aušrinė armonaitė

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) investicijų energijos vartojimo efektyvumui pramonės įmonėse didinti ketina skirti 54,89 mln. eurų. Tikimasi, jog šia priemone pavyks sumažinti pramonės bendrovių energijos vartojimo intensyvumą bei į aplinką išmetamų kenksmingų dujų kiekį.

Popmuzikos karaliene tituluojama Džordana Butkutė scenoje jau puikiai žinoma ne vienerius metus. Moteris Lietuvoje turi nemažai gerbėjų, tarp jų – ir politikė, laikinai ekonomikos ir inovacijų ministrės pareigas einanti Aušrinė Armonaitė. Socialiniuose tinkluose A. Armonaitė pasidalijo įrašu, kuriame ji matoma kartu su scenos karaliene Dž. Butkute.  „Užtruko kokius 25 metus, bet pagaliau susitikom.

Buvusi Laisvės partijos vadovė, laikinoji ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad ją neramina dabartinis šalies politinis laukas. Anot jos, net radikali dešinė Europoje atsiriboja nuo antisemitizmo, o dabar šis „fenomenas“ Lietuvoje – valdžios dalis ir tai nėra normalu. „Baigėsi rinkimai, nenoriu labai daug politikuoti, nes Laisvės partija turi labai daug ką nuveikti viduje, bet vis dėlto taip, kaip dabar atrodo politinis laukas neramina.

Lietuvos Vyriausybės atstovai pasirašė žemės nuomos ir 155 mm šaudmenų pirkimo sutartis su Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ atstovu.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) išrinko 12 organizacijų bei įmonių, kurios efektyviausiai vykdė viešuosius pirkimus. Laikinai ministrės pareigas einanti Aušrinė Armonaitė teigia, kad toks viešųjų pirkimų efektyvumo vertinimas atliktas siekiant skatinti sektinus pavyzdžius.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pareiškė atmetanti Lietuvos aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ savininko Arvydo Paukščio kaltinimus ministerijai dėl biurokratinių kliūčių jo vystomam milijardinės vertės „Teltonika High-Tech Hill“ parko projektui Vilniuje.  Jos teigimu, A. Paukščiui ir „Teltonikos” komandai jos kabineto ir ministerijos durys visada buvo ir yra atviros.

„Teltonikos“ vadovui Arvydui Paukščiui pranešus, kad Lietuvoje nebebus statoma Taivano puslaidininkių lustų gamyklos, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, jog jai minėta žinia buvo „nemaloni staigmena“, o į procesus ministerija nežiūrėjo biurokratiškai. Vis tik ji tikina, kad Lietuva dar gali rasti sprendimus šioje situacijoje. „Arvydui Paukščiui ir grupės „Teltonika“ komandai mano kabineto ir ministerijos durys visada buvo ir yra atviros.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kalbėdama Lisabonoje vykstančioje pasaulinėje technologijų konferencijoje „Web Summit“, teigė, kad Europa privalo atverti dar daugiau galimybių gynybos ir saugumo pramonės startuoliams.  „Technologijos kovos lauke tampa nebe metų, o savaičių klausimu.

Nuo kitos kadencijos valdančiųjų priklausys, ar bus tęsiamas Ukrainos įmonės projektas Lietuvoje statyti vadinamųjų RDX sprogmenų gamyklą, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ekonomikos ir inovacijų ministerija spalį pranešė apie su neįvardyta Ukrainos įmone pasirašytą ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo statant sprogmenų gamyklą. Ministerija tuomet teigė, kad sprogmenų gamyklos statybos turėtų prasidėti kitąmet.

Vyriausybei užrezervavus tris didelius sklypus Panevėžio rajone galimiems užsienio investuotojams, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad kol kas konkrečių į šiuos plotus pretenduojančių gynybos ar kitų sričių bendrovių nėra. Ministrų kabinetas spalį pritarė, kad galimiems investuotojams būtų skirti virš 200 ha ploto sklypai, esantys Panevėžio rajono Upytės seniūnijoje.

Ukraina su Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministerijomis pasirašė keturšalį gynybos pramonės bendradarbiavimo susitarimą. Anot krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, vyksta ir pokalbiai dėl tolimojo nuotolio ukrainietiškų raketų „Palianica“ gamybos Lietuvoje. Antradienį Vilniuje parašus ant memorandumo padėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė bei krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė atsistatydina iš Laisvės partijos pirmininkės pareigų. Apie tai ji pranešė šiandien, sakydama, kad suprato rinkėjų pasiųstą signalą. Laisvės partija naujajame Seime neturės nė vieno atstovo, partija neperžengė 5 procentų barjero, vienmandatėse taip pat patyrė pralaimėjimus – pergalės nepavyko pasiekti ir pačiai A. Armonaitei. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Laisvės partijos vienas iš lyderių Vytautas Mitalas sako, kad pretendentai į atsistatydinusios partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės vietą kol kas nėra žinomi, o jis pats apsisprendė partijos vadovo posto nesiekti ir savo kandidatūros partijos vadovo rinkimuose nekelti. „Aš tikrai džiaugiuosi, kad su Aušrine Armonaite partija buvo įkurta ir pasiekė gerų rezultatų. Bet šie rinkimai parodė, kad pokyčiai yra reikalingi.

Iš Laisvės partijos pirmininkės pareigų atsistatydina Aušrinė Armonaitė. Apie tai ji sekmadienį pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Tai signalas ir partijai, ir man. Ir aš prisiimu atsakomybę - traukiuosi iš partijos pirmininkės pareigų. Per šiuos metus, kai vadovavau partijai, savęs netaupiau. Ramia sąžine galiu pasakyti, kad daugiau įdėti darbo, nei įdėjau - negalėjau. Bet to nepakako – rinkimų rezultatai yra prasti“, – rašė ji socialiniame tinkle.

 Į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sistemą suvedus visus paštu gautus užsienio lietuvių balsus, šeštadienį paaiškės Laisvės partijos lyderės Aušrinės Armonaitės likimas. Remiantis pirminiais antrojo Seimo rinkimų turo duomenimis, Pasaulio lietuvių apygardoje laimėjo konservatorė Dalia Asanavičiūtė, surinkusi 49,10 proc. balsų, tuo metu A. Armonaitė gavo 45,94 proc. balsų. Tačiau šios apygardos rezultatą gali pakoreguoti kiek vėliau paštu atkeliavę užsienio lietuvių balsai.

Šeštadienį turėtų paaiškėti, kam Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje atiteko Seimo nario mandatas. Nors rinkimų naktį, negalutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Laisvės partijos lyderę Aušrinę Armonaitę aplenkė konservatorė Dalia Asanavičiūtė, skirtumas tarp politikių nėra didelis – šiek tiek daugiau nei 500 balsų. Todėl, suskaičiavus visus pastarąją savaitę paštu keliaujančius balsus, situacija gali pasikeisti.

Du iš trijų Seimo rinkimuose likusių Laisvės partijos kandidatų pralaimėjo ir antrąjį turą, tuo metu šios politinės jėgos vedlės Aušrinės Armonaitės likimas – dar neaiškus. Vilniaus Žirmūnų apygardoje Morgana Danielė sekmadienį pralaimėjo konservatorių atstovei Paulei Kuzmickienei. Suskaičiavus balsus visose 14 apylinkių, „laisvietė“ surinko 34,47 proc. balsų, o jos varžovė – 55,89 proc. balsų.

Vykstant antrajam Seimo rinkimų turui ir Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje balsus suskaičiavus daugiau nei pusėje atstovybių, pirmauja konservatorių kandidatė Dalia Asanavičiūtė, Laisvės partijos atstovė Aušrinė Armonaitė rikiuojasi antra. Naujausiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus balsus 38 iš 52 diplomatinių atstovybių, D. Asanavičiūtė pirmauja su 50,09 proc. rinkėjų balsų. Tuo tarpu A. Armonaitė kol kas yra sulaukusi 46,79 proc. rinkėjų palaikymo.

 Londone iš anksto antrajame ture balsavusi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė kviečia savo konkurentę konservatorę Dalią Asanavičiūtę kovoti garbingai. „Aš tiesiog labai kviečiu savo konkurentę kovoti garbingai“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Armonaitė. „Galbūt tas viešumas ir pradėtas VRK tyrimas vis tik tai tikiuosi, kad prives prie to, kad nebus manipuliuojama rezultatais nei Seinų rinkimų punkte, nei Rygos rinkimų punkte, nei kažkur kitur.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dėl „Foxpay“ laimėtų viešųjų pirkimų reikalauja atsakymų iš Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros. „Mes reikalaujame iš agentūros atsakymų, kokios ten buvo procedūros ir kas ten vyko. Kiek man yra žinoma, tų paslaugų teikėjų Lietuvoje nėra daug, čia pagrindinė įmonė. Tačiau atsakymų tikrai reikia“,  – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė A. Armonaitė.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei ketvirtadienį Seime teikiant ateinančių metų šalies biudžetą, liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen projekto pristatymo procesą vadina „konservatoriška“ tendencija neišdiskutuoti svarbių klausimų su partneriais. Tokios nuomonės laikosi ir „laisviečių“ lyderė Aušrinė Armonaitė – ji pati tikina apie biudžetą sužinojusi trečiadienį.

2025 metų valstybės biudžeto projekte trūksta ambicijos Lietuvos ekonomikos augimui skatinti, sako koalicinės Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Manau, kad, viena vertus, (biudžeto projekte – BNS) matome daug augimo (...), bet yra stokojama ambicijos augimo darbotvarkėje. Visos tos sritys, kurios realiai galėtų kelti Lietuvos ekonomiką, joms iš esmės palaikomos tokios gyvybinės funkcijos, bet daugiau ambicijų neplanuojama.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad Vyriausybės pristatytas 2025-2027 m. Lietuvos biudžetas – konservatorių nesugebėjimo dirbti koalicijoje įrodymas. Pasak jos, apie biudžeto projektą partneriams nebuvo iškomunikuota iki vakaro, o pačiame biudžete neatsižvelgiama į poreikį auginti ekonomiką.   „Vakar pristatytas biudžetas yra tik dar viena (konservatorių – ELTA) nemokėjimo dirbti kartu išraiška. Niekas apie jį nežinojo, niekas apie jį negirdėjo.

Po pirmojo Seimo rinkimų turo už socialdemokratų nugarų likusiems konservatoriams neskubant pripažinti pralaimėjimo, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tikina, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) viltys formuoti koaliciją išblėso su nesėkmingu jos vadovaujamų „laisviečių“ pasirodymu. „Mane stebina ta viltis, neva konservatoriai dar turi kažkokių šansų formuoti valdančiąją daugumą.

Seimo rinkimų pirmajame ture neiškovojus nė vieno mandato, išaugo į Laisvės partiją stojančių žmonių skaičius, sako šios politinės jėgos lyderė Aušrinė Armonaitė. „Narių stojimas į partiją išaugo, vadinasi progresyviai mąstančios Lietuvos gretose yra tikėjimo, kad Laisvės partijos reikia“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Armonaitė. „Kai kažkas klausė, ar jau bėgate, tai priešingai – dabar žmonės stoja į partiją“, – akcentavo ji.

 Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė siūlo Rinkimų kodekso pataisas, kurios leistų kitiems Seimo rinkimams išsaugoti Pasaulio lietuvių vienmandatę apygardą. Kaip teigiama trečiadienį išplatintame Laisvės partijos pranešime, pirminiai šių metų Seimo rinkimų rezultatai rodo, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda, kurioje balsuoja užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, kituose rinkimuose gali būti panaikinta dėl per mažo balsavusiųjų skaičiaus.

Laisvės partijai nesėkmingai pasirodžius Seimo rinkimuose, jos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad po antrojo turo nuspręs ar turėtų trauktis iš politinės jėgos vadovės pozicijos. Anot jos, reikia palaukti ir pamatyti, ar „laisviečiams“ pasiseks iškovoti kelias pergales vienmandatėse apygardose. „Šie rinkimai Laisvės partijai, kaip matome, nepasisekė. Ir čia yra puikus klausimas (ar turėtų trauktis iš partijos pirmininkės posto – ELTA), į kurį aš atsakysiu pasibaigus Seimo rinkimams.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, vertindama „laisviečių“ nesėkmę Seimo rinkimuose teigia esanti įsitikinus, kad partnerystės klausimas būsimame parlamente nebus sprendžiamas. „Tų klausimų nebus“, – pirmadienio rytą ELTA spaudos konferencijoje sakė A. Armonaitė. Laisvės partijos pirmininkei antrino ir jos kolega Tomas Vytautas Raskevičius. „Prašome rinkėjų palaikymo ir delegavimo mus į Seimą tam, kad tie klausimai galėtų atsidurti politinėje darbotvarkėje.

Valdančiųjų laikotarpiu kilusios krizės apsunkino Laisvės partijos rinkimų kampaniją, o strateginis rinkėjų balsavimas pirmojo Seimo rinkimų turo metu nebuvo naudingas šiai politinei jėgai, sako šios politinės jėgos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Naujai partijai – Laisvės partijai – iš karto teko išbandymas valdžia – keturios, penkios krizės.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Inovacijų agentūra pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo kūrybinių industrijų srityje yra didelis žingsnis į priekį. Anot jo, tai Lietuvai leis daugiau uždirbti iš kūrybinio sektoriaus. „Susitarimas parodo, kad valstybės institucijos gali bendradarbiauti, suvokdamos ne tik savo sritis, bet ir tikslus, kuriuos reikia pasiekti.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė mano, kad Lietuva galėtų būti dar inovatyvesnė autonominio transporto srityje. Anot jos, mūsų šalis yra vienai labiausiai skaitmenizuotų valstybių pasaulyje, be to turi teisinį pagrindą testuoti tokias transporto priemones. „Mes buvome vieni pirmųjų Europoje, kurie sudarė teisinę bazę testuoti autonominėms transporto priemonėms.

Išankstiniuose Seimo rinkimuose savo balsą atidavusi Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė tikina – artėjant balsavimui pasirodo tikrasis politikų veidas. Anot ministrės, kitaip nei kitos partijos, „laisviečiai“ yra vieninteliai, kurių žodžiai ir darbai iš esmės sutampa. „Artėjant rinkimams ir artėjant prie balsadėžių pasirodo tikrasis politikų veidas. Socialdemokratai nori įlįsti į kiekvieno žmogaus kišenę ir paskui paimti, perdalinti ir išleisti nežinia kam.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako balsavusi už ateitį bei drąsą ir priduria mananti, kad jos vadovaujama partija rinkimuose į Seimą gaus daugiau palaikymo nei Liberalų sąjūdis. „Mes ką kalbame, tą ir darome. Mums gal pavyko ne viskas, bet mes nuoširdžiai dirbome ir turime planą ateičiai“, – trečiadienį Lukiškių aikštėje žurnalistams sakė A. Armonaitė. „Tai aš už ateitį, už drąsą ir balsavau“, – teigė partijos lyderė.

Lietuvių išeivius norinčios įdarbinti šalies įmonės gaus specialų ženklelį, rodantį jų vertybinę poziciją – atvirumą, tarptautiškumą bei siunčiantį žinią potencialiems darbuotojams, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Labai svarbu išsiųsti signalą ir ženklą visiems, kas gyvena užsienyje, kad Lietuvoje yra daugybė galimybių dirbti, augti, mokytis, kurti gyvenimą“, – konferencijoje antradienį sakė A. Armonaitė.

Antradienį Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė diasporai draugiško darbdavio iniciatyvą, kuria siekiama paskatinti užsienyje gyvenančius lietuvius rinktis karjerą Lietuvoje. Kaip aiškino ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen, tai komunikacinė priemonė kuri geriau parodytų, kurie darbdaviai turi galimybę ir yra pasiruošę įdarbinti užsienyje gyvenančius lietuvius. „Iniciatyvos priemonės tikslas yra komunikacinės. To tikslas yra suvesti vienus su kitais.

Pirmadienį su prezidentu Gitanu Nausėda susitikusi Aušrinė Armonaitė tikina iš šalies vadovo išgirdusi lūkestį, kad jos vadovaujama Laisvės partija kitame Seime bus svarbi politinė jėga – nesvarbu, ar dirbs valdančiųjų, ar opozicijos gretose.

Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimų su parlamentinių partijų lyderiais ciklą – pirmadienį Prezidentūroje lankysis Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Pati politikė BNS yra teigusi šalies vadovo susitikimų iniciatyvą sveikinanti. „Aš sveikinu prezidento iniciatyvą bendrauti su politinių partijų lyderiais, būtų gerai, kad tų konfliktų būtų mažiau ir prezidentas gali pakilti virš tų visų konfliktų. Tikiuosi, kad gali“, – sakė A. Armonaitė.

Šios kadencijos Seime trūkstant palaikymo lyčiai neutralią partnerystę reglamentuojančiam Civilinės sąjungos įstatymui, kaltinimus dėl žlugusios iniciatyvos Laisvės partijos atžvilgiu žeria ne tik opozicija, bet ir koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdis. Šeštadienio vakarą LGBT naktiniame klube „SOHO Club“ vykusių debatų metu liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartojo, kad „laisviečiai“ padarė klaidą, susiedami partnerystės klausimą išskirtinai tik su savo politine jėga.

Penktadienį Laisvės partijos renginyje Vilniuje įvyko nemalonus incidentas. Tiesioginės transliacijos metu į sceną, nuo kurios kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susisiekimo ministras Marius Skuodis ir verslo atstovai, piktas praeivis paleido skardinę alaus, piniginę. Renginys vyko Vilniaus gatvėje, buvo tiesiogiai transliuojamas internete. Iš pradžių viskas prasidėjo nuo riksmų – vienas praeivis ėmė įžeidinėti ant scenos buvusį svečią.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad maitinimo versle, kuriam nuo šių metų panaikinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvata, dramatiško bankrotų bumo nėra.  „Dramatiško bankrotų bumo mes nematome dar. Bet sakyti, kad sektoriuje viskas gerai, irgi negalime“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė A. Armonaitė.  Pasak jos, šio sektoriaus fenomenas yra tas, kad įmonės bankrutuoja, tačiau jų savininkai kuria naujas.

Vyriausybei trečiadienį ketinant pritarti siūlymui keisti Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ būsimai artilerijos amunicijos gamyklai numatyto sklypo paskirtį, ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad Lietuva jau atliko būtinus pasiruošimo gamyklos statyboms darbus. Ministrės teigimu, įmonė jau galės pasirašyti sklypo nuomos sutartį su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT). „Iš mūsų pusės, iš esmės, namų darbai padaryti, dabar įmonė galės pasirašyti sutartį su NŽT dėl nuomos.

Siekiant pagerinti būstų didžiuosiuose miestuose prieinamumą ir įperkamumą reikalinga vientisa institucijų strategija, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Taip pat, anot jos, norint palengvinti skolinimąsi pirmam būstui, reikia įtikinti bankus sumažinti skolinimosi sąlygų griežtumą, reikalauti mažesnio pradinio įnašo. „Dabar institucijos yra atsakingos už viską ir nieką.

Politinių oponentų kritikos dėl neįvykdytų pažadų sulaukusios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako per kadenciją parlamente išmokusi pamoką nepasiduoti koalicijos spaudimui.

Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pirmadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl aktyvių įvairių protestų dalyvių Andrejaus Lobovo ir Antano Kandroto, pravarde Celofanas, veiksmų teisme prieš parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių. A. Armonaitė prašo prokuratūros pradėti A. Lobovo ir A. Kandroto-Celofano atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo ir viešosios tvarkos pažeidimo, T. V. Raskevičių pripažinti nukentėjusiuoju.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė garsiai pasisako už kvalifikuotų informacinių technologijų specialistų iš Baltarusijos ir Rusijos kvietimą į Lietuvą. Apie tai, ar Lietuvai reikia imigrantų iš Rytų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė. Žmonės, išgirdę, kokie skaičiai imigrantų iš Baltarusijos yra Lietuvoje (jų yra apie 60 tūkst.), sako, kad jų įsileidome per daug.

Prezidentui Gitanui Nausėdai iškėlus Regionų ministerijos steigimo idėją Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia atsargiai vertinanti šį sumanymą, nes kyla rizikos išplėsti biurokratiją šioje srityje. „Regionų ministeriją rezervuotai vertinu, kad tai netaptų biurokratijos plėtimu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė. A. Armonaitės teigimu, dėmesio regionų reikalams reikėtų daugiau, tačiau tam nebūtina kurti naują ministeriją.

Gynybos ir saugumo verslo įmonės galės gauti Europos Sąjungos (ES) fondų paramą eksportui skatinti, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Jos teigimu, Europos Komisija pritarė, kad mažos ir vidutinės gynybos įmonės galėtų pretenduoti į finansavimą ieškant naujų užsienio rinkų bei plečiant veiklą jose, pavyzdžiui, rinkos tyrimams arba rinkodarai.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie civilinę sąjungą. Šįkart studijoje svečiuojasi „Laisvės partijos“ steigėja ir pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Vyriausybės atstovams anksčiau skelbus apie planus jau spalį pradėti statyti 180 mln. eurų vertės Vokietijos gynybos pramonės koncerno „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamyklą, šiuos ketinimus gali tekti koreguoti.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad dar reikia išspręsti su žeme bei finansais susijusius „paralelinius procesus“.  „Yra labai daug paralelinių procesų ir svarbu juos išspręsti.