rūta vainienė

Lietuvos bankas užsimojo iš apyvartos išimti 1 ir 2 centų monetas. Jas gaminti ir tvarkyti esą atsieina brangiau nei jų vertė, o lietuviai neva ir taip jų didžiąją dalį išbarsto. Tačiau iš apyvartos monetas šalinti bankas siūlo pamažu – tiesiog uždrausti jomis mokėti grąžą, tam prireiks ją apvalinti. Žmonės jau nerimauja, kad apvalinimas vyks ne pirkėjų naudai ir centų šalinimas taps dar vienu kainų didinimu.

Jau keleri metai iš eilės į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta, taip pat kasmet auga į mūsų šalį grįžtančių Lietuvos piliečių skaičiai. Ekspertai sako, kad procesai persivertė dėl daugelio priežasčių: atlyginimai svetur jau neatrodo tokie neįtikėtini, nes jie auga ir Lietuvoje, mūsų šalyje bet kokių pajamų gyventojai gali naudotis kokybiškomis sveikatos paslaugomis, Lietuvoje ilgesnės vaiko priežiūros atostogos, įperkamas būstas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija susirūpino maistą švaistančiais tautiečiais ir siūlo prekybininkams pardavinėti miltus, kruopas ir kitus produktus, kurie ženklinami žyma „geriausias iki“, pasibaigus nurodytam terminui. Taip ministerija tikisi, kad žmonės sutaupys pinigų, o ir tūkstančiai tonų maisto keliaus ne į sąvartynus, o į žmonių skrandžius. Nevyriausybininkai tokį siūlymą kritikuoja ir atšauna, kad daugiausia lietuviai iššvaisto vaisių ir daržovių, pieno ir mėsos produktų.

Lietuvos banko tyrimui, neradusiam prekybininkų ir perdirbėjų kaltės dėl rekordinių maisto kainų – naujos kritikos strėlės. Jį peikia žemės ūkio ministras, o Seimo nariai reikalauja tyrimą pildyti naujais duomenimis. Tuo metu konservatorius Kupčinskas didžiuosius prekybininkus užsimojo paauklėti uždrausdamas jiems dirbti sekmadieniais ir per šventes.

Nors didžiulės infliacijos fone daugelis tikina „skaičiuojantys kiekvieną centą“, realybėje smulkių centų vis daugiau tautiečių norėtų atsikratyti. „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų sutiktų jau 6 iš 10-ies lietuvių, jų vis daugėja. Pasak Lietuvos banko, nukaldinti vieno ir dviejų centų monetas kainuoja brangiau nei jų pačių vertė, o žmonės centus tiesiog išbarsto – po trečdalį milijono kasmet, skaičiuojant eurais.

Nuo šeštadienio Lietuvoje nustoja galioti galimybių pasas, jį pakeičia žmonių srautų ribojimai. Tiesa, ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neatmeta, kad galimybių pasą gali tekti sugrąžinti ateityje. Vyriausybės sprendimu, vasario 5-ąją Lietuvoje baigia galioti pernai įvestas ir nuo rugsėjo plačia apimtimi taikyti pradėtas galimybių pasas.

Galimybių pasas prekybininkams atnešė milijoninius nuostolius, o vien jo patikrai kas mėnesį išleisti šimtai tūkstančių eurų, sako verslininkai. Jie džiaugiasi stabdomu galimybių pasu ir tikisi, kad šis žingsnis palaipsniui padės klientų srautams sugrįžti į priešpandeminį lygį. Trečiadienį verslininkai išgirdo ilgai lauktą žinią – Vyriausybė nuo šeštadienio stabdo galimybių pasą.

Vyriausybei kitą trečiadienį žadant priimti spendimą dėl galimybių paso sustabdymo, verslo atstovai sako laukę tokio sprendimo ir tikisi, kad dėl to parduotuvėse išaugs pirkėjų srautai, sumažės išlaidos, skirtos dokumento patikrai. Pasak jų, svarbu, kad galimybių pasas nebūtų naikinamas etapais ar su išimtimis.  Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė galimą galimybių paso stabdymą vadina ilgai lauktu sprendimu ir sako, jog jis jau neturi logikos.

Antradienį įsigaliojo nauja galimybių paso išdavimo tvarka. Gyventojai, kuriems praėjo septyni mėnesiai nuo COVID-19 vakcinacijos schemos pabaigos, nebegali naudotis imunizaciją įrodančiu dokumentu, jei nėra pasiskiepiję sustiprinančiąja vakcinos doze. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad dar prieš keletą dienų tokių gyventojų buvo per 240 tūkst.

Antradienį įsigalioja naujos COVID-19 pandemijos suvaldymo priemonės. Nuo šiol visos kontaktinės pramoginės paslaugos vaikams nuo 12 metų ir dviejų metų amžiaus bus prieinamos tik pateikus galimybių pasą. Tokiu atveju gali būti paprašyti ir asmens dokumento – tiktų ir moksleivio pažymėjimas. Vis dėlto galimybių paso išdavimas tėvams kelia klausimų.

Jau kitą savaitę įsigalios nauji pokyčiai dėl galimybių paso išdavimo tvarkos. Gyventojai, kuriems jau bus praėję septyni mėnesiai nuo COVID-19 vakcinacijos schemos pabaigos, negalės naudotis galimybių pasu, jei nebus pasiskiepiję sustiprinančiąja vakcinos doze. Sveikatos apsaugos ministerija tv3.lt praneša, kad tokių gyventojų jau yra per 200 tūkst. ir šis skaičius kasdien tik auga. Jie jau gauna ir ministerijos perspėjimus, trumpąsias žinutes, ragina paskubėti ir pasiskiepyti.

Vyriausybė po truputį brėžia gaires, kada galėtume atsisakyti galimybių paso ribojimų. Šiuo metu kalbama, kad ribojimai galėtų būti švelninami pasiekus 300 užimtų COVID-19 pacientų lovų skaičių ligoninėse. Kai kurie verslininkai džiaugiasi pagaliau pasirodžiusia diskusija apie atlaisvinimus, o kiti sako, kad tai reikėjo padaryti jau seniai. Trečiadienį Vyriausybė patvirtino 300 lovų rodiklį, kurį pasiekus būtų atšaukiami arba sušvelninami ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms.

Kai kurie verslininkai siūlo griežtinti galimybių paso ir kitų šiuo metu galiojančių ribojimų tikrinimą. Griežčiau tikrinti siūloma ne gyventojus, tačiau pačius verslininkus – akyliau žiūrėti, ar jie užtikrina galiojančius reikalavimus. Pasak jų, šiuo metu dalis verslininkų gali dirbti praktiškai nesilaikydami jokių ribojimų, o už tai lieka nenubausti. Tačiau šią idėją sveikina toli gražu ne visi verslininkai.

Naujų susirgimų skaičiams nekrintant, pasigirsta diskusijų dėl ribojimų. Kai kurie specialistai mano, kad jų reikėtų griežtesnių, tačiau Vyriausybė kol kas jų griežtinti neketina. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako nuolat peržiūrinti ribojimus ir teigia, kad epidemiologinei situacijai prastėjant kai kurie ribojimai gali būti griežtinami. Tačiau kol kas tokių siūlymų nėra.

Neimunizuoti grožio specialistai dėl koronaviruso periodiškai testuotis neprivalo. COVID-19 tyrimus jie turėjo atlikti tik prieš pradėdami dirbti, o jau pradėję kas 7–10 dienų nesitestuoja. Tačiau norintys pas juos patekti klientai turi turėti galimybių pasus. Šio sprendimo nesupranta prekybininkai, kurių nuomone, nelogiška, kad artimą kontaktą su klientu turintys darbuotojai neprivalo periodiškai išsitirti.

Nuo pirmadienio norėdami patekti į didžiąsias parduotuves ir prekybos centrus šalies gyventojai privalo pateikti galimybių pasą arba jo atitikmenis. Prekybininkai nerimauja dėl galimo chaoso, o jų atstovė Rūta Vainienė sako, kad nauja tvarka verčia žmones apsipirkinėti mažesnėse parduotuvėse, kur yra brangiau.

Nuo rugsėjo 13 dienos bus pradėti taikyti griežti ribojimai nepasiskiepijusiems asmenims, tačiau verslai gali pradėti juos taikyti jau dabar. Tai sukėlė daug klausimų dėl kaukių dėvėjimo ir galimybių paso. Prekybininkų atstovė Rūta Vainienė sako, kad pokyčiams rimtai ruošiasi ne tik prekybvietės, bet ir saugos tarnybos, kurioms teks tikrinti privalomus dokumentus.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Vyriausybės sprendimą nuo rugsėjo vidurio nepasiskiepijusiems žmonėms leisti apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse vadina šiokia tokia parama smulkiam verslui.  „Mažose parduotuvėlėse nėra jokios galimybės užsikrėsti“, – BNS teigė Dalia Matukienė.  „Mums naudinga. Žmonės atsigręš į sveikesnę produkciją ir į kitą aptarnavimą. Nėra tos kainos (mažose parduotuvėse – BNS) didesnės.

Jau netrukus įsigalios nauji koronaviruso situacijai valdyti skirti ribojimai, kurie suvaržys galimybių paso neturinčių žmonių gyvenimą. Politikai tikina, kad nebūtų teisinga vienodai varžyti pasiskiepijusių ir to sąmoningai daryti atsisakančių žmonių gyvenimus, o prekybininkai baiminasi, kad nauji ribojimai iššauks dar nematyto pykčio bangą.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako, kad didieji prekybos tinklai būtų nepajėgūs tikrinti, ar pirkėjai turi galimybių pasus, be to, baiminamasi  konfliktų. „Pagrindinis nuogąstavimas yra dėl to, kad neįmanoma atlaikyti tokios patikros ir apgulties nei techniškai, nei iš prekybininkų pusės, nei iš Registrų centro, kuris teikia galimybių paso patikros funkcionalumą“, – BNS sakė R. Vainienė.

Gali būti, kad netrukus patekti į tam tikras parduotuves, maitinimo įstaigas ar gauti kai kurias paslaugas galės tik nuo COVID-19 pasiskiepiję asmenys. Verslininkai jau dabar suka galvas, kaip šį reikalavimą reikės užtikrinti. Šiuo metu svarstoma, kad parduotuvės ar prekybos centrai klientų Galimybių pasus galėtų tikrinti dar prie įėjimo arba jau už prekes atsiskaitant kasose.

Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti leidimą atidaryti prekybos centrus ir savaitgaliais bei ilginti kavinių ir barų darbo laiką, verslo atstovai sako, kad toks sprendimas išlygintų lankytojų srautus ir padidintų saugumą.

Vyriausybei iš esmės nutarus leisti atnaujinti visų parduotuvių veiklą, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė sako nesuprantanti, kodėl prekybos centrų parduotuvės negali dirbti savaitgaliais.   Rūta Vainienė tikina, kad prekybininkai gali veikti saugiai.   „Man labai gaila, kad mums nepavyko įrodyti to sprendimų priėmėjams, kad visa prekyba ir visomis dienomis gali veikti saugiai.

Nors valdžia buvo prakalbusi apie prekybos centrų atidarymą, nuo šių minčių atsitraukė. Prekybininkai teigia, kad tokie valdžios sprendimai šokiruoja, kadangi jie yra pasirengę užtikrinti pačias didžiausias saugumo sąlygas, o keturis mėnesius trunkantis uždarymas varo į neviltį. Seimo narys Linas Slušnys tvirtina, kad sveikata ir gyvybės yra svarbesni dalykai nei ekonomika ar apsipirkimas.

Nepaisant to, kad praėjusią savaitę buvo žadėta jau atverti didžiuosius prekybos centrus ir juose dirbančias prekybos įmones, trečiadienį ministrų kabinetas persigalvojo ir nusprendė, kad šios prekybos vietos bus toliau uždarytos. Apie tai diskutuosime naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadove Rūta Vainiene ir Seimo nariu Linu Slušniu.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje ėmėsi švelninti karantiną. Nuspręsta panaikinti dalį apribojimų prekybos vietoms, leisti veikti sveikatingumo centrams, sporto ir laisvalaikio paslaugas teikti didesnėms grupėms žmonių. Vis dėlto prekybos centrai vis dar negalės dirbti. Trečiadienį nuspręsta išbraukti reikalavimus, susijusius su prekybos kasų skaičiaus didinimu ir eilių mažinimu, reklamų apribojimais.

Vyriausybė šią ir kitą savaitę turėtų apsispręsti dėl karantino švelninimo. Kaip teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, karantino pakeitimai bus susiję su prekybos vietomis, sporto ir laisvalaikio sritimis. „Tiek šią savaitę Vyriausybės posėdyje, tiek kitą savaitę bus svarstomos priemonės. <...> Jos yra susijusios tiek su prekybos sritimi, tiek su sporto, laisvalaikio sritimi, tiek ir su kultūros sritimi. Tik šiandien negalėčiau pasakyti tikslaus eiliškumo.

Mokestinės permainos artėja ir prie dabartinės kelių mokesčio sistemos. Žadami pakeitimai palies ne tik prekybininkų, vežėjų pinigines, bet ir dalies ūkininkų. Tiesa, jau dabar kalbama, kad numatyti pokyčiai yra netinkami, o valstybė dėl to gali prarasti milijonus eurų.  Praeitoje Seimo kadencijoje politikai leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) diegti naują kelių apmokestinimo sistemą, kurios vertė – apie 90 mln. eurų.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje nedarbo lygis šiuo metu siekia net 16,4 proc. ir yra vienas didžiausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Nerimą dėl ateities kelia ir nesibaigianti koronaviruso pandemija, dėl kurios dalis įmonių buvo priverstos pristabdyti ar galutinai nutraukti savo veiklą. O kas mūsų laukia pasibaigus pandemijai? Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas ir Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.

Nors nuo pirmadienio prasideda karantino atlaisvinimas, tai verslo neguodžia. Daugelis parduotuvių negali dirbti, o, anot prekybininkų atstovės, artėja tas laikas, kai pasipils bankrotai. Valdžia sako, kad svarbu neperlenkti lazdos su atlaisvinimais, nes tuomet gali tekti vėl uždaryti verslus. Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą planą, kaip etapais išeisime iš karantino.

Nuo pirmadienio duris atvers kai kurios ne maisto prekių parduotuvės. Ar verslas pasiruošęs atsivėrimui? Ar jį tenkina atlaisvinimo sąlygos? Ir kokią pagalbą dar ribojam verslui gali pasiūlyti valdžia? Apie tai diskusija aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“. Laidos svečiai: Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė ir Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.

Leidimas nuo pirmadienio dirbti ne maisto prekių parduotuvėms galioja ne visiems prekybininkams. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikslina, kad leidimu negalės naudotis didžiuosiuose prekybos centruose esančios bei didelį prekybos plotą turinčios parduotuvės.

Vyriausybei svarstant drausti reklamuoti prekybininkų akcijas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė kol kas teigė negalinti komentuoti, kokių pasekmių galėtų turėti toks draudimas, nes konkrečios jo sąlygos dar nėra aiškios.  „Kol kas galiu tik spėti ar galvoti, ką jis (Aurelijus Veryga – BNS) turėjo omenyje, ką draus ar ribos.

Neapibrėžtumas dėl Covid-19 kelia ypatingus reikalavimus priimamiems sprendimams - jie turi būti išdiskutuoti taip kruopščiai, kaip to galbūt niekada nebuvo daryta. Kodėl? Nes tiesiog nėra prabangos suklysti. Jei „ramiais“ laikas klaidų ar papildomos biurokratijos kaštus bent iš dalies padengia ekonomikos augimas, dabar tiesiog taip nėra. Tuo šis metas ir yra ypatingas – mažos klaidos gali lemti didelius praradimus.

Prekybininkai pastebi, kad gyventojai mokosi gyventi karantino sąlygomis ir nepasiduoti panikai. Buvo du prekybos šuoliai, tačiau dabar pirkėjų srautai jau sumažėjo, todėl jų reguliuoti nebėra būtinybės, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovės Rūtos Vainienės, gyventojai apsipirkimą pradeda planuoti racionaliau – perka daugiau, tačiau rečiau. Kartu prekybininkai ragina nepamiršti saugoti didžiausios rizikos grupėje esančių gyventojų.

Po pateikimo Seimas pritarė Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektui. Jame numatyta, kad naują mokestį mokėtų prekybininkai, kurie per mėnesį gyventojams parduoda prekių už daugiau nei 2 mln. eurų. Projekto iniciatoriai teigia, kad didelę apyvartą generuojantys verslininkai patiria proporcingai mažesnes sąnaudas nei smulkūs prekybininkai, tad naujas mokestis esą perskirstytų mokestinę naštą. Tačiau patys prekybininkai kritikuoja naują iniciatyvą.

Valdžios galvose bręsta naujo mokesčio planas. Ieškodami, iš kur paimti lėšų prižadėtiems vaiko pinigams ir kitoms socialinėms išmokoms, „valstiečiai“ atsisuko į Lenkų rinkimų akcijos siūlymą apmokestinti bankų turtą – aktyvus. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad tai būtų socialiai teisingas mokestis. Tačiau bankai nedvejoja ir kerta tiesiai: jeigu atsiras toks mokestis, jų išlaidas padengsime mes visi – bankų klientai.

Rugsėjo pradžioje rusų leidinys „Kommersant“ paskelbė, kad į Lietuvos rinką ateina žemų kainų parduotuvių tinklas „Svetofor“ (Europoje dirbantis po „Mere“ prekės ženklu). Ekspertai kol kas atsargiai vertina šią informacija, rusų specialistų teigimu, norint įsitvirtinti rinkoje, „Svetofor“ teks keisti savo verslo modelį. Verslo projektas „Svetofor“ pradėjo savo veiklą 2009-aisiais Krasnojarske, 2013-aisiais buvo pradėta aktyvi ekspansija Rusijoje.

Matant, kaip noriai lietuviai į taromatus atiduoda vienkartines gėrimų pakuotes, Seime nugulė siūlymas sistemą plėsti, apimant ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą. Tiesa, kol kas projektas nugulė tik į stalčių. Vis dėlto prekybininkai nerimauja, kad tokie pakeitimai neigiamai atsirūgtų ne tik jiems, darbuotojams ir pirkėjams, bet ir prisidėtų prie produktų kainų augimo.

Lietuvoje maisto kainos šoktelėjo į naujas aukštumas. Labiausiai pabrango daržovės, bulvės ir mėsa – ypač vasarą populiari kiaulienos nugarinė. Negana to, neaišku, kaip dėl sausros ar rytuose siaučiančio kiaulių maro kainos keisis toliau. Kol vieni specialistai prognozuoja, kad lietuviškos daržovės daugiau brangti negali dėl mažesnių kainų užsienio rinkose, kiti vis dėlto spėlioja, kad sausra, kaip priežastimi kainoms kelti, gali pasinaudoti prekybininkai.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį pritarė, kad Konkurencijos taryba turėtų įvertinti parlamentarų pataisą didiesiems prekybos tinklams drausti dirbti kai kurių švenčių dienomis. Komitetas norėtų, kad pataisą įvertintų ir Trišalė taryba, tačiau kol kas nesulaukė tarybos atsakymo.

Seime siūloma įstatymais drausti prekybos tinklams dirbti kai kurių švenčių dienomis. Tokios idėjos imtasi po to, kai dalis prekybos tinklų esą nepaisė pernykščio susitarimo nedirbti per Kalėdas bei Velykas. Tuo metu prekybininkų nuomonės išsiskiria: vieni sutiktų per šventes nedirbti, kiti pažymi, kad jokio susitarimo nedirbti negalėjo būti.

Prekybininkai ir aludariai pastaruoju metu pastebi ženkliai išaugusį nealkoholinio alaus poreikį. Per metus jo paklausa išaugo daugiau nei šimtu procentų. Tiesa, jį labiau geria miestiečiai. O štai kaimo žmonės alų be laipsnių prilygina šulinio vandeniui ir sako, kad tokiu atveju geriau gerti kompotą. Štai, pavyzdžiui, Lazdijų rajono, Šventežerio kaimo parduotuvėje vidurdienį pirkėjų netrūksta. Kas maisto produktus perka, o kiti ir svaigiais gėrimais apsirūpina.

Prieš pat Velykas daugelis Lietuvos gyventojų joms ruošiasi visu pajėgumu. Be šventinio namų kuopimo viena svarbiausių užduočių – spėti pasirūpinti kiaušiniais, ir geriausia, kad jie būtų baltu lukštu. Ir „spėti“ visai ne perkeltine šio žodžio prasme, nes kiekvienais metais pastebima tendencija, kad prieš pat Velykas kiaušiniai baltu lukštu iššluojami iš prekybos vietų.

Lietuvos pašto laiškanešiai tūkstančiams šalies senolių puolė nešioti už sausį negautas pensijas. Jas gavę senjorai braukia ašaras ir dėkoja išsiilgtiems laiškanešiams, kad šie grįžo. Dalis senukų tikina, kad dėl vėlavusių pensijų nebeturėjo už ką nusipirkti maisto, ką jau kalbėt apie privalomus vartoti vaistus. Vilniaus Antakalnio rajone laiškininke jau daug metų dirbanti Birutė beldžiasi pas seniai pažįstamą senjorų porą.

Pustuštės parduotuvių lentynos su jose gulinčiomis, kartais jau pagedusiomis prekėmis, atimta galimybė atostogauti kur nori ir kaip nori bei baimė tiesiog likti alkanam. Taip sovietinės okupacijos metus Lietuvoje prisimena kalbinti ekonomistai, juos išgyvenę savo kailiu. Jie tikina, kad lyginti šiandienos su daugiau nei prieš tris dešimtmečius buvusia realybe – neįmanoma, nes dabar mums įprastais ekonomikos dėsniais tiesiog nesivadovauta.

Vis tik apsimoka pasakyti visą tiesą iš karto. Nors kartais gali atrodyti kitaip. Ypač - politikams, kurie siekdami įgyvendinti vieną ar kitą reformą ima ir nutyli jiems žinomas, tačiau ne visai „skanias“ kurios nors reformos pasekmes. Šios Seimo kadencijos reformų pakete buvo tikrai daug reformų. Ir labai daug jų buvo įgyvendintos nutylint, nepasakant žmonėms tos visos iš anksto žinomos tiesos. Ylos jau lenda, ir sutapk tu man taip, iš visų maišų - vienu metu.

Dar šių metų birželį žadėjusi nekeisti savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimo, valdžia savo pažadą sulaužė. Likus vos porai mėnesių iki naujos tvarkos įsigaliojimo, valdžia pateikė siūlymus keisti visų be išimties individualia veikla užsiimančių asmenų apmokestinimą sveikatos ir socialiniu draudimu. Pagrindinis valdžios siekis – suvienodinti visų pajamas gaunančių asmenų Sodros ir sveikatos draudimo įmokų tarifus.

 Dažnai sakoma, kad skaičiai - nemeluoja. Skaičiai yra faktai, ir ką ten apie juos daugiau ginčytis. Tačiau per praėjusią savaitę nuskambėjo net trys atvejai, kai būtent skaičiais įrodomi faktai buvo interpretuojami skirtingai. Panašiai, kaip su tuo skoniu, dėl kurio nesiginčijama, tačiau gyvenime būtent dėl jo ir ginčijamasi daugiausiai. Pirmasis atvejis, žinoma, yra kainos. Dėl per didelių, per daug augančių maisto kainų premjeras ant kilimėlio kvietėsi didžiuosius prekybos tinklus.