a. dulkys

Koronaviruso skaičiai Lietuvoje šoktelėjo į viršų ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad jau yra pasiruošę rudeniui, jei ateitų nauja sergamumo banga. Ministras tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ taip pat prakalbo, ar rudenį Lietuva gali sulaukti dar vieno karantino. Pastarosiomis dienomis koronaviruso skaičiai šoko į viršų.

Beveik 20 metų – tiek Lietuva atsilieka nuo Vakarų valstybių, kuriose įteisintas medikamentinis abortas. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad ledai pralaužti – projektas procedūrai įtvirtinti jau paruoštas. Kai kurie politikai baiminasi, kad atsiradus medikamentiniam nėštumo nutraukimui, Lietuvoje prastės demografinė situacija, kils pavojus moterų sveikatai. Medikai tokias prognozes neigia ir tikina, kad medikamentinis abortas žymiau saugesnis nei chirurginė intervencija.

Nuo Rusijos agresijos bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje jau gali skiepytis nuo COVID-19. „Mechanizmas yra sukurtas ir pilnai paleistas“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Registrų centro atstovo spaudai Mindaugo Samkaus teigimu, Lietuvoje paskiepyti 65 karo pabėgėliai. Anot sveikatos apsaugos ministro, Ukrainos piliečiai, oficialiai užsiregistravę apie atvykimą ir gavę specialų kodą, turi skambinti į karštąją liniją 1808 bei registruotis skiepui.

Nuo kovo 2-osios kaukės pradinukams per pamokas tapo neprivalomos, tačiau mokytojai ir mokyklų vadovai pastebi, kad jas nusimesti skubėjo tik dalis mokinių. Kai kurie ir toliau sėdi su kaukėmis bei saugosi nuo viruso. Antradienis buvo paskutinė diena, kai pradinukams pamokų metu reikėjo dėvėti kaukes. Nuo kovo 2-osios jos pirmų–ketvirtų klasių mokiniams tapo neprivalomos pamokų metu, jei klasėje sėdi vienos klasės moksleiviai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kaukių pradinukams byloje trečiadienį nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kaip nurodyta LVAT nutartyje, pareiga pradinių klasių moksleiviams ugdymo įstaigose dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius nėra nustatyta Seimo priimtame įstatyme, operacijų vadovui pavesta reguliuoti šį klausimą Vyriausybės nutarimu.

Kai kurios Europos šalys nusprendė atsisveikinti su koronaviruso ribojimais ir jau bando grįžti į normalų gyvenimą. Ten gyvenantys lietuviai pasakoja, kad didžioji dalis vietinių šią žinią pasitiko džiugiai, tačiau vis tiek yra tokių, kurie laisvinimų baiminasi. Dalis gyventojų netgi spėja, kad laisvinimai yra susiję su bandymu patikti rinkėjams. Vis dėlto šalių vadovai pabrėžia, kad ribojimai laisvinami dėl omikron atmainos išplitimo, o situacija akylai stebima, tad ribojimai gali grįžti.

Nuo šeštadienio Lietuvoje nustoja galioti galimybių pasas, jį pakeičia žmonių srautų ribojimai. Tiesa, ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neatmeta, kad galimybių pasą gali tekti sugrąžinti ateityje. Vyriausybės sprendimu, vasario 5-ąją Lietuvoje baigia galioti pernai įvestas ir nuo rugsėjo plačia apimtimi taikyti pradėtas galimybių pasas.

Galimybių pasas prekybininkams atnešė milijoninius nuostolius, o vien jo patikrai kas mėnesį išleisti šimtai tūkstančių eurų, sako verslininkai. Jie džiaugiasi stabdomu galimybių pasu ir tikisi, kad šis žingsnis palaipsniui padės klientų srautams sugrįžti į priešpandeminį lygį. Trečiadienį verslininkai išgirdo ilgai lauktą žinią – Vyriausybė nuo šeštadienio stabdo galimybių pasą.

Vyriausybei paskelbus, kad jau trečiadienį bus svarstomas galimybių paso likimas, sveikatos priežiūros specialistai įspėja, kad tam tikri ribojimai turėtų būti griežtinami.

Kai kurioms šalims gyventojus pradėjus skiepyti ketvirtąja vakcinos nuo COVID-19 doze, Lietuvos ekspertai į tai kol kas žiūri nevieningai. Vieni sako pasitikintys užsienio ekspertais, tačiau kiti peikia tokį sprendimą priėmusius politikus. Pasak Sveikatos ekspertų tarybai priklausančios Aurelijos Žvirblienės, Lietuvos specialistai kol kas neplanuoja siūlyti pradėti skiepyti ketvirtąja tos pačios vakcinos doze. Tačiau dar neaišku, ar ketvirtosios dozės nuo COVID-19 tikrai nereikės.

Kone kiekvieną dieną COVID-19 užsikrečiant vis didesniam antirekordiniam gyventojų skaičiui, kai kur ima trūkti darbuotojų. Darbdaviai pastebi, kad dalis darbuotojų galimai naudojasi susiklosčiusia situacija, jog nereikėtų dirbti. Nors dirbančių rankų trūkumas yra jaučiamas, darbdaviai bijo rizikuoti ir užsikrėtusių darbuotojų dirbti kol kas nekviečia. Tačiau jau ruošia scenarijus, kaip reikės dirbti, jei atvejų skaičiams nemažėjant susirgs dar daugiau darbuotojų.

Situacija šalyje dar nėra tokia, kad reikėtų dirbti sergantiesiems besimptome COVID-19 forma, tačiau jai reikia pasiruošti, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Turime pasirengti labiau kritiškai situacijai nei dabar ir numatėme, kad būtų užtikrintos kritiškos, gyvybiškai svarbios funkcijos. Mes parengėme tvarką ypatingai ekstremaliai situacijai, kai ji jau būtų kritiška“, – žurnalistams Seime sakė A. Dulkys.

Seimo etikos sargai trečiadienį imsis tirti Seimo nario, konservatoriaus Antano Matulo elgesį, kilus klausimui, ar parlamentaras turėjo nusišalinti svarstydamas klausimą, susijusį ir su jo sūnumi. A. Matulo vadovaujamas Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį svarstė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas. Jomis siūloma įvesti kadencijas valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovams.

Seimas ketvirtadienį mėgino galutinai apsispręsti, kad dalis Lietuvos darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Tačiau Seime nepavyko surinkti užtektinai pritarimo balsų. Už prievolę skiepytis balsavo tik 60 Seimo narių, nors valdančioji dauguma vienija 71 parlamentarą. Ketvirtadienį Seimas balsavo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos parengtų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų.

Seimas antradienį žengė dar vieną žingsnį, kad šalyje dalis darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Jei Seimas galutinai pritars, nuo vasario 14 d. nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Antradienį Seimas svarstė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas.

Vyriausybei atidėjus galimybių paso reikalavimą vaikams, jau girdėti svarstymų, ar tai nebus vienas iš žingsnių, kuriais pamažu judėsime link visiško galimybių paso atsisakymo. Sveikatos specialistai kalba, kad galimybių pasas buvo sukurtas Lietuvoje vyraujant alfa atmainai, tad kyla klausimas, ar ši priemonė dar yra veiksminga šiandieniniame kontekste. Trečiadienį buvo užfiksuotas naujų koronaviruso atvejų rekordas – pranešta apie per parą nustatytus 4635 užsikrėtimus.

Dalis darbuotojų Lietuvoje jau kitąmet privalės skiepytis nuo COVID-19. Prezidento Gitano Nausėdos manymu, tokia prievolė turėtų atsirasti kartu su žalos kompensavimo mechanizmu, jei vakcina sukeltų itin stiprų nepageidaujamą poveikį. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gruodžio pradžioje tvirtino, kad ministerija tokį mechanizmą jau ruošia. Tačiau Seime šis procesas pradėtas dar rudenį, tik iki šiol taip ir nepabaigtas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Seime sulaukė priekaištų dėl nuo gruodžio 28 dienos įsigaliojančių svarbių su galimybių pasu susijusių pakyčių. Parlamentarai piktinasi, kad pokyčiai įsigalioja tarpušvenčiu. Seimo narys Saulius Skvernelis A. Dulkiui priekaištavo, kad žmonės švenčių periodu neturės laiko susitvarkyti galimybių paso reikalų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad privalomą skiepijimą tam tikrų specialybių atstovams Vyriausybė galėtų svarstyti jau kitą pirmadienį. Kol kas vyksta dokumentų derinimas, tačiau ministras vardija, kokių profesijų atstovams skiepijimas galėtų būti privalomas. Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys penktadienį dalyvavo Darbo partijos frakcijos posėdyje.

Vyriausybė po truputį brėžia gaires, kada galėtume atsisakyti galimybių paso ribojimų. Šiuo metu kalbama, kad ribojimai galėtų būti švelninami pasiekus 300 užimtų COVID-19 pacientų lovų skaičių ligoninėse. Kai kurie verslininkai džiaugiasi pagaliau pasirodžiusia diskusija apie atlaisvinimus, o kiti sako, kad tai reikėjo padaryti jau seniai. Trečiadienį Vyriausybė patvirtino 300 lovų rodiklį, kurį pasiekus būtų atšaukiami arba sušvelninami ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje įtvirtino rodiklį, pagal kurį ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms būtų naikinami arba švelninami. Jis priklausys nuo ligoninių lovų užimtumo. Ministrų kabinetas pritarė, kad šalyje dėl COVID-19 įvesti ribojimai bus panaikinami arba švelninami, kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nebus gydoma daugiau nei 300 koronavirusu sergančių pacientų. Čia turimos omenyje ligoninių lovos be vietų reanimacijoje.

Nuo sausio 1 d. visi vairuotojai savo automobiliuose privalės turėti naujus pirmosios pagalbos rinkinius. Tačiau nemažai vairuotojų jau dabar skundžiasi, kad nespės iki nurodyto termino įsigyti pirmosios pagalbos rinkinių, nes jų šiuo metu prekyboje trūksta arba visiškai nėra. Todėl Seimo Darbo partijos frakcija kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį prašydama pratęsti pirmosios pagalbos rinkinių įsigijimo terminą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Paviešinti sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atsakymai į opozicijos jam pateiktus interpeliacijos klausimus. Ministras atsakė po interpeliacijos su smulkmenomis ir 54 lapuose. A. Dulkys teigia, kad Vyriausybė šiuo metu svarsto vakcinų sukeltos žalos atlyginimo sąlygas ir jos artimiausiu metu atsidurs ant Vyriausybės stalo. Jis taip pat atsakė, kad pandemijos suvaldymo planas buvo parengtas dar šių metų pradžioje, o prie jo prisidėjo daugybė žmonių.

Lietuva kol kas neturi planų stabdyti kelionių dėl naujos koronaviruso atmainos omikron, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Mes neturim tiesioginių skrydžių (su Pietų Afrika), tai čia kalba eitų apie kažkokius horizontalius sprendimus. Šiandien yra sprendimai tokie, kokie yra“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė ministras.

Siaučianti pandemija brangiai atsieina ne tik visai sveikatos sistemai, bet ir kelia abejonių dėl aukštus postus užimančių politikų veiksmų. Pastaruoju metu pasigirsta kalbų, kad sveikatos ministro kėdė ima kiek klibėti. „Valstiečių“ inicijuota interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui A. Dulkiui skinasi kelią Seime, jai pritaria dauguma opozicijos partijų. Šešėlinė vyriausybė pažėrė aibę kaltinimų A. Dulkiui, tuo tarpu politologė sakė, kad, tikėtina, ministras niekur nesitrauks.

Darbuotojams, negalintiems skiepytis nuo COVID-19 dėl medicininių priežasčių, periodiniai testai bus finansuojami ir po gruodžio 1-osios, trečiadienį nusprendė Vyriausybė.

Lietuva neįsigys planuotų „Valneva“ vakcinų nuo COVID-19 dėl bendro vakcinų pertekliaus ir nepakankamo šio preparato veiksmingumo, netinkamumo revakcinacijai trečiadienį nusprendė Vyriausybė. Šių metų vasarį Vyriausybė buvo pritarusi, kad bendru Europos Komisijos koordinuojamu pirkimu Lietuva įsigytų 186 tūkst. šios, kol kas Europoje nepatvirtintos vakcinos dozių, tačiau vėliau padidino šį kiekį iki 370 tūkst. šių vakcinų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovė Monika Navickienė gavo laišką, kokio nenorėtų gauti niekas. Nežinomas asmuo reikalavo tuoj pat suteikti jam stogą virš galvos, antraip jis ateitų į ministrės namus ir susidorotų su jos šeima. M. Navickienę šie grasinimai neramino – ji kreipėsi į teisėsaugą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas tv3.lt komentavo, kad minėtą laišką su žiauriais ketinimais M. Navickienė gavo dar vasarą, birželio mėnesį.

Jau šį penktadienį į kino teatrus 17 Lietuvos miestų atkeliauja lietuviškai dubliuota istorija visai šeimai – dokumentinis filmas „Kaip „Titanikas“ mane išgelbėjo“. Išankstinė filmo premjera įvyko Vilniuje. Joje dalyvavo 200 svečių, tarp kurių buvo LR Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys su žmona, LR švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius su vaikais, edukologė Austėja Landsbergienė su kolegomis, TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė.

Spalio pradžioje visuomenėje kilo pasipiktinimas dėl pandemijos įkarštyje Valdovų rūmuose vykusio renginio, kurio svečiai nedevėjo kaukių. Antradienio vakarą pranešta, jog policija jau surašė tris protokolus ir skyrė baudas. Šią žinią pranešė naujienų portalas lrt.lt. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas šiam portalui patvirtino, jog dėl Valdovų rūmuose vykusio renginio trims asmenims jau yra surašyti protokolai, kuriais skiriamos 250 eurų siekiančios baudos.

Šalyje fiksuojant virš tūkstančio koronaviruso protrūkių sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako atsargiai įžvelgiantis tam tikrų situacijos stabilizavimosi ženklų. Pasak ministro, šiuo metu situacija šalies ligoninėse yra svarbiausias rodiklis. A. Dulkio vertinimu, dabartinė padėtis reanimacijose yra sudėtinga, tačiau kol kas stabili.

Prezidentui vetavus Vyriausybės teiktą įstatymą dėl mokamų koronaviruso testų įvedimo darbuotojams, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad finansuodami darbuotojų testus, mokesčių mokėtojai finansuotų baimę ir įgeidį. Ministro vertinimu, tai yra principinis klausimas, nes apmokėdami nesiskiepijančių darbuotojų testus tampame savotiškais jų įkaitais.

Epidemiologinei situacijai ir toliau negerėjant kalbama ne tik apie sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio kompetencijas užimame poste, bet ir apie tai, jog premjerė Ingrida Šimonytė gali siūlyti kaip pamainą kadenciją Europos Audito rūmuose baigiančiam Rimantui Šadžiui. Politologė Rima Urbonaitė atsakė, kiek būtų taktiška žengti šį žingsnį ir kas galėtų pakeisti A. Dulkį ministro kėdėje.

Visuomenėje kilus pasipiktinimui šeštadienį Valdovų rūmuose vykusiu renginiu, jo organizatoriai sulaukė policijos pareigūnų dėmesio.  Šią žinią praneša naujienų portalas delfi.lt. Pasak portalo, pareigūnai ėmėsi tirti, ar buvo pažeisti karantino reikalavimai, įskaitant ir reikalavimą uždarose patalpose devėti kaukes. Šias svečiai devėjo – tiesa, ne medicinines, o jomis dengė akis.

Šeštadienį Vilniaus Valdovų rūmuose vyko labdaros renginys „Naktis Venecijoje“, skirtas kovai su krūties vėžiu. Pirmadienį Seimo narys Remigijus Žemaitaitis piktinosi šio renginio svečių elgesiu pandemijos įkarštyje.

Penktadienį popiet prezidentas Gitanas Nausėda pažėrė kritikos sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. Pasak prezidento, epidemijos valdymo sistemoje kažkas yra negerai ir tai reikia keisti. G. Nausėda sakė, kad A. Dulkys šiuo metu turi du kelius: arba pasakyti planą, kaip išeiti iš pandemijos, arba prisiimti atsakomybę ir pasitraukti. A. Dulkys penktadienį pateikė savo atsakymą prezidentui. Trauktis iš einamų pareigų jis neketina, o kelias iš pandemijos, pasak jo – vakcinacija.

Į dienos šviesą išlindus, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) galimai sumokėjo 12 tūkst. eurų už tai, kad pokalbių laidoje pasirodytų ministro visuomeninis patarėjas, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pakomentavo situaciją. Ministras tvirtino, kad lėšos atiteko laidos kūrėjams laikantis viešųjų pirkimų tvarkos, o joje dalyvavęs ministro visuomeninis patarėjas, dar žinomas Ciniško chirurgo vardu, atlygio negavo.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SSRK) artimiausiu metu nagrinės susiklosčiusią situaciją Arūno Dulkio vadovaujamoje Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), nes, socialdemokratų teigimu, svarbiausios su pandemija kovoti padedančios SAM pavaldžios įstaigos jau kuris laikas paliktos be nuolatinių vadovų. Šį klausimą į SSRK artimiausių posėdžių darbotvarkę įtraukusi Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė sako, kad susidariusi situacija SAM – neeilinė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį pasirašys sprendimus, kuriais bus bandoma skatinti 75 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skiepijimą nuo COVID-19. Tarp jų – didesnės išmokos šeimos gydytojams už pirma doze paskiepytus asmenis.  „Mes šeimos gydytojams taip pat skrisime papildomą skatinamąją išmoką. Šiuo metu ji buvo 5 eurai už pirma doze pasiskiepijusį žmogų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad kitą savaitę Vyriausybė turėtų apsispręsti, kad apsaugines veido kaukes asmenims būtų privaloma dėvėti uždarose erdvėse. „Visas kabinetas sutiko, kad reikia griežtinti taisykles. Taip pat buvo kalba apie nuotolinį darbą. Kitam trečiadieniui mes atitinkamai su teisininkais pasižiūrėsime dėl statuso. Ar tai turėtų būti karantino, ar ekstremaliosios situacijos. Kitam Vyriausybės posėdžiui pateiksime sprendimus dėl kaukių dėvėjimo.

Papildomų COVID-19 priemonių klausimą ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė siūlo kelti Vyriausybės posėdyje kitą savaitę. Tiesa, pirmiausiai ji siūlo apsispręsti, ar tam reikės grąžinti karantino režimą. „Kaukių dėvėjimas, nuotolinis darbas. Labai aiškiai reikia atsakyti sau į klausimą, ar turi būti ekstremaliosios padėties režimas, ką turime dabar, ar karantino.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prieš neformalų ministrų susitarimą papasakojo, ką ketina aptarti dėl papildomų COVID-19 valdymo priemonių. Tarp jų – galimybė vietomis įvesti privalomą kaukių nešiojimą bei riboti didelius renginius uždarose erdvėse. „Neformaliame ministrų pasitarime turėsime diskusiją apie kaukių nešiojimo rekomendacijas, galbūt bus privalomumas uždarose erdvėse. Galbūt reikia pokyčių dėl reikalavimų renginiams uždarose erdvėse.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje ketina aptarti papildomas COVID-19 valdymo priemones. Tarp jų – galimybė rekomendaciją nešioti apsaugines veido kaukes vėl paversti prievole. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nedetalizuoja, kokiu atveju kaukės būtų privalomos. „Padiskutuosime apie kaukes. Buvome linkę manyti, kad visuomenė yra pakankamai sąmoninga ir gali taip pat prisidėti, nes kaukės nešiojimas yra labai nesudėtingas dalykas, kurį galima daryti.

Lietuvai vis dar stengiantis paskiepyti didesnį šalies gyventojų skaičių, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasakoja, kad dalis ministerijos bandymų skatinti gyventojus nesuveikė. Ministras atvirauja, kad nuo COVID-19 nepasiskiepijusius gyventojus ketinama skatinti ir SMS žinutėmis. „Skiepijimo kontekste daug turėjome nustebimų. Daug buvo pasiūlymų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įvardijo kelis rodiklius, pagal kuriuos bus galima spręsti, kada Lietuvoje nebereikės galimybių paso. Tarp jų – COVID-19 pacientų skaičius ligoninėse ir reanimacijose, taip pat – vakcinacijos skaičiai. „Pirmas akcentas, ką mes matome pagal praktiką, kad pirma indikacija mums turėtų būti ne atvejų skaičius, tačiau COVID-19 skaičius ligoninėse.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 396 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 7 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Mirė vienas vyresnis nei 60-ies, du vyresni nei 70-ies ir keturi vyresni nei 80-ies. Iš jų pilnai pasiskiepijęs buvo tik vienas. Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 539 COVID-19 pacientai, 67 iš jų – reanimacijoje, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Rokiškio psichiatrijos ligoninėje jau ruošiamos kelios dešimtys lovų COVID-19 sergantiems nelegaliems migrantams. Vis dėlto savivaldybė sako, kad žinia apie netrukus ligoninėje apgyvendinamus migrantus juos pasiekė tik tada, kai apie tai ėmė klausti žiniasklaida. Savivaldybė piktinasi, kad ministerija su jais nesikalba ir jų teritorijoje daro, ką panorėjusi.

Prieš COVID-19 vakcinas kovojantys antivakseriai aršiai puola politikus. Grasinimų ir įžeidimų sulaukia ne tik Seimo nariai, ministrai, bet ir jų šeimos nariai, žmonos, vaikai.  Į incidentų slopinimą tenka įsikišti ir policijos pareigūnams, kuriems nors ir nebūtina, kartais tenka saugoti po Lietuvą keliaujantį sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį nuo įtūžusių grupių.

Po šalies savivaldybes jau kuris laikas važinėjantis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prakalbo, kad sulaukia įvairių grasinimų ir „keistų signalų“, dėl kurių įsitraukė ir policija. Ministras užsiminė ir apie terorizuojamus šeimos narius, vaikus. Ketvirtadienį „Žinių radijui“ A. Dulkys kalbėjo apie prie Seimo vykusį mitingą, kuris peraugo į riaušes. „Kai man sako, išeikite su kažkuo padiskutuoti. Žinote, kai žmonės vos ne su britvomis rankose, su pagaliais ar plytgaliais svaido.