Naujienų portalas tv3.lt primena, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad pertvarka būtina siekiant geresnių sveiko gyvenimo trukmės, išvengiamo mirtingumo, išvengiamos hospitalizacijos rodiklių.
„Mūsų tikslas – geresnė gyventojų sveikata, kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, paprastai kalbant – nesirgti, nenumirti ir kuo ilgiau ne šiaip apskritai gyventi, bet gyventi sveikai“, – kalbėjo jis.
Pagrindinis reformos principas, kaip dėstoma ministerijos parengto dokumento aiškinamajame rašte, yra sveikatos priežiūros paslaugas teikti žymiai didesnėmis ambulatorinės ir žymiai mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis.
Anot projektų, būtų sukurtas naujas ligoninių tinklas, atsižvelgiant į geografinį prieinamumą pacientams, paslaugų daugiaprofiliškumą bei kokybę ir skubiosios pagalbos užtikrinimą visą parą. Įstatymu SAM būtų įpareigojama nustatyti bazinį medicinos paslaugų paketą, privalomą visoms įstaigoms.
Jeigu gydymo įstaiga kurių nors paslaugų būtų nepajėgi teikti, ji galėtų sudaryti sutartį su kita privačia ar savivaldybės, valstybės įstaiga. Numatyta, kad tokios sutartys galės būti sudaromos, nepaisant apskričių ir savivaldybių ribų, bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigai neatitinkant nurodytų kriterijų, ji galės jungtis prie kitos įstaigos, tapti savivaldybės sveikatos centru arba nieko nekeisti, tai yra nepriklausyti tinklui.
Plačiau apie gydymo įstaigų reformą skaitykite: čia.
Sukritikavo reformą, kad taip norima įsisavinti lėšas
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariai – Eugenijus Sabutis ir Orinta Leiputė trečiadienį Seime surengė spaudos konferencijoje, kurioje aptarė savo poziciją dėl sveikatos priežiūros reformos.
Aptarimą jie pradėjo akcentuodami, kad, nors iš pažiūros šie įstatymų pakeitimai atrodo nedideli, tačiau jie sveikatos sistemos reformoje yra esminiai.
„Ministerijos išvada yra tokia, kad tas resursas, kuris yra naudojamas per vėlai, yra per brangus, todėl reikėtų nukreipti dėmesį nuo ligoninių į prevenciją ir ambulatorines paslaugas. Mūsų įsitikinimu, iš pradžių „nukirsti“ ligonines ir vėliau stiprinti ambulatorines paslaugas, nėra teisinga“, – sakė E. Sabutis.
Vertindama reformą O. Leiputė atkreipė dėmesį, kad ji numato regionuose uždaryti dalį chirurgijos, vaikų, akušerinių ir kitų skyrių, o šias paslaugas koncentruoti didžiuosiuose miestuose veikiančiose ligoninėse.
„Mes girdime, kad stacionarios reabilitacijos priežiūros modelis juda link ambulatorinės ir dienos stacionaro modelio. Tai būtų neblogai, bet tai daugiau skirta miesto gyventojams ir ne taip sunkiai sergantiems, nes važinėti į procedūras ligoninėse ir poliklinikose iš regionų ar atokiau gyvenantiems prie regionų centrų bus tikrai iššūkis tiek sveikatos prasme, tiek ir finansiškai“, – pridūrė ji.
Priėmus reformą savivaldybės privalės organizuoti pavėžėjimo paslaugas gyventojams, atitinkantiems numatytus ministerijos kriterijus, kai to jiems reikės. Būtent tai, anot O. Leiputės rodo, kad reforma dar nėra išdiskutuota.
„Tikrai neramu, kad paslaugos tols nuo gyventojų, ypač regionuose vyresnio amžiaus [žmonėms]“, – teigė ji.
Taip pat, pasak socialdemokratų, trūksta atsakymų, kas lauks pacientų, kuriems gydymas reikalingas namuose.
„Jiems reikalinga, kad juos galėtų lankyti ne tik šeimos gydytojas, slaugytojas, kineziterapeutas, bet ir specialistai bent jau pirminei priežiūrai, kad nereikėtų savivaldybei spręsti pavėžėjimo paslaugų ir kad nereiktų žmogaus iš penkto aukšto nešti neštuvuose tam, kad jį galėtų pakonsultuoti kardiologas.
Yra dabar tam ir įranga, ir galimybės, ir teisiškai reglamentavus galėtų tą pirminės priežiūros centrai, poliklinikos organizuoti“, – dėstė O. Leiputė.
Pritardamas bendrapartietei, E. Sabutis sakė matantis, kad šios reformos kryptys nebuvo pasirinktos teisingai, nebuvo iki galo išdiskutuos, aiškiai argumentuotos. Jis taip pat tikina nematantis aiškaus plano, kaip ją įgyvendinti.
Lygiai taip pat, anot jo, nors užsimenama, kad atsiradus savivaldybėms, kurios nesutinka vykdyti šios reformos, kad jų ligoninėms veiklas tęsti reiks iš savivaldos lėšų, nesugebama atsakyti, kas lauks tos savivaldybės gyventojų.
Todėl, siūlant tokį modelį, anot socialdemokratų, akivaizdu, kad reformos dėmesio centre – ne pacientas ir jo sveikata, o „pinigai ir kaip sutaupyti“.
„Valdžia medicininę reabilitaciją gali atiduoti bet kam, net ir toms įstaigoms, kurios iki šiol galbūt ir neturi įrangos, nei specialistų, nei patirties. Per pandemiją ir po COVID ligos žmonės negaudavo jiems reikalingos reabilitacijos – paslaugos nebuvo teikiamos ir žmonės tikrai patyrė didžiulę žalą, nes jų gijimo laikotarpis buvo gerokai ilgesnis ir į darbo rinką sugrįžti buvo daug sunkiau – nukentėjo jų gyvenimo kokybė“, – teigė O. Leiputė.
Socialdemokratai priduria, kad frakcija siūlo plėtoti diskusijas dėl šios reformos ir stabdyti tai, kas dabar yra planuojama.
„Matydami, kad per metus laiko nei į mūsų, nei į savivaldos, nei kitus pasiūlymus iš esmės nėra reaguojama, LSDP frakcijos nariai užregistravo Seimo rezoliuciją dėl nepritarimo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkai“, – sako E. Sabutis.
SAM skaičiavimu, tinklo pertvarkai reikės 710,9 mln. eurų, juos planuojama paimti iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto.
Kadangi kai kurios savivaldybės, įgyvendinus reformą, nebeteiktų dalies stacionarinių paslaugų ir reikėtų jų pacientus pavėžėti į kitos savivaldybės įstaigą, tai kasmet papildomai atsieis apie 1,8 mln. eurų. Numatoma, kad pertvarka turėtų paliesti visas 60 savivaldybių ir trukti penkerius metus.
