoja R. Vainienė.
LNTPA prezidentas M. Statulevičius kalba, kad įvedus galimybių pasą prekybos centrai pastebėjo ryškiai sumažėjusius lankytojų srautus. Skaičiuojama, kad prekybos centrai neteko apie 20–30 proc. klientų. Nors augo kiekvieno pirkėjo pirkinių krepšelių suma, tai neatpirko kritusio srauto.
„Verslas tai labai pajautė ir negalėjo papildomai investuoti, kelti atlyginimų. Tam tikras atlaisvėjimas šiam sektoriui ateitų“, – teigia M. Statulevičius.
Liekantys ribojimai neatrodo skaudūs
Nuo šeštadienio galimybių pasas yra stabdomas. Prekybininkai naujienas apie galimybių paso sustabdymą vertina labai teigiamai. Jų negąsdina ir liekantys ribojimai.
Sustabdžius galimybių pasą, parduotuvėms, turgavietėms ir kitoms prekybos vietoms, esančioms uždaroje erdvėje, nurodyta užtikrinti 15 kvadratinių metrų bendro ploto vienam lankytojui arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį.
„Bus atstatytos vienodos konkurencijos sąlygos tarp įvairius parduotuvių formatus turinčių tinklų, sumažės psichologinė įtampa, kurią patiria klientai ir mūsų darbuotojai. Manome, kad 15 kv. m. yra tinkamas plotas, kurį galima nustatyti vienam pirkėjui, kad jis jaustųsi erdviai ir kartu saugiai“, – teigia „Rimi“ atstovė G. Šerėnaitė bei priduria, kad prekybos tinklas ir toliau bus pasiruošęs užtikrinti, jog klientai dėvėtų kaukes ir laikytųsi kitų rekomendacijų.
„Norfos“ atstovas D. Ryliškis teigia, kad tikimasi, jog panaikinus galimybių pasą darbuotojai, iki tol dirbę su šio dokumento patikra, galės grįžti į savo įprastas pareigas. Dėl srautų reguliavimo nesibaiminama, nes šis ribojimas verslininkams nėra naujiena.
„Maximos“ atstovė E. Dapkienė pastebi, kad pirkėjų srautų reguliavimas parduotuvėse taikomas jau kurį laiką. Srautai ir dabar yra reguliuojami daugiau nei 170 „Maximos“ parduotuvių Lietuvoje.
„Nuo pandemijos pradžios vykdome visus reguliavimus, kuriuos nustato Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos. Suprantame, kad pandemija nesibaigė ir jaučiame atsakomybę tiek dėl savo darbuotojų, tiek dėl pirkėjų saugumo“, – teigia E. Dapkienė.
Vis dėlto „Iki“ komunikacijos vadovė V. Budrienė pastebi, kad net ir sustabdžius galimybių pasą, vis tiek reikės skirti tam tikrų resursų srautų reguliavimui, tad tam tikri apsunkinimai verslui jausis.
„Pandemiją turime senai. Išmokome gyventi su ja. Mūsų pirkėjai yra atsakingi – praktiškai visi jų dėvi kaukes teisingai, laikosi atstumų, nemaža dalis apsiperka savitarnos kasose, taigi galbūt reikėtų jau pradėti galvoti kaip gyventi, atsisakant reguliavimų ir neapsunkinant pačio verslo“, – tv3.lt sako V. Budrienė.
LNTPA nuomone, paliktas ploto reikalavimas yra įgyvendinamas ir laikomas tinkama priemone.
„Dabar ribojimas yra įvestas ne prekybos centro lygmeniu, o prekybos vietos centro viduje. Tai reiškia, parduotuvė turės išsikabinti informacinį lipduką ar stendą matomoje vietoje, kad žmonės žinotų, kiek jų gali būti viduje prekybos salėje. Parduotuvei bus privalu tai tikrinti bei prižiūrėti.
15 kv. m. tikrai nėra kritinis skaičius, manau, kad iki 20 kv. m. yra protinga. Jei daugiau, ribojimai bus skausmingesni. 15 kv. m. yra tai, kas šiandien prekyboje priimtina ir įgyvendintina“, – svarsto M. Statulevičius.
LPĮA vadovė R. Vainienė pasakoja, kad prekybininkai džiaugiasi galimybių paso stabdymu ir sutinka su liekančiais ploto vienam lankytojui ribojimais.
„Tinka, įgyvendinsim. 15 kv. m. – logiškas pasiūlymas. Tokį, kiek mažesnį, būna, taiko kitos ES valstybės narės, viskas gerai“, – teigia ji.
Galimybių paso pateikti nebereikės nuo šeštadienio
Portalas tv3.lt primena, kad nuo šeštadienio Lietuvoje nei kavinėse, nei parduotuvėse, nei renginiuose nebereikės rodyti galimybių paso.
Vyriausybė trečiadienį nusprendė stabdyti jo galiojimą, tai yra atsisakyta skirtingų reikalavimų imunitetą koronovirusui turintiems ir neturintiems asmenims.
„Jaučiuosi kaip nekrologą skaitydama. Labai gerai bus, jeigu nebereikės grąžinti šito įrankio“, – prieš priimant sprendimą sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Anot jos, galimybių pasas leido verslams atsidaryti po karantino, paskui – neužsidaryti, o kai kuriuos žmones paskatino pasiskiepyti nuo COVID-19.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dėkojo verslui, paslaugų tiekėjams, kad jie sklandžiai organizavo galimybių paso įgyvendinimą ir padėjo valdyti pandemiją.
„Mums pavyko išvengti kibernetinių atakų, pavyko tą įrankį turėti sklandų“, – sakė ji.
„Ekspertai pripažįsta, kad jei nuo rudens nebūtume turėję galimybių paso, matyt, būtume keletą mėnesių turėję ne atvejų mažėjimą, bet tikrai didėjimą. Tai, be abejo, paspartino ir skiepijimąsi“, – antrino ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Jis tvirtino, kad galimybių paso naudojimas stabdomas pasikeitus epidemiologinei situacijai.
„Plintant gerokai plitresnei omikron atmainai, rizika užsikrėsti koronavirusu išlieka tiek neskiepytiems, tiek pilnai skiepytiems ar persirgusiems asmenims, todėl galimybių paso, kaip masinio saugojimo priemonės, mažinant COVID plitimo riziką, funkcija reikšmingai sumažėjo“, – teigiama sprendimą lydinčiajame dokumente.
Per Vyriausybės posėdį ministrai pabrėžė, kad galimybių pasas lieka kovos su koronavirusu arsenale, jis galės būti panaudotas, kai to prireiks.
„Atsisakius galimybių paso, svarbiausias tampa gyventojų sąmoningumas, ypač asmeninio apsisaugojimo priemonės – respiratoriai, medicininės kaukės, kontaktų ribojimas, ypač jaučiant simptomus ar turėjus sąlytį“, – kalbėjo A. Dulkys.
Anot jo, atsisakyti kitų apsaugos priemonių negalima, nes pandemija dar nesibaigė.
Atsisakius galimybių paso, parduotuvėms, turgavietėms ir kitoms prekybos vietoms, esančioms uždaroje erdvėje, nurodyta užtikrinti 15 kvadratinių metrų bendrą plotą vienam lankytojui arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį.
„Minėtas ploto reikalavimas nustatytas, atsižvelgiant į anksčiau taikytą praktiką iki galimybių paso įvedimo bei atsižvelgiant į dviejų metrų saugaus atstumo laikymąsi nuo kitų asmenų tose vietose, kuriose susidaro dideli lankytojų srautai“, – paaiškino Sveikatos apsaugos ministerija.
Nurodyta, kad kontaktiniu būdu teikiamos paslaugos, ūkinė veikla, prekyba, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti vieši renginiai galės vykti tik užtikrinus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytus reikalavimus, tai yra asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, kitus visuomenės sveikatos saugos, higienos ir kt.
Taip pat neatmetama, jog priklausomai nuo epidemiologinės situacijos „esant poreikiui vėl būtų galima svarstyti apie galimybių paso taikymo grąžinimą“.
Priimtu nutarimu Vyriausybė pripažino ir dvi naujas vakcinas – „Covishield“ ir „Nuvaxovid“. Lietuvoje jomis neskiepijama, tačiau jei į šalį atvyktų šiomis vakcinomis pasiskiepiję asmenys, jie būtų laikomi kaip imunitetą turintieji.
