Apie tai buvęs susisiekimo ministras ir premjeras, dabar Seimo narys, „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius antradienį kalbėjo Seime surengtoje spaudos konferencijoje.
Butkevičius: sprendimas gali neigiamai paveikti biudžetą
Parlamentaras A. Butkevičius pabrėžia, kad ankstesnės Vyriausybės dėjo didžiules pastangas pritraukti „Belaruskalij“ trąšas į Klaipėdos uostą. Pasak jo, tam ne kartą buvo organizuojami susitikimai su Baltarusijos bei verslo atstovais.
Vakar, pirmadienį, „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą turėjo nutrūkti. Kaip sako A. Butkevičius, kyla klausimas, kas laukia toliau ir kokios alternatyvos bus pasiūlytos verslui.
„Ar priimant tokį politinį sprendimą, atsižvelgiant į JAV sankcijas, pritaikytas „Belaruskalij“, buvo įvertintos ekonominės, socialinės pasekmės, tarptautinės teisės įsipareigojimai?“ – spaudos konferencijoje klausė A. Butkevičius.
Politiko vertinimu, „Lietuvos geležinkeliams“ sprendimas dėl trąšų tranzito stabdymo atneš milžiniškų nuostolių, įmonė galimai turės imti paskolas.
Kitas sprendimo paliečiamas subjektas – Klaipėdos jūrų uosto direkcija. Pasak A. Butkevičiaus, nelikus baltarusiškų trąšų krovinių, taip pat bus prarasta didelė pelno dalis.
„Klaipėdos uosto direkcija nebesurinks laivų rinkliavų, kurios galėtų siekti apie 20 mln. eurų. O rinkliavos bus nesurenkamos, nes bus atsisakoma dalies laivų, kurie trąšas gabendavo į įvairias pasaulio šalis.
Kaip žinote, Klaipėdos trąšų terminalas yra pats didžiausias pasaulyje. Kai kurios Vyriausybės stengiasi tokius objektus ir infrastruktūrą išvystyti, o dabartinė Vyriausybė, kas yra sukurta, galima įvardinti, užsiima žlugdymu.
Manęs tai nestebina, nes atsimenu, kaip 1996–2000 m. „Lietuvos geležinkeliai“ buvo ties bankroto riba“, – aiškino A. Butkevičius.
A. Butkevičius svarsto, kad susidūrusios su nuostoliais, Klaipėdos uoste veikiančios bendrovės bus priverstos kelti savo paslaugų įkainius, o dėl to Klaipėdos uostas gali susidurti su konkurencingumo iššūkiais. Tai, jo vertinimu, turės neigiamos įtakos valstybei.
„Reikia pripažinti, kad į valstybės biudžetą nebus surenkami iki tol rinkti mokesčiai. Manau, bus neigiamas poveikis vertinant ir fiskaliniu požiūriu“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Kiti iš to išeinantys iššūkiai, su kuriais susidurs valstybė, kaip vardija parlamentaras, bus darbo vietų trūkumas su kalio trąšų tranzitu dirbusiems darbuotojams, taip pat gali mažėti susijusių bendrovių darbuotojų atlyginimai. Pasak A. Butkevičiaus, „Lietuvos geležinkeliai“ jau dabar atleido porą dešimčių darbuotojų, taip pat sumažino atlyginimus.
Klausimas dėl teisės aktų pažeidimo
A. Butkevičiui kyla ir teisinių klausimų. Jo vertinimu, Lietuva, stabdydama trąšų tranzitą, galimai pažeidžia tarptautinius teisės aktus.
„Jeigu kalbėtume apie tarptautinį krovinių vežimo geležinkeliais susitarimą, yra nustatytas reikalavimas, kad kiekvienas geležinkelis, šio susitarimo dalyvis, privalo vežti visus krovinius, išskyrus nustatytas išimtis.
Tai reiškia, kad Lietuvoje vienintelis krovinių vežimo paslaugas atliekantis vežėjas yra „LTG Cargo“ ir turi užtikrinti nenutrūkstamą baltarusiškų trąšų vežimą geležinkeliais. Tai reiškia, kad reikėtų įvertinti, jog Vyriausybės pozicija dėl galimo „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Belaruskalij“ sutarties prieštaravimo nacionalinio saugumo interesams, yra sunkiai suderinama su Lietuvos valstybės įsipareigojimais“, – teigė A. Butkevičius.
Parlamentaro teigimu, Lietuva galimai pažeidžia ir Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvenciją.
„Valstybės, neturinčios priėjimo prie jūros, turi teisę patekti į jūrą ir iš jos tam, kad pasinaudotų konvencijoje numatytomis savo teisėmis. Tuo tikslu, valstybės, neturinčios priėjimo prie jūros, naudojasi tranzito laisve per tranzito valstybės teritoriją visų rūšių transporto priemonėmis.
Lietuva, būdama tranzito valstybe, privalo užtikrinti Baltarusijos valstybės, kuri neturi prieigos prie jūros, teisę naudotis tranzito teise per Lietuvos Respublikos teritoriją. Tokia yra teisininkų išvada. Manau, kad tai gali sukelti tam tikrų tarptautinių įsipareigojimų nevykdymo problemą“, – kalbėjo A. Butkevičius.
A. Butkevičiaus nuomone, dar šių metų pabaigoje bus galima įvertinti, ar abejonės išsipildys, ar bus surasti alternatyvūs sprendimai, kurie sumažintų įtaką prie trąšų tranzito prisidėjusioms įmonėms.
Pirmadienis – paskutinė diena
Pirmadienį 24 val. turėjo sustoti vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą – nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos uosto.
Tai reiškia, kad nutrūks daugiau nei dešimtmetį nuolat augęs ir JAV sankcijų sustabdytas trąšų vežimas, pastaraisiais metais siekęs apie 11 mln. tonų ir davęs dešimčių milijonų eurų pajamas „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG), „Belaruskalij“ iš dalies valdomam Birių krovinių terminalui ir valstybiniam Klaipėdos jūrų uostui.
Paskutinis sąstatas su kalio trąšomis pagal 2018 metais pasirašytą „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį į Lietuvą turėtų įvažiuoti pirmadienį apie 19-20 val. vakaro ir iki vidurnakčio pasiekti Klaipėdos uostą, BNS pranešė LTG atstovas Mantas Dubauskas.
Paprastai per Lietuvą važiuoja apie 6–7 sąstatai per parą, kiekvienas po 60 vagonų, arba maždaug po 5 tūkst. tonų trąšų.
„Lietuvos geležinkeliams“ sausio viduryje pranešus „Belaruskalij“ apie nutraukiamą sutartį, į LTG kreipėsi mažiausiai penki skirtingi pareiškėjai, norintys vežti kalio trąšas po vasario 1-osios, tačiau nė viena jų nėra patvirtinta.
„Nėra patvirtinta nė viena paraiška vasario mėnesiui“, – BNS sekmadienio vakarą sakė M. Dubauskas.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis taip pat sako neturintis informacijos, kad kroviniai važiuotų po vasario 1-osios.
„Šiuo metu žinių apie tolesnį važiavimą neturiu“, – sekmadienį BNS sakė M. Skuodis.
Kai kurie BNS šaltiniai vis dėlto neatmeta, kad situacija gali pasikeisti, jei, pavyzdžiui, teismas laikinai sustabdytų Vyriausybės nutarimo galiojimą.
Į JAV sankcijų sąrašus įtraukta „Belaruskalij“ praėjusį penktadienį Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė Vyriausybės sprendimą, pagal kurį „Lietuvos geležinkeliams“ nurodyta nuo vasario 1-osios nutraukti ilgalaikę sutartį su „Belaruskalij“.
Pastaroji prašo panaikinti sausio 12 dienos Vyriausybės sprendimą bei pernai gruodžio 21 dieną priimtą strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos sprendimą. Ar priimti skundą, teismas turėtų spręsti dar šią savaitę.
11 svarbiausių įvykių, lėmusių „Belaruskalij“ eros Lietuvoje baigtį:
2021 m. rugpjūčio 9 d. JAV paskelbė sankcijas Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, vežančiai apie 11 mln. tonų trąšų per Lietuvą ir Klaipėdos uostą. JAV Iždo departamentas iki gruodžio 8 dienos verslui davė laiko užbaigti sandorius.
Gruodžio 2 d. JAV Iždo departamentas išplėtė sankcijas „Belaruskalij“. Jose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalinaja kompanija“. Sandoriai su pastarąja turi būti baigti iki 2022 metų balandžio 1-osios.
Gruodžio 8 d. Įsigaliojo JAV sankcijos „Belaruskalij“, tačiau trąšų tranzitas per Lietuvą nesustojo, Vyriausybei nepriėmus politinių sprendimų, o „Lietuvos geležinkeliams“ negalint be rimtų teisinių argumentų nutraukti ilgalaikės sutarties.
Gruodžio 9 d. Susisiekimo ministras M. Skuodis ir užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pranešė, jog yra pasiruošę prisiimti atsakomybę dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ tranzito ir trauktis iš postų. Po kelių dienų premjerė Ingrida Šimonytė netenkino jų atsistatydinimo pareiškimų.
Gruodžio 14 d. „Lietuvos geležinkelių“ valdyba pranešė, kad įmonės vadovas M. Bartuška trauksis iš posto, siekiant deeskaluoti situaciją dėl besitęsiančio „Belaruskalij“ tranzito. Gruodžio 22 dieną valdyba pritarė darbo sutarties su juo nutraukimui abipusiu sutarimu nuo sausio 3 dienos.
Gruodžio 21 d. Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija paskelbė, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su „Belaruskalij“ ir jos pakeitimai kelia grėsmę šalies saugumui.
2022 m. sausio 12 d. Vyriausybė patvirtino gruodį priimtą strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl nuo vasario 1 dienos turi būti nutraukta.
Sausio 19 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė oficialiai informavę „Belaruskalij“ apie Vyriausybės nutarimą nuo vasario 1 dienos nutraukti iki 2023 metų pabaigos galiojančią bendrovių sutartį.
Sausio 21 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė gavę trijų Baltarusijos bendrovių prašymus vežti „Belaruskalij“ trąšas: „Belaruskalij“ antrinės bendrovės „Belaruskaja kalinaja kompanija“, „Belintertrans“ ir „Belkali-Migao“.
Sausio 26 d. LTG pranešė neišpildžiusi jų prašymų bei gavusi dar kelių bendrovių paraiškas vežti trąšas. Vėliau paraiškų buvo gauta dar daugiau.
Sausio 28 d. „Belaruskalij“ Lietuvos teismui apskundė Vyriausybės sprendimą ir prašo panaikinti Vyriausybės bei strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos sprendimus.
Sausio 31 d. „Belaruskalij“ trąšų gabenimas per Lietuvą pagal sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ sustos.
